Panevėžio apygardos teismo nutartis, 1A-146-531/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-05
Bylos Nr.: 1A-146-531/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13884-2020-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
Nuteistasis: V. A., ir I
Nukentėjusysis: D. N., M. N.
Kaltinamasis: V. A., I. R.
Advokatai: Audrius Leonavičius

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-531/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13884-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,nuteistajam V. A.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. A. paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme paskirta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir V. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, V. A. paskirta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžiu ir 2022 m. vasario 28 d. nutartimi jam paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gegužės 12 d.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendį ir 2022 m. vasario 28 d. nutartį atliktos bausmės laikas ir laikas išbūtas sulaikyme nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2020 m. spalio 29 d.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat šiuo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, buvo nuteistas ir I. R., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Nukentėjusiojo D. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam solidariai iš kaltinamųjų V. A. ir I. R. priteistas 500 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo M. N. civilinis ieškinys tenkintas, ir jam solidariai iš kaltinamųjų V. A. ir I. R. priteistas 3850 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. A. nuteistas už tai, kad:

1.1. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 7 d. 15 val. iki 2020 m. balandžio 8 d. 13 val., veikdami kartu su I. R., vagystės tikslu atsukę lango mechanizmo varžtus ir lauždami, apgadinę lango rėmą, kurio vertė 150 Eur, subraižę kambario plastikinio lango rėmą, kurio vertė 230 Eur, plastikinę palangę, kurios vertė 80 Eur, ir išorinę skardinę palangę, kurios vertė 40 Eur, įsibrovė į patalpą – D. N. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą M. N. priklausantį turtą: krosinį motociklą „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 1750 Eur, krosinį motociklą „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 1850 Eur, ir du šalmus, kurių vertė 150 Eur ir 100 Eur, tokiais veiksmais pagrobė svetimą M. N. priklausantį 3850 Eur vertės turtą ir sugadino D. N. priklausantį 500 Eur vertės turtą.

1.2. nuo tyrimo metu nenustatytos datos iki 2020 m. spalio 27 d. laikė žinomai netikras asmens tapatybės korteles – Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. K. vardu, su jo paties atvaizdu, ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. P. vardu, su nenustatyto asmens atvaizdu, iki kol 2020 m. spalio 27 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu netikrus dokumentus surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. V. A. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2022 m. gegužės 12 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendį ir jį išteisinti, nepadarius veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, o už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti švelnesnę bausmę – areštą ir skirti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę, D. N. ir M. N. civilinius ieškinius jo atžvilgiu atmesti.

