Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. E., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria ieškovo J. E. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hoptransa“ dėl darbo santykių atsisakyta priimti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

7. Ieškovo prašymo dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo netenkinus, ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Ieškovas yra mobilus, užsienio pilietis, nesupranta lietuviškai, nežino Lietuvoje galiojančių įstatymų.

8.2. Teismų praktikoje terminas ieškiniui paduoti yra atnaujinamas net jį praleidus ženkliai ilgesniu laikotarpiu.

8.3. Pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14033-1088/2025 nutarta ieškovo ieškinį atsakovei dėl darbo ginčo, atsisakyti priimti, nes nepateiktas darbo ginčų komisijos sprendimas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar ieškovas išankstine tvarka kreipėsi į darbo ginčų komisiją, o jei kreipėsi – įvertinti dėl kokio konkretaus darbo teisinių santykių ginčo ir jo apimties buvo kreiptasi. Dėl proceso koncentruotumo atskiruoju skundu nutarties neskundė. Minėta nutartimi nebuvo atsisakyta atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Darytina pagrįsta išvada, kad nutartis šioje dalyje yra įsiteisėjusi (CPK 18 straipsnis).

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria nutarta neatnaujinti termino ieškinio paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl termino ieškiniui paduoti atnaujinimo

11. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su DGK sprendimu, taip pat DGK priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į DGK su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pagal DK 231 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021). Dėl to gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, teismui visų pirma būtina išspręsti šio procesinio termino atnaujinimo klausimą. Šis praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad yra pagrindas tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą, teismas atnaujina terminą, priimdamas rezoliuciją (CPK 78 straipsnio 5 dalis).

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).

14. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2025 m. vasario 19 d. sprendimu netenkino ieškovo prašymo išieškoti iš atsakovės 5 500 Eur darbo užmokesčio nepriemoką ir delspinigius (darbo byla Nr. APS-119-632/2025). Ieškovas, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, 2025 m. kovo 31 d. pateikė teismui ieškinį. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nes nepateikti duomenys, patvirtinantys, jog ieškinyje reiškiami reikalavimai yra išnagrinėti laikantis šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ši nutartis apskųsta nebuvo ir įsiteisėjo 2025 m. balandžio 12 d. Ieškovas 2025 m. balandžio 17 d. antrą kartą pateikė teismui ieškinį. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi sprendė, kad ieškovas praleido terminą kreiptis į teismą ne dėl svarbių priežasčių ir atsisakė ieškinį priimti.

15. Ieškovas, atskirajame skunde prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, nurodo, kad yra mobilus, užsienio pilietis, nesupranta lietuviškai, nežino Lietuvoje galiojančių įstatymų.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su atskiruoju skundu.

17. Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, darbo santykių su atsakove metu ieškovas tapo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu. Tarp ieškovo ir Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos 2024 m. rugsėjo 24 d. sudaryta atstovavimo sutartis, kurios pagrindu sąjunga atstovauja ieškovą Darbo ginčų komisijoje ir visų instancijų teismuose su visomis procesinėmis teisėmis. Ieškovas 2024 m. rugsėjo 24 d. išdavė profesinės sąjungos pirmininkei R. K. įgaliojimą jį atstovauti Darbo ginčų komisijoje ir visų instancijų teismuose su visomis procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nurodytos priežastys savaime negali būti pripažintinos kaip pateisinančios ieškinio padavimą praleidus įstatyme numatytą terminą.

18. Kita vertus ieškovo atstovei, kuri yra darbo teisės srities profesionalė ir dažnai atstovauja profesinės sąjungos narius darbo ginčuose, keliami didesni rūpestingumo ir atsakingumo reikalavimai, todėl preziumuojama, kad jai turėjo būti žinomas teisinis reguliavimas dėl jos atstovaujamų darbuotojų ieškinių padavimo teisme po darbo ginčo išnagrinėjimo DGK termino, šio termino praleidimo pasekmių bei praleisto termino atnaujinimo sąlygų (CPK 75, 78 straipsniai, DK 231 straipsnis). Vis tik tiek pradinį ieškinį, tiek ir antrą ieškinį ji pateikė teismui praleidusi įstatymuose nustatytus terminus (DK 231 straipsnio 1 dalis).

19. Be to, ieškovas (ir jo atstovė) atskirajame skunde nenurodė jokių motyvų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis ir neteisėtomis. Ieškovo atstovė tik perkėlė ieškinio prašymo atnaujinti praleistą terminą motyvus, tačiau neginčijo pirmosios instancijos teismo argumentų, kad jai turint įgaliojimus atstovauti ieškovą nebuvo kliūčių ieškinį pateikti laiku. Taip pat ieškovas (ir jo atstovė) neįrodė, jog dėl ieškovo mobilumo jo atstovė negalėjo susisiekti su juo laiku, suderinti pozicijos ir pan. Be to, net nepateikti įrodymai, kad ieškovo laikotarpiu nuo DGK sprendimo priėmimo iki termino ieškiniui paduoti pabaigos dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir buvo komandiruojamas į užsienio valstybes bei kad tai galėjo sudaryti kliūtis susisiekti su juo (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad termino ieškiniui paduoti praleidimo priežasčių nėra pagrindo pripažinti svarbiomis, objektyviomis ir realiai sutrukdžiusiomis įstatymo nustatytu terminu ieškovą atstovaujančiai profesinei sąjungai pareikšti ieškinį teisme.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytoms išvadoms, kad nors analogiškais atvejais dėl termino ieškiniui paduoti atnaujinimo aukštesnės instancijos teismai terminą dėl tų pačių priežasčių atnaujino, tačiau teismų nagrinėti individualūs atvejai negali tapti taisykle, visais atvejais savaime pateisinančia įstatymo nustatyto termino praleidimą.

21. Be to, vėlesnėse apeliacinės instancijos teismų nutartyse formuojama praktika, pagal kurią vien aplinkybė dėl asmens pilietybės ar kalbos bei šalies įstatymų neišmanymas savaime negali būti laikomi svarbiomis priežastimis praleisto termino atnaujinimui ir pagrindu nesilaikyti įstatyme įtvirtintų kitų proceso normų. Juolab kad asmuo teisiniame ginče yra tinkamai atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, Liteko duomenimis, turinčios atstovavimo patirtį tokio pobūdžio bylose (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-542-1059/2024, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-863/2025, Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-962-638/2025).

22. Atitinkamai tokia Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkės bylų vedimo praktika / stilius, kai dažnu atveju ieškiniai teikiami praleidus įstatyme numatytus terminus, o vėliau prašoma juos atnaujinti tik formaliais pagrindais, negali būti pateisinama ir toleruojama.

23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

24. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, jog ieškovui ir jo atstovei praleidus DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio pateikimo terminą ir nepateikus šio termino praleidimo svarbias priežastis patvirtinančių įrodymų, laikytina, kad ieškovas savo procesines teises įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovo ir jo atstovės nurodytas termino praleidimo priežastis nesvarbiomis bei neįrodytomis ir atsisakė priimti ieškinį (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

apelianto (ieškovo) J. E. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.