- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-1023-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16808-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- F. B. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui F. B. S. dėl skolos, palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sostinės kreditai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo F. B. S. 10 127,71 Eur skolos (4 904,60 Eur negrąžinto kredito, 4 453,70 Eur palūkanų, 441,41 Eur kompensacinių palūkanų, 328,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų), 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2023 m. birželio 16 d. sudarė su atsakovu vartojimo kredito sutartį Nr. 80510 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 5 000,00 Eur dydžio kreditas. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 106,11 proc. Atsakovas laiku neįvykdė pareigos mokėti įmokas. Ieškovė kreipėsi su pretenzija, kurioje nurodė, kad nesumokėjus skolos per pretenzijoje nurodytą terminą sutartis bus laikoma nutraukta. Atitinkamai vartojimo kredito sutartis Nr. 80510 nutraukta nuo 2023 m. lapkričio 15 d.
3. Procesiniai dokumentai atsakovui F. B. S. įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, siunčiant procesinius dokumentus atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais ir laikant juos įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendė, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2023 m. birželio 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 80510 specialiųjų sąlygų nuostatą, kad sutarties įvykdymo terminui suėjus, kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos iki visiško kredito sumos grąžinimo; priteisti iš atsakovo F. B. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ 4 904,60 Eur negrąžinto kredito, 1 182,33 Eur palūkanų, 74,76 proc. dydžio metines palūkanas (negautas pajamas), skaičiuojamas nuo pagal kredito sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 15 d. (Sutarties nutraukimo dienos) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 15 d.) ir neviršijant 3 271,37 Eur sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 358,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 210,67 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
5. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 1 182,33 Eur pelno palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 15 d.), pažymėjo, kad kredito sutarties nutraukimas neatleidžia skolininko nuo pareigos sumokėti palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo. Teismas ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki Sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 15 d.), priteisimo tenkino.
6. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 3 271,37 Eur pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, kurios turėjo būti sumokėtos atsakovo per sutarties galiojimo laikotarpį, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas). Sutartis buvo nutraukta 2023 m. lapkričio 15 d., todėl ieškovė negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki Sutarties termino pabaigos 2025 m. birželio 15 d. Šių tikėtinų ir pagrįstų pajamų ieškovė negavo dėl atsakovo veiksmų (netinkamo sutartinių prievolių vykdymo), nulėmusių tai, kad ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi teisę į nuostolių, pasireiškiančių kaip nesumokėtos palūkanos iki mokėjimo grafiko pabaigos, atlyginimą.
7. Teismas nurodė, kad svarbu atsižvelgti į VKĮ 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Ieškovės lūkestis išsireikalauti iš atsakovo negautas pajamas yra ribojamas ne tik prieš tai nurodyta maksimalia likusia nesumokėta palūkanų suma, bet ir fakto, kad atsakovas gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį. Teismas pažymėjo, kad priteisiant ieškovei iš karto visą 3 271,37 Eur negautų pajamų sumą anksčiau nei sutartyje numatyta kredito grąžinimo termino pabaiga, būtų sudarytos sąlygos ieškovei, jeigu atsakovas anksčiau padengtų savo skolą, nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
8. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 441,41 Eur kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų nuo laiku nesumokėtų įmokų dalies už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,05 procentų dydžio palūkanų normą, visų pirma, nurodė, kad šalys Sutartyje jos nutraukimo atveju nebuvo susitarusios dėl kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo. Sutarties nutraukimo atveju pagal Sutartį ieškovė gali prašyti delspinigių, tačiau šiuo atveju ieškovė jų priteisti neprašo. Antra, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), taigi ieškovei priteisus iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius), reikalavimas priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, kuris nėra galimas. Trečia, teismo vertinimu, Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo yra neaiški, todėl pripažintina nesąžininga ir netaikytina (CK 6.2284 straipsnio 6, 8 ir 9 dalys). Teismas nurodė, kad tokią išvadą padarė, atsižvelgdamas į tai, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nėra nurodyta, ar 18,25 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos yra metinės, ar skaičiuojamos už mėnesį, už dieną ar kitą laikotarpį, taigi tokia Sutarties sąlygų formuluotė neatitinka CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalies reikalavimo, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Teismas reikalavimą priteisti iš atsakovo 441,41 Eur kompensuojamąsias palūkanas atmetė.
9. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 328,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, nurodė, kad ieškovė sudarė skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų teikimo sutartį su UAB „SE7“. 2023 m. lapkričio 16 d. UAB „SE7“ išrašė ieškovei sąskaitą-faktūrą Nr. SE7 2369, kurią ieškovė tą pačią dieną apmokėjo. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgdamas į tai, ieškovės reikalavimo dėl 328,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo teismas netenkino (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis). Be to, teismas sprendė, kad nurodyto dydžio išlaidos – įvertinus atliktų ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmų pobūdį ir intensyvumą (formaliai išsiųsti raginimai įvykdyti įsipareigojimus), negali būti vertinamos kaip pagrįstos ir būtinos. Tokių išlaidų dengimo prievolės perkėlimas atsakovui nepagrįstai apsunkintų jo padėtį.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Apeliantė (ieškovė) UAB „Sostinės kreditai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismą 2024-02-19 sprendimą už akių dalyje, kuria ieškovės reikalavimas priteisti 441,41 Eur kompensacines palūkanas netenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje patenkinti ir priteisti žyminį mokestį 22,00 Eur. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
10.1. Pirmos instancijos teismas klaidingai nurodė, kad šalys sutarties nutraukimo atveju Sutartyje nebuvo susitarusios dėl kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, sutarties nutraukimo atveju, kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos už 180 dienų laikotarpį. Lietuvos Aukščiausias teismas civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-7-75- 823/2020 (45 punktas) taip pat išaiškino, jog atsižvelgiant į kompensuojamųjų palūkanų prigimtį ir paskirtį šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus.
10.2. Ieškovė remiasi konkrečia šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties specialiosios sąlygų nuostata, jog sutarties nutraukimo atveju Kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio metinių kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos ne už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti kompensacines palūkanas remdamasis klaidinga vartojimo kredito sutarties sąlyga. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą atsakovei ieškovė neprašo taikyti.
10.3. Kompensacinės ir pelno palūkanos dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties gali būti reikalaujamos kartu, ieškovei kompensacinės palūkanos turi būti priteistinos nuo pirmos mokėti pradelsimo dienos, t. y. nuo 2023-08-16 ir mokamos 0,05 proc. kompensacinės palūkanos už kiekvieną pradelstą mokėti diena už 180 dienų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria vartojimo kredito sutarties sąlyga, numatanti kreditoriaus teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 441,41 Eur kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų nuo laiku nesumokėtų įmokų dalies už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,05 procentų dydžio palūkanų normą, teismo pripažinta nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento, bei atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria reikalavimas dėl 441,41 Eur dydžio kompensacinių palūkanų priteisimo atmestas visa apimtimi ir ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais.
15. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio – palūkanos, atliekančias mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).
17. Kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 441,41 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų nuo laiku nesumokėto kredito dalies už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,05 procentų dydžio palūkanų normą. Ieškovė pažymėjo, kad Sutartyje buvo sutarta dėl 18,25 proc. kompensacinių palūkanų mokėjimo, tačiau, atsižvelgdama į Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, ieškovė prašo priteisti 0,05 procentų kompensuojamųjų palūkanas.
19. Pagal Vartojimo kreiduoto įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
20. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad Sutarties įvykdymo terminui suėjus, kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos iki visiško kredito sumos grąžinimo. Jeigu kredito gavėjas mokėtinas palūkanas, kitas bendrą vartojimo kredito kainą sudarančias sumas, bet kokį kitą mokėjimą pagal Sutartį (išskyrus kreditą) ar bet kurios iš šių sumų dalies nesumoka laiku į Sutartyje numatytą kredito davėjo sąskaitą arba Sutartis yra nutraukiama Sutartyje numatytais pagrindais, tai už visas tokias laiku nesumokėtas sumas yra skaičiuojami ir kredito gavėjas kredito davėjui pareikalavus, privalo mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius (netesybas) į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir / ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui, tačiau ne ilgiau, kaip 180 dienų.
21. Vertinant šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalys Sutartyje jos nutraukimo atveju nebuvo susitarusios dėl kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Sutarties nutraukimo atveju pagal Sutartį ieškovė gali prašyti delspinigių, tačiau šiuo atveju toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas; tai, kad ieškovė sumažino prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydį iki Sutartyje numatytų delspinigių dydžio už 180 dienų, nesudaro pagrindo laikyti ieškovės reikalavimą reikalavimu dėl delspinigių priteisimo.
22. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-7-75- 823/2020 (45 punktas) išaiškino, jog atsižvelgiant į kompensuojamųjų palūkanų prigimtį ir paskirtį šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus.
23. Tačiau nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose tokio aiškaus išreikšto šalių susitarimo nėra. Sutartyje numatyta bendra norma dėl kreditoriaus teisės reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos iki visiško kredito sumos grąžinimo, taip pat kreditoriaus teisė Sutarties nutraukimo reikalauti už visas laiku nesumokėtas sumas 0,05 procentų dydžio delspinigius (netesybas) į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir / ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui, tačiau ne ilgiau, kaip 180 dienų.