2.1. Nurodo, kad niekuo neprisidėjo prie BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo ir visiškai be pagrindo buvo pripažintas kaltu. Pagrindinis įrodymas, kuriuo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje yra tai, kad įvykio vietoje rasta juodos spalvos guminė pirštinė, ir ant pirštinės rastų biologinių pėdsakų genotipas sutampa su jo genotipu, tačiau ši aplinkybė nepakankama, kad pripažinti jį kaltu, nes ji prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, be to, išnagrinėjus bylą liko nenustatytos kitos labai svarbios aplinkybės ir nepašalinta daugybė prieštaravimų, kurie turi būti vertinami jo naudai. 2020 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog nuo pirštinės abiejų pusių padarytos nuoplovos, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ant mėginio Nr. (duomenys neskelbtini) rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų identifikacijai tiriant DNR, o ant mėginio Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų netinkamų identifikacijai. Tai reiškia, kad ant tos pačios pirštinės rasta keleto asmenų biologinių pėdsakų, ir neabejotinai įrodyta, jog pirštinę lietė ne mažiau 2 arba 3 asmenų. Apkaltintas buvo tik jis, nes tik jo pėdsakai pasirodė tinkami identifikacijai. Tiksliai nustatyti kokie dar asmenys dėvėjo pirštinę, negalima, nes 2 asmenų pėdsakai netinkami identifikacijai. Galimai tie asmenys, kurie nebuvo identifikuoti ir dalyvavo vagystėje. Pagal bylos aplinkybes, tai galėjo būti ir I. R. arba kartu dalyvavusio vagystėje „(duomenys neskelbtini)“ biologiniai pėdsakai, nes būtent „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvykęs į jo nuomojamą garažą, kai siūlė broliui A. A. pirkti motociklus, būtent jis prašė jo brolio pirštinių ir jis galėjo paimti tiek naujas, tiek dėvėtas pirštines iš jo nuomojamo garažo, ir ją pamesti ar tyčia numesti įvykio vietoje. Šį faktą patvirtina liudytojas A. A. ir nuteistasis I. R., kuris nurodo, kad pirštines jam davė „(duomenys neskelbtini)“. Šios aplinkybės paneigia kaltinimo iškeltą versiją, kad tik jis galėjo dėvėti ir tik jis galėjo pamesti pirštinę įvykio vietoje. Specialisto išvadoje nenustatyta kokios rūšies biologinis pėdsakas rastas ant pirštinės. Neaišku ar tai prakaito, odos epitelio, seilių, kraujo ar kiti galimi pėdsakai. Ekspertai pateikdami informaciją į šį klausimą taip pat neatsako. Nenustatyta, kokiu būdu biologiniai pėdsakai atsirado ant pirštinės. Taip pat nenustatyta, ar pirštinės vidinėje ar išorinėje pusėje rasti pėdsakai, t. y. nenustatyta, ar jis galėjo tą pirštinę kada nors dėvėti ar prie jos buvo tik prisilietęs, ar iš viso kas nors kitas pernešė jo pėdsakus ant pirštinės tyčia ar atsitiktinai. Tai kelia abejonių, ar jis iš viso buvo kada nors prisilietęs prie šios pirštinės, kuri rasta įvykio vietoje. Byloje nėra surinkta jokių kitų neginčijamų įrodymų apie jo buvimą įvykio vietoje. Nėra liudininkų parodymų, nėra jokių pėdsakų, kuriuos neabejotinai būtų galima vertinti kaip jo paties buvimo įrodymą. Teismas nuosprendį grindžia tuo, kad namo viduje rasti dviejų asmenų batų pėdsakai, tačiau tai neįrodo, kad name rasti jo batų pėdsakai, kadangi nebuvo atlikta jokių pėdsakų tyrimų, kad juos identifikuoti. Net nebuvo bandoma nustatyti kokių asmenų tai palikti pėdsakai. Galimai pats I. R. buvo įlipęs į namo vidų su „(duomenys neskelbtini)“, nors jis teisme sakė, kad buvo tik lauke. Taip pat gali būti, kad rasti pėdsakai buvo namo savininko ar jo brolio, kuris ir laikė motociklus name, arba dar kitų asmenų. Jam visiškai nežinoma kieno pėdsakai buvo rasti įvykio vietoje, bet jie tikrai ne jo. Nuteistojo I. R. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiškūs ir nuoseklūs, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Jis nurodė kokiu būdu, iš kur ir su kuo vogė motociklus, smulkiai paaiškino visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams (tą nurodė ir kaltinimą palaikantis prokuroras per baigiamąsias kalbas). I. R. paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ siūlė motociklus parduoti jo (V. A.) broliui, t. y. jis nurodo, kad vagystėje nei jis, nei jo brolis A. A. nedalyvavo, nurodė, kad motociklus vogė tik jis su „(duomenys neskelbtini)“, kad būtent su „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvykęs į jų nuomojamą garažą ir kalbėjo su A. A., kad būtent asmuo vardu „(duomenys neskelbtini)“ jam davė juodos spalvos gumines pirštines, vieną kurių jis ar pats „(duomenys neskelbtini)“ galėjo pamesti ir įvykio vietoje ir t. t. Netikėti jo parodymais nėra jokio pagrindo, nes jis I. R. visiškai nepažįsta, su juo nėra bendravęs ir jo įtakoti niekaip negalėjo. Teismas, priimdamas nuosprendį nurodo, kad I. R. parodymai vertintini kritiškai, nors apkaltinamasis nuosprendis I. R. atžvilgiu pagrįstas vien jo paties prisipažinimu, nesant daugiau jokių duomenų, kad jis padarė šį nusikaltimą. Atkreipia dėmesį, kad teismas kritiškai vertina tik tuos parodymus, kurie naudingi gynybai, o kiek naudingi kaltinimui, priima kaip teisingus ir jais vadovaujasi. Tokiu atveju kyla klausimas, kodėl dalimi I. R. parodymų tikima, o dalimi ne, kokiu būdu galima patikrinti, kada jis sako tiesą, kada meluoja. Jo parodymų patikrinti ir patvirtinti arba paneigti neįmanoma, todėl toks teismo vertinimas neobjektyvus ir pažeidžia įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Jo brolio A. A. parodymus teismas taip pat vertina kritiškai, neva jis keičia parodymus, suinteresuotas jam padėti, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad po nusikaltimo padarymo praėjo 2 metai ir, kad jis (A. A.) iš pradžių buvo įtariamasis, todėl galėjo sakyti ne visą tiesią tiesiog siekdamas pagerinti savo padėtį, bet „(duomenys neskelbtini)“, jis nurodė iš karto. Vėliau, kai byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, mano, kad jis tikrai sakė visą tiesą ir nurodė, kad yra tas „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad su juo dirbęs užsienyje ((duomenys neskelbtini)). Policijos pareigūnai turėjo realią galimybę nustatyti įmonę, kurioje dirbo jo brolis ir nustatyti kokie dar lietuviai ten dirbo, todėl buvo visiškai nesunku nustatyti tikslius „(duomenys neskelbtini)“ asmens duomenis, jį apklausti, padaryti atpažinimus ir atlikti kitus veiksmus, tačiau toks tyrimas buvo nenaudingas kaltinimą palaikančiai pusei ir todėl pakako formalaus atsakymo, kad toks asmuo nenustatytas, nes buvo reali galimybė jį (V. A.) patraukti atsakomybėn, nieko papildomai nedirbant ir nesiaiškinant svarbių aplinkybių, kurių nustatymas reikalauja tam tikrų pastangų. Liudytojas A. A. nekeičia parodymų, tačiau jo apklausose parodymai fiksuojami kaip buvo naudingi kaltinimui. Apie pirštines, kurių prašė „(duomenys neskelbtini)“, tyrėja tyčia jo net neklausė ir nefiksavo apklausoje, nes tai nenaudinga. A. A. paaiškino, kad motociklus jam siūlė pirkti „(duomenys neskelbtini)“, kad jis persiuntė nuotraukas, kad nuotraukas persiuntė ne kai buvo pirmą kartą, bet kai atvyko antrą kartą. Kai buvo atvykęs pirmą kartą, tada prašė pirštinių ir jas čiupinėjo garaže, todėl pilnai galėjo paimti iš garažo tas pirštines, kurias jis (V. A.) jau buvo lietęs ar net dėvėjęs, gal net tyčia turėdamas tikslą numesti jas įvykio vietoje. Galbūt galvojo, kad tai brolio (A. A.) dėvėta pirštinė ir tokiu būdu broliui pardavinėjant motociklus ir įvykio vietoje radus jo pirštinę atsakomybės jis neišvengtų net ir būdamas niekuo neprisidėjęs prie šio nusikaltimo, o jis tokiu būdu išvengtų atsakomybės. Galbūt jis davė pirštines I. R., o pastarasis galėjo pamesti, kaip ir nurodė savo apklausoje. Tik tokiu būdu gali paaiškinti kaip atsirado pirštinė su jo DNR pėdsakais įvykio vietoje. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo patikrintos visos versijos ir nebuvo tiksliai nustatyta, kaip ta pirštinė atsirado įvykio vietoje. Kaip jo kaltės įrodymą teismas vertina tai, kad vaizdo įrašuose, „(duomenys neskelbtini)“ atminties kortelėse, matyti važinėjantys motociklai, ant vieno iš jų matyti jo pavardė. Nesupranta, kaip tai gali būti susiję su jo kaltės įrodymais, kadangi tai visiškai ne tie motociklai, kurie buvo pavogti ir nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jis neneigė, kad turi hobį, važinėja ir domisi motociklais, bet panašų pomėgį turi ir jo brolis, kuris taip pat domisi motociklais, juos jie remontuoja garaže (duomenys neskelbtini). Tai įrašas visiškai nesusijęs su šia byla. A. A. telefone rastos motociklų nuotraukos taip pat neįrodo jo kaltės, nes jis pats paaiškino, kad nuotraukas jam persiuntė į telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kai pasiūlė pirkti (arba perparduoti) motociklus. Teismas nurodo, kad jo (V. A.) telefone buvo rasta nuotraukų ir vaizdo įrašų laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. spalio 27 d., kuriuose vaizduojami motociklai ir šalmai, ar susirašinėjimų, kurie galimai susiję su šia byla. Teismas visiškai nedetalizuoja kaip ir kas susiję su vagyste ir kokią įrodomąją reikšmę turi nuotraukos, bet tai negali būti laikoma jo kaltės įrodymu, nes tie susirašinėjimai su byla visiškai nesusiję. Specialistas A. B. apklausos metu aiškiai nurodo, kad vienos nuotraukos koliaže yra panašūs krosiniai motociklai, tačiau nustatyti kaip atsirado nuotrauka telefone nėra galimybės ir ji galėjo atsirasti internete peržiūrint skelbime esančią originalią nuotrauką. Nustatytas faktas, kad ji nebuvo fotografuota jo telefonu. Gali būti taip, kad jis kažkur internete ir matė kokį skelbimą, bet dabar to negali prisiminti, jis pats tikrai tų motociklų nefotografavo ir jei matė kur, į juos neatkreipė dėmesio. Gal po įvykio brolis persiuntė kokią nuotrauką jau gerokai vėliau, paaiškėjus, kad motociklai vogti, tam, kad pamatytų kokie buvo pavogti motociklai, to jis dabar nepamena. Akivaizdu, kad ši aplinkybė nesusijusi su vagyste. Nuosprendyje minimi susirašinėjimai, kurie turi reikšmės bylai, bet vėl nenurodyta ką jie įrodo, nes jie yra 2020 m. liepos 25 d., praėjus keliems mėnesiams po vagystės ir jų turinys visiškai neaiškus. Šias aplinkybes apklausos metu patvirtino minėtas specialistas. Kaip minėjo, domisi motociklais ir su jais susijusią informaciją galėjo kažkam persiųsti, tačiau tai nesusiję su vagyste, tai susiję tik su jo pomėgiu motociklams, todėl negali būti laikomi jo kaltės įrodymu. Teismas nurodo, kad nors jis ir neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, bet posėdžio metu be savo kaltės neigimo jokių objektyvių duomenų nepateikė, todėl jo neprisipažinimas vertinamas kaip pasirinktas gynybos būdas. Nesutinka su tokiu teismo teiginiu ir nesupranta kokius objektyvius duomenis galėtų pateikti tokiu atveju, kai nedalyvavo padarant nusikaltimą. Apie padarytą nusikaltimą sužinojo praėjus ilgam laiko tarpui, todėl negali tiksliai nurodyti kur buvo konkrečią dieną, tikėtina, kad buvo namuose, bet žino, kad (duomenys neskelbtini), tikrai nebuvo. Dėl to prašė policijos pareigūnų iš ryšių bendrovės pateikti jo telefono lokalizacijos vietą nusikaltimo padarymo dienai, tačiau minėti duomenys nebuvo gauti. Yra kiti duomenys, kurie įrodo jo nekaltumą, t. y. jau minėtų liudytojų ir kaltinamojo I. R. parodymai, tačiau daugiau objektyvių duomenų pateikti teismui neturi jokios galimybės.

