Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. S. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. LK-83 netaikyti A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Skundo ir atsiliepimo esmė

5. Nuteistasis A. S. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje subjektyviai aptartos nuteistojo galimybės integruotis laisvėje, jį charakterizuojantys duomenys, neteisingai aiškintos ir taikytos teisės normos. Skundžiama nutartyje detaliai aptariami nuteistojo teistumai ir įvykdytos nusikalstamos veikos, kas jau buvo įvertinta teismui skiriant bausmę. Pažymima, kad pateikiamas neargumentuotas teiginys, jog nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra LR Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas ir galimai atitinka nusikalstamas veikas, numatytas BK 154, 155 straipsniuose. Taip pat atkreipiamas dėmesys į Europos žmogaus teisių teismo suformuotą praktiką, kad ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti. Lietuvos teismų praktika taip pat eina tuo keliu, kas anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

5.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą. Nuteistasis pataisos namuose atlieka gerbūvio darbus, kurie yra neatlygintini, dalyvavo pasiūlytose socialinės reabilitacijos programose, lanko anoniminių narkomanų ir alkoholikų grupę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu įgijo suvirintojo specialybę, mokosi. Tai rodo jo siekį išėjus į laisvę dirbti, gauti legalias pajamas, o ne vėl imtis nusikalstamų veiksmų. Be to, nuteistasis turi suformavęs aiškius ateities tikslus, kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nepastebima. Atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, o tai rodo jo pažangą. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

5.3. Nuteistojo nuomone, skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nes teismas išdėstė nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius faktus, tačiau nepateikė jų analizės, o tai yra baigiamajam teismo aktui keliamo teisinio aiškumo reikalavimo pažeidimas. Teismo nutarties motyvavimas būtinas pateisinti valstybės prievartos naudojimui, teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo tinkamam įvertinimui.

5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas, spręsdamas, ar asmenį įmanomą toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, įvertina nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, o ne tik jo praeitį, taip pat požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ir kt. Nuteistojo teigimu, nusikalstamumo rizikos laipsnis jau realizuotas skiriant bausmę ir jam atlikus didžiąją jos dalį. Apylinkės teismas neskyrė dėmesio į resocializacijos ir integracijos svarbą, kas padėtų lengviau adaptuotis laisvėje. Nuteistasis supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, o BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau pasiekti.

5.5. Skunde pažymima, jog teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę grįžti į visuomenę, šeimą. Nuteistojo nuomone, keičiant elgesį į gerąją pusę, labiau padėtų teigiama aplinka (šeima, darbas), o ne tolesnis buvimas pataisos namuose. Skunde atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendaciją Nr. R(92)16 „Dėl Europos visuomenių sankcijų ir priemonių taisyklių“, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendaciją Nr. R(99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam A. S. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Dėl to sutiktina su skundo argumentu, kad likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto. Tačiau, kaip minėta nutarties 7 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam A. S. nustatoma vidutinė – 92 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš esmės pagal „OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo vidutinės iki aukštos skiria tik septyni balai, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šios aplinkybės netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka. Nuo 2019 m. lapkričio 15 d. A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik dviem balais, t. y. nuo 94 iki 92 balų. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (57 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti A. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

10. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – nuteistasis tęsia mokslus (šiuo metu mokosi 12 klasėje ir stengiasi įgyti statybininko-apdailininko specialybę), dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, lankosi anoniminių narkomanų grupės užsiėmimuose. Teigiamai A. S. elgesį apibūdina ir tai, kad jis per visą bausmės laikotarpį yra 4 kartus skatintas, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir nėra baustas drausmine tvarka, įgijo suvirintojo specialybę, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. S. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas A. S. nėra pirmasis, vyrauja nusikaltimai nuosavybei. Be to, praeityje A. S. buvo taikytos švelnesnės baudos, arešto bausmės, taip pat buvo skirtas ir laisvės atėmimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už 53 nusikalstamų veikų padarymą. Nors nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi, tačiau daugumą nusikaltimų įvykdė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos A. S. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikytos švelnesnės bausmės ir net laisvės atėmimo bausmė nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Todėl abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. S. ankstesni nusikalstami veiksmai ir pasikartojantis nusikaltimų modelis yra kriminogeniniai veiksniai, galintys paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

