Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo V. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš Laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. RV-22-3528 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. A., nuteistas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2, dalis, 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 1, 4, dalis – 1 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo – 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžiu ir 2022 m. vasario 28 d. nutartimi – galutinė bausmė 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo įskaitant 2 dienas. Bausmės pradžia – 2022 m. sausio 12 d., bausmės pabaiga 2024 m. rugsėjo 8 d.

3. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis V. A. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. skundas atmetamas

6. Teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų V. A. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

10. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis 2023 m. kovo 31 d. atlikto vertinimo metu, nuteistajam V. A. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką ir lyginant su ankstesniais vertinimais, nors ir nustatyta, jog stebimos nuoseklios pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau rizika išliko vidutinė, tuo tarpu BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam vienas iš keliamų reikalavimų – žemas nusikalstamos elgesio rizikos laipsnis. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, net 11 kriminogeninių veiksnių, didinančių nuteistojo V. A. pakartotinio nusikalstamumo riziką: statiniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos/ bausmės vykdymo/ lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. Dinaminiai - dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė ir nuo ankstesnių nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimų yra nepakitusi yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek šiuo metu, tiek ir viso bausmės atlikimo metu V. A. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

11. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kad ir šiuo metu nuteistasis nėra linkęs prisiimti visos atsakomybės dėl nusikalstamos veikos dėl kurios įvykdymo ir dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę, priešingai nuteistasis yra linkęs savo indėlį sumažinti vertindamas susiklosčiusią situaciją kaip jam įvykusių nepalankių aplinkybių visumą. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Vertinant V. A. gyvenimo istoriją matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, anksčiau ne kartą teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to, pažymėtina ir tai, jog nuteistasis yra pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas. Du kartus buvo paleistas lygtinai ir pirmo lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą, kas akivaizdžiai patvirtina, jog nei skirtos bausmės, nei parodytas teismo pasitikėjimas įtakos nuteistojo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą V. A. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertinti visi nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal subendrintą nuosprendį už kelias nusikalstamas veikas, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės, tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. V. A. padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, ankstesni teistumai, probacijos/ bausmės vykdymo/ lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimai, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

12. Išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nelaikytina tai, kad V. A. šiuo metu pataisos įstaigoje dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytos pataisos įstaigos tvarkos, 4 kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi suteiktą be sargybos statusą, po laisvės atėmimo bausmės turės gyvenamąją vietą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Apygardos teismo vertinimu, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam V. A. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Analizuojamu atveju V. A. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

14. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai, jog jis yra dviejų vaikų tėvas, tačiau šiuo metu juos išlaiko sutuoktinė ir vaikų motina, nuteistasis iš gaunamo darbo užmokesčio negali tinkamai prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, todėl taikius lygtinį paleidimą, jo pagrindinis gyvenimo tikslas būtų dirbti, kad užtikrinti vaikų poreikius. Tačiau pažymėtina, jog šios nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau akivaizdu, jog jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo. Jis turėjo galimybę savo elgesį koreguoti teigiama linkme, radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei prisidėti prie vaikų priežiūros ir išlaikymo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir vėl nusikalto, todėl manyti, jog šiuo metu nuteistasis yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, teisinio pagrindo nėra.

15. Teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. A. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.