- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1495-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00648-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- S. J.
- Ieškovas
- V. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų atsakovės S. J. ir atsakovo S. J. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. patikslintą ieškinį atsakovams S. J., S. J. dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal atsakovų S. J., S. J. patikslintą priešieškinį ieškovui V. L. dėl gyvenamojo namo dalių naudojimosi tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl valdymo ir naudojimosi gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo gyvenamasis namas), tvarkos nustatymo bei kompensacijos priteisimo panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad, nagrinėdamas grąžintą bylos dalį iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi pareigą pašalinti šalių prieštaravimus dėl durų į laiptinę įrengimo galimybės. Jeigu nagrinėjant bylą iš esmės būtų nustatyta, kad nėra galimybės įsirengti duris iš patalpos 1-1 į laiptinę, ši aplinkybė gali turėti esminę reikšmę sprendžiant dėl tvarkos naudotis kitomis patalpomis nustatymo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl naudojimosi kitomis patalpomis tvarkos nustatymo ir kompensacijos už atsakovei atitenkančią virtuvės dalį, vonios dalį ir už katilinės dalį pasisakyti netikslinga, nes, nesant galimybės įsirengti duris iš patalpos 1-1, teismas turės nustatyti kitą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką ir nustatyti mokėtiną kompensaciją, kuri nepažeistų abiejų gyvenamojo namo bendraturčių interesų.
Šalies argumentai
2. 2020 m. vasario 18 d. atsakovė S. J. pateikė patikslintą priešieškinį teismui, kuriuo prašė:
Žemesnės instancijos teismas
1) pakeisti 1999 m. rugsėjo 1 d. ginčo gyvenamojo namo dalių apskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 1 p. ir atsakovei, S. J. ir atsakovui S. J. paskirti naudotis: pusrūsyje garažu G-l (19,96 kv. m), sandėliu P-8 (6,58 kv. m), sandėliu P-3 (7,55 kv. m), katiline P-6 (5,47 kv. m), ir ½ dalimi koridoriaus P-l (7,77 kv. m), ½ dalimi koridoriaus P-2 (0,79 kv. m), ½ dalimi koridoriaus P-5 (3,61 kv. m); gyvenamojo namo patalpomis: kambariu 1-2 (17,98 kv. m), virtuve 1-3 (13,18 kv. m), koridoriumi 1-4 (6,28 kv. m), tualetu 1-5 (0,93 kv. m), vonia 1-6 (3,00 kv. m), tambūru 1-7 (2,10 kv. m), kambariu 1-8 (10,91 kv. m), kambariu 1-9 (12,81 kv. m);
2) ieškovui pagal 1999 m. rugsėjo 1 d. ginčo gyvenamojo namo dalių apskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 2 p. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis: pusrūsyje sandėliu P-4 (10,48 kv. m), sandėliu P-7 (6,25 kv. m), ir ½ dalimi koridoriaus P-l (7,77 kv. m), koridoriaus P-2 (0,79 kv. m), koridoriaus P-5 (3,61 kv. m); gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis koridoriumi 1-1 (4,32 kv. m); gyvenamojo namo pastogės patalpomis: koridoriumi 2-1 (6,58 kv. m), kambariu 2-2 (13,10 kv. m), kambariu 2-3 (16,94 kv. m), 2-4 (3,85 kv. m), 2-5 (2,53 kv. m), 2-6 (2,34 kv. m) 2-7 (3,57 kv. m);
3) įpareigoti S. J. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos atitverti patalpą 1-1 nuo patalpos 1-4, atitverti patalpą 1-1 nuo patalpos 1-9, įrengti duris iš patalpos 1-8 į patalpą 1-9;
4) įpareigoti ieškovą savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti duris iš laiptinės į jam priklausančią patalpą 1-1 ir priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Priešieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:
3.1. 1991 m. sausio 23 d. buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, teismo sprendime įtvirtinant daug aplinkybių, susijusių su ieškovo vartojamu smurtu prieš atsakovę (civilinė byla Nr. 2-82/91).
3.2. 1992 m. liepos 28 d. sprendimu buvo nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka (civilinė byla Nr. 2-263/92).
3.3. 1999 m. rugsėjo 1 d. atsakovė su ieškovu sudarė notarinę sutartį ir nustatė ginčo gyvenamojo namo nuosavybės dalių apskaičiavimą, susitarė dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo. Šios sutarties pagrindu atsakovei atiteko 52/100 dalys gyvenamojo namo, o ieškovui – 48/100 dalys gyvenamojo namo. Sutartyje nurodyta, kad atsakovė naudosis pusrūsio patalpomis: garažu G-1 (17,76 kv. m), sandėliais P-8 (6,40 kv. m), P-3 (8,48 kv. m) ir ½ dalimi koridoriaus P-1 (6,94 kv. m), P-2 (1,20 kv. m), P-5 (3,50 kv. m), katilinės P-6 (5,84 kv. m); gyvenamojo namo patalpomis 1-2 (18,15 kv. m), 1-8 (11,43 kv. m), 1-9 (12,71 kv. m) ir ½ dalimi koridoriaus 1-1 (5,14 kv. m), virtuvės 1-3 (13,28 kv. m), koridoriaus 1-4 (6,48 kv. m), tualeto 1-5 (0,96 kv. m), vonios 1-6 (3,19 kv. m), tambūro 1-7 (2,03 kv. m), taip pat tai daliai priklausančiais kiemo statiniais. Ieškovui minėtos sutarties pagrindu paskirta naudotis patalpomis: pusrūsyje sandėliu P-4 (10,73 kv. m), sandėliu P-7 (5,58 kv. m) ir ½ dalimi koridoriaus P-1 (6,94 kv. m), P-2 (1,20 kv. m), P-5 (3,50 kv. m), katilinės P-6 (5,84 kv. m); gyvenamojo namo patalpomis: koridoriumi 2-1 (6,68 kv. m), kambariu 2-2 (13,54 kv. m), kambariu 2-3 (17,03 kv. m), ½ dalimi koridoriaus 1-1 (5,14 kv. m), virtuvės 1-3 (13,28 kv. m), koridoriaus 1-4 (6,48 kv. m), tualeto 1-5 (0,96 kv. m), vonios 1-6 (3,19 kv. m), tambūro 1-7 (2,03 kv. m), taip pat tai daliai priklausančiais kiemo įrenginiais.
3.4. 2019 m. gruodžio 12 d. vyko išvažiuojamasis teismo posėdis, kuriame dalyvavo architektas M. P. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patarėjas G. S. (toliau ir liudytojai). Šie asmenys susipažinę su faktiniu gyvenamojo namo išdėstymu teikė teismui paaiškinimus dėl galimybės įsirengti ieškovui įėjimą į laiptinę. M. P. paaiškino, kad yra visos galimybės įrengti duris iš pirmo aukšto patalpos 1-1 į pusrūsio laiptinę. G. S. pripažino, kad yra visos galimybės įrengti minėtas duris, ir nurodė, kad gyvenamojo namo eksploatavimui gaisrinės saugos taisyklės nėra taikomos. Nepaisant šių aplinkybių, ieškovas nesutinka su atsakovės pasiūlymais dėl naudojimosi patalpomis tvarkos pakeitimo ir siekia, kad koridorius pirmame aukšte 1-4 (6,48 kv. m) būtų naudojamos bendrai, o tambūras 1-7 (2,03 kv. m) būtų priskirtas naudotis tik ieškovui.
3.5. 2020 m. vasario 10 d. VĮ Registrų centras patikslino nekilnojamojo daikto, t. y. ginčo gyvenamojo namo, kadastrinių matavimų bylą. Iš bylos matyti, kad gyvenamasis namas yra 188,88 kv. m ploto, o gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 41 800 Eur. Gyvenamojo namo vertė išaugo, nes buvo inventorizuotos pastogėje esančios patalpos: 2-4 (3,85 kv. m), 2-5 (2,53 kv. m), 2-6 (2,34 kv. m), 2-7 (3,57 kv. m), atitinkamai pasikeitė ir gyvenamojo namo plotas, skiriasi ir kai kurių gyvenamųjų patalpų dydžiai. Nustatyta, kad ieškovas naudojasi papildomomis 4 patalpomis.
