Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-95-1121/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-02-11
Bylos Nr.: 1A-95-1121/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-43357-2023-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė, Paulius Veršekys
Kaltinamasis: R. M.
Advokatai: Indrė Lukoševičė

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-1121/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43357-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.4.6.5.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,išteisintajam R. M. ir jo gynėjai advokatei Indrei Lukoševičei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. M. 2023 m. lapkričio 22 d. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, voke prisegtame prie II (antro) tomo viršelio, po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintini R. M.

R. M. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus nutarimu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis pratęsta procesinės prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 5 450 Eur vertės automobilį „VW Golf Plus“ (VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pratęsta ir palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina, automobilį grąžinant R. M. Automobilio saugotoju šiuo laikotarpiu paliktas R. M.

Iš valstybės lėšų R. M. nuspręsta priteisti 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) patirtų proceso išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. M. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2023 m. lapkričio 10 d., apie 22.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas išgėręs alkoholinio gėrimo – alaus, vairuodamas automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio, grįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, 22.32 val. jam nustatė 2,08 promilių girtumo laipsnį, o 22.48 val. – 2,03 promilių girtumo laipsnį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras Žydrūnas Katkevičius (toliau – prokuroras) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį ir R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskiriant 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 22 d.; 2) R. M. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. R. M. 2023 m. lapkričio 22 d. skirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 5 450 Eur vertės automobilį „VW Golf Plus“ (VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki automobilio konfiskavimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Neprieštaraujama, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vis dėlto, prokuroro manymu, teismo vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Nagrinėjamo atvejo kontekste prokuroras atkreipia dėmesį, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę, o būtent byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą R. M. veikoje.

2.2. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad 2023 m. lapkričio 10 d., apie 22.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. M. automobilio „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir stovinčio T. J. (T. J.) automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kontaktas. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas išteisindamas R. M. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nurodė, kad ne bet koks transporto priemonių kontaktas gali būti laikomas eismo įvykiu, t. y. aplinkybės, kad būtent po R. M. automobilio „VW Golf Plus“ ir stovinčio T. J. automobilio „Volvo“ kontakto atsirado apgadinimai ant automobilių, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Prokuroras nurodo nesutinkantis su tokia skundžiamo nuosprendžio išvada.

2.3. R. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme neginčijo aplinkybės, jog tarp jo automobilio „VW Golf Plus“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir stovinčio T. J. automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kontaktas. R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 10 d. apie 16.00 val. grįžęs namo išgėrė skardinę alaus, o 21.00 val. nuvažiavo į barą, kur išgėrė dar du bokalus alaus. Išėjęs iš baro (baras užsidarė 22.00 val.), sėdo į savo automobilį „VW Golf Plus“ važiuoti namo ((duomenys neskelbtini)), tačiau užvedęs variklį, per klaidą vietoje atbulinės pavaros įsijungė pirmą pavarą, pajudėjo į priekį, pajuto kontaktą su kitu automobiliu (po šio kontakto su kitu automobiliu išlipo iš savo automobilio, o po to vėl sėdo į automobilį ir išvažiavo namo). Grįžęs namo po 22 val. toliau vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę). Prokuroro vertinimu, faktą, kad kontaktą su kitu automobiliu pajuto pats R. M., patvirtina jo paties parodymai, išlipimas iš automobilio bei abiejų automobilių apžiūrėjimas iš karto po automobilių kontakto.

2.4. Vis dėlto, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, jog apgadinimai ant „VW Golf“ automobilio valstybinio numerio ir jo rėmelio atsirado būtent po įvykusio automobilių kontakto, o ne ankstesnio įvykio metu, o R. M. nurodyta versija, kad „VW Golf“ automobilio apgadinimai buvo jau anksčiau, nepaneigta, be to, nenustačius, jog transporto priemonėms buvo padaryti apgadinimai, nėra pagrindo šių automobilių kontakto laikyti eismo įvykiu. Nesutikdamas su tokia žemesnės instancijos teismo argumentacija, prokuroras teigia, kad R. M. sukėlė eismo įvykį bei pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 221 punktą. Dar daugiau, R. M. suprato padaręs eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, o po to iki policijos pareigūnams pagal gautą iškvietimą nustatant eismo įvykio aplinkybes, sąmoningai vartojo alkoholį.

2.5. Prokuroro nuomone, R. M. versija, kad ant jo automobilio „VW Golf Plus“ nustatyti apgadinimai buvo atsiradę dar prieš nagrinėjamą įvykį, vertintina kritiškai, t. y. tokių R. M. subjektyvių parodymų nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad R. M. nenurodė nei kada tiksliai, nei kokiomis aplinkybėmis ant jo automobilio esantys apgadinimai prieš nagrinėjamą įvykį buvo padaryti, be to, nepateikė tai pagrindžiančių jokių objektyvių duomenų.

