- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-15
- Bylos Nr.
- e2-120-1140/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00986-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- P. M.
- Advokatai
- Juta Kareivė, Algimantas Ruginis, Rita Lankutienė
sekretoriaujant Danutei Daukšienei, Indrei Mitkuvienei, Laurai Rimeikei, Viktorijai Stanienei,
dalyvaujant ieškovei R. V., jos atstovams advokatams Ritai Lankutienei ir Algimantui Ruginiui,
išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos – atstovei Inesai Meižienei,
išvadą teikiančios institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos – atstovei Živilei Bertašienei,
išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos - atstovui Arūnui Tubinui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui P. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išvadą teikiančios institucijos byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Akmenės rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. V. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui P. M., kuriuo prašo atidalinti iš bendrosios nuosavybės nekilnojamąjį turtą tokiu būdu: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 32/14270, esančio adresu (duomenys neskelbtini), R. V. atitenka plane S1 pažymėta 290,46 kv. m. (45,96 %) dalis, su joje esančiu ūkinės paskirties statiniu (kurio žymėjimas plane 3I1/p - garažas), o P. M. atitenka plane S2 pažymėta 298,82 kv. m. (54,04%) dalis, su joje esančiu ūkinės paskirties statiniu (kurio žymėjimas plane 2Il/p - ūkinis pastatas); gyvenamojo namo, žemės sklypo plane žymimo simboliu S3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 97/32701, esančio adresu (duomenys neskelbtini), R. V. atitenka pirmo aukšto plane simboliais G1 (tambūras - 5.46 kv. m.), G2 (virtuvė - 11,85 kv. m.) ir G3 (WC – 2,07 kv. m.) pažymėta dalis, kurios bendras plotas 19,38 kv. m. (30,07%); mansardinio aukšto plane simboliais G7 (kambarys - 12,56 kv. m.) ir G8 (kambarys - 16,68 kv. m.), kurių bendras plotas 29,24 kv. m. (100%), kas bendrai visame name sudaro 48.62 kv. m. arba 51,89% viso gyvenamojo namo, o P. M. atitenka plane simboliais G4 (kambarys – 28,76 kv. m.), G5 (kambarys - 12,18 kv. m.) ir G6 (veranda - 4,13 kv. m.) pažymėta dalis, kurios bendras plotas 45,07 kv. m. (69,93% pirmo aukšto ir 48,11% viso gyvenamojo namo); pagalbinio ūkio pastatų - ūkinio pastato, kurio žymėjimas plane 211p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio žymėjimas plane 311p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras registro Nr. 97/32701, esančių adresu (duomenys neskelbtini), R. V. atitenka plane simboliu PI pažymėtas statinys (garažas - 22,71 kv. m.), kas sudaro 41,43% bendro pagalbinio ūkio pastatų ploto, o P. M. atitenka plane simboliais P2 (9,78 kv. m.), P3 (8,28 kv. m.) ir P4 (14,04 kv. m.) pažymėtas statinys – ūkinis pastatas, kurio bendras plotas 32,10 kv. m., kas sudaro 58,57% bendro pagalbinio ūkio pastatų ploto. Taip pat ieškovė ieškiniu prašė už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 5000 Eur piniginę kompensaciją, išmokant ją ieškovei per vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos, priteisti iš atsakovo 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 3 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu patvirtinus tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas liko gyventi tame pačiame name jau nusistovėjusia tvarka, tačiau santykiai išliko įtempti, konfliktiški, ieškovė daug kartų bandė tartis su atsakovu dėl bendrosios nuosavybės atsidalijimo, tačiau atsakovas prieštaravo. Dar 2018 metais buvo sudarytas bendrosios nuosavybės atidalijimo projektas, tačiau atsakovas su niekuo nesutiko, o savo siūlymų nepateikė. Todėl nebematydama galimybės su atsakovu susitarti, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad po skyrybų su atsakovu ji liko gyventi su nepilnamečiu vaiku ginčo name, nes vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Tačiau atsakovui grįžus iš užsienio ir gyventi kartu pradėjo konfliktuoti, todėl nusprendė turtą atsidalinti. Kai atvyko architektas rengti projekto, žodžiu su atsakovu sutarė dėl turto atsidalijimo būdo ir remiantis šiuo susitarimu buvo padarytas projektas. Projektas yra parengtas taip, kad iš atsakovui tenkančios dalies būtų galima prijungti ir sanitarinius mazgus. Turtą dalinti ieškinyje pasiūlytu būdu ieškovė grindė konfliktiškais santykiais, atsakovo vykdomos individualios veiklos sąlygomis ir saugumu, be to, pats atsakovas prašė didesnio žemės ploto, o kitokiu būdu, kad būtų galima gyventi visiškai atskirai, turto atsidalinti neįmanoma. Prašė turtą atidalinti natūra pagal pateiktą projektą, kadangi nori ten gyventi. Taip pat nurodė, kad kitų rašytinių įrodymų į bylą neteiks, ieškinio reikalavimų netikslins, prašydama teismo atidalinti turtą natūra pagal pateiktą projektą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Rita Lankutienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko ir ieškovė pasilieka prie ieškinyje nurodytų visų reikalavimų.