3.6. Esminis ginčas kyla dėl dviejų patalpų, t. y. tambūro, pažymėto indeksu 1-7 (2,10 kv. m), bei pirmame aukšte esančio koridoriaus 1-4 (6,28 kv. m). Ieškovas šį reikalavimą grindžia trimis motyvais: 1) tai vienintelis būdas ieškovui užnešti didesnio gabarito daiktus į palėpę; 2) kilus gaisrui ieškovui būtų patogiau pasišalinti iš gyvenamojo namo; 3) ieškovui patogiau būtų patekti į jam priskirtą naudoti žemės sklypo dalį. Ieškovo siekis patogiau išeiti į jo valdomą žemės sklypo dalį negali būti laikomas prioritetiniu prieš asmens teisę į privatumą. Teismas turės įvertinti, kokios aplinkybės laikytinos prioritetinėmis, t. y. asmens siekis sukurti sau patogesnes sąlygas vaikščioti po ieškovei priskirtą naudotis namo dalį ar teisės į privatumą užtikrinimas ir konfliktinių situacijų mažinimas.
Žemesnės instancijos teismas
3.7. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie neigiamai charakterizuoja ieškovo asmenį. Vykstant bylos procesui prieš ieškovą buvo inicijuoti du ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš atsakovę vartojimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad naudojimosi tvarkos pakeitimas yra būtinas, o naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka turėtų būti tokia, kad bylos šalys turėtų kuo mažiau sąlyčio taškų.
3.8. Atsakovė norėtų inicijuoti jai priskirtų patalpų atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau, įvertinusi pastato išdėstymą, suvokia, kad šiuo atveju faktinis gyvenamojo namo atidalijimas nėra galimas.
3.9. Tenkinus priešieškinio reikalavimus, atsakovė naudotųsi 112,835 kv. m gyvenamojo namo, o ieškovas naudotųsi 76,045 kv. m gyvenamojo namo. Atlikus pastato dalių apskaičiavimo tvarką ir įvertinus priskirtų naudotis gyvenamojo namo dalių plotus atsakovė naudotųsi 60/100 dalių gyvenamojo namo, ieškovas – 40/100 dalių gyvenamojo namo.
3.10. Tenkinus priešieškinį, atsakovė savo lėšomis atitvertų patalpą 1-1 nuo patalpos 1-4 ir atitvertų patalpą 1-1 nuo patalpos 1-9, įrengtų duris iš patalpos 1-8 į patalpą 1-9. Tuo tarpu ieškovui reikėtų įsirengti duris iš laiptinės į jam priklausančią patalpą 1-1.
3.11. Atsakovės siūlomu naudojimosi tvarkos pakeitimu būtų supaprastintas naudojimasis gyvenamuoju namu, užtikrinant kiekvienos bylos šalies teisę į privatumą, atitinkamai užkertant kelią dar sudėtingesnių konfliktų kilimui ir galbūt būtų atkurta taika tarp bylos šalių. Atsakovės siūlomas naudojimosi tvarkos pakeitimo variantas labiausiai užtiktina abiejų savininkų interesų pusiausvyrą. Atsakovės siūloma naudojimosi tvarka yra racionali, konkreti ir paprastai įgyvendinama, nereikalaujant nepagrįstai didelių finansinių išlaidų.
Šalies argumentai
4. 2020 m. kovo 6 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:
1) atidalyti ginčo gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 188,88 kv. m, iš bendrosios dalinės nuosavybės: ieškovui priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) priteisti patalpas pirmame gyvenamojo namo aukšte: 1-1 – 4,32 kv. m, 1-9 – 12,81 kv. m, patalpas gyvenamojo namo pastogėje: 2-1 – 6,58 kv. m, 2-2 – 13,10 kv. m, 2-3 – 16,94 kv. m, 2-4 – 3,85 kv. m, 2-5 – 2,53 kv. m, 2-6 – 2,34 kv. m, 2-7 – 3,57 kv. m ir patalpas pusrūsyje P-7 – 6,25 kv. m, G-l – 19,96 kv. m. Iš viso priteisti 92,25 kv. m, kas sudaro 488/1000 idealiąsias gyvenamojo namo dalis;
2) atsakovams priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisti patalpas gyvenamojo namo pirmame aukšte: 1-2 – 17,98 kv. m, 1-3 – 13,18 kv. m, 1-4 – 6,28 kv. m, 1-5 – 0,93 kv. m, 1-6 – 3,00 kv. m, 1-7 – 2,10 kv. m, 1-8 – 10,91 kv. m; pusrūsio patalpas: P-1 – 7,77 kv. m, P-2 – 0,79 kv. m, P-3 – 7,55 kv. m, P-4– 10,48 kv. m, P-5 – 3,61 kv. m, P-6 –5,47 kv. m, P-8 – 6,58 kv. m. Iš viso 96,63 kv. m, kas sudaro 512/1000 idealiąsias gyvenamojo namo dalis;
3) nustatyti, kad atsakovai per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelia su savo daiktais iš patalpos pirmame aukšte, kurios indeksas 1-9, ir iš patalpos pusrūsyje, kurios indeksas G-l, o ieškovas išsikelia su savo daiktais iš patalpos pusrūsyje P-4;
4) nustatyti, kad per 15 kalendorinių dienų nuo patalpų 1-9, G-l ir P-4 atlaisvinimo ieškovas savo lėšomis įsirengia iš lauko pusės laiptus ir duris į patalpą 1-9 ir duris į patalpą P-7 iš patalpos G-l ir užmūrija duris iš patalpos P-7 į patalpą P-5, o atsakovai įrengia sieną iš patalpos 1-1 į patalpą 1-4 ir užmūrija sieną iš patalpos G-l į patalpą P-8;
5) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
5. Patikslinto ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:
5.1. Atsakovės iniciatyva buvo atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, ieškovas juos įregistravo viešame registre. Po kadastrinių matavimų pasikeitė gyvenamojo namo bendras plotas, nes yra patikslinti patalpų duomenys, įregistruotos papildomos patalpos pastogėje. Įregistruojant pakeitimus viešame registre, ieškovo lėšomis įrengtose palėpėse atsiradęs naudingasis plotas buvo įregistruotas tokiomis pačiomis idealiosiomis dalimis, t. y. ieškovui 48/100, o atsakovams 52/100, nors nei darbu, nei lėšomis įrengiant palėpes atsakovai neprisidėjo, todėl praturtėjo ieškovo sąskaita.
5.2. Pagal viešajame registre įregistruotus duomenis, ginčo gyvenamajame name ieškovui priklauso 48/100 idealiosios gyvenamojo namo dalys, kas sudaro 90,66 kv. m bendro ploto, o atsakovams priklauso 52/100 idealiosios gyvenamojo namo dalys, kas sudaro 98,22 kv. m bendro ploto.
5.3. Atsakovai reikalaudami, kad jiems atitektų didesnė gyvenamojo namo dalis, negu turi įgiję, atsisako mokėti kompensaciją už jiems atitenkančią, bet ieškovui priklausančią gyvenamojo namo dalį.
5.4. Su atsakove konfliktai nesibaigia, ji ir jos sugyventinis R. G. provokuoja konfliktus, kelia nepagrįstus reikalavimus. Konfliktų kyla dėl naudojimosi bendromis patalpomis, bendru įėjimu į rūsio patalpas, bendrais laiptais iš rūsio į pirmą aukštą, bendrais koridoriais ir t. t.
5.5. Būtina pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką bei spręsti visiško atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą tokiu būdu, kad neliktų jokių bendro naudojimo patalpų ir nereikėtų mokėti vieni kitiems kompensacijos.
