- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- 1S-81-966/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00278-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. S. nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (32 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos) ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta 10 metų laisvė atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė subendrinta su 2008 m. rugpjūčio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo paskirta bausme – 5 MGL bauda ir skirta subendrinta bausmė – 6 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 5 MGL bauda. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 7 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 7 d.
2. (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime pažymėta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, baigė 11-ą klasę, įgijo specialybę. Tačiau įvertinus nuteistajam nustatytą vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, darbinės patirties neturėjimą, padaryta išvada, kad nuteistasis dar negali būti paleistas lygtinai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. S. skundą, 2020 m. sausio 7 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas atkreipė dėmesį į nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė, ją sudarančių statinių ir dinaminių balų santykį, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybes dėl nuteistojo polinkio kartoti tas pačias klaidas, ankstesnių teistumų skaičių ir nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį, neatliktos bausmės dydį. Šias aplinkybes teismas vertino kaip rodančias padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padarė išvadą, kad dar nėra pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis A. S. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis paremta teismo manymu, prielaidomis ir spėjimais, o ne realiais faktais. Atkreipiamas dėmesys, kad pataisos įstaigoje nėra darbo vietų, todėl nėra galimybės įsidarbinti ir gauti pajamas, iš kurių galėtų mokėti antstoliams. Teismas ir Komisija atkreipė dėmesį į turimą skolą, tačiau neatsižvelgė į tai, kad būdamas laisvėje ir dirbdamas apmokamą darbą, nuteistasis galėtų skolą atlyginti. Dabar to padaryti negali dėl darbo vietų trūkumo.
4.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nėra priklausomas nuo alkoholio, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad dauguma nusikaltimų padarė apsvaigęs, nėra reikšminga. Be to, tik vieną nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Narkotines medžiagas iš tikrųjų vartojo, tačiau šią priklausomybę išsigydė dar būdamas laisvėje. Esant šioms aplinkybėms teismo ir Komisijos pasisakymai apie priklausomybes yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai.
4.3. Skunde pažymima ir tai, kad nuteistasis visą bausmės atlikimo laiką pasižymėjo itin geru elgesiu, lankėsi pas psichologus, atliko gerbūvio darbus, buvo skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Pataisos namuose įgijo specialybę, todėl laisvėje lengvai susiras darbą. Išvadas padarė, nori sukurti šeimą, nebenori grįžti į įkalinimo įstaigą, nori būti naudingas visuomenei ir artimiesiems.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Nuteistasis A. S. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą svarstyti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šis lygtinio paleidimo taikymo kriterijus numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, todėl nustatyti, ar nuteistasis jį atitinka, yra privaloma. Išanalizavusi Socialinio tyrimo išvadą, kitus rašytinius bylos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nuteistasis A. S. šiuo metu dar neatitinka visų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų.
8. Nuteistojo A. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 94 balai ir priskiriama ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalis, o vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Tačiau tokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, kad nuteistasis daro ženklią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, byloje nėra.
9. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. S. nustatyti penki kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikaltimai; gyvenimo būdas, draugai; psichoaktyvių medžiagų (narkotikų, alkoholio) vartojimas laisvėje; socialinių, prognostinių įgūdžių stoka; savivertės problemos. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių nustatymas rodo, kad dalyvavimas atitinkamose programose (pozityvaus užimtumo programoje, užsiėmimuose, skirtuose spręsti su priklausomybėmis susijusias problemas) reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui neturėjo, nuteistojo atžvilgiu vykdomas pataisos procesas nebuvo pakankamai efektyvus. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta artima aukštai 94 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurios mažėjimas Socialinio tyrimo išvadoje nėra fiksuotas. Didžiąją rizikos balo dalį sudaro dinaminiai veiksniai (59 balai), todėl nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese (siekdamas įsidarbinti ir tuo pačiu pradėdamas vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, dalyvaudamas tikslinėse programose, skirtose spręsti socialinių, prognostinių įgūdžių stokos, savivertės problemas), kriminogeninių veiksnių įtaką jo galimam pakartotiniam nusikalstamam elgesiui gali ženkliai – iki minimalios – sumažinti. Aplinkybės, kad nuteistasis nėra baustas, yra du kartus skatintas, įgijo specialybę, baigė 11-ą klasę, asmenį charakterizuoja teigiamai. Tačiau bausmę atlikti tinkamai, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Todėl paminėtos aplinkybės, nenustačius pažangos mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nelaikytinos pakankamu pagrindu pripažinti, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo nuostatas, elgesį ir toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
10. Vertinant nuteistojo skundo argumentu dėl siekio laisvėje įsidarbinti, pradėti atlyginti civilinius ieškinius, visų prima atkreipiamas dėmesys, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nedirba. Skunde teigiama, kad galimybės įsidarbinti nėra, nes nėra darbo vietų. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis dėjo pastangas įsidarbinti (pateikdamas prašymą suteikti darbą, domėdamasis įsidarbinimo galimybėmis). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad A. S. turi realią galimybę įsidarbinti paleistas lygtinai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, nuteistojo teigimu, jis dirbs, tačiau kur – nežino. Šias aplinkybes vertinant kartu su duomenimis apie nuteistojo ankstesnius teistumus už tyčinius nusikaltimus nuosavybei (nusikaltimai susiję su finansinės naudos siekimu, nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis), duomenimis apie darbinės patirties neturėjimą iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo (pasak nuteistojo, jis epizodiškai dirbo neoficialiai), skundo argumentai dėl siekio įsidarbinti laikyti deklaratyviais.
11. Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstą, nuteistojo argumentą, kad aplinkybė, jog nusikaltimus jis darė apsvaigęs, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo nėra reikšminga. Psichoaktyvių medžiagų (narkotikų, alkoholio) vartojimas laisvėje Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas kaip A. S. riziką nusikalsti pakartotinai didinantis veiksnys. Šis veiksnys nuteistajam nustatytas nepaisant to, kad bausmės atlikimo metu jis lankė priklausomybės tematikos užsiėmimus, kas rodo, kad minėta priemonė šiam kriminogeniniam veiksniui įtakos neturėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią aplinkybę kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių kontekste, klaidos nepadarė. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu už alkoholinių gėrimų, narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimą nebuvo baustas, ši aplinkybė nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nustatyto kriminogeninio veiksnio neeliminuoja.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, daryti priešingą išvadą, negu Komisijos nutarime, neturėjo pagrindo, kadangi nuteistasis A. S. šiuo metu dar neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų – jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai, kad nuteistasis nesutinka su nutartyje pateiktu vertinimu ir su lygtinio paleidimo taikymu susijusius duomenis vertina kitaip, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas šiuos duomenis įvertino neteisingai ir dėl to priėmę nepagrįstą sprendimą.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo tinkamai, laikydamasis įstatymo reikalavimų, atsakė į visus esminius skundo argumentus, pateikė motyvuotas išvadas kodėl mano, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.