- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-1216-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14989-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Laima Kriaučiūnaitė
- Trečiasis asmuo
- V. S.
- Ieškovas
- D. V., E. V.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių D. V. ir E. V. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo V. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės D. V. ir E. V. (toliau – ir ieškovės) 2021 m. rugsėjo 24 d. ieškiniu (CBP-19174) prašė pripažinti J. Ž. mirusios (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), asmenine J. Ž. nuosavybe.
2. Ieškinyje, dublike (2021 m. lapkričio 3 d. DOK-138855) nurodė, kad 1956 m. gegužės 24 d. Žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimuisi individualinio gyvenamojo namo statybai asmeninės nuosavybės teisėmis Sutartimi Kauno miesto Darbo žmonių deputatų Tarybos vykdomojo komiteto Komunalinio Ūkio skyrius (duomenys neskelbtini)sprendimu N. 27 suteiktas J. K. (ieškovių senelei) netermininio naudojimosi teisėmis žemės sklypas gyvenamojo namo statybai. J. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Č. Ž.. Žemės sklype 1966 metais J. Ž. vardu įregistruotas pastatas - gyvenamasis namas, su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais. J. Ž. (duomenys neskelbtini) susituokė su J. S., tačiau nuo santuokos įregistravimo iki J. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) sutuoktiniai niekuomet kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, neatliko kitų sutuoktinių pareigų. J. Ž., būdama santuokoje su J. S., 2000 m. gegužės 3 d. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir iš asmeninių lėšų įsigijo žemės sklypą, kuris tą pačią dieną J. Ž. vardu įregistruotas VĮ Registrų centre. Ieškovės po J. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) kreipėsi į Kauno miesto 4-ajį notaro biurą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, nes trūksta duomenų, jog žemės sklypas palikėjai priklausė asmeninės nuosavybės teise.
Atsiliepimas
3. Atsakovė valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir VĮ Turto bankas, atsakovė) 2021 m. spalio 4 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-124816) prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Atsiliepime į ieškinį, triplike (021 m. lapkričio 16 d. DOK-145517) nurodė, kad atsakovė nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. Ž. palikimo perėjimą valstybei. Trečiasis asmuo atsiliepime nenurodė aplinkybių ir nepateikė dokumentų, paneigiančių ieškinio argumentus. Dublike išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį tenkinti.
5. Trečiasis asmuo V. S. (toliau – ir trečiasis asmuo, apeliantas) 2021 m. spalio 11 d. (DOK-127751) ir 2021 m. lapkričio 16 d. atsiliepimuose į ieškinį (DOK-146056) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovių nepažįsta, nežino iš kokių lėšų buvo įsigytas žemės sklypas, apie J. Ž. ir J. S. santuoką nieko nežino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino J. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotą žemės sklypą asmenine J. Ž. nuosavybe. Priteisė iš ieškovių po 6,61 Eur (šešis eurus 61 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas iš VĮ „Registrų centro“ pažymų apie asmens duomenis nustatė, kad J. S. gyvenamąją vietą nuo 1988 m. kovo 31 d. iki mirties (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), o J. Ž. gyvenamąją vietą nuo 1972 m. lapkričio 21 d. iki mirties (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini).
8. J. Ž. ir J. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Trečiajam asmeniui V. S. tuo metu buvo dvylika metų, o J. S. mirties metu – 30 metų. Teismas vertino, kad per visus santuokos metus trečiasis asmuo V. S. būtų sužinojęs apie tėvo santuoką, esamą tėvo sutuoktinę, naują šeimą, jų bendrą reikalų tvarkymą, jei sutuoktiniai būtų gyvenę įprastą santuokinį gyvenimą, vedę bendrą ūkį ar vykdę kitas su santuoka susijusias pareigas. Trečiojo asmens patvirtinimas, kad jam nieko nežinoma apie J. Ž. ir buvusią tėvo santuoką su ja, teismui leido daryti išvadą, kad nei J. S., nei J. Ž. nesiekė ir neturėjo tikslo santuokos sudarymu įtvirtinti tarpusavio santykių ir sukurti sau atitinkamas sutuoktinių teises ir pareigas, ir tokių santykių nesukūrė ir nesukėlė pasekmių.
9. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, sprendė, kad šiuo atveju nėra jokių duomenų, jog santuokos metu sutuoktiniai būtų vedę bendrą ūkį, gyvenę tuose pačiuose namuose, ar atlikę kitus, šeimyniniame gyvenime įprastai atliekamus darbus, kurie sukurtų atitinkamas pasekmes, todėl labiau tikėtina, jog 2000 m. gegužės 3 d. J. Ž. žemės sklypą pirko iš asmeninių lėšų. Valią valdyti šį žemės sklypą J. Ž. išreiškė 1956 m., kai sudarė sutartį šiame žemės sklype statyti individualų namą, tačiau pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nebuvo galimybės žemės sklypo įsigyti nuosavybės teise. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir atsiradus galimybei žemę išsipirkti, palikėja savo valią įgyvendino, 2000 m. gegužės 3 d. pasirašydama valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3 punkte „Už perkamą žemę sumokėjo“ nurodyta pirkėja - J. Ž.. Bylos duomenimis, J. S. iki pat mirties į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nesikreipė. Teismas darė išvadą, kad ieškovės paneigė CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokoje įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliantas 2022 m. gegužės 30 d. apeliaciniu skundu (DOK-72614) prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Byloje nėra įrodymų, kad J. S. ir J. Ž. santuoka buvo apsimestinė, kad santuokos sudarymu nebuvo siekiama įtvirtinti tarpusavio santykius ir sukurti atitinkamas sutuoktinių teises ir pareigas. Teismo motyvas, kad J. S. ir J. Ž. sudarę santuoką gyveno atskirai, pagrįstas tik ieškovių teiginiais. Ieškovės su J. Ž. kartu negyveno, nuolat nesilankė jos namuose, abi ieškovės tuo metu buvo jauno amžiaus.
10.2 Neturi jokios reikšmės aplinkybė, kad J. S. ir J. Ž. buvo deklaravę skirtingas gyvenamąsias vietas. Abu sutuoktiniai dar iki jų santuokos sudarymo turėjo nuolatines gyvenamąsias vietas, kurios ir buvo deklaruotos. Prievolės, kad abu sutuoktiniai privalėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, jei jie turi daugiau nekilnojamojo turto, nėra. Skirtingos gyvenamosios vietos deklaravimas nėra pagrindas vertinti, kad sutuoktiniai gyveno atskirai, nevykdė santuokinių teisių ir pareigų.
10.3 Apelianto nurodytą aplinkybę, kad jis nepažįsta ieškovių ir J. Ž., teismas nepagrįstai vertino kaip pagrindžiančias ieškovių argumentus dėl santuokos fiktyvumo. J. Ž. nebuvo apelianto motina. Apeliantas su J. Ž. neturėjo ir negalėjo turėti nieko bendra, nes J. S. su buvusia sutuoktine santuoką nutraukė iki 1996 metų. Tuo metu apeliantui buvo 12 metų, todėl jam nerūpėjo tėvo nauja moteris. J. S. sudarius santuoką su J. Ž., apeliantas nutraukė ryšius su savo tėvu.
10.4 Tai, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje J. Ž. nurodoma pirkėja, nepatvirtina aplinkybės, kad žemės sklypas buvo nupirktas už asmenines jos lėšas.
Atsiliepimas
11. Atsakovė 2022 m. birželio 9 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-77578) prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
12. Ieškovės 2022 m. birželio 17 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-81446) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
12.1 Apelianto teiginiai, kad ieškovės negyveno kartu su J. Ž., nebuvo jos namuose nuolat, o tik pas ją lankydavosi, ir tuo metu J. S. nematė, yra priešingi ieškovių paaiškinimams teisme. 2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje ieškovė E. V. į atstovės klausimą, kokie buvo J. Ž. santykiai su sutuoktiniu J. S., atsakė „jokie, kadangi jis su ja negyveno ir mes jo nematydavom. Ji gyveno su mumis visą laiką“(teismo posėdžio garso įrašas 10.00 min). Į teismo prašymą patikslinti, kur ieškovės gyveno su J. Ž., E. V. atsakė: „Mes gyvenome kartu viename name, (duomenys neskelbtini)“ (teismo posėdžio garso įrašo 9.47 min). Ieškovė D. V. į atstovės klausimą, ar jos, jų mama ir močiutė gyveno tame pačiame name, atsakė: „Taip, gyvenome (duomenys neskelbtini)“ (garso įrašo 17.00 min.). Ieškovė D. V. į atstovės klausimą, ar J. S. važiuodavo į sklypą, atsakė „esame mačiusios kelis kartus S., kada jis atėjo išgerti arbatos su mano močiute, bet į sklypą nėjo“ (garso įrašo 18.06 min).