12. Sutiktina su skundo argumentu, kad aplinkybės susijusios su veika, už kurios padarymą A. S. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių. Tą teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įvertino A. S. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

13. Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad A. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir gyvenimo stilius ir draugai, nuteistojo mąstymas bei elgesys, kurie, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriami A. S. asmenybę neigiamai apibūdinantiems kriminogeniniams rizikos veiksniams. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai buvo tiesiogiai susiję su jo nusikalstama veika. Jis nedirbo, vartojo narkotines medžiagas, neužsiėmė jokia prasminga veikla. Nuteistasis suprato savo elgesio ir nusikaltimų ryšį, tačiau tai ignoravo. Šiuo metu teigia pakeitęs gyvenimo būdą, tačiau pateisina savo nusikalstamą elgesį. Dauguma nusikaltimų padaryti vieno, tačiau iš esmės nuteistasis linkęs pasiduoti aplinkinių įtakai. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai ne visai atitinka jo amžių, jis drovus, sunkiau palaiko pokalbį, linkęs kartoti tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Savitvardą praranda retai. Nuteistasis supranta, jog turi problemų, tačiau jų atpažinime yra prieštaravimų. Kalbėdamas apie kitų žmonių gyvenimus sugeba rasti sprendimų, tačiau sunkiau tai gali pritaikyti sau. Suvokia savo elgesio pasekmes nukentėjusiems asmenims, tačiau labiau linkęs koncentruotis į trumpalaikes pasekmes. Turi išsikėlęs ilgalaikius tikslus – dirbti, kurti šeimą, tačiau ne visada žino šių tikslų pasiekimo strategijas, neturi numatęs atsarginio plano tikslų įgyvendinimui, mano, kas tiesiog viskas pavyks. Sugeba suprasti ir priimti kitų požiūrį labiau kai to yra prašomas, linkęs pasitikėti savo protu ir tiesioginiu patyrimu.

14. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas. Kaip jau minėta, nuteistasis daugumą nusikalstamų veikų, už kurių padarymą atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat yra padaręs nusikaltimų būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo problemos piktnaudžiaujant psichiką veikiančiomis medžiagomis, remiantis byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriamos jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams, todėl jų įvertinimas, sprendžiant A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis dar išlieka aktualus. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. S. iki patekimo į įkalinimo įstaigą nevengdavo narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo, nors nuteistasis laisvėje savo noru gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tačiau gydymosi metu vartojo alkoholį. Dabartiniu momentu narkotinių medžiagų vartojimo problema yra suvaldyta, tačiau pasikeitus aplinkybėms (susidūrus su stipriomis emocijomis, išgyvenimais, kliūtimis, aplinkos pokyčiais) šis veiksnys labai gretai gali aktyvuotis. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas už narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimą, dalyvavo AA ir AN grupėse bei stengiasi keisti mąstymą ir elgesį teigiama linkme, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, visa tai dar nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis ir lygtinio paleidimo metu nevartos narkotinių medžiagų ir alkoholio.

15. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau įvertinus A. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

16. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu A. S. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai 682 Eur sumai, tačiau šiuo metu padengta vos 95,60 Eur. Be to, nuosprendžiu, pagal kurį nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iš nuteistojo, tenkinant civilinius ieškinius, yra priteistas 60 277,66 Eur žalos atlyginimas. Nors nuteistasis teigia, kad išėjęs į laisvę įsidarbins legaliai ir toliau mokės skolas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokią sumą išmokėti tikimybė maža. Tuo labiau, kad nuteistasis dažnai susiduria su bedarbyste, patiria pinigų valdymo problemų, negeba paskirstyti gaunamų pajamų bei suderinti jų su savo poreikiais, kas tik paskatintų jį vėl nusikalsti. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog šioje srityje jo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos, nes turint didelių finansinių įsipareigojimų, A. S. nededa maksimalių pastangų jiems atlyginti.

17. Šių duomenų kontekste, įvertinus A. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog A. S. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

18. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo skunde paminėtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos. Teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.