Ieškovės atstovas advokatas Algimantas Ruginis nurodė, jog prašo ieškinį tenkinti pagal ieškinio rezoliucinėje dalyje pateiktus prašymus ir prie ieškinio pridėtus dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas P. M. teismui pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad ginčo šalys negali kartu gyventi, namas nėra pritaikytas dviejų šeimų atskiram gyvenimui, nėra atskirų įėjimų ir tai keltų tik konfliktus. Atsakovė name negyvena 4 metus, o mokesčių už namą nemoka jau nuo 2016 metų. Atsakovas vienas pats iš savo lėšų moka paskolos įmokas, už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius. Vienas tvarko namo aplinką ir patį namą. R. V. siekia įgyti teisę į nuosavybę, tačiau atsakovo sąskaita, kadangi dėl bendro turto išlaikymo neprisideda nei piniginėmis lėšomis, nei savo darbu. Atidalijant namą, reikia įvertinti ir tai, kad yra vienas elektros ir kitų komunikacijų įvadai, vienas tualeto ir vonios kambarys, todėl protingesnis atidalijimo būdas būtų priteisti turtą jo asmeninėn nuosavybėn, o ieškovei piniginę kompensaciją. Nuo 2018 metų iki šios dienos ginčo name atsakovas gyvena su savo sūnumi, veda normalų šeimyninį gyvenimą be konfliktų ir ginčų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas P. M. paaiškino, jog su ieškiniu visiškai nesutinka, nes neįmanoma pastatų ir žemės sklypo atskirti. Jam yra reikalingas garažas individualiai veiklai vykdyti, tačiau pagal siūlomą turto atidalijimo tvarką jis lieka ieškovei. Jeigu jam liktų garažas, galėtų palikti didesnę gyvenamojo namo dalį ieškovei. Su ieškiniu nesutinka iš esmės, nes ieškovė yra skolinga atsakovui už būsto paskolos įmokas bei išlaikymą vaikui, todėl įvertinus šias sumas, ieškovei turėtų visai netekti ginčo turto. Taip pat nurodė, kad protingos techninės galimybės įvesti atskiras komunikacijas ir sanitarinius mazgus nėra. Atsakovas sutiktų, kad visas turtas būtų priteistas jam, priteisiant iš ieškovės jo naudai piniginę kompensaciją, tačiau kokia galėtų būti kompensacijos suma nėra aišku, nes reikėtų įvertinti ieškovės įsiskolinimą jam. Taip pat nurodė, jog neįmanoma natūra padalinti turto, nes gyvenamojo namo rekonstrukcijos yra neregistruotos Registrų centre, rekonstrukcijos atliktos be statybos leidimo, ginčo turtą, su įrengtu mansardiniu aukštu, jis nupirko jau su atlikta rekonstrukcija; perkant įtarimų nekilo ir nesigilino, ar yra reikiami dokumentai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokatė Juta Kareivė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka ir ieškinį prašo atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, kad pastatų neįmanoma atskirti į du gyvenamuosius objektus. Išklausius byloje dalyvavusius asmenis matyti, kad pateiktas projektas negali būti vertintinas kaip statybos projektas, gyvenamasis namas nėra tinkamai įregistruotas, o sklypas apskritai negali būti atidalintas siūloma tvarka, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Taip pat atsakovo atstovė prašė iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Išvadą teikianti institucija Akmenės rajono savivaldybės administracija išvadoje nurodė, kad neturi jokio suinteresuotumo ieškinyje nurodyto turto atžvilgiu, todėl bylą nagrinėti palieka teismo nuožiūra. Išvadą teikiančios institucijos atstovė Inesa Meižienė teismo posėdžio metu nurodė, jog administracija procese dalyvauja tik tada, kai parengiama nauja atidalinto turto schema ir šalys kreipiasi į savivaldybę su prašymu išduoti pažymą apie galimybę tokius statinius naudoti pagal konkretų atidalijimo planą. Tačiau šiuo atveju šalys nesikreipė į savivaldybę su tokiu prašymu, todėl savivaldybės administracija šioje byloje negali pakomentuoti ieškinyje nurodyto atidalijimo būdo.
Išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Akmenės skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba suinteresuotumo turto atžvilgiu neturi, prašo teismo bylą nagrinėti savo nuožiūra. Pateiktoje išvadoje nurodė, jo reiškiant ieškinį dėl atidalijimo iš bendro žemės sklypo, turi būti pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – Projektas), parengtas ir patvirtintas Žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka. Taisyklių 31 punkte nustatyta, jog prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad po atidalijimo kitos paskirties žemės sklypų ribos negali kirsti statinių. Jeigu bendraturčiai pageidauja padalinti žemės sklypą, kurio riba kirstų statinį, prieš rengiant sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą bendraturčiai teisės aktų nustatyta tvarka turėtų vietoj vieno statinio suformuoti du nekilnojamuosius daiktus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tik tokiu atveju galima padalinti žemės sklypą, suformuojant du žemės sklypus šiems statiniams eksploatuoti. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai). Nuostatų 20 punkte reglamentuota, kad Žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.). Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja ir juos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai), jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir (ar) nepažeidžiamas teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis (išskyrus atvejus, kai faktinį užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį numatoma mažinti planuojant padidinti žemės sklypo plotą). Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais skirtus žemės sklypus, taikomas teisės aktų leidžiamas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis. Leistinas užstatymo tankis yra nustatytas Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimuose. Šie reikalavimai yra numatyti Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, 9 priede. Nesant galimybės žemės sklypo atidalinti į atskirus žemės sklypus, visada išlieka galimybė šalims liekant bendrasavininkais susitarti dėl žemės sklypo bei jame esančių statinių naudojimosi tvarkos, o nesutarus, kreiptis į teismą. Oficialioje ir viešai prieinamoje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje www.zpdris.lt duomenų apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), inicijuotą ar rengiamą formavimo ir pertvarkymo projektą nėra. Išvadą teikiančios institucijos atstovė Živilė Bertašienė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko institucijos poziciją, pateiktą išvadoje. Institucijos vertinimu, su ieškiniu pateiktas planas labiau pritaikytas naudojimo tvarkos nustatymui, o ne sprendžiant atidalijimo klausimą, nes plane pažymėta teritorija S3 numatyta kaip bendro naudojimo, ko atidalijimo atveju negali būti.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyrius išvadoje nurodė, kad inspekcija negali pateikti išvados nagrinėjamoje byloje ir nurodo, kad būtent Akmenės rajono savivaldybės administracija ir yra ta institucija, kuri galėtų pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų. Išvadą teikiančios institucijos atstovas Arūnas Tubinas teismo posėdžio metu paaiškino, kad inspekcija yra pateikusi išvadą, kurioje nurodyta, kad inspekcija neturi kompetencijos spręsti dėl turto atidalijimo būdo. Tačiau įvertinant tai, kad prie ieškinio pateiktas projektas yra tik pasiūlymas, jis nevertintinas kaip statybos projektas teisine prasme, todėl šiuo atveju papildomai būtų reikalingas ir naujas įstatymo reikalavimus atitinkantis projektas, ir statybą leidžiantis dokumentas, nustatyta tvarka suderintas savivaldybės administracijoje, ir kiti dokumentai, taigi pateiktas pasiūlymas dėl atidalijimo būdo nėra tinkamas dokumentas pakeisti pastato paskirtį (iš nesudėtingojo į neypatingąjį) ir atidalinti turtą į du atskirus butus. Šis statinys nėra teisiškai registruotas, oficialiai statybos darbai nebuvo atliekami, todėl prašomu būdu statinių atidalinti negalima.