2.2. Dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje padaryto nusikaltimo padarymo kaltę pripažįsta visiškai, dėl jo nuoširdžiai gailisi ir tikrai, nevengia atsakomybės. Ankščiau nežinojo, kad tokios kortelės laikymas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, bet neneigia, kad rastas korteles laikė namuose, rankinėje ir supranta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kaip ir sakė apklausos metu, vieną kortelę, kurioje įdėta galimai jo fotonuotrauka, jam padovanojo draugai gimtadienio metu, tiesiog pajuokaudami, o kitą, kurią jie taip pat turėjo, atsitiktinai paliko automobilyje. Jis šių kortelių negamino, kaip jos buvo pagamintos net nežino, bet jam sakė, kad užsakė (duomenys neskelbtini). Padirbtų tapatybės kortelių niekur nenaudojo ir neplanavo naudoti ateityje. Laikydamas jas, jokių nusikalstamų tikslų neturėjo. Mano, kad į šias aplinkybes atkreiptinas dėmesys skiriant jam bausmę už šio nusikaltimo padarymą. Tai, kad pripažįsta savo kaltę ir gailisi, prašo laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreipia dėmesį, kad iki suimant, buvo dirbantis, gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su šeima, turi žmoną, išlaiko 2 nepilnamečius vaikus. Mano, kad jam už šio nusikaltimo padarymą skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Pažymi, kad praeityje buvo teistas, tačiau šio nusikaltimo padarymo metu teistumai buvo išnykę. Tik 2021 m. birželio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu (ir 2022 m. vasario 28 d. nutartimi) buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, 264 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, t. y. teistas buvo jau po šio nusikaltimo padarymo, todėl laikytina, kad šį nusikaltimą padarė jau išnykus teistumui ir bausmė už jį skirtina kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui. Cituoja BK 55 straipsnio nuostatas ir nurodo, kad atsižvelgiant į jas, jam skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, bet atkreipia dėmesį, kad 2021 m. birželio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu ir 2022 m. vasario 28 d. nutartimi jam paskirta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atlieka pataisos namuose, todėl galimai teisinga būtų skirti jam pačią lengviausią su laisvės atėmimu susijusią bausmę, t. y. areštą, bet mano, kad arešto trukmė turi būti artima minimumui ir mažesnė nei numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. mažesnė nei 45 paros. Taip pat mano, kad paskirta arešto bausmė turi būti subendrinta su 2021 m. birželio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu (ir 2022 m. vasario 28 d. nutartimi). Atsižvelgiant į tai, kad yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, o šis nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių, bausmės galėtų būti subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Tačiau, tokiu atveju, jei teismas taikys dalinio bausmių sudėjimo principą, prašo prie 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo pridėti minimalų arešto bausmės terminą.