5.6. Dėl gyvenamojo namo valdymo ir naudojimo su atsakove niekuomet sutarimo nebuvo, nes ji neleido ieškovui naudotis bendro naudojimo patalpomis, kurių indeksai 1-3, 1-5, 1-6, 1-7. Visuomet kilo ir kyla nesutarimų dėl naudojimosi rūsio patalpomis. Atsakovė realiai natūra valdo ir naudoja daug daugiau gyvenamojo namo bendro ploto, negu yra įgijusi. Tokiu būdu daugelį metų yra pažeidžiamos ieškovo, kaip bendraturčio, teisės valdyti ir naudoti jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį.
5.7. Dėl atsakovės veiksmų ieškovas buvo priverstas savo lėšomis įsirengti atskirą šildymo sistemą ir kaminą, įsirengti vandentiekį ir kanalizaciją, atskirą elektros įvadą. Tam tikslui panaudojo gyvenamojo namo palėpes, kurios buvo paskirtos ieškovui naudotis Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263/92.
5.8. Atsakovė priešieškiniu reikalauja išsikirsti laiptinėje duris į patalpą 1-1, ko realiai natūra neįmanoma padaryti. Juolab, kad faktiškai neįmanomų durų įrengimas tiesiai iš laiptų į koridorių esančios konfliktinės situacijos neišspręstų, nes bendrai naudotis liktų laiptai iš pusrūsio į pirmą aukštą (dėl kurių naudojimo jau kuris laikas kyla esminių ginčų), bendras įėjimas ir koridoriai pusrūsyje.
5.9. Ieškovas pasikonsultavo su profesionaliais specialistais ir yra įsitikinęs, kad yra reali galimybė atidalyti gyvenamąjį namą be neproporcingos žalos pačiam pastatui, kad neliktų visiškai jokių bendro naudojimo patalpų, iš esmės nepažeidžiant priklausančios idealiosios pastato dalies. Toks visiškas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai neliks bendraturčiams bendro naudojimo patalpų, labiausiai atitinka susiklosčiusią situaciją tarp gyvenamojo namo bendraturčių, kadangi: pirma, tai įmanoma padaryti be neproporcingos žalos gyvenamajam namui; antra, gyvenamojo namo atidalijimas užkirs kelią tarp bendraturčių besitęsiantiems ilgalaikiams konfliktams; trečia, toks atidalijimas iš esmės atitinka abiejų bendraturčių valdomas gyvenamojo namo idealiąsias dalis; ketvirta, tai įmanoma padaryti mažiausiomis abiejų bendraturčių sąnaudomis, nereikalaujant vienam iš kito bendraturčio jokių piniginių kompensacijų ir didelių įdėjimų.
5.10. Pagal ieškovo pasiūlymą, jam turėtų atitekti visos patalpos pastogėje, t. y. 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7. Pirmame aukšte ieškovui turėtų atitekti patalpos 1-9, 1-1. Pusrūsyje ieškovui turėtų atitekti patalpos G-1 ir P-7. Kad nereikėtų naudotis bendromis patalpomis, ieškovas savo lėšomis į jam atitekusią patalpą 1-9 įsirengs laiptelius ir duris iš lauko (iš ieškovui atitekusio žemės sklypo). Sieną iš patalpos 1-1 į patalpą 1-4 turėtų užmūryti atsakovai. Be to, pusrūsyje ieškovas įsirengs duris iš patalpos G-1 į patalpą P-7 bei užmūrys duris iš patalpos P-7 į patalpą P-5. Tokiu būdu ieškovui priklausančios patalpos bus visiškai atribotos nuo atsakovams priklausančių patalpų ir nebeliks jokių bendro naudojimo patalpų ir iki minimumo bus sumažintos konfliktų priežastys. Taip atidalijus gyvenamąjį namą ir nelikus bendro naudojimo patalpų, bus paprasčiau šį gyvenamąjį namą eksploatuoti, tvarkyti, prižiūrėti, palaikyti tvarką ir švarą.
5.11. Pagal ieškovo pasiūlymą atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka patalpos: pirmame gyvenamojo namo aukšte: 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8; pusrūsyje: P-1, P-2, P-3, P-4, P-5, P-6, iš viso 96,63 kv. m. Atsakovai į gyvenamąjį namą pateks per esamą įėjimą patalpoje P-1 ir joje įrengtus laiptus į pirmą gyvenamojo namo aukštą. Atsakovams tektų įrengti sieną iš patalpos 1-1 į jiems atitekusią patalpą 1-4 ir užmūryti duris iš patalpos P-8 į patalpą G-1.
5.12. Atsakovams sumažėjusi 1,59 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto dalis kompensuojama palėpėmis, nes iš bendro palėpių ploto (12,29 kv. m) atsakovams atiteko 52/100 dalys, t. y. 6,39 kv. m, tačiau prie šių palėpių įrengimo atsakovai savo lėšomis neprisidėjo. Kompensacijos iš atsakovų ieškovas nereikalauja. Be to, ieškovas sutinka įsirengti į gyvenamąjį namą atskirą įėjimą, laiptus ir duris per patalpą 1-9 savo lėšomis. Tuo tarpu atsakovams atiteks jau įrengtas įėjimas į gyvenamąjį namą ir jau esami laiptai.
5.13. Ieškovo pasirinktas atidalijimo variantas atitinka proporcingumo principą, nes abiem bendraturčiams atitenka praktiškai turima idealioji gyvenamojo namo dalis, nukrypimas nedidelis.
5.14. Atsakovės pasiūlytas gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos pakeitimas yra ydingas, nes: pirma, neišsprendžia bendraturčių atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimo; antra, atsakovams atitenka 60/100 dalių gyvenamojo namo, t. y. gerokai padidėja jų bendras naudingasis gyvenamojo namo plotas; atsakovai nesprendžia kompensacijos ieškovui mokėjimo klausimo; ieškovas nepageidauja atsakovams parduoti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį; trečia, ieškovo pasiūlymas neišsprendžia konfliktinės situacijos ir neužkerta kelio tolesnių konfliktų kilimui; ketvirta, atsakovė nesprendžia klausimo, kaip kompensuos ieškovo turėtas išlaidas už palėpės naudingojo ploto įrengimą; penkta, atsakovė dėl siūlomo durų įrengimo nepateikė techninio projekto, kuris patvirtintų galimybę tokiu būdu ir toje vietoje įrengti duris iš laiptų tiesiai į patalpą 1-1, ir nesprendžia klausimo, kieno lėšomis tokios durys būtų įrengtos; ieškovas prieštarauja aplinkybei, kad yra techninė galimybė įrengti duris į laiptinę iš patalpos 1-1.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, o patikslintą priešieškinį atmetė. Atidalijo ginčo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 188,88 kv. m, iš bendrosios dalinės nuosavybės: ieškovui priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priteisė patalpas pirmame gyvenamojo namo aukšte: 1-1 – 4,32 kv. m, 1-9 – 12,81 kv. m, patalpas gyvenamojo namo pastogėje 2-1 – 6,58 kv. m, 2-2 – 13,10 kv. m, 2-3 – 16,94 kv. m, 2-4 – 3,85 kv. m, 2-5 – 2,53 kv. m, 2-6 – 2,34 kv. m, 2-7 – 3,57 kv. m, ir patalpas pusrūsyje P-7 – 6,25 kv. m, G-l – 19,96 kv. m. Iš viso priteisė 92,25 kv. m, kas sudaro 488/1000 idealiąsias gyvenamojo namo dalis. Atsakovams priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisė patalpas gyvenamojo namo pirmame aukšte: 1-2 – 17,98 kv. m, 1-3 – 13,18 kv. m, 1-4 – 6,28 kv. m, 1-5 – 0,93 kv. m, 1-6 – 3,00 kv. m, 1-7 – 2,10 kv. m, 1-8 – 10,91 kv. m; pusrūsio patalpas: P-1 – 7,77 kv. m, P-2 – 0,79 kv. m, P-3 – 7,55 kv. m, P-4 – 10,48 kv. m, P-5 – 3,61 kv. m, P-6 - 5,47 kv. m, P-8 – 6,58 kv. m. Iš viso 96,63 kv. m, kas sudaro 512/1000 idealiąsias gyvenamojo namo dalis. Nustatė, kad atsakovai per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelia su savo daiktais iš patalpos pirmame aukšte, kurios indeksas 1-9, ir iš patalpos pusrūsyje, kurios indeksas G-l, o ieškovas išsikelia su savo daiktais iš patalpos pusrūsyje P-4. Nustatė, kad per 15 kalendorinių dienų nuo patalpų 1-9, G-l ir P-4 atlaisvinimo ieškovas savo lėšomis įsirengia iš lauko pusės laiptus ir duris į patalpą 1-9, duris į patalpą P-7 iš patalpos G-l ir užmūrija duris iš patalpos P-7 į patalpą P-5, o atsakovai įrengia sieną iš patalpos 1-1 į patalpą 1-4 ir užmūrija sieną iš patalpos G-l į patalpą P-8. Priteisė iš atsakovų po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Priteisė iš atsakovų po 37,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
7. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
7.1. Nurodė, kad pagrįsti ieškovo argumentai, jog šalių santykiams esant konfliktiškiems nėra galimybės bendrai naudotis bendrąja daline nuosavybe. Iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio nustatė, kad konfliktai tarp šalių vyksta bendro naudojimosi patalpose, viena kitą šalys kaltina konfliktų provokavimu. Tarp šalių vyko konfliktai ne tik iki bylos teisme iškėlimo, bet konfliktai tarp šalių vyksta ir iškėlus šią bylą teisme. Santykiai tarp šalių yra ypatingai konfliktiški, net kelerius metus vyksta teisminis procesas ir šalims niekaip nepavyksta rasti taikaus sprendimo bei pasidalyti patalpų ar sutarti jomis naudotis bendrai.