2.6. Pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį rėmėsi išimtinai tik R. M. parodymais, bet neanalizavo ir nevertino kitų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas kaltinimas, todėl padarė klaidingas ir prieštaringas išvadas. Skundžiamame nuosprendyje įrodymai vertinti selektyviai, atsietai vienas nuo kito, nevertinant jų visumos, neatsižvelgiant į tai, kad visi kartu jie sudaro loginę seką. Prokuroro vertinimu, dėl neaiškių priežasčių, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus liudytojų M. K. ir T. J. parodymus, teigdamas, kad minėti įrodymai, nepagrindžia ir neįrodo eismo įvykio aplinkybių. M. K. yra nurodžiusi, kad matė kaip R. M. vairuotas automobilis priekiu trenkėsi į jos kaimyno automobilį „Volvo“ (galinę dalį), po to R. M. išlipo, apžiūrėjo abu automobilius, vėl sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Minėta liudytoja taip pat tvirtino, kad R. M. įvykio metu buvo akivaizdžiai girtas. T. J. yra nurodęs, kad nors kontakto tarp automobilių nematė, tačiau tiesiogiai girdėjo, kaip traškėjo automobilio plastmasės bei nurodė, kad R. M. automobilis „VW Golf Plus“ buvo apgadintas, įvykio vietoje buvo automobilio detalių nuolaužų, be to, nuo R. M. jautė alkoholio kvapą. T. J. taip pat buvo nurodęs R. M. laukti policijos, tačiau pastarasis išvažiavo. Be kita ko, T. J. teigimu, kai R. M. savo automobiliu „VW Golf Plus“ buvo atsitrenkęs į jo automobilį „Volvo“, tokį veiksmą jis suprato kaip įvykį, dėl kurio buvo kviečiama policija.

2.7. Apžiūrėjus R. M. automobilį „VW Golf Plus“ matyti, kad šio automobilio priekinis valstybinis numeris yra įlenktas, pagal įlenkimo formą nuo automobilio kablio, o šio numerio rėmelis yra sugadintas – viena jo pusė atšokusi nuo paties automobilio, o pats rėmelis yra sulaužytas, trūksta jo plastmasinių dalių. Prokuroro vertinimu, automobilio „VW Golf Plus“ apgadinimai atitinka įvykio aplinkybes, t. y. kad automobilio apgadinimai, o būtent priekinio valstybinio numerio įlenkimas padalytas įvažiuojant į kito automobilio kablį. Prokuroras pastebi ir tai, kad nors ikiteisminio tyrimo metu nėra tiksliai nustatytas ir apskaičiuotas įlenkimo plotis ir aukštis, tačiau būtent iš įlenkimo formos galima daryti išvadą, kad „VW Golf Plus“ priekinio valstybinio numerio įlenkimas vizualiai ir akivaizdžiai atitinka automobilio „Volvo“ kablio formą. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad liudytojų M. K., T. J. parodymus bei eismo įvykio faktą patvirtina byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad prie stovinčio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies, ties kabliu ant žemės yra juodos spalvos plastmasinės nuolaužos, o bylos duomenimis tai automobilio „VW Golf Plus“ numerio rėmelio plastmasinės nuolaužos po atsitrenkimo į automobilio „Volvo“ kablį.

2.8. Dėl neaiškių priežasčių byloje nebuvo vertinti ir garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro, 2024 m. spalio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus mieto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. T. tarnybinis pranešimas ir jo priedai, kuriame užfiksuotas po eismo įvykio automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei gale šio automobilio ant žemės gulinčios kito automobilio detalių nuolaužos. Prokuroro manymu, šioje byloje eismo įvykio faktą patvirtina ir policijos pareigūno A. A. (A. A.) parodymai, kad ant R. M. automobilio priekinio valstybinio numerio matėsi įlenkimas, buvo aplaužytas numerio rėmelis, o kontaktas buvo R. M. automobilio priekine dalimi. Minėtas policijos pareigūnas taip pat nurodė, kad ant R. M. automobilio numerio matė įlenkimą nuo kablio „bumbulo“, o apžiūrėjęs automobilį „Volvo“, į kurį buvo atsitrenkta, matė, kad ant „Volvo“ automobilio kablio yra šviežios žymės, kurias vertino kaip atsitrenkimą patvirtinantį faktą. Taip pat matė ir ant žemės prie automobilio „Volvo“ galinės dalies gulinčias R. M. automobilio „VW Golf Plus“ numerio rėmelio plastmasines nuolaužas. Nurodoma ir tai, kad analogiškus parodymus davė ir įvykio vietą apžiūrėjusi pareigūnė A. L.

2.9. Skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas nevertino pareigūnų „Body“ vaizdo kamerų įrašų, iš kurių matyti, kad pareigūnas priėjęs prie R. M. priklausančio automobilio „VW Golf Plus“ pasakė: „nu va į farkopą ir įrėmėt priekiu“, o R. M. atsakė: „turbūt“; vėliau pareigūnė pasakė: „kaip gražiai numeriai“, o R. M. pasakė: „jo, ten įsirėmiau turbūt į jo forkopą“. Prokuroro vertinimu, tokie duomenys rodo, kad R. M. pripažįsta, kad sugadinimai padaryti būtent įvykio metu. Pažymima ir tai, kad nei apžiūrint automobilį kartu su pareigūnais, nei dialogo su pareigūnais metu, R. M. nenurodė, kad sugadinimai jau padaryti buvo anksčiau, todėl tokie R. M. teiginiai laikytini gynybine versija. Prokuroro įsitikinimu, byloje yra aiškiai nustatyta, kad R. M. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo R. M. gynėja advokatė Indrė Lukoševičė prašo: 1) prokuroro apeliacinį skundą atmesti; 2) palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų; 3) priteisti R. M. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą nurodomi tokie esminiai argumentai:

3.1. Byloje nebuvo ir nėra nei vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo, kuris patvirtintų, kad R. M. girtumas vairavimo metu buvo didesnis nei 1,51 prom. Nurodoma, kad automobiliu nuvykti iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje iki (duomenys neskelbtini), Vilniuje (nesant eismo spūsčių) trunka ne ilgiau nei 5 min. (iš esmės panašų nuvykimo laiką patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas). Atsižvelgiant į tai, R. M. į namus ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) atvyko ne vėliau kaip 2023 m. lapkričio 10 d. 22.12 val. Gynėjos vertinimu, realiai R. M. į namus galėjo atvykti ir dar anksčiau, nes antrasis liudytojos M. K. skambutis Bendrajam pagalbos centrui, kuriuo pranešta, kad vairuotojas išvyko iš (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo pradėtas 2023 m. lapkričio 10 d. 22.07.29 val. ir truko 2 min. 12 sek., t. y. pranešėja jau pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore pradžioje pirmuoju sakiniu informavo, kad „jis (t. y. vairuotojas) pasišalino“. Gynėjos įsitikinimu tai reiškia, kad 2023 m. lapkričio 10 d. 22.07.29 val. R. M. jau važiavo link namų. Kadangi policijos pareigūnai į R. M. namus atvyko 2023 m. lapkričio 10 d. 22.24 val., jis turėjo ne mažiau kaip 12 min. namuose suvartoti, kaip pats nurodė, bute turėtą alkoholinį gėrimą (degtinę). Dėl to, gynėjos vertinimu, R. M. abiejų patikrinimų alkotesteriu duomenys buvo nulemti R. M. namuose suvartoto alkoholio kiekio, o tai niekaip neatspindi tikrojo jo blaivumo vairavimo metu (2023 m. lapkričio 10 d. laikotarpiu nuo 22.07 val. iki 22.12 val.). Be to, R. M. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį būtent Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. gynėjos manymu – išteisintojo namų kieme), kas reiškia, kad minėta neva nusikalstamos veikos padarymo vieta neatitinka išteisintojo blaivumo pirminio policijos pareigūnų iškvietimo vietoje ((duomenys neskelbtini), Vilniuje).

3.2. Byloje esantys liudytojų parodymai nesuteikia jokios informacijos apie R. M. blaivumą (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šioje vietoje išteisintąjį matė ir su juo bendravo tik policijos pareigūnai ir jau po to, kai R. M. grįžęs namo vartojo alkoholį. Teigiama, kad policijos pareigūnų bendravimas su R. M. yra užfiksuotas bylos nagrinėjimo metu ištirtuose „Body“ vaizdo įrašuose, iš kurių matyti, kad R. M. yra šiek tiek apsvaigęs, tačiau tokia jo būsena matoma jam po vairavimo grįžus į savo namus ir suvartojus alkoholinių gėrimų (degtinės). Atkreipiamas dėmesys, kad byloje esančių „Body“ vaizdo įrašų duomenimis, R. M. nuo pat pradžių nuosekliai policijos pareigūnams tvirtino, kad alkoholinius gėrimus vartojo grįžęs į namus, o iki grįžimo namo nurodė vartojęs tik „tris alaus“ (pavyzdžiui, „Body“ vaizdo įrašo laikas nuo 22.37.45 val., nuo 22.40.45 val., o kitame „Body“ vaizdo įraše nuo 22.32.09 val.). Pastebima ir tai, kad policijos pareigūnai neatliko būtino procesinio veiksmo – įvykio vietos apžiūros, t. y. neapžiūrėjo R. M. namų, kuriuose policijos pareigūnai būtų radę R. M. nurodytą 0,375 litro talpos degtinės butelį.

3.3. Nors liudytojas T. J. teismo posėdžio metu parodė, jog R. M. pirminio įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) svyravo, tačiau svyruoti R. M. galėjo dėl savo sveikatos būklės („E.sveikatos“ duomenys ir konsultacinės išvados 5 punktas). Aplinkybę, kad liudytojas T. J. nuo R. M. pirminio įvykio vietoje juto alkoholio kvapą, paaiškina tai, kad pagal paties R. M. parodymus, jis 2023 m. lapkričio 10 d. tarp 16-17 val. ir laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.00 val. vartojo alkoholinį gėrimą – alų. Gynėjos vertinimu, tokios aplinkybės neleidžia daryti išvados apie didesnį nei 1,51 prom. R. M. girtumą vairavimo metu (2023 m. lapkričio 10 d. laikotarpiu nuo 22.07 val. iki 22.12 val.). Priešingai – nurodoma, jog remiantis byloje esančia konsultacine išvada (4 punktu), R. M. blaivumas galėjo būti nuo 0,38 iki 0,76 prom.

3.4. Liudytoja M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad stebėjo R. M. iš savo balkono ir jos nuomone, R. M. pirminio įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) buvo neblaivus. Gynėja pabrėžia, kad liudytoja M. K. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino ikiteisminio tyrimo metu davusi neteisingus parodymus (pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu parodė mačiusi kaip R. M. išėjo iš baro, nors teismo posėdžio metu pripažino, kad tokių aplinkybių nematė). Atsižvelgiant į tai, teigiama, kad minėta liudytoja duodama parodymus pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo nuoširdi, kadangi parodė, jog jos tėvas (V. K.) neva matė R. M. bare ar prie baro, tačiau teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. K. tokių aplinkybių nepatvirtino.