Atsiliepimas

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra (Utena) atsiliepime į V. A. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatytų taisyklių teismas nepažeidė ir pagrįstai konstatavo, kad V. A. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atkreipia dėmesį, kad pripažindamas savo kaltę I. R. teigė, kad nusikaltimus padarė ne su V. A., kaip nurodyta kaltinime, bet su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tačiau tai yra tik tam tikras susitarimas, nes V. A. kaltės šioje dalyje nepripažįsta, kas vertintina kaip jo pasirinktas gynybos būdas. 2020 m. balandžio 8 d. apžiūrėjus įvykio vietą prie lango, per kurį buvo įsibrauta, rasta juoda guminė pirštinė. Atlikus DNR tyrimą gauta specialisto išvada, kad ant šios pirštinės rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. A. genotipu. Tai yra tiesioginis įrodymas, kuris neabejotinai patvirtina, kad V. A. buvo įvykio vietoje ir kaip bendrininkas dalyvavo vagystėje. Yra bandymas paaiškinti, kad tyrimo metu nenustatytas asmuo „(duomenys neskelbtini)“, kuris pardavinėjo vogtus motociklus, su I R. lankėsi V. A. ir jo brolio A. A. nuomojamame garaže (duomenys neskelbtini) ir galbūt kažkaip tai pasiėmė V. A. dėvėtą pirštinę, tačiau toks aiškinimas niekuo nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. A., prieš kurį tyrimas buvo nutrauktas, parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ su I. R. lankėsi jo ir brolio V. A. nuomojamame garaže, klausė, ar jis nepadėtų parduoti 2 motociklus, savo telefone rodė jų nuotraukas. Taip pat nurodė, kad jie kalbėjosi tarpduryje, po visą garažą nevaikščiojo, daiktų neapžiūrinėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ ką nors būtų lietęs, jis nepastebėjo. Taigi – jokios V. A. pirštinės paimtos nebuvo. Be to, jeigu buvo rodomos motociklų nuotraukos – tai tie motociklai jau turėjo būti pavogti. Pastebi, kad 2020 m. gruodžio 2 d. apklaustas kaip įtariamasis A. A. apskritai teigė, kad „(duomenys neskelbtini)“ sutiko atsitiktinai (duomenys neskelbtini) gatvėje, o ne garaže, apklaustas kaip liudytojas teisme nurodė dar kitaip, kad pirmiausia „(duomenys neskelbtini)“ garaže pas jį buvo vienas, be I. R., ir tada jis lietė vienkartines pirštines, kurias galbūt pasiėmė. Tokie liudytojo A. A. parodymai yra nenuoseklūs, vertintini kritiškai, bandant juos priderinti prie bylos objektyvių duomenų ir tokiu būdu padėti sau artimam asmeniui. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad V. A. savo namuose (duomenys neskelbtini) laikė dvi žinomai netikras asmens tapatybės korteles, kol kratos metu netikrus dokumentus surado ir paėmė policijos pareigūnai. Konkretus V. A. tikslas nėra nustatytas, tačiau tai reikšmės veikos kvalifikacijai neturi. Veika pasireiškė viena iš numatytų alternatyvių formų, t. y. žinomai netikrų ar suklastotų asmens tapatybės kortelių laikymu ir tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Šioje dalyje ir pats kaltinamasis savo kaltę pripažįsta visiškai. Nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad V. A. veikoje yra visi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymiai, o kaltinamasis neigia akivaizdžias byloje nustatytas aplinkybes, kas vertintina tik kaip jo pasirinktas gynybos būdas. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir iš dalies tenkinęs civilinius ieškinius, teismas pagrįstai iš V. A. ir I. R. priteisė 500 Eur D. N. naudai turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 3 850 Eur M. N. naudai turtinei žalai atlyginti. Skirdamas bausmę, teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, įvertino visas kitas aplinkybes ir V. A. už kiekvieną nusikalstamą veiką pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis yra mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis. Bendrindamas bausmes tarpusavyje ir su 2021 m. birželio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta ir 2022 m. vasario 28 d. nutartimi patikslinta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo basume, teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir pagrįstai paskyrė subendrintą 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl V. A. inkriminuotų, BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų, nusikaltimų padarymo

7. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. O pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – tas kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

8. Nagrinėjamu atveju V. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis veikdamas kartu su I. R., laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 7 d. 15 val. iki 2020 m. balandžio 8 d. 13 val., vagystės tikslu atsukę lango mechanizmo varžtus ir lauždami apgadinę lango rėmą, subraižę kambario plastikinio lango rėmą, plastikinę palangę ir išorinę skardinę palangę, įsibrovę į patalpą – D. N. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimus, M. N. priklausančius krosinius motociklus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bei du šalmus.

9. Pateiktu apeliaciniu skundu V. A. savo kaltę dėl minėtų, jam inkriminuotų, nusikaltimų padarymo neigia. Kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą surinktų įrodymų vertinimą. Atkreipia dėmesį, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje yra įvykio vietoje rasta juodos spalvos guminė pirštinė ir ant jos rastų biologinių pėdsakų genotipas, sutampantis su jo, bet to, jo manymu, nepakanka. Įvykio vietoje rastą pirštinę lietė dar 2 asmenys, tačiau jie identifikuoti nebuvo, o galimai jie ir dalyvavo vagystėje. Tai galėjo būti I. R. arba kartu dalyvavusio vagystėje „(duomenys neskelbtini)“ biologiniai pėdsakai, nes būtent „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvykęs į jo nuomojamą garažą, kai siūlė broliui A. A. pirkti motociklus, būtent jis prašė jo brolio pirštinių ir jis galėjo paimti tiek naujas, tiek dėvėtas pirštines iš jo nuomojamo garažo, ir ją pamesti ar tyčia numesti įvykio vietoje. Pabrėžia, kad byloje nėra surinkta jokių kitų neginčijamų įrodymų apie jo buvimą įvykio vietoje.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai V. A. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. V. A. apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai pateikiamomis ir vertinamomis buvusių įvykių aplinkybėmis, o vien tik tai, kad jis susiklosčiusią situaciją bei surinktus įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su apylinkės priimtu nuosprendžiu dėl jo nuteisimo aptariamoje dalyje, nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir panaikinti.

11. Nagrinėjamu atveju, įsilaužimo į D. N. namą faktą ir tai, jog tai buvo daroma dviejų asmenų, patvirtina byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas. Jame užfiksuota, kad namo kairėje nuo įėjimo pusėje yra rūsio langas 70x36 cm dydžio. Apžiūros metu langas uždarytas, ant lango rėmo kairiajame viršutiniame kampe yra spaudimo-laužimo pėdsakas. Prie lango ant žemės guli juodos spalvos guminė pirštinė. Dešiniau rūsio lango, 140 cm aukštyje yra 140x140 cm dydžio langas, ant kurio išorinės palangės ir apatinio lango rėmo yra įbrėžimai ir įspaudimai skardoje (palangėje), galimai palikti išstumiant sunkų daiktą. Namo viduje yra keturios patalpos, kuriose yra vykdomi statybos darbai. Kairėje nuo įėjimo patalpoje stovi skalbimo mašina, mikrobangų krosnelė, baldai, sudėtos įvairios statybinės medžiagos, prie lango „laipteliais“ sudėti cemento maišai ir uždėta medinė paletė. Apžiūros metu ant vidinės palangės ir dulkėto paletės paviršiaus yra dviejų skirtingų avalynių pėdsakai. Prie protokolo taip pat kartu pateiktos ir jame aprašytos įvykio vietos nuotraukos (1 t., 31-55 b. l.). Neginčijamai nustatyta, kad įsilaužimo metu buvo sugadintas ne tik D. N. priklausantis turtas, bet ir pavogti M. N. priklausantys 2 krosiniai motociklai bei 2 šalmai. Taip pat vienas iš vagystėje dalyvavusių asmenų buvo I. R.. Šiuo atveju yra keliamas klausimas dėl V. A. dalyvavimo šiame nusikaltime, kadangi jis neigia buvęs įvykio vietoje. Tačiau šią keliamą versiją teisėjų kolegija vertina tik kaip jo pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad atlikus įvykio vietoje rastos guminės pirštinės tyrimą ant jos buvo rasti vyro biologiniai pėdsakai, tinkami asmens tapatybei nustatyti (2 t., 111-113 b. l.). 2021 m. sausio 29 d. Specialisto išvadoje nurodoma, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant pirštinės, genotipas sutampa su V. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų V. A. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2x10-22 (2 t., 136-138 b. l.). Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog būtent V. A. buvo įvykio vietoje, ir kartu su I. R. pro rūsio langą įsilaužė į D. N. namą, kuomet ir pametė rastą guminę pirštinę, bei pavogė namo viduje laikytus du krosinius motociklus ir du šalmus. Šių įrodymų visiškai pakanka V. A. kaltei pagrįsti. Vien tik tai, kad specialisto išvadoje nebuvo nurodyta kokios rūšies biologinis pėdsakas rastas ant pirštinės bei kurioje pusėje (išorėje ar viduje), kokiu būdu jis ant jos atsirado, minėtų teismo išvadų nekeičia ir nekelia abejonių jos patikimumu, kadangi šios aplinkybės, teismo vertinimu, nėra esminės. Taipogi minėtų išvadų nekeičia bei V. A. kaltės nepaneigia ir tai, kad ant pirštinės buvo rasta mišrių žmogaus biologinių pėdsakų, nes šiuo atveju, darant išvadas dėl asmens kaltės, buvo įvertinti ir kiti byloje surinkti įrodymai, aprašyti skundžiamame teismo nuosprendyje.

