- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-186-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20824-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- L. T., V. T.
- Atsakovas
- J. K., valstybės įmonei „Registrų centras“
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų L. T. ir V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. T. ir V. T. ieškinį atsakovams J. K. ir valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašė atidalinti iš jiems ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), patalpas, plane pažymėtas indeksu 4-5 (15,68 kv.m), paliekant bendram naudojimui patalpas a-1 (7,58 kv.m bendro ploto), a-2 (3,68 kv.m ploto rūsį), 1/6 dalis ūkinio pastato, iš kurių asmeninė ieškovės L. T. nuosavybė – 2/6 dalys Buto, 2/36 dalys ūkinio pastato, o 1/6 dalis buto ir 1/36 dalis pastato-ūkinio pastato – bendroji jungtinė ieškovų nuosavybė, priteisti iš atsakovo 809,21 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkantį didesnį Buto plotą ir 175 Eur nuomos mokestį už naudojimąsi ieškovei priklausančia buto dalimi ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2009 m. gegužės 29 d. pagal testamentą paveldėjo 2/6 dalis Buto, o 2017 m. gruodžio 11 d. abu ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo dar 1/6 Buto. Kartu su Buto dalimi ieškovams priklauso ir 1/6 dalis ūkinio pastato. Tačiau iki šiol Butu naudojasi tik atsakovas.
2. Butas yra antrame namo aukšte, be patogumų, jame yra trys patalpos: 11,17 kv. m ir 15,68 kv. m ploto kambariai, 7,43 kv. m ploto virtuvė, 7,58 kv.m bendro naudojimosi patalpos (a-1) ir 3,68 kv.m ploto rūsys (a-2). Pagal 2004 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartyje numatytą Buto naudojimosi tvarką atsakovui skirta naudotis 15,68 kv.m kambariu, plane pažymėtu indeksu 4-5, o kartu su K. M. lygiomis dalimis naudotis virtuve, koridoriumi, rūsio ir bendro naudojimosi patalpomis. Ieškovai nesutinka su šia naudojimosi tvarka, ji įregistruota neteisėtai. Dovanotoja, J. Š. V., neturėjo teisės nustatyti naudojimosi tvarkos visu Butu, o tik ½ jo dalimi. Ieškovai prašė atidalinti jiems priklausančias patalpas pagal pateiktą naują Buto kadastrinių matavimų bylą.
Šalies argumentai
3. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovai privalėjo pateikti patalpos atidalijimo projektą, tačiau jie kvalifikuoto specialisto parengto projekto į bylą nėra pateikę. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis Buto pagal notarės patvirtintą 2004 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartį, kuri registruota Nekilnojamojo turto registre. Dovanojimo sutartyje nurodyta K. M., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės sesuo. Atsakovas nuo 2004 m. gyvena kambaryje, plane pažymėtame indeksu 4-5 (15,68 kv.m), 2010 m. jame atliko remontą. Visas Buto išlaikymo išlaidas moka tik atsakovas. Ieškovams buvo sudaryta galimybė į bylą pateikti projektą, patvirtintą architekto, tačiau ieškovai iki šiol to nepadarė. Ieškovų pateikta kadastrinių matavimų byla dėl neaiškių priežasčių išskirta į dvi bylas. Nors ieškovai ginčija dovanojimo sutarties 4 punktą, tačiau nesuformulavo reikalavimo dėl jo nuginčijimo.
4. Atsakovė, VĮ „Registrų centras“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovas 2018 m. vasario 28 d. pateikė prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie nustatytą naudojimosi Buto patalpomis tvarką ir šio juridinio fakto įregistravimo teisinį pagrindą – 2004 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartį. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nekilnojamąjį daiktą formuojant atidalijimo būdu iš Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto, atidalijamos dalys, kurios suformuojamos atskirais nekilnojamaisiais daiktais. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Tam, kad ieškovų ieškinyje nurodytos Buto ir ūkinio pastato dalys būtų atidalintos, turi būti pateikti atidalijamų nekilnojamųjų daiktų suformavimo dokumentai (projektai).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų L. T. ir V. T. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. K.. Priteisė iš ieškovų L. T. ir V. T. 6 Eur pašto išlaidų valstybei.