3.5. Byloje esanti konsultacinė išvada vienareikšmiškai patvirtina, kad vadovaujantis vien tik alkotesterio duomenimis (t. y. 22.32 val. nustatytas 2,08 prom. girtumas; 22.48 val. nustatytas 2,03 prom. girtumas) ir nesivadovaujant R. M. pateikta informacija apie vartotų alkoholinių gėrimų kiekį, tūrinę etilo alkoholio koncentraciją ir vartojimo laiką, mediciniškai nėra įmanoma nustatyti tikslaus kaltinamojo girtumo kitimo promilėmis 2023 m. lapkričio 10 d. laikotarpiu tarp 22.00 val. iki 22.24 val. Šiuo atveju vadovaujantis liudytojų parodymais, mediciniškai nėra įmanoma nustatyti, ar asmens neblaivumas buvo didesnis ar mažesnis nei 1,51 prom. (taip pat remiantis Bendra asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, 2 punktu).

3.6. 2024 m. spalio 8 d. prokuroras pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinimą teisme, motyvuojant R. M. duotais paaiškinimais teismo posėdžio metu (R. M. parodė, kiek ir kokių alkoholinių gėrimų, kokiomis aplinkybėmis vartojo 2023 m. lapkričio 10 d.). Gynėjos vertinimu šioje byloje prokuroras nepakeitė pirminiame kaltinime nurodytos veikos (transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas)) faktinių aplinkybių, bet pirmosios instancijos teisme R. M. inkriminavo naują nusikalstamą veiką, t. y. pareiškė valstybinį kaltinimą dėl visiškai kitos nusikalstamos veikos (alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), kas prieštarauja kasacinio teismo praktikai (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K-102/2014). Pabrėžiama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatytos trys alternatyvios nusikalstamos veikos, iš kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023). Atsižvelgiant į tai, akcentuojama, kad gynybos strategija ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ginantis nuo inkriminuotos naujos nusikalstamos veikos būtų iš esmės kitokia. Dėl to taip pat buvo apribota R. M. teisė į gynybą ir pažeisti BPK 10 straipsnio 1, 2 dalis, 44 straipsnio 7 dalis, 255 straipsnio 1 dalis, 256 straipsnio 2 dalis.

3.7. Nagrinėjamu atveju, minimalus dviejų automobilių kontaktas, kurio metu transporto priemonės neapgadintos, neatitinka eismo įvykio apibrėžimo pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punktą. Pažymima, kad liudytojas T. J. visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog stovėjusiam jo automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jokia žala nebuvo padaryta, automobilis kontakto metu apgadintas nebuvo. Be to, minėtas liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino ir tai, jog jis R. M. iš karto įvykio vietoje pasakė, kad jo automobiliui žala nepadaryta. Nurodoma, kad liudytojas A. A. apklaustas teismo posėdžio metu pripažino, jog tyrimo veiksmų, susijusių su tariamame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimų ar kitų eismo įvykio pėdsakų fiksavimu neatliko. Gynėjos vertinimu, policijos pareigūnai aplaidžiai ir nesilaikydami Policijos pareigūnų veiksmų įforminant neįskaitinį eismo įvykį tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 5-V-120 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų įforminant neįskaitinį eismo įvykį tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4.1, 4.2.4, 4.2.7, 4.3 papunkčių reikalavimų, nefiksavo tariamų transporto priemonių apgadinimų, eismo įvykio pėdsakų, nepadarė kokybiškų fotonuotraukų, neatliko tariamų apgadinimų aukščio, diametro ir kt. matavimų. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra jokio procesinio dokumento, kuriame, laikantis BPK nustatytos tvarkos, būtų buvę užfiksuoti eismo įvykio požymiai – konkretūs transporto priemonės ar kito turto sugadinimai (sugadinimas). Atitinkamai R. M. neturėjo pareigos nevartoti alkoholinių gėrimų po įvykio, kadangi šiuo konkrečiu atveju eismo įvykio faktas nenustatytas.

3.8. Pažymima, kad R. M. apie galimą eismo įvykį pranešė galimam nukentėjusiajam (kito automobilio savininkui) T. J., su juo apžiūrėjo įvykio vietą. Kadangi jokių pretenzijų kito automobilio savininkas (T. J.) nuo pat pradžių neturėjo (nustatė, kad apgadinimų nepadaryta), naujų savo automobilio apgadinimų R. M. taip pat neaptiko, todėl pareigos pasilikti įvykio vietoje neturėjo. Dėl to, R. M. namo išvažiavo nepažeisdamas KET reikalavimų, t. y. nepasišalino iš įvykio vietos kaip tai numatyta KET 222 punkte. Tam, kad vairuotojui atsirastų KET 221 punkte nustatyta pareiga nevartoti alkoholinių gėrimų, būtinas ne tik eismo įvykio fakto nustatymas, bet ir asmens suvokimas (supratimas), kad įvyko eismo įvykis. Šiuo atveju R. M. yra nuosekliai parodęs, kad eismo įvykio fakto nesuvokė, kadangi abiejų automobilių savininkai vienas kitam dėl minimalaus automobilių kontakto pretenzijų neturėjo. Esant tokioms aplinkybėms, būtino nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės R. M. veiksmuose nėra.