7.2. Nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su gyvenamojo namo atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, motyvuoja tuo, kad atidalijimas pažeis jos interesus, tačiau šį teiginį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Net ir esant tarp šalių konfliktiškiems santykiams, atsakovė prašo pakeisti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką paliekant bendras naudojimo patalpas.
7.3. Nurodė, kad, tenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimus, ji naudotųsi 112,835 kv. m (60/100) gyvenamojo namo, o ieškovas naudotųsi 76,045 kv. m (40/100) gyvenamojo namo. Atsakovė už jai atitenkančią didesnę turto dalį nenurodo jokios kompensacijos ieškovui. Toks atsakovės reikalavimas pažeidžia bendraturčių lygiateisiškumo principą ir faktiškai neišsprendžia situacijos.
7.4. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės
7.5. Konstatavo, kad namo atidalijimas yra įmanomas atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją.
7.6. Pagal ieškovo namo atidalijimo pasiūlymą, po namo atidalijimo ieškovui priklausysiančios patalpos būtų visiškai atribotos nuo atsakovams priklausančių patalpų ir neliktų bendro naudojimo patalpų. Šalių konfliktai liautųsi.
7.7. Pagal ieškovo namo atidalijimo pasiūlymą, po namo atidalijimo ieškovui atitektų 92,25 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, priklauso 90,66 kv. m, ieškovui padidėtų gyvenamojo namo bendro naudojimo ploto 1,59 kv. m, idealioji namo dalis vietoje 48/100 dalių sudarytų 488/1000 dalis. Atsakovams atitektų 96,63 kv. m, o priklauso 98,22 kv. m, t. y. atsakovams sumažėtų gyvenamojo namo bendro naudojimo ploto 1,59 kv. m, idealioji dalis vietoje 52/100 dalių sudarytų 512/1000 dalių. Ši proporcija yra optimaliausia iš kitų šalių siūlytų variantų.
7.8. Nurodė, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, jog patalpa 1-9 negali būti priskirta ieškovui. Ilgus metus ieškovui tenka mažesnioji dalis gyvenamojo namo ir atsakovė jau daugelį metų valdo 14,65 kv. m daugiau gyvenamojo namo, negu jai priklauso. Ieškovas dėl to kompensacijos niekada negavo. Iš byloje pateiktos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas nesinaudojo jokiomis patalpomis namo pirmajame aukšte, nors ieškovui ir priklauso ½ dalis patalpų, esančių namo pirmame aukšte, todėl, priskyrus 1-1 ir 1-9 patalpas ieškovui, atsakovei lieka visos kitos patalpos pirmame aukšte. Ieškovas atsisako virtuvės, tualeto bei vonios kambario. Ieškovas savo lėšomis ir pastangomis pastogėje įsirengė virtuvėlės, vonios, katilinės patalpas, už kurias atsakovės neprašė kompensacijos, jas įskaičiavus į bendrą namo plotą, tačiau jos nėra lygiavertės pirmo aukšto patalpoms.
7.9. Nurodė, kad, atsakovei nesutinkant priskirti patalpos 1-9 ieškovui tuo pagrindu, kad ji naudojasi šia patalpa ilgą laiką, ir nesiūlant ieškovui lygiaverčių patalpų 1 aukšte, atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš 1993 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad šios sutarties pagrindu ieškovas nusipirko pirmame aukšte patalpas, kurių plotas sudaro 14,905 kv. m. Pagal atsakovės pasiūlymą ieškovui pirmame aukšte liktų tik patalpa 1-1 (4,32 kv. m), visos kitos patalpos pirmame aukšte būtų priskirtos atsakovams. Atsakovės pasiūlymas nesąžiningas, nes toks pasiūlymas pažeidžia ieškovo, kaip savininko, turtines teises, nes tokiu atveju jam atitektų mažesnio ploto ir mažiau vertingas turtas.
7.10. Atsakovė bei jos atstovas siūlė ieškovui pasidaryti įėjimą į patalpą 1-1 iškirtus duris po laiptais. 2019 m. gruodžio 12 d. vyko išvažiuojamasis teismo posėdis, kuriame dalyvavo du liudytojai M. P. (architektas) bei G. S. (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patarėjas). Ir nors minėti liudytojai teikė teismui paaiškinimus dėl galimybės įsirengti ieškovui įėjimą į laiptinę, tačiau nevertino tokių durų ir laiptų perdarymo įrengimo kaštų dėl galimybės tinkamai naudotis durimis įrengus jas į palyginti siaurą koridorių 1-1. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytina, kad tokio sprendimo priėmimas gali turėti įtakos bendraturčių lygiateisiškumui – ieškovui papildomai būtų sukelta nepatogumų vaikščioti tokioje vietoje, t. y. po laiptais pro duris, be to, tokiu būdu visiškai neišsprendžiamas klausimas dėl visiško patalpų atidalijimo ir neišsprendžiama situacija iš esmės, kadangi bendrai naudotis liktų laiptai iš pusrūsio į pirmą aukštą, bendras įėjimas ir bendri koridoriai pusrūsyje.
7.11. Teismas nurodė, kad garažas nebuvo priskirtas naudotis pirkimo–pardavimo sutartimis nei ieškovui, nei atsakovei. Apie naudojimosi tvarką užsiminta tik 1999 m. rugsėjo 1 d. atsakovės su ieškovu sudarytoje notarinėje sutartyje dėl ginčo gyvenamojo namo nuosavybės dalių apskaičiavimo, dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo. Tai reiškia, kad daugiau nei 20 metų atsakovė juo naudojosi neatlygintinai, o ieškovas dėl to pretenzijų neturėjo.
7.12. Nurodė, kad siekiant galutinai atidalyti gyvenamąjį plotą ir konstruktyviai išspęsti tarp šalių kilusį ginčą garažą būtina priskirti ieškovui, kad į jį būtų galima patekti pro garaže esančias duris, ne „pro sienų kaltavimus“ – iš garažo į patalpą P-7 ieškovas savo lėšomis pasidarys duris ir įsikaltuos viduje.
7.13. Sutiko su ieškovo pozicija, kad šildymo atsijungimo klausimas techniškai nėra sunkiai išsprendžiamas ir tai padaryti šalys gali vienai įjungus ir kitai šaliai išjungus šildymą. Ieškovas pats geranoriškai jau daugelį metų savo lėšomis turi įsirengęs atskirą šildymo sistemą, kaminą, vandentiekį ir kanalizaciją bei elektros įvadą, todėl, palyginus su ieškovo pastangomis dėl atsidalijimo, šildymo sistemos perkėlimas neturėtų būti laikomas labai sudėtingu procesu.