12.2 Apeliaciniame skunde nenurodytas jo teisinis pagrindas, apeliantas tiesiog nesutinka su kai kuriomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte reikalavimų. Iš apeliacinio skundo neaišku, kokios – proceso ar materialiosios teisės normos – buvo pažeistos ar neteisingai teismo pritaikytos.
12.3 Teismas įvertino byloje surinktus įrodymus ir iš įrodymų viseto padarė atitinkamas išvadas. Apeliantas nenurodė jokių kitų faktinių aplinkybių, nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog J. S. prisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo, jog J. Ž. su J. S. faktiškai gyveno santuokinį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, jog sudarydami santuoką siekė prisiimti visas sutuoktinių pareigas.
12.4 Apeliantas, nurodydamas, kad sutuoktiniai neprivalo būti deklaravę gyvenamųjų vietų, jei jie turi daugiau nekilnojamojo turto, jog sutuoktinių gyvenimas atskirai yra neįrodytas, nepateikė teismui priešingų įrodymų, t.y. kad sutuoktiniai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Iš esmės visi apelianto argumentai yra grįsti jo paties pasvarstymais ir apelianto tėvo J. S. gyvenimo aplinkybių neigimu.
Atsiliepimas
12.5 Apeliantas atsiliepimuose į ieškinį, teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde nurodė, jog su tėvu nebendravo, po to, kai šis išsiskyrė je su apelianto motina. Akivaizdu, jog apeliantas nebendraudamas su tėvu negalėjo žinoti, kaip tėvas gyveno, ką veikė ir kokie santykiai jį siejo su J. Ž..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo mirusiosios J. Ž. vardu įregistruotas žemės sklypas pripažintas jos asmenine nuosavybe, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
15. Nustatyta, kad ieškovių senelei J. K. (vėlesnė pavardė J. Ž.) ginčo žemės sklypas suteiktas naudotis 1956 m., šiame žemės sklype jos vardu 1966 m. įregistruotas gyvenamasis namas:
15.1. 1956 m. gegužės 24 d. sutartimi dėl žemės sklypo suteikimo netermininiam naudojimuisi individualinio gyvenamojo namo statybai asmeninės nuosavybės teisėmis Kauno miesto Darbo žmonių deputatų Tarybos vykdomojo komiteto Komunalinio Ūkio skyrius (duomenys neskelbtini)sprendimu N. 27 suteikė J. K. netermininio naudojimosi teisėmis žemės sklypą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), turintį pagal fasadą 23,5 m pagal užpakalinę ribą 23,5 m, pagal dešiniąją ribą 24,0 m, pagal kairiąją ribą 24,0 m, bendro ploto 564 kv. m , gyvenamojo namo statybai.
15.2. Kauno miesto Valstybės architektūros – statybos kontrolės inspekcija 1956 m. birželio 27 d. leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. leido prie (duomenys neskelbtini), pastatyti mūrinį gyvenamąjį namą ir sandėlį.
15.3. 1966 m. šiame žemės sklype J. Ž. vardu įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, atmatų dėžė), unikalus N. (duomenys neskelbtini) (CBP-19174 priedas).
15.4. J. K. (duomenys neskelbtini) susituokė su Č. Ž. ir tapo Ž., (duomenys neskelbtini) susituokė su J. S. (CBP-19174 priedas).
16. J. Ž. 1995 m. rugpjūčio 11 d. (iki santuokos su J. S.) sudarė notarine tvarka patvirtiną testamentą, kuriuo nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis palieko savo vaikaitėms D. V. ir E. V. (ieškovėms). Kauno miesto 4-ojo notarų biuro 2021 m. liepos 5 d. liudijime nurodyta, kad E. V. yra priėmusi palikimą po J. Ž. mirties. Šiame notarų biure po J. Ž. mirties pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (CBP-19174 priedas).
17. J. Ž., būdama santuokoje su J. S., 2000 m. gegužės 3 d. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 567 kv. m ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu žemės sklypas tą pačią dieną J. Ž. vardu įregistruotas VĮ Registrų centre (CBP-19174 priedas).
18. J. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su J. Ž., pastaroji mirė (duomenys neskelbtini). (CBP-17174 priedai).
19. VĮ Registrų centro duomenimis J. S. gyvenamąją vietą nuo 1988 m. kovo 31 d. iki mirties (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), o J. Ž. gyvenamąją vietą nuo 1972 m. lapkričio 21 d. iki mirties (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini) (CBP-19174 priedai).