Liudytojas J. B. teisme paaiškino, kad rengė ginčo pastatų paprastojo remonto ir patalpų padalijimo projektą, kurį atliko užsakovės R. V. prašymu. Projektas buvo parengtas kiek įmanoma labiau laikantis lygių dalių principo, atsižvelgiant į realias galimybes naudotis patalpomis. Sklypo atidalijimo planas taip pat parengtas, atsižvelgiant į atidalintinas patalpas ir pastatus. Plane nurodyti abu turtiniai vienetai galėtų būti realiai naudojami kaip atskiri objektai. Tačiau vienam naudotojui reikėtų įrengti įvažiavimą į S1, nes iš (duomenys neskelbtini) yra įvažiavimas. Galėtų prie S1 pateikimas formuojamas ir kitaip, bet turėtų būti kitokie perskaičiavimai, turėtų būti kitoks projektas. S3 projekte nurodytas kaip bendro naudojimo plotas. Natūra atidalinti sklypo negalima, mes vienam atskiram sklypui turėtų tekti ne mažiau 4 arai. Šiuo atveju yra iš viso 6 arai, tai būtų dalinama po 3 arus, taigi žemės sklypai negalėtų būti atidalinami natūra, nes mažesnis kaip 4 arų gyvenamosios paskirties sklypas būti negali, pagal tokį projektą galėtų būti nustatoma tik naudojimo tvarka. Atidalinimas įmanomas tik namui, tačiau parengtame projektiniame pasiūlyme detalių ir sprendinių nėra, nėra aiškinamojo rašto, nėra inžinerinių brėžinių, nes projektinis pasiūlymas ruoštas ne atidalinimui, o naudojimosi tvarkos nustatymui. Prie ieškinio pridėtas projektas yra tik pirminis pasiūlytinas variantas, tačiau tai nėra teisės aktus atitinkantis projektas, pagal kurį būtų galima teisiškai atlikti atidalijimo veiksmus, nes papildomai dar būtų reikalingas statybos leidimas. Projektas, pagal kurį ieškovė siūlo atidalijimo būdą, parengtas kaip projektas, kuriuo būtų nustatinėjama naudojimosi turtu tvarka, nes pagal byloje pateiktą projektą atidalijimo įvykdyti nebūtų galima. Be to, registre registruotas tik pirmas aukštas. Įrengiant mansardinį gyvenamojo namo aukštą, buvo reikalinga gauti leidimus, todėl antras mansardinis aukštas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tam, kad būtų galima teisiškai atidalinti turtą, reikalingas mansardinio aukšto įteisinimas, ko šiuo atveju nėra. Kadangi faktiškai gyvenamojo namo plotas viršija 80 kv. m., tai keičiasi pastatas iš nesudėtingojo į neypatingąjį, be to būtų reikalinga keisti ir pastato paskirtį, jeigu būtų dalinamas namas į du butus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad ieškovas ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise (Telšių apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagrindu) valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 32/14270, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatus – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras registro Nr. 97/32701, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės aukščiau nurodytą turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio pastatus ieškinyje nurodytu būdu – natūra, į bylą pateikdama J. B. 2018 m. birželio mėn. parengtą Gyvenamosios (vieno buto) ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto ir patalpų padalijimo projekto pasiūlymą. Įstatymo reikalavimus atitinkantis turto atidalijimo projektas į bylą nebuvo pateiktas. Ieškovas su ieškiniu nesutiko, priešieškinio nereiškė.