6. Teismas nustatė, jog ieškovams buvo sudaryta galimybė, keletą kartų atidėjus teismo posėdį, pateikti į bylą licencijuoto ir įgalinimų turinčio asmens parengtą planą, atitinkantį Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ginčo patalpų duomenis, iš kurių būtų galima spręsti ar ginčo turtą galima padalinti į atskiras patalpas jų prašomu būdu. Tačiau ieškovai jokio plano į bylą nepateikė, jie pateikė tik dvi Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, 2019 m. balandžio 12 d. parengtas matininkės D. T., kurios neįregistruotos VĮ „Registrų centras“. Ieškovams nepateikus patalpos atidalinimo projekto, kuris patvirtintų, jog prašomas atidalijimo būdas gali būti įgyvendintas ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo. Butas yra labai mažas – 34,28 kv. m, todėl atidalinus jį į atskirus turtinius vienetus, kiekvienam reikėtų įrengti po atskirą įėjimą, kad būtų galima netrukdomai naudotis patalpomis.
Atsiliepimas
7. Atsakovas nurodė, jog jis naudojasi tik savo kambariu, kuris yra suremontuotas, o kitas kambarys (plane pažymėtas indeksu 4-4) yra labai prastos būklės, kadangi nėra gyvenamas ir naudojamas. Atsakovas pateikė į bylą šias aplinkybes patvirtinančias fotonuotraukas. Tuo tarpu ieškovai, reikalaudami priteisti iš atsakovo 175 Eur nuomos mokestį už 7 mėnesius, jokių įrodymų nepateikė, todėl jų reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Ieškovai nurodė, jog 2004 m. rugpjūčio 18 d. Dovanojimo sutarties 4 punktas turėtų būti panaikintas, kaip prieštaraujantis CPK 4.81 straipsnio nuostatoms, tačiau reikalavimo atsakovui dėl sandorio panaikinimo nepareiškė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 10 punktą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie nekilnojamojo daikto bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Pagal CK 4.81 straipsnį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Dovanojimo sutartis yra patvirtinta notarės bei 2018 m. kovo 5 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Ieškovai L. T. ir V. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pagal 2004 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartį įregistruota naudojimosi Butu tvarka atitinka įstatymo nuostatas, nes yra patvirtinta notaro ir įregistruota viešajame registre. Pagal CK 4.81 straipsnio 2 dalį bendraturčių susitarimas, patvirtintas notaro ir įregistruotas, yra privalomas kitam asmeniui, vėliau įgijusiam dalį nekilnojamojo turto. Tačiau nagrinėjamoje byloje naudojimosi Butu tvarka buvo nustatyta, sudarant dovanojimo sutartį. Tuo tarpu ieškovai su atsakovu ar K. M. nėra sudarę notariškai patvirtinto susitarimo dėl naudojimosi Butu tvarkos. Teismas turėjo ex officio pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį konstatuoti, jog toks sandoris yra niekinis.
9.2. Teismui buvo pateiktos ketinamo atidalinti nekilnojamojo turto kadastro bylos. Bute nėra vandens, kanalizacijos, dujų, tiekiama tik elektra. Abu atidalinami objektai yra izoliuoti, neturi bendrų patalpų ir lieka tik bendri su kitais namo bendraturčiais koridoriai. Teismas turėjo spręsti, ar galima pagal esamus kadastro duomenis vykdyti atidalijimą. Atsakovas nepateikė jokių alternatyvių variantų. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovai nepateikė atidalinimo plano, tik kadastro matavimo bylas, kurios nėra įregistruotos VĮ „Registrų centras“. Kol vyksta ginčas teisme, negalima registruoti daikto atidalinimo. Tik teismui patvirtinus atidalinimo planą, kadastrinius matavimus bus galima registruoti VĮ „Registrų centras“. Ieškovai pateikė duomenis, jog jiems už Buto dalį priklauso 809,21 Eur kompensacija, todėl patenkinus ieškinį, ši suma turėjo būti priteista ieškovams.