3.9. Teigiama, kad tam tikri proceso veiksmai šioje byloje policijos pareigūnų buvo atliekami atmestinai. Pavyzdžiui, 2023 m. lapkričio 11 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir jo prieduose (fotolentelė Nr. 1), grafoje „apžiūros metu nustatyta“ nėra nurodytų konkrečių apžiūrimos transporto priemonės apgadinimų, jų išsidėstymo, matmenų, kitų ypatybių; grafoje „dalyvavo“ nenurodyti jokie kiti tyrimo veiksmą stebėję ar jame dalyvavę asmenys (pavyzdžiui, automobilio savininkas R. M.). Dėl to, R. M. neturėjo galimybės pateikti savo pastabų ar paaiškinti tam tikrų apgadinimų atsiradimo laiko ir aplinkybių. Taip pat 2024 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas buvo surašytas praleidžiant esmines įvykio aplinkybes, taip pat ir patvirtinančias R. M. versiją apie alkoholio vartojimo įvykio dieną aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti svarbūs pirminiai proceso veiksmai (neapžiūrėta įvykio vieta, neapžiūrėtas automobilis „Volvo“), nepaimti tyrimui reikšmingi daiktiniai įrodymai. Esant tokioms aplinkybėms, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybės patikrinti bylai svarbių aplinkybių, pavyzdžiui, tariamų automobilių apgadinimų atsiradimo aplinkybių ir mechanizmo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėja advokatė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų – pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais bylos įrodymais ir duomenimis.

6. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl apelianto nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai, vėliau sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018). Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat išspręsti klausimą, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-1214/2024).

7. Nagrinėjamoje situacijoje, kai apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, Nr. 2K-190-648/2018, Nr. 2K-251-495/2020).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, be kita ko, nustatyta atsakomybė tam, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos atveju, veikos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022, 2K-7-61-511/2023 ir kt.). Pagal KET 221 punktą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

9. Byloje kilo ginčas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymo, nustatant šios nusikalstamos veikos – alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, – sudėties būtinąjį požymį – ar asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį. Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nors R. M. savo kaltės nepripažino, jis neneigė, kad tarp jo automobilio „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir stovinčio T. J. automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kontaktas. Pirmosios instancijos teisme kaltinamuoju apklaustas R. M. parodė, kad atsisėdęs į automobilį užkūrė variklį ir per klaidą, vietoje atbulinės pavaros, įjungė pirmą pavarą ir pajudėjęs į priekį, pajautė kontaktą su kitu automobiliu. Taip pat parodė, kad prieš kontaktą tarp automobilių buvo 10-15 cm atstumas, kontakto metu neatsitrenkė į kitą automobilį, nes smūgio nebuvo, bet pajautė automobilio prisilietimą (automobilių smūgio garso nebuvo). Išlipęs apžiūrėjo automobilius, bet naujų apgadinimų ant savo automobilio nepastebėjo, taip pat jokių apgadinimų nepastebėjo ant „Volvo“ automobilio („Volvo“ automobilio vilkimo kablio plastmasinė apsauga nebuvo pažeista) (3 t., b. l. 68–75). Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo matyti, jog pareigūnui paklausus: „eismo įvykis buvo?“, R. M. atsakė: „prisirėmiau ten kažkur tai“ (vaizdo įrašo 03:15 min); pareigūnams apžiūrint automobilį, pareigūnei pasakius „kaip gražiai numeriai“, R. M. atsakė: „jo, ten įsirėmiau turbūt į jo farkopą“ (vaizdo įrašo 05:58 min); taip pat R. M. nurodė: „nu vat įjungiau bėgį ir trinktelėjosi ten priekiu“ (vaizdo įrašo 14.36 min).

11. Be paties R. M. parodymų, aplinkybę, jog tarp automobilių „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kontaktas, patvirtina byloje esantys liudytojų parodymai. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta M. K. parodė, kad matė įvykį iš balkono, t. y. kaip juodas „Volksvagen“ automobilis priekiu įvažiavo į jos kaimyno „Volvo“ automobilio galą, todėl ji iškarto paskambino policijai bei savo kaimynui išėjusiam į balkoną pranešė apie matytą įvykį. Liudytoja parodė ir tai, kad R. M. po įvažiavimo į kaimyno automobilį buvo išlipęs iš savo automobilio, apžiūrinėjo automobilius. Ji suprato, kad tarp automobilių buvo kontaktas, nes jis matėsi (nebuvo garso ar automobilių sujudėjimo po kontakto, jį matė tik akimis), be to, jeigu R. M. išlipo pasižiūrėti, reiškia ir pats suprato, kad buvo kontaktas (3 t., b. l. 2–14). Pažymėtina, kad nors skundžiamame nuosprendyje ir atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą minėtos liudytojos parodymai vertinti kaip nepatikimi, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokia pozicija sutikti. Akcentuotina, kad liudytoja parodymus teisme davė būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo ir apie gresiančią atsakomybę. Be to, dėl esminių įvykio detalių liudytojos M. K. parodymai yra nuoseklūs. Akcentuotina ir tai, kad būtent ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė iš esmės tapačias aplinkybes (1 t., b. l. 106–108).