12. Šiuo atveju tikėti I. R. versija, jog vagystę jis įvykdė kartu su „(duomenys neskelbtini)“, apie kurį jokių duomenų pateikti negalėjo, nėra pagrindo. Ji, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra išgalvota ir pateikta, siekiant padėti V. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jokie bylos duomenys nuteistojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Teisėjų kolegija priimamoje nutartyje nesiremia V. A. brolio A. A. duotais parodymais, kadangi jie viso proceso metu, dėl reikšmingiausių aplinkybių, buvo nenuoseklūs ir galimai suderinti su V. A. bei priderinti prie situacijos.

Žemesnės instancijos teismas

12.1. A. A. apklausiamas šioje byloje kaip įtariamasis nurodė, kad su broliu bendrauja minimaliai, bendrų pomėgių neturi. (duomenys neskelbtini) atsitiktinai sutiko vieną pažįstamą – „(duomenys neskelbtini)“. Tiesiog prasilenkdami gatvėje vienas kitą atpažino, pradėjo kalbėtis ir jis jam pasiūlė pirkti du motociklus. Jis iš karto savo telefone jam parodė dviejų krosinių motociklų nuotraukas. „(duomenys neskelbtini),“ jiems bekalbant į jo telefoną persiuntė tų motociklų nuotraukas. Ir tuomet jis ėmėsi veiksmų, siekiant juos parduoti. Pamatęs pranešimą apie dingusius motociklus įtarė, kad tai gali būti tie patys, kuriuos jam siūlė „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet daugiau niekam jų pirkti nesiūlė, jokių veiksmų nebeatliko.

12.2. Tačiau, jo atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimą ir apklausus 2021 m. rugsėjo 17 d. kaip liudytoją, A. A. jau teigė, jog su V. A. turi bendrų pomėgių, domisi motociklais. Yra išsinuomoję garažą. 2020 m. balandžio mėn. būdamas garaže sutiko pažįstamą pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Jis tiesiog eidamas pro jo garažą ir jį pamatęs sustojo ir jie pradėjo bendrauti. Jis užėjo į garažo vidų. Pokalbio metu jis jo (A. A.) paklausė, ar nepadėtų parduoti dviejų motociklų. Jis jam (A. A.) savo telefone parodė dviejų motociklų, kuriuos jis nori parduoti, nuotraukas. Tą pačią dieną būnant garaže, jis iš savo telefono, jam persiuntė šių motociklų nuotraukas. Atrodo sekančią ar po dviejų dienų, jam dirbant garaže vėl atėjo „(duomenys neskelbtini)“ su draugu. To draugo nepažinojo, matė pirmą kartą. Pokalbio metu „(duomenys neskelbtini)“ jo klausė, ar jis domėjosi dėl motociklų pardavimo. Jis jam pasakė, kad domėjosi ir, kad galima bandyti parduoti. Sekančią dieną jam būnant garaže vėl buvo atėjęs „(duomenys neskelbtini)“ su tuo pačiu draugu ir vėl teiravosi ar bandė parduoti motociklus. „(duomenys neskelbtini)“ ir jo draugui lankantis pas jį garaže, jie daugiausiai kalbėjosi garaže, galima sakyti jo tarpduryje. Pokalbis užtrukdavo ne ilgiau 10 minučių. Jiems lankantis garaže gal „(duomenys neskelbtini)“ buvo priėjęs prie jo tuo metu remontuojamo motorolerio, tačiau po visą garažą nevaikščiojo, garaže buvusių daiktų neapžiūrinėjo, kad ką nors liestų nepastebėjo.

12.3. A. A. apklausiamas teisme nurodė, kad su V. A. turėjo bendrą garažą. Vieną dieną besidarbuojant, pro šalį ėjo pažįstamas asmuo, kiek žino vardu D.. Pažino vienas kitą, susitiko, trumpai pasikalbėjo. Jis jam užsiminė apie galimai motociklų pardavimą. Paklausė ar domintų, pasakė, kad domintų. Jis (A. A.) paklausė, gal būtų kokios nuotraukos. Gal poros dienų bėgyje užsuko pas jį antrą kartą, turėdamas nuotraukas. Persiuntė jam. Antrą kartą buvo su tuo piliečiu, o pirmą kartą - vienas. Trečią dieną vėl buvo užsukęs su I. R., domėjosi, gal pasisuko reikalai dėl motociklų. Teigė, kad bendravo pas jį garaže, viduje. Vieną kartą buvo užėjęs ten trumpai, viskas buvo tarpduryje. Vaikščiojo „(duomenys neskelbtini)“ po garažą. Kad būtų dingę iš garažo daiktai, nepastebėjo. Matė vieną kartą, kad „(duomenys neskelbtini)“ graibė pirštines. Šiukšles pasiėmė ir tiek. Pas jį garaže ant grindų mėtėsi. Reikėjo, ir pasiėmė. Matė, kad graibė pirštines, bet ar pasiėmė, nežino.