9.3. Ieškovai iki ieškinio pateūikimo, siuntė atsakovui pasiūlymus parduoti Butą, o pinigus pasidalinti, arba parduoti savo dalį ieškovams, ar atsakovui nupirkti ieškovų dalį. Tačiau atsakovas nesutiko nei su vienu iš pateiktų pasiūlymų. Ieškovai jau turėjo pirkėją, kuris ketino įsigyti atidalinto Buto dalį. Teismas sprendimu neišsprendė problemos iš esmės, nes ieškovai iki šiol negali naudotis ½ dalimi Buto, nes ją užima atsakovas, kuriam priklausančioje dalyje gyvena jo pusbrolis su šeima. Ieškovai taip pat reikalavo 175 Eur už naudojimąsi Butu 7 mėnesius. Pats atsakovas neneigė, jog ieškovai jį buvo aptikę miegantį kitame kambaryje. Tačiau teismas atmetė šį reikalavimą, kaip neįrodytą. Teismas neįvertino aplinkybės, jog pats atsakovas patvirtino, jog naudojasi visu Butu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškovų L. T. ir V. T. apeliacinį skundą atsakovas J. K. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas pagrįstai nurodė, jog dovanojimo sutarties pagrindu įregistruota Butu naudojimosi tvarka atitinka įstatymų nuostatas, nes yra patvirtinta notaro ir įregistruota viešame registre. Ieškovai neginčijo nei notaro, nei VĮ „Registro centras“ veiksmų. Teismas neturėjo pagrindo ex officio pripažinti dovanojimo sutarties sąlygos niekine, kadangi ji nėra prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Be to, dovanojimo sutarties sąlyga dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir naudojimosi tvarkos įregistravimas VĮ „Registro centras“ neturi jokios įtakos galutiniam teismo sprendimui šioje byloje. Ieškovai prašė atidalinti nekilnojamojo turto objektą į du atskirus turto vienetus. Byla nebuvo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar pakeitimo.
10.2. Ieškovų pateiktos kadastrinės bylos nėra atidalijimo projektai, kuriuos įvertinęs atsakovas galėtų konkrečiai ir aiškiai pasakyti, ar jis sutinka su tokiu atidalinimu, ar ne. Atsakovas neprivalo teikti savo pasiūlymų, kaip užbaigti bylą. Atsakovas negyvena ir nesinaudoja visu Butu, kadangi kambarys, pažymėtas indeksu 4-4, yra negyvenamas, visiškai apleistas. Ieškovai apeliaciniame skunde neskiria, kas yra nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, ir kas yra nekilnojamojo daikto atidalinimo projektas. Tai yra du atskiri ir savo paskirtimi skirtingi dokumentai. Teismas nurodė, jog pastato kadastrinės bylos nėra registruotos VĮ „Registrų centre“, o kadastrinės bylos nėra atidalijimo projektai. Kadastrines bylas galima ir reikia registruoti VĮ „Registrų centras“, nes kadastrinėse bylose yra bendro pobūdžio informacija apie visą nekilnojamojo turto objektą ir tai visiškai nesusiję su atidalinimu. Atidalijimo projektai yra rengiami pagal pastato kadastrines bylas. Nagrinėjamoje byloje Buto padalinimas natūra yra neįmanomas.
Atsiliepimas
10.3. Priešingai, negu teigia ieškovai apeliaciniame skunde, atsakovas niekada netvirtino fakto, kad jis naudojasi visu Butu. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai J. V. ir I. V., kurie nurodė, kad jie gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančio Buto kambaryje, pažymėtu 4-5, o atsakovas, kai būna namuose, miega bendro naudojimo virtuvėje. Be to, byloje yra 4-4 kambario nuotraukos, kurios patvirtina, kad tame kambaryje nėra nei vieno baldo, sugriuvę langai ir grindys, apipelijusios sienos. Tokiame kambaryje net neįmanoma būti.
11. Atsiliepimu į ieškovų L. T. ir V. T. apeliacinį skundą atsakovė VĮ „Registrų centras“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi Butu tvarką buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pažeidžiant tokio juridinio fakto registravimo procedūrą. Ieškovai ir atsakovas yra Buto bendraturčiai, o naudojimosi bendru Butu tvarka buvo nustatyta 2004 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartimi, kuri buvo patvirtinta notaro. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnis nustato, kad notaras yra atsakingas už tai, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Ieškovai nei teritorinio registratoriaus 2018 m. kovo 5 d. sprendimo, nei dovanojimo sutarties neginčija, todėl nėra jokio pagrindo sutikti, kad šis juridinis faktas buvo įregistruotas nepagrįstai, o teismas neteisingai ir nepagrįstai įvertino šias bylos aplinkybes.