12. Aktualu pastebėti ir tai, kad dėl eismo įvykio fakto pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas T. J. parodė, kad po 22 val. vakaro išėjo parūkyti į balkoną ir pamatė įvykį. Prie jo automobilio galinės dalies stovėjo „Golf“ automobilis ir nors kontakto tarp automobilių nematė, tačiau girdėjo kaip traškėjo plastmasės. Nusileidęs į kiemą pamatė besimėtančias R. M. automobilio plastmases (įvykio vietoje buvo automobilio nuolaužų). Nors ant jo automobilio apgadinimų nebuvo ir pretenzijų neturėjo, sakė, jog reikia kviesti policiją, nes įvykis buvo (3 t., b. l. 27–34). Nesiremti ar nesivadovauti minėto liudytojo parodymais teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

13. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai taip pat konstatavo eismo įvykio faktą. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta pareigūnė A. L. parodė, kad apžiūrėję automobilį „Volvo“, į kurį buvo atsitrenkta, nustatė, jog automobiliui buvo padaryti apgadinimai, todėl įformino eismo įvykį. Liudytoja parodė, kad nukentėjusiojo automobilio apgadinimas buvo ant vilkimo kablio, jis buvo nubrozdintas, o kaltinamojo automobilio buvo apgadintas valstybinis numeris ir rėmelis (automobilio valstybinis numeris buvo įlenktas). Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas pareigūnas A. A. parodė, kad ant „Volksvagen“ automobilio priekinio valstybinio numerio matėsi įlenkimas (nuo kablio „bumbulo“) ir rėmelis buvo aplaužytas, kontaktas buvo priekine automobilio dalimi. Liudytojas parodė ir tai, jog matėsi, kad į automobilio „Volvo“ kablį buvo atsiremta, ant pačio automobilio apgadinimų nebuvo. Eismo įvykio faktą nustatė, kadangi ant „Volvo“ automobilio vilkimo kablio buvo įbrėžimai (3 t., b. l. 2–14, 68–75).

14. Aplinkybę, kad R. M. suvokė padaręs eismo įvykį parodo ne tik aptarti liudytojų parodymai, jo paties veiksmai, t. y. kontakto tarp automobilių pajautimas, išlipimas iš automobilio, automobilių apžiūrėjimas ir įvertinimas, tačiau ir kitas reikšmingas faktas – paties R. M. teigimu, „Volvo“ automobilio savininkui jis pasiūlė pinigų už sukeltus nepatogumus (nenorėjo, kad liktų nuoskaudų). Pinigų siūlymo faktą patvirtina ir nukentėjusiojo T. J. parodymai, jog R. M. jam siūlė pinigų, bet jis pinigų neėmė (taip pat nurodė, kad nesuprato, už ką R. M. jam siūlė pinigus); taip pat liudytojos M. K. parodymai, jog matė pro balkoną, kaip R. M. T. J. siūlė pinigų (matė 50 Eur kupiūrą).

15. Skundžiamame nuosprendyje padaryta iš esmės nepagrįsta išvada, kad nenustačius, jog susiklosčiusio įvykio metu transporto priemonėms (R. M. automobilio „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. J. automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padaryti apgadinimai, nėra pagrindo šių automobilių kontakto laikyti eismo įvykiu. Pažymėtina, kad žalos požymis yra vertinamoji kategorija, žalos buvimas ar nebuvimas nebūtinai turi priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Dėl to, sugadinus ar tik apgadinus turtą (nagrinėjamu atveju – apgadinus automobilio vilkimo kablį) negali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan. Vien aplinkybė, jog nukentėjusysis galimai neturėjo R. M. pretenzijų dėl eismo įvykio, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, t. y. automobilio „VW Golf Plus“ apgadinimų bei „Volvo“ vilkimo kablio nubrozdinimų. Be to, akcentuotina ir tai, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, eismo įvykis negali būti siejamas išimtinai tik su atsiradusia žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-697/2024).

16. R. M. neginčija aplinkybės, kad matė įvykio vietoje ant žemės esančias šukes, tačiau teigė, kad šukės yra ne jo automobilio. R. M. pozicija, kad jo automobilis buvo apgadintas dar prieš aptariamą įvykį, laikytinas deklaratyvaus ir išimtinai gynybinio pobūdžio. Pagal byloje esančias nuotraukas, prie automobilio „Volvo“ galinės dalies matyti juodos spalvos plastmasinės nuolaužos, taip pat matosi įlenkti juodo automobilio priekinės dalies valstybiniai numeriai (3 t., b. l. 105–107); byloje esančioje automobilio „VW Golf Plus“ nuotraukoje Nr. 2 matyti pažeistas priekinis valstybinis numeris ir rėmelis (1 t., b. l. 39). Be to, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai patvirtino, kad ant R. M. automobilio priekinio valstybinio numerio matėsi įlenkimas ir sulūžęs valstybinio numerio rėmelis, o nukentėjusysis T. J. nurodė girdėjęs kaip traškėjo plastmasės ir įvykio vietoje matė besimėtančias R. M. automobilio plastmases. Šias aplinkybes susiejus su jau aptartomis ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad ant R. M. automobilio „VW Golf Plus“ priekinės dalies esantis valstybinio numerio įlenkimas ir sulūžęs valstybinio numerio rėmelis, atsirado būtent po kontakto su T. J. automobiliu „Volvo“.

