Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2, dalis, 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 1, 4, dalis – 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo – 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžiu ir 2022-02-28 nutartimi – galutinė bausmė 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo įskaitant 2 dienas.

Bausmės pradžia – 2022 m. sausio 12 d., bausmės pabaiga 2024 m. rugsėjo 8 d.

Anksčiau teismo teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 7 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Komisija pažymėjo, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir užsienio valstybėse. Veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Tai rodo, nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimas socialiai nepriimtinais būdais. Komisija pažymėjo, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Nuteistasis yra pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas. Du kartus buvo paleistas lygtinai ir pirmo lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Komisija pažymėjo, kad visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, asmuo teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti gyvenimo būdo. Komisija pažymėjo, kad atliktos bausmės dalis bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės L. B. atsiliepimas, kuriuo prašoma nuteistojo V. A. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, nuteistojo asmens byla, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. A. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, keturis kartus skatintas, dirba, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti. Tačiau teismas pažymi, kad šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. A. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors V. A. bausmės atlikimo metu nepažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, pagal „OASys“ metodiką V. A. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vis dar egzistuoja nemažai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką ne tik, kad gali, bet ir privalo mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Juo labiau, kad bylos duomenys atskleidžia, kad ir anksčiau nuteistojo atžvilgiu buvo parodytas valstybės pasitikėjimas – jis buvo paleistas lygtinai, tačiau savo elgesiu šio pasitikėjimo nepateisino, padarė naują nusikalstamą veiką lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nors savo skunde nuteistasis teigia, jog negalima vertinti įvykių, kurie buvo prieš dvidešimt metų – tai yra tuo metu taikyto lygtinio paleidimo, tačiau vis tik pažymėtina, kad ši aplinkybė svarbi sprendžiant dėl galimo pasitikėjimo nuteistuoju, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad ir ankstesnis jo patyrimas nebuvo paskata pakartotinai nenusikalsti.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/ apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. A. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad V. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą anksčiau ne kartą teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistasis nepasimokė ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas, nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to Socialinio tyrimo išvados duomenys atskleidžia, kad ir šiuo metu nuteistasis nėra linkęs prisiimti visos atsakomybės dėl nusikalstamos veikos dėl kurios įvykdymo ir dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę, priešingai nuteistasis yra linkęs savo indėlį sumažinti vertindamas susiklosčiusią situaciją kaip jam įvykusių nepalankių aplinkybių visumą. Teismo vertinimo atsakomybės neprisiėmimas negali būti vertinamas teigiamu nuteistojo elgesio pokyčiu.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pripažįsta, jog nusikalsdavo spontaniškai, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių bei nepasimokydamas iš ankstesnės patirties. Vis tik šioje vietoje teismas pažymi, kad ankstesni teistumai, neleidžia spręsti, jog nuteistasis nusikalsdavo spontaniškai, o šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, kad nuteistojo nihilistinis požiūris į visuomenėje vyraujančias elgesio taisykles, jau yra pasikeitęs ar, kad jo pažanga keičiant savo priešingą teisei požiūrį yra įtikinama.

V. A. skundo argumentas, kad Komisijos nutarime nurodyta tik jį teigiamai charakterizuojanti medžiaga, o neigiamos medžiagos nuteistojo atžvilgiu nutarime Komisija nepateikė, vertinant juos Komisijos nutarimo kontekste, laikyti deklaratyviais ir nepagrįstai. Komisija savo nutarime kaip neigiamą nuteistojo charakteristiką išskyrė vis dar išlikusius kriminogeninius veiksnius, kurie ir teismo vertinimu, yra itin negatyvi nuteistojo charakteristika. Šioje vietoje pažymėtina, kad materialaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą turinį sudaro nusikalstamo elgesio rizika, kuri turi būti arba maža arba pastangos ją mažinti turi būti akivaizdžios, nagrinėjamu atžvilgiu nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai negali sudaryti pagrindo spręsti apie akivaizdų tokios rizikos mažinimą.

Kartu teismas akcentuoja, kad nors formalusis pagrindas – atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tačiau sprendžiant dėl šio instituto taikymo pagrįstumo negalima neatsižvelgti ir į likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį. Kaip matyti iš bylos duomenų V. A. neatliktos bausmės dalis (Komisijos nutarimo dieną) yra 1 metai 5 mėnesiai ir 1 diena. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra savitikslis, asmuo, kuriam skiriama bausmė turi pajusti tam tikrus suvaržymus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus, iš kurių vienas yra asmens padariusio nusikalstamą veiką paveikimas, kad ateityje jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju teismas konstatuota, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis, nors atliktos bausmės dalis formalųjį pagrindą taikyti lygtinį paleidimą atitinka, dar neleidžia teismui spręsti, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti, ypač įvertinant tai, kad materialusis lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindas šiuo metu dar neegzistuoja.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo V. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.