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis) arba kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Pastebėtina, kad bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, tačiau bendraturčiai gali ginčyti kito bendraturčio siūlomą teisių įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019). Aplinkybes, reikšmingas šiai interesų pusiausvyrai nustatyti, pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles turi pagrįsti jomis besiremiančios proceso šalys (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.).
Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga.
Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Atsakovui nesutinkant su ieškovės pateiktu pasiūlymu ir teigiant, kad yra galimas racionalesnis žemės sklypo bei statinių atidalijimas, nepakanka pateikti nesutikimo motyvus, tačiau turi būti pasiūlomos aiškios alternatyvios turto atidalinimo galimybės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 25 punktas).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė siekia atsidalyti savo turtą (žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų dalis) iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant atskirus nuosavybės teisės objektus, tačiau neteikė žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastatų atidalijimui įstatymo reikalavimus atitinkančio projekto, nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką ar taikyti kitą atidalinimo būdą (dėl kompensacijos priteisimo) neprašė. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės siūlomu atidalijimo variantu, nurodė motyvus, kurie, jo manymu, patvirtina galimus jo teisių pažeidimus (pažeista nusistovėjusi naudojimosi tvarka, projekte nurodytas atidalinimo būdas neįmanomas, be to, gyvenamasis namas nėra tinkamai įregistruotas) įgyvendinus ieškovės siūlomą atidalijimo variantą, tačiau jokių konkrečių pasiūlymų dėl galimo alternatyvaus ginčo turto atidalijimo varianto nepateikė.
Į bylą ieškovės pateiktas J. B. 2018 birželio mėn. parengtas Gyvenamosios (vieno buto) ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto ir patalpų padalijimo projektinis pasiūlymas neatitinka Statybos techninio reglamento reikalavimų iš esmės. Minėtame projektiniame pasiūlyme tik aptarti atskiri su padalijimu ir naudojimosi tvarkos nustatymu susiję klausimai (nurodomos naudojimosi turtu dalys), tačiau iš patalpų planų neaišku, kaip jie būtų įgyvendinti, nėra pateikta informacija kaip bus užtikrinamas namo šildymas, elektros apskaita, sanitariniai mazgai, nėra išspręstas abiejų savininkų tinkamas patekimas prie jų valdomų pastatų dalių ir pan., nėra pateikta tikslių duomenų apie statybos darbų atlikimo kaštus, jų pasidalinimo tarp šalių/kompensavimo tvarka. Šiame projektiniame pasiūlyme gyvenamojo pastato plotas nurodytas 93,69 kv.m., dviejų aukštų, kai tuo tarpu iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad gyvenamojo namo plotas registruotas 63,65 kv. m., vieno aukšto, I grupės nesudėtingasis. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir šalys bei liudytojas J. B. Pagal ieškovės pateiktą padalinimo projektinį pasiūlymą nėra galimybių teismui tirti ir vertinti aplinkybių, ar yra techninės galimybės atidalinti ginčo turtą taip, jog turto bendraturčiai galėtų racionaliai naudotis pagal paskirtį gyvenamuoju namu, užtikrinti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, šildymo sistemų) atskyrimą ar tinkamą naudojimą, nes tik tokiu būdu galėtų būti užtikrinama socialinė taika ir užkertamas kelias ar bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas aptariamą projektinį pasiūlymą rengęs J. B. patvirtino, jog šis projektas yra tik pirminis pasiūlytinas variantas, tačiau tai nėra teisės aktus atitinkantis projektas, pagal kurį būtų galima teisiškai atlikti atidalijimo veiksmus, nes papildomai dar būtų reikalingas statybos leidimas mansardinio aukšto įteisinimui, be to, projektas, pagal kurį ieškovė siūlo atidalijimo būdą, parengtas kaip projektas, kuriuo būtų nustatinėjama naudojimosi turtu tvarka, nes pagal jį atidalijimo įvykdyti nebūtų galima. Pažymėtina ir tai, jog išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – atstovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad prie ieškinio pateiktas projektas yra tik pasiūlymas, jis nevertintinas kaip statybos projektas teisine prasme, todėl šiuo atveju papildomai būtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir kiti dokumentai, būtini pakeisti gyvenamojo pastato paskirtį (pastato faktinė paskirtis (neypatingas statinys) neatitinka registre registruotos pastato paskirties (nesudėtingas) ir atidalinti turtą į du atskirus butus, be to, nurodė, jog statinys nėra teisiškai registruotas, oficialiai statybos darbai nebuvo atliekami, todėl prašomu būdu statinių atidalinti negalima.
Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) 1.4 papunkčiu, šis Reglamentas nustato naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką. Reglamento 113 punkte nustatyta, kad formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 punkte nurodytais būdais (nekeičiant patalpų paskirties), rengiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema (toliau – schema), kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Reglamento 114 punkte, reglamentuojančiame naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos sudėtį, įtvirtinta, jog projekte – schemoje privalomi tokie rekvizitai: Schemos antraštinis lapas su šiais rekvizitais: schemos pavadinimas, įrašomas vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“) nuostatomis, vietoj žodžio „projektas“ įrašant žodį „schema“; schemą parengusio asmens vardas, pavardė, kvalifikacijos atestato Nr. (jei neturi kvalifikacijos atestato – išsilavinimą patvirtinančio dokumento pavadinimas, Nr., išdavimo data); schemos parengimo data; Schemos dokumentų žiniaraštis; Aiškinamasis raštas (patalpų ar pastatų paskirtys, adresas, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“), projektą parengusio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijos); Statinio paprastojo remonto darbų (jeigu jie atliekami) techninė specifikacija; Naujų patalpų ar statinių planai su eksplikacijomis, kuriuose nurodomos šių objektų ribos, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai.
Pagal Reglamento 12 punktą, patalpų ir pastatų paskirties keitimas ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, kai atliekami nustatyta tvarka užbaigto statyti statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, atliekamas vadovaujantis statybos techninių reglamentų (STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878„Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“) nuostatomis, taikomomis rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant statinius. Reglamento 113 punkte įtvirtinta, jog keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, rengiamas patalpos ar pastato paskirties keitimo projektas pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-641 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.09:2005 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“) nustatytus reikalavimus. Pagal Reglamento 115 punktą, kai keičiant patalpų ar pastatų paskirtį ir (ar) formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus Reglamento 118 punkte nurodytais būdais turi būti atlikti statinio paprastojo remonto darbai, kuriems atlikti privaloma gauti rašytinius įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimus paprastojo remonto projektui ar paprastojo remonto aprašui (STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ ), patalpų ar pastatų paskirties keitimo ir (ar) naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo sprendiniai pateikiami paprastojo remonto projekte ar paprastojo remonto apraše. Pagal Reglamento 116 punktą, parengus patalpos ar pastato paskirties keitimo projektą, statytojas (užsakovas) statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka turi gauti įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimus raštu.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo - pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus. Statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių, imperatyviųjų įstatymo normų bei viešo intereso.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad ginčo gyvenamasi namas yra rekonstruotas, statybos darbai nėra įteisinti įstatymų nustatyta tvarka, ieškovės pateiktas J. B. 2018 birželio mėn. parengtas Gyvenamosios (vieno buto) ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto ir patalpų padalijimo planas neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ginčo patalpų duomenų, Statybos techninio reglamento reikalavimų, iš kurių būtų galima priimti sprendimą dėl statinių atidalinimo, vertinti, ar naujai pertvarkomi butai gali funkcionuoti savarankiškai, ar butų patalpų parametrai atitinka techninių reglamentų, pvz. Statybos techninio reglamento STR2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ ir priešgaisrinės saugos reikalavimus, plane nėra nurodyti ir licencijuotų šios srities specialistų vertinimai, be to, pateiktas planas yra neracionalus ir neįgyvendinamas ginčo turto atidalinimui natūra.