17. Spręstina, kad šis įvykis, kurio metu R. M., vairuodamas automobilį „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsirėmė į stovintį T. J. automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkimo kablį, laikytinas eismo įvykiu, nes atitinka anksčiau minėtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytas sąlygas.

18. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar eismo įvykį sukėlęs asmuo ėmėsi priemonių padariniams pašalinti ir saugiam eismui toje vietoje užtikrinti. Pagal bylos duomenis, R. M. po padaryto eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pažeisdamas KET 222 punktą. Iš dalies šią aplinkybę patvirtina ir paties R. M. parodymai, kuriuose jis teigė, kad įvertinęs, jog sugadinto turto nėra, nusprendė, kad neturi pareigos pasilikti ir išvažiavo. Taip pat iš pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo matyti, kad R. M. nurodė: „bet tas atsitrenkimas toks, išvis tą mašiną turėjau ten palikti“ (vaizdo įrašo 14.25–14.14.35 min). Be kita ko, nukentėjusysis T. J. nurodė pasakęs R. M. palaukti, kol jis sugrįš, kadangi buvo šalta ir nuėjo namo apsirengti, tačiau grįžus R. M. nebebuvo. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad matė, kaip kaimynas buvo išėjęs į kiemą ir aiškinosi su R. M. Kaimynas nuėjo persirengti, nes buvo su šortais šaltuoju metų laiku, tačiau „Volkswagen“ vairuotojas atsisėdo į automobilį, nuvažiavo į kitą kiemo galą, kur išvažiavimo nėra, vėliau apsisuko ir išvažiavo iš kiemo (3 t., b. l. 27–34). M. K., skambindama Bendrajam pagalbos centrui taip pat nurodė, kad R. M. pasišalino iš įvykio vietos (1 t., b. l. 106–108). Tokios aplinkybės rodo, jog R. M. aiškiai suvokdamas jam gresiančią atsakomybę ir kad yra iškviesti policijos pareigūnai, nevykdė pareigos, numatytos KET 221 punkte, ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

19. R. M. kaltinamas, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių išaiškinimo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal bylos duomenis, R. M. iš įvykio vietos pasišalino 22.07 val., o policijos pareigūnai į jo namus atvyko 22.24 val. Pažymėtina, kad policijos pareigūnams atvykus į R. M. namus, jis neneigė, kad namuose vartojo alkoholį. Nurodė, kad kai grįžo namo policijos pareigūnai atvažiavo maždaug po 30 min. Grįžęs namo po automobilių kontakto vartojo alkoholį – 40 procentų degtinę, išgėrė 0,375 l degtinės buteliuką (3 t., b. l. 27–34). Šios aplinkybės taip pat yra užfiksuotos ir pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įraše, t. y. 22.24 val. pareigūnui paskambinus į 115 buto duris, į laiptinę išėjęs vyras (past. – R. M.) patvirtina, kad automobilis „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam; 22.27 val. esant lifte pareigūnas paklausė: „vairavot šiandien?“, R. M. atsakė: „Taip“, o pareigūnui paklausus: „vartojot alkoholį?“, R. M. atsakė: „Taip“ (vaizdo įrašo 00.00–00:46 min ir 02:58 min). Kaip matyti iš alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0428 rodmenų, 2023 m. lapkričio 10 d., 22.32 val., jam buvo nustatytas 2,08 promilių girtumo laipsnis, pakartotinio tikrinimo metu 22.48 val. – 2,03 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 29–32).

20. Šiame kontekste pastebėtina, kad bylos duomenimis, prokuroras Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinimą teisme argumentuojant tuo, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu pasikeitė kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės, todėl būtina pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (3 t., b. l. 67). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras pagarsino pakeistą kaltinimą, t. y. kaltinamasis R. M. ir jo gynėjas advokatas su pakeistu kaltinimu buvo supažindinti ir atitinkamai turėjo teisę pareikšti savo nuomonę dėl pakeisto kaltinimo (3 t., b. l. 68–75). Konstatuotina, kad R. M. nebuvo pareikštas iš esmės naujas kaltinimas – inkriminuojamos nusikaltimo sudėties kontekste pagal kaltinamojo parodymus teisme buvo pakeistos kaltinimo faktinės aplinkybės, o R. M. teisė į gynybą tokiu procesiniu veiksmu pažeista ar suvaržyta nebuvo.

21. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino R. M. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir padarė neteisingas išvadas. Atsižvelgiant į tai, išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

22. Be to, šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad BK 281¹ straipsnio dispozicija yra blanketinė, dėl to inkriminuojant atitinkamą straipsnį, būtina kartu nurodyti ir konkretų KET punktą, kurio reikalavimai yra pažeisti. KET 221 punkte numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.

23. Atsižvelgiant į tai, patikslinamos byloje inkriminuojamos faktinės aplinkybės, nustatant, kad R. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, numatantį, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2023 m. lapkričio 10 d., apie 22 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas išgėręs alkoholinio gėrimo – alaus, vairuodamas automobilį ,,VW Golf“, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio, grįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, 22.32 val. jam nustatė 2,08 promilių girtumo laipsnį, o 22.48 val. – 2,03 promilių girtumo laipsnį; tokiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

24. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad R. M. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo išteisintas nepagrįstai ir jo atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis, atitinkamai už minėtos nusikalstamos veikos padarymą R. M. skirtina bausmė.