12.4. Iš to, kas išdėstyta matyti, kad, kuomet A. A. buvo apklausiamas kaip įtariamasis, teigė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutikęs gatvėje, vieną, motociklų nuotraukas jam atsiuntė besikalbant. Daugiau apie jokius kitus su „(duomenys neskelbtini)“ įvykusius susitikimus neminėjo, juolab kartu su I. R.. Tačiau, ikiteisminiame tyrime apklausiamas kaip liudytojas, jau teigė, kad su „(duomenys neskelbtini)“ bendravo net 3 kartus, visi kartai vyko garaže, be to, paskutinius du kartus „(duomenys neskelbtini)“ į garažą buvo atvykęs ne vienas, o su I. R.. Be to, tikino, jog nematė, kad „(duomenys neskelbtini)“ būtų kažką garaže lietęs, jie kalbėjosi praktiškai tarpduryje, „(duomenys neskelbtini)“ po visą garažą nevaikščiojo, gal buvo priėjęs prie jo tuo metu remontuojamo motorolerio. Apklausiamas teisme, liudytojas vėl pakeitė parodymus, t. y. jau nurodė, kad nuotraukos jam buvo atsiųstos antro susitikimo su „(duomenys neskelbtini)“ metu, neva matė, kaip „(duomenys neskelbtini)“ čiupinėjo pirštines. Atkreiptinas dėmesys, kad A. A., kaip liudytojo apklausa, 2021 m. rugsėjo 17 d. vyko jau po to, kai V. A. buvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikęs prašymą papildomai apklausti A. A.. Įvertinus šią aplinkybę bei A. A. duotų parodymų nenuoseklumą, akivaizdu, jog jis juos stengiasi suderinti su V. A. pateikiama buvusių įvykių versija ir taip padėti broliui išvengti atsakomybės. Kaip matyti, aplinkybę, jog „(duomenys neskelbtini)“ galėjo paimti garaže buvusias pirštines, kurios tiesiog buvo numestos, A. A. nurodė tik apklausiamas teisme. Be to, A. A., kaip ir I. R., negalėjo pateikti jokių nurodomo asmens „(duomenys neskelbtini)“ duomenų, o tai dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad toks žmogus apskritai neegzistavo, jį kaltinamieji bei liudytojas išgalvojo, siekdami suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą bei teismą, neva, jis, o ne V. A. įvykdė turto sugadinimą ir vagystę, paėmęs iš A. A. garažo pirštines, dėvėtas V. A., iš kurių vieną jis arba I. R. pametė prie namo rūsio lango.

13. V. A. pateiktame apeliaciniame skunde kritikuoja apylinkės teismo atliktą I. R. duotų parodymų vertinimą. Apeliantui išaiškintina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi I. R. duotais parodymais tiek, kiek jie atitiko kitas bylos aplinkybes, o kitus, joms prieštaraujančius – atmetė, ir tai nėra joks procesinis pažeidimas.

14. Taip pat nenustatyta ir jokių procesinių pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu atliekant A. A. apklausą. Tai, kad jam nebuvo užduotas klausimas apie pirštines, nedaro apklausos neteisėta ar netinkama. Šiuo atveju pats A. A. turėjo galimybę papasakoti visas jam žinomas su tiriamu įvykiu susijusias aplinkybes ir kartu atsakyti į su jomis (jo nurodytomis aplinkybėmis) susijusius klausimus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnė apklausos metu neturėjo teisės atskleisti jam ikiteisminiame tyrime surinktų duomenų, kaip antai, apie įvykio vietoje rastą tiesioginį įrodymą – guminę pirštinę ir prašyti juos pakomentuoti, taip sukeldama riziką pakenkti atliekamam tyrimui. Be to, A. A. savo parašu patvirtino protokole užfiksuotų savo parodymų teisingumą, neprašė jų papildyti.

15. Teisėjų kolegija atmeta V. A. skundo teiginius, jog šiuo atveju buvo būtina imtis veiksmų nustatyti asmenį „(duomenys neskelbtini)“, atlikti pėdsakų tyrimą, iš ryšių bendrovės gauti jo telefono lokalizacijos vietą nusikaltimo padarymo dienai. Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka spręsti dėl V. A. kaltės, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas ir nėra priežasčių konstatuoti, kad atlikus papildomus veiksmus, ši išvada pasikeistų. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teismo išvadų pagrįstumas.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su V. A. skundo argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje teismas, grįsdamas jo kaltę, nedetalizavo, kaip jo telefone rasti vaizdo įrašai, nuotraukos ir susirašinėjimai yra susiję su vagyste. Vien tik teiginiai, jog tokia informacija buvo rasta, įrodomosios reikšmės šiuo atveju neturi. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį, nes, kaip jau minėta, byloje yra pakankamai įrodymų, jog V. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių V. A. skundo argumentų priimamoje nutartyje nebepasisako.

17. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir aprašydamas byloje surinktus įrodymus, nurodo ir tai, kad USB laikmenoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo rasti vaizdo įrašai, kuriuose matyti asmenys, važinėjantys krosiniais motociklais, ant vieno motociklo yra užrašas su V. A. pavarde bei A. A. telefone rasta motociklų nuotraukų, tačiau šių įrodymų, grįsdamas V. A. kaltę, nevertina. Taigi, jų apeliacinės instancijos teismas taipogi plačiau neaptaria.