20. VĮ Registrų centro duomenimis J. S. turi sūnų V. S., gimusį (duomenys neskelbtini) (CBP-19174 priedas).
21. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
22. Apelianto teigimu, byloje nėra įrodymų, kad J. S. ir J. Ž. santuoka buvo apsimestinė, kad santuokos sudarymu nebuvo siekiama įtvirtinti tarpusavio santykius ir sukurti atitinkamas sutuoktinių teises ir pareigas. Teismo motyvas, jog jie sudarę santuoką gyveno atskirai, grindžiamas tik ieškovių paaiškinimais. Sutuoktinių gyvenamosios vietos deklaravimas skirtingas adresas neturi jokios teisinės reikšmės. Nėra prievolės abiems sutuoktiniams deklaruoti savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai atmetami, ir jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
24. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus jų argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad J. Ž. dar 1956 m. išreiškė valią valdyti šį žemės sklypą, kai sudarė sutartį dėl individualaus gyvenamojo namo statybos. Šiame žemės sklype J. Ž. vardu įregistruotas gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais. Pažymėtina, kad dar iki santuokos su J. S. sudarymo ((duomenys neskelbtini)), J. Ž. 1995 m. rugpjūčio 11 d. sudarytame testamente nurodė, kad minėtą žemės sklypą laiko jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu ir testamentu darė patvarkymą dėl šio turto: žemės sklypą ir jame esančius statinius lygiomis dalimis paliko vaikaitėms. Atsiradus galimybei žemę išsipirkti, palikėja savo valią įgyvendino, 2000 m. gegužės 3 d. pasirašydama valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3 punkte „Už perkamą žemę sumokėjo“ nurodyta pirkėja – J. Ž.. VĮ Registrų centro NTR duomenimis šis žemės sklypas 2000 m. gegužės 3 d. taip pat įregistruotas J. Ž. vardu. Šių duomenų apeliantas nepaneigė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis.
26. Apelianto teigimu, skirtingas sutuoktinių gyvenamosios vietos deklaravimas nepatvirtina jų gyvenimo skyrium fakto, tačiau apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apeliantas nepateikė įrodymų, kad sutuoktiniai siekė sukurti atitinkamas sutuoktinių teises ir pareigas, kad žemės sklypo įsigijimo metu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kad žemės sklypo įsigijimui panaudotos abiejų sutuoktinių, o ne asmeninės J. Ž. lėšos.
27. Ieškovės 2022 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje paaiškino, kad sutuoktiniai nevedė bendro ūkio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais ieškovių paaiškinimais. Šie paaiškinimai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, ir jų pagrindu padarytas išvadas. Apeliantas nepaneigė šių ieškovių paaiškinimų. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pyko ant savo tėvo ir nutraukė su tėvu ryšius, jam sudarius naują santuoką. Apeliantui nieko nėra žinoma nei apie J. Ž., nei apie jo tėvo J. S. santuoką su ja.
28. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo tik savo asmeninius samprotavimus, kurie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Apeliantas jokiais faktiniais duomenimis nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad J. Ž. pagal 2000 m. gegužės 3 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį ginčo žemės sklypą įsigijo už savas lėšas, asmeninės nuosavybės teise. Apeliantas nepaneigė teismo išvadų, kad J. Ž. ir J. S. nesiekė ir neturėjo tikslo santuokos sudarymu įtvirtinti tarpusavio santykių ir sukurti sau atitinkamas sutuoktinių teises ir pareigas, kad tokių santykių nesukūrė ir nesukėlė pasekmių. Ieškovės paneigė CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, pagal kurią santuokoje įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, ir įrodė ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, kad jų senelė J. Ž. žemės sklypą įsigijo asmeninės nuosavybės teise, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį patenkino.
29. Bylos duomenimis, apelianto tėvas J. S. mirė 2014 m., tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jo tėvo palikimą sudarė koks nors turtas, įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokoje su J. Ž.. Be to, byloje apskritai nėra duomenų, kad apeliantas po savo tėvo mirties siekė įgyvendinti teisę į ginčo žemės sklypą kaip į jo tėvo palikimą sudarantį turtą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinis skundas, grindžiamas deklaratyviais teiginiais ir apelianto subjektyvia nuomone, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Remiantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
33. Trečiasis asmuo už apeliacinį skundą sumokėjo 295 Eur žyminio mokesčio (DOK-77858). Atmetus trečiojo asmens apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
34. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus trečiojo asmens apeliacinio skundo, iš jo ieškovei E. V. priteisiama 484 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal jas pagrindžiančius įrodymus, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.