25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

26. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

27. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Individualizuojant R. M. atsakomybę, atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurio objektas – transporto eismo saugumo tvarka, nusikalstama veika yra baigta ir padaryta tiesiogine tyčia. R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, R. M. neteistas (2 t., b. l. 105–106). Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis, R. M. devynis kartus trauktas administracinėn atsakomybėn, be kita ko, ir pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis neviršija 1,5 promilės (past. – nustatyta 1,42 prom.) (2 t., b. l. 107–113). Byloje duomenų apie priklausomybės ligų gydymą, įskaitą, nėra; R. M. dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), yra vedęs, turi du vaikus (2 t., b. l. 102–104, 114).

28. Vertintina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. M. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskiriant sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus R. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jam skirtina prokuroro prašoma 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

29. Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašo R. M. kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemones, t. y. uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) bei turto konfiskavimą.

30. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, padedančios įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

31. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

32. Bylos duomenimis R. M. 2023 m. lapkričio 22 d. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę – sustabdymas (2 t., b. l. 134–135). R. M. padarė nusikaltimą transporto eismo saugumui, t. y. padaręs eismo įvykį, po kurio iki jo aplinkybių nustatymo, pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iš karto po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vartojo alkoholį, jam nustatytas girtumas ženkliai viršija sankcijoje numatytą minimalią ribą. Kaip minėta R. M. yra baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (past. – taip pat yra baustas ir už kitus KET pažeidimus, pavyzdžiui, greičio viršijimą, sustojimą ir stovėjimą draudžiamoje vietoje, perėjimą į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę tam neskirtoje vietoje), anksčiau neteistas. Prevenciškai siekiant užkirsti kelią tolimesniam KET pažeidinėjimui ir nusikalstamų padarinių sukėlimui, vertintina, kad yra būtina uždrausti R. M. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Sprendžiant dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino dydžio, atsižvelgtina, kad R. M. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, alkoholio koncentracija R. M. kraujyje ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, R. M. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas nustatytinas lygus šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiui, t. y. trejiems metams (BK 68 straipsnio 2 dalis). Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 22 d. (2 t., b. l. 134–135).

33. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylose dėl alkoholio vartojimo iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė – be transporto priemonės asmuo negalėtų sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo asmuo vartojo alkoholinius gėrimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-719/2023).

34. Byloje esančiais AB „Regitra“ pažymos duomenimis, automobilio „VW Golf Plus“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. M. (1 t., b. l. 45). R. M. veikdamas tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo automobilį darydamas nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. R. M. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET pažeidimu. Sutiktina, kad turto konfiskavimo taikymas gali asmeniu sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tačiau tai savaime nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams arba, kad jos paskyrimas reikštų netinkamą įstatymo taikymą. Spręstina, kad automobilio „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas iš R. M., bus pakankama prevencinė priemonė ateityje siekiant užkardinti analogiškų nusikaltimų darymą.

Kiti bylos klausimai

35. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. M. automobiliui „VW Golf Plus“ (VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taikytas prokuroro 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimu, vėliau pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi (1 t., b. l. 47–49, 56–58), paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo dienos.

36. R. M. 2023 m. lapkričio 22 d. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 126–128, 129–131, 134–136), panaikintinos įsiteisėjus šiam nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti.

37. Vairuotojo pažymėjimas Nr. ((duomenys neskelbtini)), saugomas byloje (voke prisegtame prie 2 tomo viršelio), perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – AB „Regitra“.

38. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas tokiu būdu: kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39. Bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme buvo gautas R. M. gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės prašymas priteisti 2 500 Eur išlaidas už advokato pagalbą, kurias sudaro: 1) 660 Eur už teisinę konsultaciją, susipažinimą su apeliaciniu skundu ir bylos medžiaga; 2) 1 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; 3) 540 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, bylos nagrinėjimą teisme, baigiamąsias kalbas; 4) 100 Eur už vykimą į Vilniaus apygardos teismą (3 t., b. l. 154–155). Byloje yra pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad R. M. advokatei Indrei Lukoševičei 2024 m. gruodžio 16 d. sumokėjo 2 500 Eur (3 t., b. l. 156).

40. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad R. M. atžvilgiu yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, nėra pagrindo tenkinti gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės prašymo priteisti išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, dėl to atitinkamos išlaidos nepriteistinos. Taip pat panaikintina nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta priteisti iš valstybės lėšų R. M. 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) patirtų proceso išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, kuriuo R. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir priimti naują nuosprendį –

Nustatyti, kad R. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, numatantį, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2023 m. lapkričio 10 d., apie 22 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas išgėręs alkoholinio gėrimo – alaus, vairuodamas automobilį ,,VW Golf“, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio, grįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, 22.32 val. jam nustatė 2,08 promilių girtumo laipsnį, o 22.48 val. – 2,03 promilių girtumo laipsnį.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 120 MGL (6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti transporto priemonę „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.

R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones, t. y. dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – įsiteisėjus šiam nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – AB „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl šios transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavus transporto priemonę – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteisti iš valstybės lėšų R. M. 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) patirtų proceso išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Gynėjos advokatės Indrės Lukoševičės prašymo dėl išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, netenkinti.

R. M. išaiškinti, kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Giedrė TelksnienėEglė VenckienėPaulius Veršekys