Dėl bausmės

18. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų, BK 187 straipsnio 1 dalies – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų, o 300 straipsnio 2 dalyje – areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Pirmosios instancijos teismas V. A. už BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą skyrė 1 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo, už BK 187 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo, o už BK 300 straipsnio 2 dalį – 1 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. A. paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme paskirta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir V. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, V. A. paskirta 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžiu ir 2022 m. vasario 28 d. nutartimi jam paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, už minėtų nusikalstamų veikų padarymą V. A. teisingai parinko ir paskyrė bausmes, nustatė jų dydžius ir subendrino jas tarpusavyje bei su kitu, jo atžvilgiu priimtu, nuosprendžiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

20. V. A. padarė 3 tyčinius nusikaltimus iš kurių 2 apysunkiai ir 1 nesunkus. Jo atsakomybę sunkina tai, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (su I. R.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis yra ne kartą teistas, tame tarpe ir už vagystes. 2021 m. birželio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu, patikslintu 2022 m. vasario 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi, nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį ir šiuo metu atlieka skirtą bausmę. Administracine tvarka metų bėgyje nebaustas, vedęs, turi 2 mažamečius vaikus. Įvertinus visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus tikslus už padarytas nusikalstamas veikas įmanoma pasiekti, V. A. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai mažesni nei vidurkis.

21. Pažeidimų, nei tarpusavyje bendrinant V. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, nei su 2021 m. birželio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu (patikslintu 2022 m. vasario 28 d. nutartimi) jam paskirta bausme, nėra padaryta. Be to, bausmės bendrintos jam palankesniais apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais. Tiek už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek subendrinta galutinė bausmė, nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių V. A. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Vien tik tai, kad jis iki suimant dirbo, turi 2 mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko, nėra pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę.

22. V. A. apeliaciniame skunde teigiama, kad jis dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, to pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagrindo nėra. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, jei teismas nustato dvi faktines aplinkybes, t. y. kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad V. A., duodamas parodymus, apie kratos metu pas jį rastas asmens tapatybės korteles, išduotas S. P. ir A. K. vardu, kuomet jam dar nebuvo pareikšti įtarimai pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad maždaug prieš 6 mėnesius rado jas kartu su rankine. Rankinę išmetė, o asmenų dokumentus parsinešė į namus ir laikė savo piniginėje. Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį įtarimai V. A. buvo pareikšti 2021 m. birželio 8 d. 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. gruodžio 10 d. V. A. buvo įteikiami patikslinti pranešimai apie įtarimą, tačiau aplinkybės, susijusios su BK 300 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika, nesikeitė. Apklausų, vykusių 2021 m. birželio 8 d. ir 2021 m. liepos 19 d. metu V. A. jam pareikštus įtarimus neigė, nurodė, kad nieko naujo ką pasakyti neturi, parodymus duoti atsisakė. Apklausiamas 2021 m. gruodžio 10 d. dėl jam inkriminuojamos BK 300 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad netikras asmens tapatybės korteles turi maždaug nuo 2020 m. vasario mėn. Draugai, turėdami jo nuotrauką ir norėdami pajuokauti, panaudodami jo nuotrauką, pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę išduotą A. K. vardu ir jam ją padovanojo. Be to, tuo pačiu metu jie jam rodė ir kitą netikrą asmens tapatybės kortelę, išduotą S. P. vardu. Apžiūrėję šį dokumentą, paliko jo automobilyje. Abi netikras asmens tapatybės korteles jis įsidėjo į savo rankinę ir laikė namuose. Pirmoje apklausoje nurodė, kad asmens tapatybės korteles rado, nes norėjo išvengti atsakomybės už netikrų dokumentų laikymą. Pažymėtina, kad šiuos parodymus V. A. davė jau būdamas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apklausiamas teisme, V. A. savo kaltę dėl aptariamos nusikalstamos veikos taip pat pripažino. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu išsigando, sakė, kad ne jo pažymėjimai, kad rado. Tikino, kad padarė draugai ir pas jį paliko. Taigi, iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad V. A. dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino tik po to, kai susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinktais jo kaltę pagrindžiančiais duomenimis, taip siekdamas sušvelninti jam gresiančią atsakomybę. Todėl teisėjų kolegija nelaiko tokio prisipažinimo ir gailėjimosi nuoširdžiais, bei nevertina šios aplinkybės kaip V. A. atsakomybę lengvinančios.

Dėl civilinių ieškinių

23. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareikštais civiliniais ieškiniais D. N. prašė jam priteisti 500 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos, o M. N. – 3850 Eur turtinės žalos atlyginimus. Pirmosios instancijos teismas D. N. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir jam solidariai iš V. A. ir I. R. priteisė 500 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o M. N. – tenkino visiškai ir solidariai iš V. A. ir I. R. jam priteisė 3850 Eur turtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nuosprendį šioje dalyje bei bylos medžiagą sutinka su apylinkės teismo D. N. ir M. N. priteistų neturtinės ir turtinės žalos dydžiais. Keisti nuosprendžio šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

24. 2022 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą V. A. teikė advokatas A. Leonavičius ir V. A. gynybos išlaidos sudaro 216,67 Eur suma, ir jos turi būti priteistos valstybės naudai.

25. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

26. Šioje byloje nėra tikslių duomenų apie V. A. finansinę padėtį. Jis turės atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, atlyginti nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalas. Šios aplinkybės gali apsunkinti nuteistojo finansinę padėtį. Be to, jo pasirinktas advokatas D. Karvelis dėl ligos posėdyje dalyvauti negalėjo, todėl, siekiant operatyviai išnagrinėti bylą, buvo užtikrintas kito advokato – A. Leonavičiaus, dalyvavimas, su kuo V. A. posėdžio metu sutiko. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymo iš nuteistojo V. A. išieškoti 216,67 Eur išlaidas dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos.

Teisėjai Valdas CiesiūnasDonatas JatužisJolanta Raščiuvienė