7.14. Ieškovo siūlomu būdu atidalijus turtą atsakovams teks atitinkama išlaidų dalis, t. y. įsirengti sieną iš patalpos 1-1 į patalpą 1-4 ir užmūryti sieną iš patalpos G-l į patalpą P-8, tačiau atitinkamų išlaidų bus ir ieškovui, t. y. savo lėšomis įsirengti iš lauko pusės laiptus ir duris į patalpą 1-9, duris į patalpą P-7 iš patalpos G-l ir užmūryti duris iš patalpos P-7 į patalpą P-5.
7.15. Konstatavo, kad ieškovo siūlomas atidalijimo, kad su atsakovais neliktų bendro naudojimo patalpų, būdas yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
9.1. Gyvenamojo namo atidalijimas, nesant parengto projekto, nėra galimas.
9.2. Nesant parengto projekto, apribojamos apeliantės galimybės kreiptis į atitinkamos srities specialistus, kad pastarieji galėtų įvertinti atidalijimo techninę specifikaciją ir nustatyti, ar „alytnamio“ tipo namo atidalijimas apskritai yra galimas. Mano, kad tokios kvadratūros gyvenamojo namo atidalijimas nėra praktiškai įmanomas, nes siekiant įgyvendinti atidalijimą, kuris atitiktų techninius reikalavimus, ginčo gyvenamasis namas turėtų būti didžiąja dalimi rekonstruojamas.
9.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nebuvo įvertintos techninės galimybės: įrengti laiptus iš kiemo pusės į patalpą 1-9; dėl durų įrengimo iš lauko pusės į patalpą 1-9, t. y. nevertinta, kad minėta siena laikytina laikančiąja (nešančiąja); dėl šildymo sistemos išdėstymo pakeitimo; nevertinti būsimi kaštai, susiję su naujos šildymo sistemos įrengimu, ir techniškai neįvertinta galimybė pusrūsyje įrengti duris iš patalpos G-1 į patalpą P-7.
9.4. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas atidalijimo galimybes, vadovavosi prielaida, kuri buvo grindžiama išimtinai ieškovo pateiktu išaiškinimu, jog šildymo sistemos perkėlimas nėra sudėtingas procesas ir dėl šios dalies papildomų sunkumų neturėtų kilti.
9.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pusrūsio patalpose G-1 yra apeliantei priklausantys instaliacijos laidai, vandentiekio vamzdynas bei išvedžioti šilumos sistemai skirti vamzdynai. Elektros, vandentiekio, šilumos vamzdynai yra sujungti į vientisą sistemą, o jų išvedžiojimui keliami atitinkami reikalavimai, mano, kad ieškovas teikdamas reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo, turėtų teismui pateikti ne tik gyvenamojo namo atidalijimo projektą, bet ir vandentiekio, šilumos tinklų bei elektros instaliacijos keitimo projektą, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti, jog dėl gyvenamojo namo atidalijimo, įrengiant laiptus, naujas duris, iš esmės keičiant pertvaras, nebus pažeistos (susilpnintos) gyvenamojo namo laikančiosios sienos.
9.6. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje, įtvirtindamas terminus patalpų atlaisvinimui, durų ir laiptų įrengimui, patalpose esančių praėjimo užmūrijimui, visiškai nepasisakė dėl termino šildymo sistemos, vandentiekio sistemos ir elektros instaliacijos perkėlimui, todėl kyla reali grėsmė, atsižvelgiant į bylos šalių tarpusavio santykius, kad apeliantei po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bus užkirstas kelias naudotis elektra, vandeniu ir šildymo sistema.
9.7. Pirmo aukšto patalpoje 1-9 pagal skundžiamą teismo sprendimą vietoje kambaryje esančio lango būtų įrengiamos durys, t. y. padidinama įėjimo anga, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar papildomos sąramos įrengimas galės užtikrinti, kad laikančiajai (nešančiajai) sienai neteks didesnė apkrova, juolab kad prie minėtos sienos bus papildomai tvirtinami laiptai.
9.8. Minėtų durų įrengimas būtų įgyvendinamas pašalinus langą, esantį patalpoje 1-9, ir vietoje jo pašalinant dalį laikančiosios konstrukcijos įrengtos durys, kurių nei aukštis, nei plotis teismo sprendime neaptartas.
9.9. Nurodytų laiptų įrengimui būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Reikalingas projektas ir leidimas statybos darbams, tačiau ieškovas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl statybos leidimo išdavimo. Nepateikė rašytinės konsultacijos su preliminariu vertinimu, kad toks statybos leidimas bus išduotas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra sąlyginis.
9.10. Įrengus dar vienas lauko duris vietoje lango, esančio patalpoje 1-9, galimi didelis šilumos nuostoliai.
9.11. Ieškovas nepateikė ir projekto, kurio pagrindu būtų galima įvertinti ne tik atidalijimo technines galimybes, bet ir aplinkybes, susijusias su galima neproporcinga žala pastatui. Juolab, kad gyvenamasis namas senos tarybinių laikų konstrukcijos, pastatytas dar 1986 m.
Žemesnės instancijos teismas
9.12. Pirmosios instancijos teismui sprendimu taikant atidalijimo institutą, nebuvo išspręstas klausimas dėl vamzdynų ir elektros instaliacijos keitimo. Skundžiamo teismo sprendimo įgyvendinimas sukeltų neproporcingą žalą nekilnojamajam turtui.
9.13. Nesant inžinerinių tinklų perkėlimo projekto, gyvenamojo namo atidalijimo projekto, pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas ne teisės normomis, bet prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės perkelti šildymo, vandentiekio sistemą ir dalį elektros instaliacijos laidų, rėmėsi tik paties ieškovo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, subjektyviais motyvais.
9.14. Nurodė, kad 1997 m. sausio 23 d. pirkimo sutartyje dėl 52/100 dalių gyvenamojo namo įsigijimo buvo įtvirtinta, kad apeliantė naudosis ½ dalimi rūsio. Rūsyje yra patalpa G-1. Be to, 1999 m. rugsėjo 1 d. apeliantė su ieškovu sudarė notarinę sutartį, kuria susitarė dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo. Šios sutarties pagrindu apeliantei atiteko 52/100 dalys gyvenamojo namo, o ieškovui – 48/100 dalys gyvenamojo namo. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad apeliantė naudosis pusrūsio garažu G-1 (17,76 kv. m). Dėl šių aplinkybių nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog apeliantė daugiau nei 20 metų naudojosi ieškovui priklausančia patalpos G-1 dalimi, nes ieškovas atitinkamai naudojosi kitomis pusrūsio patalpomis ir dėl naudojimosi tvarkos pretenzijų daugiau nei 20 metų nereiškė.
9.15. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas atidalijimą, nusprendė, kad ieškovui turėtų atitekti pusrūsio patalpos P-7 ir G-1 bei 1 aukšto patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 ir 1-9. Šiomis patalpomis apeliantė naudojosi nuo 1997 m. sausio 23 d., todėl per daugiau nei 20 metų minėtų patalpų būklė buvo labai pagerinta. Minėtos patalpos buvo pritaikytos apeliantės naudojimui.
Šalies argumentai
9.16. Apeliantė mano, kad atidalijimo metu ieškovo siekis įgyti galimybę daug patogiau naudotis nekilnojamojo turto dalimi, nei naudojasi šiuo metu, negali būti laikytinas tinkamu pagrindu atidalijimo instituto taikymui. Juolab, kad tokia atidalijimo tvarka pažeidžia kitų bendraturčių apeliantų (atsakovų) interesus.
