Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, I. A., N. Š., D. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir CPK 533 straipsnis numato skirtingų juridinių faktų nustatymą – pagal CPK 533 straipsnį nustatomas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktas, o pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą – nuosavybės teisės įgijimo praeityje kitokiu nei įgyjamosios senaties būdu faktas. Todėl šių dviejų bylų kategorijų teisminio nagrinėjimo dalykas yra skirtingas.

11. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 1985 m. kovo 22 d. Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 100 „Dėl gyvenamojo namo kooperatyvo „Kregždutė“ organizavimo“ nuspręsta organizuoti gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, patvirtinti šio kooperatyvo pavadinimą „Kregždutė“, patvirtinti gyvenamojo namo kooperatyvo narių sąrašą pagal priedėlį. Į Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Kregždutė“ narių sąrašą įtrauktas V. Š., buto Nr. X, 2 kambariai, 6 aukštas, šeimos nariai – 4. Teismo posėdyje (2020 m. spalio 9 d.) pareiškėja patvirtino, kad šeimą sudarė keturi nariai: V. Š., D. V. (buvusi Š.), pareiškėja K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotas asmuo I. A. (iki santuokos - Š.), gim. (duomenys neskelbtini).

13. Iš pateiktų dokumentų, procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1400/1990 nutraukta V. Š. ir D. Š. santuoka, (duomenys neskelbtini) d. įregistruota V. Š. ir D. Š. ištuoka. Nors pareiškime nurodyta, jog po santuokos nutraukimo buvo kitas procesas dėl turto padalinimo, tačiau suinteresuotas asmuo D. V. patikslino, kad turtas (butas) nebuvo dalinamas teisme, buvęs sutuoktinis V. Š. sumokėjo kompensaciją ir liko gyventi vienas dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

14. Lietuvos Respublikos Klaipėdos miesto mero 1991 m. vasario 8 d. potvarkiu Nr. 68 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų protokolų tvirtinimo ir 1989 m. sausio 20 d. Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 16 dalinio pakeitimo“ patvirtintas gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Kregždutė“ 1991 m. sausio 23 d. protokolas Nr. 1 išduodant orderius D. V. į 1 kambarį, 17,92 m2 butui (duomenys neskelbtini), bt. X, o V. Š. – į 1 kambarį, 11,39 m2 gyv. ploto, 1 asm. su bendra virtuve butui (duomenys neskelbtini), bt. X. Šio dokumento pagrindu 1991 m. vasario 14 d. V. Š. išduotas gyvenamosios patalpos orderis Nr. 004207, apsigyventi bute su bendra virtuve, adresu (duomenys neskelbtini). Orderyje nurodyta, kad V. Š. šeimą orderio išdavimo metu sudaro vienas asmuo.

15. Iš nekilnojamo turto registro išrašo nustatyta, jog V. Š. nuosavybės teise nuo 1991 m. birželio 25 d. priklauso 3068/5483 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės įgijimo pagrindas (duomenys neskelbtini). pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2628. Nustatyta, jog minėta sutartimi V. Š. iš V. B. nusipirko 1 kambarį, 17,92 m2 ploto, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), šeštame aukšte, X bute su bendra virtuve ir patogumais.

16. Pareiškime nenurodytos aplinkybės, kaip ir nepateikti jokie įrodymai, kad V. Š. buvo įgijęs nuosavybę į likusią dalį buto vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje numatytų būdų, išskyrus įgyjamąją senatį, tačiau nėra išlikę įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teisę. Nesant tokių duomenų, teismas neturi pagrindo spręsti dėl nuosavybės valdymo juridinio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašymas nustatyti V. Š. nuosavybės teises į 2415/5483 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, grindžiamas įgyjamąja senatimi.

18. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018).

20. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų 2020 m. spalio 9 d. teismo posėdyje nustatyta, kad V. Š. nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į 2415/5483 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Byloje nėra jokio ginčo dėl to, kad V. Š. nuo 1991 m. balandžio 11 d. sąžiningai pradėjęs valdyti visą butą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dvidešimt septynerius metus iki mirties (duomenys neskelbtini).

21. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta ir tai, jog CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

22. Byloje nėra duomenų, jog butas ar jo dalis būtų įregistruoti kito asmens vardu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai buvo įkurtas gyvenamojo namo statybos kooperatyvas „Kregždutė“, kuri 1993 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto valdybos potvarkiu Nr. 705 reorganizuota į gyvenamųjų namų eksploatavimo bendriją, o 1999 m. birželio 3 d. Klaipėdos miesto valdybos sprendimu Nr. 257 įregistruota kaip daugiabučių namų savininkų bendrija. Kooperatyvo nariai už butus įnešė pajus. 2020 m. birželio 19 d. DNSB „Kregždutė“ pirmininkės rašte dėl informacijos suteikimo nurodyta, kad I. M. bendrijos pirmininke dirba nuo 2000 m. balandžio 2 d., tuo metu visi (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai, įskaitant ir V. Š., pajų buvo išmokėję, visą jos darbo laiką mokesčiai už komunalinius patarnavimus ir eksploatacines išlaidas buvo teikiami (duomenys neskelbtini) buto savininkui V. Š.. Be to, 2005 m. lapkričio 30 d. DNSB „Kregždutė“ kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas ir eksploatacines išlaidas priteisimo iš (duomenys neskelbtini) buto savininko V. Š.. 2019 m. liepos 30 d. DNSB „Kregždutė“ pažyma patvirtina, kad 2019 m. liepos 1 d. V. Š. 10 metų mokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas ir eksploatacines išlaidas.

23. Nustatyta ir tai, jog (duomenys neskelbtini) V. Š. susituokė su suinteresuotu asmeniu N. Š.. Suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime patvirtino, jog nuo santuokos sudarymo iki tol, kol kreipėsi į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, buvo įsitikinusi, kad sutuoktiniui priklauso visas butas, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriame gyveno su sutuoktiniu ir gyvena po jo mirties.

24. Nagrinėjant bylą negauta įrodymų, patvirtinančių, kad butas ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) praeityje buvo valdomas valstybės ar Klaipėdos miesto savivaldybės. VĮ „Turto bankas“, vykdantis valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra perėmęs pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto, t. y. minėtas turtas valstybei nepriklauso.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio Civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

26. Taigi, nagrinėjant bylą nustatyta, jog V. Š. butą valdė teisėtai. Nenustatyta, jog pradedant naudoti butą būtų naudota prievarta ar slaptas užvaldymas, nurodytas butas buvo valdomos sąžiningai visą valdymo laiką. V. Š. visą laiką butą valdė atvirai, nesislapstydamas. Daugiabučių namų savininkų bendrija „Kregždutė“, taip pat ir dalyvaujantys byloje asmenys laikė V. Š. viso buto savininku. V. Š. butą valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai, kaip savo. V. Š. minėtą butą valdė nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.69 straipsnio 2 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnio 2 dalis).

27. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas negauta.

28. Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, jog įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

29. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintos sąlygos nustatyti, kad V. Š. įgyjamosios senaties būdu iki mirties (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 2415/5483 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu iki mirties (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 2415/5483 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.