11.2. Teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktika, numatančia, kad šalis, reikalaujanti atidalinti patalpas į atskirus turtinius vienetus privalo pateikti licencijuoto ir tokius įgalinimus turinčio asmens parengtą planą, atitinkantį Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ginčo patalpų duomenis, iš kurių būtų galima spręsti ar ginčo turtą galima padalinti į atskiras patalpas prašomu būdu. Projektas turi atitikti statybos techninių dokumentų reikalavimus, nes tik tokiu būdu atidalintos patalpos gali būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kaip atskiri butai. Ieškovų pateiktos atidalinamų patalpų kadastrinių matavimų bylos tokių reikalavimų neatitinka, todėl teismas šią faktinę aplinkybę įvertino pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmesti ieškovų reikalavimai dėl Buto atidalijimo ir nuomos mokesčio priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams ir atsakovui priklauso po ½ dalį 34,28 kv.m Buto. Atsakovas ½ dalį Buto ir 1/12 dalį ūkinio pastato įgijo 2004 m. rugpjūčio 18 d. pagal notaro patvirtintą dovanojimo sutartį (b.l. 22-24). Tuo tarpu ieškovė 2/6 dalis Buto ir 2/36 dalis ūkinio pastato 2009 m. gegužės 29 d. paveldėjo pagal jos motinos, D. F., mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą testamentą (b.l. 55), taip pat abu ieškovai pagal 2017 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš M. M. (M. M.) įsigijo 1/6 dalį Buto ir 1/36 dalį ūkinio pastato (b.l. 86-60). Ieškovai siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu jiems priklausančią ½ Buto dalį. Pirmos instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė.
Dėl dovanojimo sutartimi nustatytos naudojimosi Butu tvarkos teisėtumo
14. Ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog pagal dovanojimo sutartį įregistruota naudojimosi Butu tvarka atitinka įstatymo nuostatas, ir teigia, kad teismas turėjo ex officio pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį pripažinti šį sandorį niekiniu.
15. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. Š. V. ½ dalį Buto ir 1/12 dalį ūkinio pastato įgijo pagal 2004 m. birželio 1 d. dovanojimo sutartį, kurią sudarė tuometinė šios Buto dalies savininkė I. S. (l.b. 38). Tuo tarpu J. Š. V. 2004 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartimi dovanojo atsakovui ½ dalį Buto ir 1/12 dalį ūkinio pastato (b.l. 22-24), o dovanojimo sutarties 4 punkte nurodė, jog atsakovas naudosis kambariu, plane pažymėtu 4-5, o virtuve, koridoriumi bei rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis naudosis bendrai su K. M.. Ši naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nuo 2018 m. kovo 5 d. yra registruota Nekilnojamojo turto registre (b.l. 29). K. M. 1/36 dalies Buto savininke buvo nuo 2002 m. liepos 15 d. iki 2007 m. vasario 7 d. teismo apylinkės teismo sprendimo Nr. N2-1216-127/2007, po kurio įsiteisėjimo 1/36 dalį Buto įgijo M. M. (l.b. 37).
16. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešajame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to buto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Iš dalies sutiktina su ieškovais, jog naudojimosi Butu tvarka galėjo būti nustatyta tik Buto bendrasavininkų susitarimu, o ne dovanojimo sutartimi, kuris yra vienašalis sandoris. Tačiau ieškovai nagrinėjamoje byloje neginčijo nei dovanojimo sutarties 4 punkto, nei VĮ „Registrų centras“ atlikto įrašo Nekilnojamojo turto registre.
17. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punkto reikalavimus būtent ieškovo pareiga yra ieškinyje suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), taip pat neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Nors ieškovai patikslintame ieškinyje ir nurodė, jog dovanojimo sutarties 4 punktas naikintinas, kaip prieštaraujantis CK 4.81 straipsnio reikalavimams, tačiau nepareiškė reikalavimo panaikinti šį dovanojimo sutarties punktą ir Nekilnojamojo turto registre esantį įrašą dėl nustatytos naudojimosi Butu tvarkos. Šią aplinkybę nurodė ir pirmos instancijos teismas.
18. Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad Butas turėjo daug savininkų, kurie keitėsi ir visi iš jų turėjo butą tik bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nėra duomenų, ar egzistavo tuometinių bendrasavininkių I. S. ir K. M. ar J. Š. V. ir K. M. rašytinis ar notaro patvirtintas susitarimas dėl naudojimosi Butu tvarkos, taip pat nėra pateiktas 2004 m. birželio 1 d. dovanojimo sutarties, pagal kurią 1/12 Buto dalis buvo perleista J. Š. V., turinys. Į bylą trečiaisiais asmenimis nebuvo įtraukta nei dovanojimo sutartį tvirtinusi notarė, nei pats sandorį sudaręs asmuo – J. Š. V.. Todėl apeliacinės instancijos teismas negali vertinti dovanojimo sutarties 4 punkto teisėtumo. Be to, nagrinėjamoje byloje ieškovai neprašė teismo nustatyti naudojimosi Butu tvarkos, bylos dalykas buvo atsidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl, atsižvelgiant į žemiau aptariamas Buto atsidalijimo galimybes, pripažintina, jog pareikšto ieškinio išsprendimui neturi įtakos įregistruotos naudojimosi Butu tvarkos teisėtumo klausimas.
Dėl Buto dalies atidalijimo galimybių
19. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijimas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
21. Atidalijant daiktą natūra pagal šalių sutartą arba teismo patvirtintą atidalijimo variantą, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Tačiau bendraturčiams priklausančių dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, kad negali likti jokių bendrojo naudojimo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).
22. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas ieškovų pateiktų matininkės D. T. 2019 m. balandžio 12 d. parengtų dviejų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų (b.l. 138-149) nepripažino tinkamu licencijuoto ir įgalinimų turinčio asmens parengtu Buto atidalijimo planu, atitinkančiu Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ginčo patalpų duomenis, iš kurių būtų galima spręsti, ar Butą galima padalinti į atskiras patalpas. Taip pat teismas pažymėjo, jog Butas yra labai mažas – 34,28 kv.m, todėl atidalinus jį į atskirus turtinius vienetus, kiekvienam reikėtų įrengti po atskirą įėjimą, kad būtų galima netrukdomai naudotis patalpomis.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal nutarties 20-22 punktuose cituotą kasacinio teismo praktiką, atidalijant suformuotos naujos patalpos, tai yra du nauji butai, turi atitikti Statybos įstatymo ir jo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ (toliau – Reglamentas) 264.1-264.3 punktus projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė: atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip šiame Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje; įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui. Reglamento 14 punkte yra nustatyti šie minimalūs plotai: vonios kartu su tualetu plotas – 4 m²; buto bent vieno kambario plotas – 16 m²; naudingas buto plotas 1 žmogui – 14 m².
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Bute esančių ir atidalijamų kambarių plotai yra 15,68 kv.m ir 11,17 kv.m. Taigi pagal aptarto nutarties 24 punkte Reglamento nustatytas taisykles pripažintina, jog Buto atidalijimas yra negalimas, nes jo plotas yra akivaizdžiai per mažas, kad būtų galima suformuoti du atskirus Butus, galinčius būti savarankiškais nekilnojamojo turto objektais. Pripažintina, jog atsakovas pagrįstai teigė, jog Buto atidalijimas yra negalimas. Todėl nagrinėjamoje byloje galima būtų spręsti klausimą tik apie galimybę visą Butą palikti vienam iš bendraturčių, o kitam priteisti kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Tačiau ieškovai tokio reikalavimo nebuvo pareiškę, nenurodė, kuriai iš šalių teismas turėtų palikti visą Butą, o kuriai priteisti kompensaciją pinigais, taip pat nepateikė duomenų apie turto vertę bei galimus piniginės kompensacijų dydžius. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus.
Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo nuomos mokestį
25. Ieškovai nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, jog jie neįrodė reikalavimo priteisti iš atsakovo 175 Eur nuomos mokestį už naudojimąsi ieškovams priklausančia Buto dalimi pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas trukdytų ieškovams naudotis jiems priklausančia Buto dalimi, taip pat ieškovai nepaneigė atsakovo pateiktose nuotraukose užfiksuotų aplinkybių, jog jiems priklausantis kambarys yra prastos būklės. Šią aplinkybę patvirtina ir pačių ieškovų reikalavimas, atidalinant Butą, būtent jiems atidalinti atsakovo faktiškai naudojamą patalpą. Paties atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu vienareikšmiškai nepatvirtina, jog jis naudojasi visu Butu ir būtent ieškovams tenkančia patalpa. Atsakovas yra teisėtas ½ dalies Buto bendrasavininkas, todėl pripažintina, jog byloje nėra įrodymų, jog jis faktiškai naudoja visą Butą.
26. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jogpirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pateikė duomenis, patvirtinančius, jog šias išlaidas sudarė 200 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl atsakovui iš ieškovų 200 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui J. K. iš ieškovų L. T. ir V. T. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, tai yra po 100 Eur.