9.17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikosi pozicijos, kad apeliantė neteisėtai naudojosi pirmame aukšte esančiomis ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, todėl, ieškovui nereikalaujant piniginės kompensacijos, gerokai mažesnės patalpų vertės priskyrimas apeliantei užtikrins interesų pusiausvyrą tarp bylos šalių. Ieškovui nebuvo ribojama galimybė naudotis bendromis patalpomis, esančiomis pirmame aukšte (1-1, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7). Minėtose patalpose buvo būtinas remontas, o ieškovas nutarė prie remonto išlaidų neprididėti, tuomet ieškovas priėmė sprendimą mansardoje įsirengti papildomas patalpas tam, kad nereikėtų naudotis pirmame aukšte esančiomis bendro naudojimo patalpomis. Šias patalpas ieškovas įsirengė savo patogumui. Dėl išvardytų patalpų įrengimo ieškovas neturėjo apeliantės (bendratutrės sutikimo), institucijų leidimo ar patvirtinimo, kad katilinės patalpų įrengimas mansardoje atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus. Apeliantė nereikalavo iš ieškovo piniginės kompensacijos už tai, kad ieškovas naudotųsi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis mansardos palėpėmis, kurios papildomai sudaro 12,29 kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
9.18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaip liudytojai apklausti M. P. ir G. S. neįvertino apeliantės siūlomų durų įrengimo ir laiptų rekonstrukcijos kaštų. Analogiška pozicija teismas turėjo vadovautis spręsdamas klausimą ir dėl ieškovo siūlomų laiptų įrengimo. Ieškovas teikdamas teismui reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kokie kaštai susidarys dėl laiptų ir durų įrengimo į patalpą 1-9. Apeliantė siūlė įrengti laiptus iš lauko pusės į patalpą 1-1 (buvo parengtas projektas ir kaštų apskaičiavimas), tačiau tokiam pasiūlymui ieškovas prieštaravo.
9.19. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs taikyti atidalijimą, tam nesant parengto projekto ir duomenų apie atidalijimo įgyvendinimo technines galimybes, apeliantei sumažinęs jos turimą nuosavybės dalį, įgytą 1997 m. sausio 23 d. pirkimo sandorio pagrindu, pažeidė proporcingumo ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Techninių galimybių nustatymas pritaikyti atidalijimo institutą bei galimos kompensacijos nustatymas tenkinant apeliantės pareikštą priešieškinį iš esmės nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, todėl byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas S. J. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
11.1. Teismas, atidalydamas pagal ieškovo prašymą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pažeidė kitų bendraturčių interesus. Ieškovui, vienam bendraturčiui, tenka 4 gyvenamieji kambariai, kurių plotas 49,43 kv. m (2-1, 2-2, 2-3, 1-9), o apeliantams, dviem bendraturčiams, atiteko 2 gyvenamieji kambariai ir virtuvė, kurių plotas 42,07 kv. m (1-2, 1-8, 1-3), t. y. vienam bendraturčiui gyvenamųjų kambarių ploto ir virtuvės ploto tenka tik o 21,035 kv. m.
11.2. Apeliantai priteistus ieškovui gyvenamąjį kambarį 1-9 patirtų ne tik finansinių nuostolių, bet ir moralinę žalą, nebūtų vietos nakvynei jų sūnui Modestui, jo deklaruota gyvenamoji vieta šiame name.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Teismas atidalydamas iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį kambarį 1-9, kurį pagal nustatytą naudojimo tvarką nuo 1992 m. iki dabar (28 metus) valdė apeliantai, pakeitė rūsio patalpomis (P-4, ½ P-5), tuo būdu pažeidė adekvatumo, netolygumo bei stabilumo principus. Ieškovas privalėjo pasiūlyti, atidalydamas iš bendrosios nuosavybės gyvenamąjį kambarį 1-9, tas pačias sąlygas – kitą gyvenamąjį kambarį, o ne rūsio patalpas.
11.4. Visavertis gyvenamasis kambarys pagal ieškovo pasiūlymą ir teismo priimtą sprendimą tampa prieškambariu – įėjimu į gyvenamąsias II aukšto patalpas.
11.5. Teismas, ieškovui atidalydamas iš bendrosios dalinės nuosavybės garažą G-1, kurį pagal nustatytą tvarką naudojo, remontavo apeliantai nuo 1992 m. iki dabar (28), padarė neproporcingą žalą daiktui ir jo paskirčiai. Ieškovas neturėjo ir neturi vairuotojo teisių bei transporto priemonės. Apeliantų vairavimo stažas yra apie 30 metų, turi automobilius, kuriuos teks tvarkyti lauko sąlygomis. Ieškovui garaže įrengus sandėlį, nelieka garažo panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Tuo tarpu daiktas natūra turi būti padalijamas kiek galima be neproporcingos žalos jos paskirčiai.
11.6. Ieškovas, maksimaliai siekdamas patenkinti tik savo interesus iš apeliantės miegamojo 1-9 įsirengti per langą laiptus, o garažą G-1 paversti sandėliu, bendraturčiams vietoje minėtų patalpų pasiūlė tik rūsio patalpas (P-4, ½ P-5), ignoruoja kitų bendraturčių interesus. Tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
11.7. Ieškovo pateiktas patalpų atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės pasiūlymas, paremtas matematiniais skaičiavimais, apytikriai atitinkančiais namo išpirkimo dalis, be techniškai paruošto projekto ir ekspertų įvertinimo patalpų atsidalijimo plano. Tuo tarpu apeliantai paruošė du techniškai ekspertų įvertintus planus dėl atskiro įėjimo ieškovui į jo gyvenamąsias patalpas. Pažeistas lygiateisiškumo principas – apeliantams buvo būtina pateikti techniškai ekspertų įvertintus projektus, o ieškovui – tai nebūtina.
11.8. Teismo priimtas atsidalijimas nėra lengvai techniškai įgyvendinamas. Apeliantams reikia keisti visą šildymo, vandentiekio ir elektros instaliacijos sistemą. Šildymo katilas stovi rūsio patalpoje P-6, kuris apšildo patalpas P-7, G-1, 1-8, 1-9, 1-1. Dalis apšildomų patalpų priklausytų ieškovui, dalis – apeliantams. Reikalingos didelės finansinės investicijos šildymo, vandentiekio ir elektros instaliacijos sistemų pakeitimui bei apšildyti kambario 1-8 sienas ir grindis, o tai neįmanoma žiemos laikotarpiu, nesant projektų nėra apskaičiuoti ir išlaidų kaštai.
11.9. Pagal teismo sprendimą ieškovas turėtų įsirengti įėjimą iš lauko (laiptus, duris) pro gyvenamojo kambario 1-9 langą. Tačiau įrengti laiptus pro šį langą neįmanoma, nes yra paklotas elektros kabelis nuo skydinės link minėto lango pagal šoninę namo sieną apie 15 metrų iki namo kampo, negalimi jokie kasinėjimo darbai. Šiuo klausimu ieškovas nepateikė teismui jokios techninės dokumentacijos dėl galimybės įsirengti laiptus virš pakloto žemėje elektros kabelio. Atliekant statybos darbus namo kapitalinėje sienoje, privalo būti suderintas ir patvirtintas projektas bei pateiktas teismui.
11.10. Lieka bendrai naudojamos šiuo metu dar neįrengtos palėpių patalpos, kurias galima įrengti ir naudoti, tačiau ieškovas neapskaičiavo ir nepasiūlė bendraturčiams kompensacijos. Ieškovas visomis palėpių patalpomis naudojasi nuo 1992 metų.
11.11. Pagal teismo sprendimą ieškovui tenka 488/1000 gyvenamojo namo dalys, o atsakovams – 512/1000 gyvenamojo namo dalių. Ieškovas neapskaičiavo ir teismui nepateikė pasiūlymo dėl kompensacijos mokėjimo už 7,56 kv. m.
Atsiliepimas
12. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė sprendimą byloje dėl apeliantų (atsakovų) skundų tenkinimo ir netenkinimo priimti teismo nuožiūra.