Pažymėtina ir tai, jog pateiktame projektiniame pasiūlyme nurodytas žemės sklypo atidalinimo būdas taip pat neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas – 0,0632 ha pagal ieškovės parengtą projektinio pasiūlymo brėžinį padalintas į 3 žemės sklypus, iš kurių žemės sklypą, pažymėtą indeksu S1, 290,46 kv.m., priskiriant ieškovei, žemės sklypą, pažymėtą indeksu S2, 298,82 kv.m., priskiriant atsakovui, o žemės sklypą, pažymėtą indeksu S3, 85,44 kv.m., paliekant bendrojoje dalinėje šalių nuosavybėje.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 17 punkte žemės sklypo padalijimas apibrėžiamas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų.
Žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) yra nustatyti imperatyvūs reikalavimai, kurių privaloma laikytis siekiant pertvarkyti žemės sklypą. Taisyklių 32, 44 punktuose reglamentuota, jog žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us) (32 p.); prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas (44 p.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 3 punktu, projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m.
Nagrinėjamu atveju, pagal ieškovės pateiktus dokumentus ir prašomu būdu – natūra, ginčo žemės sklypo atidalinti nėra galimybės. Tokias aplinkybes patvirtino ir projektinį pasiūlymą rengęs projektuotojas (byloje liudytoju apklaustas J. B.) bei išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė. Ieškovės pateiktas žemės sklypo atidalinimo planas neatitinka Žemės įstatymo 40 straipsnyje, Taisyklėse bei Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 3 punkte nustatytos tvarkos, planas neracionalus, nepagrįstas, be to, atidalinimo natūra variantas procedūriškai ir techniškai neįgyvendinamas.
Byloje naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo, kaip ir kompensacijos kitam bendraturčiui priteisimo klausimas šalių nebuvo keliamas. Teismas, išaiškinęs šalių įrodinėjimo pareigą, pasiūlęs ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimus bei pateikti papildomų įrodymų esminę reikšmę byloje turinčioms aplinkybėms, tenkinęs ieškovės prašymus dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo, net du kartus atidėjo teismo posėdžius, sudarydamas galimybę ieškovei byloje reikšti alternatyvius reikalavimus, tačiau ieškovė, byloje atstovaujama dviejų advokatų, bylos nagrinėjimo eigoje turėjusi realią galimybę būtiniems procesiniams veiksmams atlikti, buvo pasyvi, teisme nei ieškovės patikslintas ieškinys, nei įstatymo reikalavimus atitinkantis atidalijimo ir (ar) naudojimosi tvarkos projektas nebuvo gautas.
Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklės bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo konkretinamos teismų praktikoje išaiškinant, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Taigi, ieškovė, prašydama atidalinti turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio paskirties statinius) jos nurodomu būdu, privalėjo pateikti teismui licencijuoto ir įgalinimus turinčio asmens parengtą schemą, atitinkančią įstatymų reikalavimus, keliamus naujai formuojamiems nekilnojamiesiems daiktams, tačiau tokio dokumento į bylą nepateikė. Panašios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-720-661/2014, 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186-431/2020).
Atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, liudytojo ir išvadas teikiančių institucijų paaiškinimus, ieškovei nepateikus įstatymų reikalavimus atitinkančio projekto – schemos, neprašius teismo nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, atsakovui neteikus alternatyvaus turto atidalinimo varianto, o teismui nustačius ieškovės pateikto projekto esminį ydingumą, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus ir atidalinti ginčo turtą, be to, neišnaudotos galimybės turtą atidalinti natūra, todėl ieškinys netenkintinas.
Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tiek ieškovei, tiek atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybei atlygintinas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudarė ieškovei ir atsakovui paskirtų advokatų atstovavimo teisme išlaidos. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies, jas apmokant iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.