24. Apeliantė nurodė, kad Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose skiltyje „Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos Netesybos ir kompensacinės palūkanos“ yra nustatyta, kad: 1) 74.76 proc. kompensacinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo laiku neįmokėtų įmokų paskolos dalies iki kreipimosi į teismą dienos; 2) Sutarties nutraukimo atveju, Kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos ne už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; 3) Jeigu Kredito gavėjas mokėtinas palūkanas, kitas Bendrą vartojimo kredito kainą sudarančias sumas, bet kokį kitą mokėjimą pagal Sutartį (išskyrus Kreditą) ar bet kurios iš šių sumų dalies nesumoka laiku į Sutartyje numatytą Kredito davėjo sąskaitą arba Sutartis yra nutraukiama Sutartyje numatytais pagrindais, tai už visas tokias laiku nesumokėtas sumas yra skaičiuojami ir Kredito gavėjas Kredito davėjui pareikalavus, privalo mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius (Netesybas) į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos Kredito davėjui, tačiau ne ilgiau, kaip 180 dienų.
25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų nesąžininga ir netaikytina (CK 6.228⁴ straipsnio 6, 8 ir 9 dalys). Pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą atsižvelgdamas į tai, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nėra nurodyta, ar 18,25 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos yra metinės, ar skaičiuojamos už mėnesį, ar kitą laikotarpį, taigi tokia Sutarties sąlygų formuluotė neatitinka CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalies reikalavimo, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios ir papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius).
27. Vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolė atliekama remiantis bendrosiomis CK normomis, reglamentuojančiomis nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutą ( CK 6.228⁴ straipsnis).
28. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 38–52 punktai). Teismo pareiga būti aktyviam ir vertinti vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą savo iniciatyva įtvirtinta CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje.
29. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė – nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad vartojimo sutarties sąlygos būtų laikomos individualiai aptartomis ir joms nebūtų taikoma sąžiningumo kontrolė, turi būti įvykdyti du reikalavimai: 1) verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas turėjo galimybę derėtis (derybos faktiškai vyko); 2) verslininkas turi įrodyti, kad derybų metu jis suteikė vartotojui realias ir protingas galimybes keisti sutarties turinį. Jei šalių derybų metu sutarties sąlygų pakeitimai, naudingi vartotojui, nebuvo atlikti, verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas pakeitimų atlikti nenorėjo, nors tam buvo sudarytos visos sąlygos, vartotojo reikalavimai buvo nepagrįsti arba vartotojas neturėjo tikslo pasiekti galutinį susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020, 45, 46 punktai).
31. Remiantis teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, darytina išvada, kad sutarties sąlygos pripažinimui individualiai aptarta nepakanka to, kad vartotojui būtų sudarytos sąlygos susipažinti su sutarties tekstu ir iš anksto iki sutarties pasirašymo sutarties tekstas būtų pateiktas vartotojui, tačiau svarbu nustatyti, kad vartotojas turėjo galimybę daryti realią įtaką sutarties turiniui, t. y. vartotojas turėjo realią galimybę derėtis ir galimybes keisti sutarties turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (e3K-3-20-1075/2023, 36 punktas).
32. Minėtos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos, ieškovė šių aplinkybių neįrodinėjo. Įvertinus Sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, darytina išvada, kad Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio ir jų mokėjimu sutarties nutraukimo atveju, įtvirtinta Sutarties specialiųjų sąlygų skiltyje „Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos Netesybos ir kompensacinės palūkanos“ yra standartinė, iš anksto kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas.
33. Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad kompensuojamų palūkanų mokėjimas yra neiškus, todėl pripažintinas nesąžiningu, tačiau neprašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2023 m. birželio 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 80510 specialiųjų sąlygų nuostatą, kad sutarties įvykdymo terminui suėjus, kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos, apeliaciniame skunde neteikė argumentų ir įrodymų, kad teismas ex officio (pagal pareigas), pripažindamas Sutarties sąlygą negaliojančia, pažeidė atitinkamas materialinės teisės normas, teismų praktikos nuostatas, taip pat neįrodinėjo, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir teismo pripažintas negaliojančiomis nuostatas dėl palūkanų šalių buvo aptartos individualiai, t. y. neteikė įrodymų, kad dėl Sutarties sąlygų vyko derybos ar susirašinėjimas, kad atsakovas turėjo realią galimybę daryti įtaką jų turiniui (CPK 178 straipsnis).
34. Apeliantės argumentas, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad šalys buvo susitarusios dėl metinių 18,25 procentų kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo Sutarties nutraukimo atveju, atmetamas kaip deklaratyvus ir neįrodytas.
35. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo po Sutartis nutraukimo šalių buvo aptartos individualiai, pagrįstai pripažino Sutarties sąlygą dėl 18,25 proc. palūkanų mokėjimo po Sutarties nutraukimo nesąžininga ir negaliojančia (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą už akių, todėl keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo už akių dalį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas, apeliantės (ieškovės) bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą) nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.