13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
14.1. Esminis klausimas šioje byloje ir ginčo dalykas yra išspręsti atskiro įėjimo į tą patį gyvenamąjį namą klausimą. Esant konfliktiniams santykiams tarp šalių, ieškovas nesutinka naudotis bendrais laiptais su kita bendraturte (atsakove) ir su ja gyvenančiais kitais asmenims. Mano, kad yra reali galimybė pasidaryti atskirus įėjimus, todėl pasiūlė variantą, kuris nereikalauja iš atsakovų papildomų įdėjimų. Ieškovas yra pasirengęs pats savo lėšomis per artimiausią laiką įsirengti savo laiptelius į patalpą 1-9, per ją patekti į patalpą 1-1, o iš jos laiptais į gyvenamojo namo pastogę, kur yra ieškovui priklausantys kambariai. Ieškovui priteisus garažą, ieškovas įsirengs įėjimą iš kiemo pusės, t. y. iš žemės sklypo, kuris ieškovui yra atitekęs pagal Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą. Tada ieškovas su atsakovais visiškai nebeturės bendrų įėjimų, bendrų patalpų, bus išvengta ginčų, konfliktų ir sveikatos sužalojimų.
14.2. Ieškovui priteisus patalpą 1-9 ir atsakovams priklausančios 1-1 patalpos ½ dalį pirmame aukšte, apeliantų interesai nepažeidžiami, nes jiems priteistos pirmame aukšte ieškovui priklausančios patalpos: ½ dalis patalpos 1-3, ½ dalis patalpos 1-5, ½ dalis patalpos 1-4, ½ dalis patalpos 1-6, ½ dalis patalpos 1-7. Kitą gyvenamojo ploto dalį kompensuoja atsakovams atitenkančios didesnio ploto patalpos pusrūsyje.
14.3. Pirmo aukšto patalpos yra iš esmės vienodos, t. y. tuo pačiu metu pastatytos, atliktas einamasis remontas ir jų būklė labai panaši. Visame name esančios patalpos yra praktiškai vienodos techninės būklės ir jokių esminių įdėjimų nė į vieną patalpą nėra įdėta.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad kiekvienam iš bendraturčių atitektų tiksliai jam priklausančios dalys, be didesnių įdėjimų yra neįmanoma. Teismui atidalijus yvenamąjį namą pagal ieškovo pasiūlymą ieškovui bendrai atiteko 488/1000 idealiosios dalys (92,17 kv. m), o atsakovams – 512/1000 idealiųjų dalių (96,71 kv. m). Vadinasi, ieškovui atiteko 1,51 kv. m gyvenamojo namo daugiau, negu jis yra privatizavęs. Kompensacijos atsakovams nesiūlo, nes 1992 m. teismo ieškovui priskirtose palėpėse įsirengė patalpas 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, kurias atlikus kadastrinius matavimus įregistravo viešame registre ir faktiškai pasidalijo su atsakovais, nors jie prie šių patalpų įrengimo neprisidėjo. Ieškovui priteisus patalpą 1-9, ieškovas įsirengs laiptus, kad patektų į jam priklausančias patalpas. Jokios kompensacijos dėl laiptų įsirengimo iš atsakovų nereikalauja, įsirengs iš savo lėšų. Juolab, kad ir atsakovai nepateikė reikalavimo priteisti kompensaciją už ieškovui atitenkantį didesnį gyvenamojo namo ploto dalį.
14.5. Atsakovai nepateikė teismui įrodymų dėl vamzdynų ir elektros instaliacijos pusrūsyje išdėstymo ir pavojaus dėl jų naudojimo. Šildymo vamzdžiai yra išsidėstę pusrūsyje ir dabar kai kurie šildymo vamzdžiai eina per ieškovo naudojamas patalpas, kai kurie per atsakovų naudojamas patalpas. Lygiai taip pat naudosis tais pačiais vamzdynais ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė teisės nė vienam iš proceso šalių ardyti vamzdynus, elektros instaliaciją, naikinti tą turtą, kuris negali būti atskirtas. Kaip jie buvo nuo 1999 m. iki šiol, taip jie liks ir ateityje, ir jų neįmanoma pakeisti, nes tuomet reikėtų iš esmės viską išardyti ir iš naujo pertvarkyti. Juolab, kad atsakovai nereiškė priešieškinio dėl vamzdynų ar elektros instaliacijos keitimo, vadinasi, jie sutinka, kad viskas liktų taip, kaip yra šiuo metu. Apeliantų šie skundo argumentai yra tik dėl to, kad sukeltų nepagrįstų abejonių, tačiau problemos nėra.
14.6. Apeliantas S. J. negali reikalauti konkrečios savo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes jis yra bendrosios jungtinės nuosavybės turėtojas su atsakove S. J.. Todėl jo pateikti skaičiavimai, kad jam atitenkanti gyvenamojo namo dalis yra nedidelė, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taip pat apeliacinio skundo motyvai, kad, atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, pasunkės atsakovo S. J. sūnaus gyvenimo sąlygos, yra teisine prasme nesusiję su ginču.
Šalies argumentai
14.7. Atsakovė nereikalauja apeliaciniu skundu priimti naujo sprendimo, patenkinant jos priešieškinį. Galbūt taip atsitiko, kad pati atsakovė suprato priešieškinio ydingumą. Pirma, atsakovė priešieškiniu prašo priteisti jai ieškovui priklausančią patalpų 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7 dalį, tačiau nesirengia ieškovui mokėti kompensacijos arba perduoti kitos jai priklausančios patalpų dalies, t. y. atsakovė nori perimti ieškovo turtą be jokio atlygio. Antra, atsakovė reikalavime nurodo įpareigoti ieškovą savo lėšomis įsirengti duris iš laiptinės į ieškovui priklausančią patalpą 1-1. Durys turėtų būti rengiamos ne iš laiptinės, o tiesiog nuo laiptų. Siekiant nuo laiptų įsirengti duris reikalingas techninis projektas, kadangi būtina realiai techniškai išspręsti, kaip 0,80 m siaurumo laiptuose įrengti papildomas duris. Reikalinga ir sąmata, kiek tokių durų įrengimas realiai kainuotų. Nesuprantamas atsakovės reikalavimas, nes ji siekia, kad jai liktų esamos durys į patalpą 1-4, o reikalauja, kad ieškovas įsirengtų duris iš laiptų į bendrą patalpą 1-1 ir nesirengia kompensuoti tokių durų įsirengimo išlaidų. Minėtų durų įsirengti nuo laiptų yra neįmanoma, nes jų įrengimui nėra vietos. Architektas P. teigė, kad minėtas duris įrengti yra įmanoma, tačiau į klausimą, kaip realiai techniškai reiktų iš laiptų įsirengti duris, minėtas architektas teismui atsakyti negalėjo. Gyvenamojo namo apžiūroje dalyvavęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patarėjas G. S. paaiškino, kad toks durų įrengimas neišsprendžia ieškovo normalaus patekimo į ieškovui priklausančias patalpas. Jis nurodė, kad teisingiausia būtų pasidaryti įėjimą iš lauko pro langą, pagilinant lango angą. Trečia, pagal atsakovės priešieškinio reikalavimą tektų toliau naudotis tais pačiais laiptais, tačiau dar ir apsunkintais, t. y. tuose pačiuose 0,80 m pločio laiptuose įrengus dar vienas duris, t. y. nebūtų išspręsta ginčo esmė.
14.8. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad į patalpą 1-9 negali įrengti durų. Duris į patalpą 1-9 ieškovas įrengs pro vieną lango dalį, neardydamas ir niekaip nepažeisdamas laikančiosios sienos. Ieškovas yra įsitikinęs, kad jokio techninio projekto, įrengiant vietoje lango duris, nereikia, nes jokios sienos nebus pažeistos ir durų įrengimu STR nebus pažeidžiami. Šią aplinkybę patvirtino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patarėjas G. S. teismui apžiūrint gyvenamąjį namą.
14.9. Atsakovas S. J. klaidina teismą, kad jam buvo suteikta galimybė surasti atstovą ir pasinaudoti teisine pagalba. Teismas sudarė jam galimybę pateikti atsiliepimą. Dalyvavo teismo posėdžiuose. 2020 m. kovo 6 d. patikslinus ieškinį ir ieškovui pareiškus reikalavimą dėl atidalijimo, atsakovas S. J. su ieškiniu susipažino, dalyvavo posėdžiuose ir turėjo pakankamai laiko pasinaudoti teisine advokato pagalba, jeigu būtų to pageidavęs. Atsakovas S. J. niekuomet nebuvo ir nėra muzikantas, jis dirba darbininku ir niekur nekoncertuoja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso – toliau CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalys dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Juolab, kad apeliantė nurodydama, jog pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nepateikė šio prašymo argumentų.
Dėl byloje kilusio ginčo
17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Apeliacinis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atmestas atsakovės reikalavimas dėl gyvenamojo namo dalių naudojimosi tvarkos pakeitimo, tačiau apeliantai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, t. y. neprašo patenkinti priešieškinio reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina priešieškinio reikalavimų ir jame išdėstytų argumentų.
Dėl ginčo (tinkamo atidalijimo sąlygų atskleidimo)
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019 25 p. išaiškino, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinas, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Vykdydamas nurodytą pareigą atidalijimo pageidaujantis asmuo savo ketinimus turi išviešinti tokiu būdu, kad kitas bendraturtis galėtų įvertinti, ar taip atidalijant nebus pažeistos jo teisės, o teismas galėtų atlikti siūlomo atidalijimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrą.
20. Tos pačios nutarties 26 punkte nurodyta, kad teismų praktikoje tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018 50 punktas). Dabartinės redakcijos Statybos įstatyme projektinių pasiūlymų sąvoka pateikiama 2 straipsnio 45 dalyje – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą ir gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, t. y. savo esme nesiskiria nuo įtvirtintosios ankstesnėje redakcijoje. Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje pateikta išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Analogiškos pozicijos laikytasi ir kitose kasacine tvarka nagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
21. Tos pačios nutarties 27 punkte nurodyta, kad aptarta nuostata pakartota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010, tačiau šioje byloje teismo spręsta, kad pateiktas eskizinis atidalijimo projektas pažeidžia kito bendraturčio – atsakovo – teises ir neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Statybų įstatymo, atitinkamų statybos techninių reglamentų nuostatų, nes iš kasatorių pateikto projekto neaišku, ar po padalijimo būtų galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį, ar juo išspręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nusprendė, kad kartu su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti pateiktas atidalijimo projektas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.
22. Tos pačios nutarties 28 punkte nurodyta, kad apibendrindama teisėjų kolegija nusprendžia, jog teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties.
23. Apeliantė skunde nurodė, kad gyvenamojo namo atidalijimas, nesant parengto projekto, nėra galimas. Šie apeliantės argumentai yra pagrįsti, nes anksčiau nutartyje aptartoje kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl tinkamo atidalijimo sąlygų atskleidimo išaiškinta, kad vykdydamas nurodytą pareigą atidalijimo pageidaujantis asmuo savo ketinimus turi išviešinti tokiu būdu, kad kitas bendraturtis galėtų įvertinti, ar taip atidalijant nebus pažeistos jo teisės, o teismas galėtų atlikti siūlomo atidalijimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrą.
24. Pagrįsti apeliantės argumentai, jog nesant parengto projekto apribojamos jos galimybės kreiptis į atitinkamos srities specialistus, kad pastarieji galėtų įvertinti atidalijimo techninę specifikaciją ir nustatyti, ar ginčo gyvenamojo namo atidalijimas apskritai yra galimas.
25. Ieškovo su patikslintu ieškiniu pateiktas pusrūsio, pirmo aukšto ir pastogės planas nėra tinkamas ir pakankamas atidalijimo pagrindimo dokumentas, nes iš ieškovo pateikto pusrūsio, pirmo aukšto ir pastogės plano neaišku, ar po padalijimo būtų galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį, ar yra techninės galimybės įrengti laiptus iš kiemo pusės į patalpą 1-9, ar yra techninės galimybės įrengti duris iš lauko pusės į patalpą 1-9, ar yra galimybė pusrūsyje įrengti duris iš patalpos G-1 į patalpą P-7. Ieškovo manymas, paaiškinimai, nesant parengto projekto, nėra pakankami daryti priešingą išvadą.
26. Ieškovo su patikslintu ieškiniu pateiktas pusrūsio, pirmo aukšto ir pastogės planas nėra tinkamas ir pakankamas atidalijimo pagrindimo dokumentas dar ir dėl to, kad šiuo planu nėra išspręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai.
27. Ieškovui, pareiškusiam reikalavimą dėl ginčo gyvenamojo namo atidalijimo, tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinas, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Todėl negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovai turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus dėl vamzdynų ir elektros instaliacijos pusrūsyje išdėstymo ir pavojaus dėl jų naudojimo. Atsakovai turėjo pareigą pateikti priešieškinį dėl vamzdynų ar elektros instaliacijos keitimo. Nepagrįsti ir ieškovo argumentai, kad, atsakovams nepateikus anksčiau nurodytų duomenų, yra pagrindas teigti, jog atsakovai sutinka, kad atidalijus ginčo namą pagal ieškovo reikalavimus inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai būtų nesprendžiami (CPK 178, 185 straipsniai).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog atidalijus ginčo namą pagal ieškovo reikalavimus inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai gali būti nesprendžiami.
29. Apelianto S. J. nurodytos aplinkybes, kad šildymo katilas stovi rūsio patalpoje P-6, kuris apšildo patalpas P-7, G-1, 1-8, 1-9, 1-1, dalis apšildomų patalpų pagal ieškovo reikalavimus dėl ginčo gyvenamojo namo atidalijimo priklausytų ieškovui, dalis – apeliantams, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas turėtų teismui pateikti ne tik gyvenamojo namo atidalijimo projektą, bet ir vandentiekio, šilumos tinklų bei elektros instaliacijos keitimo projektą.
30. Pagrįsti ir apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė abstraktaus pobūdžio, deklaratyvią išvadą, jog šildymo sistemos perkėlimas nėra sudėtingas procesas ir dėl šios dalies papildomų sunkumų neturėtų kilti.
31. Pagrįsti apeliantės argumentai, kad pateiktas ieškovo pusrūsio, pirmo aukšto ir pastogės planas nėra pakankamas konstatuoti, kad ginčo gyvenamasis namas gali būti atidalytas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo gyvenamojo namo atidalijimas yra įmanomas atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, yra taip pat deklaratyvi. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ginčo gyvenamojo namo atidalijimas yra (ne)galimas.
Dėl kitų šalių argumentų
32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė daugiau nei 20 metų naudojosi ieškovui priklausančia patalpos G-1 dalimi, nes 1999 m. rugsėjo 1 d. apeliantė su ieškovu sudarė notarinę sutartį, kuria susitarė dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad apeliantė naudosis pusrūsio garažu G-1 (17,76 kv. m).
33. Pagrįsti ieškovo atsiliepime nurodyti argumentai, kad apeliantas S. J. negali reikalauti konkrečios savo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes jis yra bendrosios jungtinės nuosavybės turėtojas su atsakove S. J.. Todėl jo pateikti skaičiavimai, kad jam atitenkanti gyvenamojo namo dalis yra nedidelė, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taip pat apeliacinio skundo motyvai, kad, atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, pasunkės atsakovo S. J. sūnaus gyvenimo sąlygos, yra teisine prasme nesusiję su ginču.
34. Įvertinusi visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl procesinės bylos baigties
35. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir nuodugniai bylos neištyrė, netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl neatskleidė bylos esmės, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, jis naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
37. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi išaiškinti ieškovui pareigą pateikti ginčo gyvenamojo namo atidalijimo projektą, parengtą specialistų, kuris turi būti procedūriškai ir techniškai priimtinas.
38. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog bendraturčio bendrosios nuosavybės dalies pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą. CK 4.77 straipsnis nustato tokio teisių pasikeitimo pagrindus ir tokio pasikeitimo teisėtumui būtinas sąlygas. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalį ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018, 21 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas savo lėšomis ir pastangomis pastogėje įsirengė virtuvėlės, vonios, katilinės patalpas, už kurias atsakovai neprašė kompensacijos, tačiau netyrė, ar ieškovas turėjo teisę į kompensaciją, t. y. ar ieškovas dėl patalpų įrengimo palėpėje turėjo kitų bendraturčių sutikimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui nusprendus bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo – šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.