- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- e2S-611-372/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01145-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vižerana“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Andus LT“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vižerana“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12420-322/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vižerana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Andus LT“ dėl nuomos sutarties nuostatos pripažinimo negaliojančia, nuomos mokesčio sumažinimo, permokėto nuomos mokesčio, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vižerana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio tarp atsakovės UAB „Andus LT“ ir ieškovės 2016 m. sausio 4 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.2. punktą, kuriuo buvo nustatyta, kad nuomos mokestis už patalpas – 14,78 Eur už 1 m2, jį sumažinant iki 2 Eur už 1 m2; iš atsakovės ieškovės naudai priteisti permokėtą 59 860,40 Eur nuomos mokestį, 4 738,80 Eur delspinigius ir 3 134,04 Eur palūkanas.
2. Pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 67 733,24 Eur sumai areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei, pavedant turtą surasti, aprašyti ir areštuoti ieškovės pasirinktam antstoliui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Vižerana“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie atsakovės finansinę padėtį, todėl nėra objektyvių pagrindų, kurie leistų teismui bent tikėtinai nustatyti, ar ieškinio reikalavimų suma – 67 733,24 Eur – atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, būtų tiek didelė finansinė našta, jog galėtų būti pripažinta atskiru pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tuo tarpu į bylą ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog atsakovei būtų iškelta civilinių bylų dėl finansinių įsiskolinimų ar kad atsakovės turtas būtų suvaržytas turto areštu. Priešingai, nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nėra nagrinėjamų civilinių bylų. Į bylą taip pat nebuvo pateikta ir jokių kitų įrodymų, kurie rodytų atsakovė nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu, t. y. ketinimus perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip pakeisti savo turtinę padėtį.
5. Teismas darė išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis objektyviai galėtų konstatuoti atsakovės nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu ar, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas atkreipė dėmesį, jog tarp šalių kylantys konfliktai negali lemti ar įtakoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
6. Teismas nurodė, kad nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus, pats turto areštas jo kiekio ar vertės nepadidina ir neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vien ieškinio teisme pateikimas, didelės reikalavimo sumos nurodymas ir ieškovės deklaracija, kad kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo įsprendimą arba atlieka/atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo įsakymą, nėra pakankama sąlyga varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti jos turtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Vižerana“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Be to, kadangi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada būna nukreiptas į ateitį, užtenka nustatyti, kad sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o ne kad sprendimo vykdymas neabejotinai pasunkės ar taps neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2011).
7.2. Teismas pernelyg formaliai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės klausimą. Teismas neįvertino ir to, kad šios bylos atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą bei užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.
7.3. Iš www.rekvizitai.lt viešai skelbiamų duomenų apie atsakovės finansinę būklę matyti, kad atsakovės veikla yra nuostolinga. Vadinasi, atsakovė susiduria su ekonominiais sunkumais, yra vėluojama atsiskaityti su prekių, paslaugų teikėjais, kitais kreditoriais, tame tarpe ir ieškove. Todėl vien jais vadovaujantis teismui buvo galima daryti išvadas, kad atsakovė yra rizikinga įmonė bei galimai palankus ieškovei teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba ženkliai vėluojamas įvykdyti.
7.4. Ieškovės ieškinio suma esmingai įtakoja atsakovės finansinę būklę. Ieškiniu reikalaujama suma, ją teismui priteisus, nulems atsakovės veiklos neigiamus rezultatus bei didelį nuostolį. Atsakovė neturės galimybės ieškiniu reikalaujamos sumos padengti.
7.5. „Creditinfo“ atsakovės būklę vertina vidutiniškai – vėlavimo atsiskaityti reitingas yra patenkinamas, vėlavimo atsiskaityti rizika yra iki 30 proc., bankroto tikimybė – iki 5 proc. Šie duomenys yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7.6. Atsakovės vadovė B. B. yra dabartinė ieškovės akcininkė, o atsakovė yra buvusi ieškovės akcininkė. Šie du akcininkai veikia prieš bendrovės interesus. Neabejotina, kad atsakovė, matydama, jog teks grąžinti permokėtą nuomą, imsis veiksmų perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. Ieškovei tokiu atveju reikės inicijuoti papildomas bylas, ginčyti turto perleidimo sandorius, kas užims daug laiko bei kainuos daug finansinių išlaidų. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje stadijoje padėtų išvengti brangaus ir ilgalaikio ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
7.7. Buvusiai atsakovės akcininkei UAB „Angis“ yra iškelta bankroto byla. Tai rodo, kad atsakovės veikla bei finansiniai rodikliai yra neigiami, neleidžiantys akcininkams išmokėti dividendų. Nuostolinga veikla reiškia riziką, kad bus nevykdomi teismų sprendimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl ieškovės (apeliantės) atskirojo skundo argumentų
10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškinio prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.
13. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis egzistuoja, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1591-370/2020; 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-133-370/2021, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).
14. Apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia tuo, kad didelė pareikšto ieškinio suma ir sunki atsakovės finansinė padėtis yra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Skundžiama nutartimi pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, susijusių su didele ieškinio suma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje yra ne kartą pažymėta, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017, 2023 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-311-467/2023).
15. Dar daugiau, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nei aplinkybė, jog atsakovės veikla galbūt yra nuostolinga, nei kitų jos kreditorių buvimo faktas savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui. Tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė ir (ar) finansinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2022; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-276-330/2023).
16. Lietuvos apeliacinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, negali būti priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Vien ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu, turi kitų kreditorių ir atsakovo finansinė situacija šiuo metu yra komplikuota per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovas turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-296-881/2023).
17. Taigi, nagrinėjamu atveju, vien apeliantės nurodomos aplinkybės, kad atsakovės veikla yra nuostolinga ir ieškinio patenkinimo atveju atsakovė neturės galimybės priteistos sumos padengti, nesant duomenų apie jos nesąžiningumą, t. y. ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindas spręsti, kad dėl tokios aplinkybės sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
18. Aukščiau nurodytos teismų praktikos pagrindu, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip, todėl bent tikėtinai įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka būtent ieškovei. Sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įrodinėjimo dalykas yra atsakovės atlikti, atliekami ar ketinami atlikti veiksmai, kuriais tikslingai siekiama pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad būtų išvengta išieškojimo iš šio turto pagal būsimą teismo sprendimą, o ne apskritai bet koks, apeliantės vertinimu, nesąžiningas elgesys. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2653/2013).
19. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė dėl sunkios finansinės padėties negali atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais, todėl galimai palankus apeliantei teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba ženkliai vėluojamas įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši apeliantės nurodoma aplinkybė savaime neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aplinkybės dėl atsakovės nevykdomų sutartinių įsipareigojimų negali būti analizuojamos ir vertinamos šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kadangi dėl šių aplinkybių teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas turtui sukaupti ar jam sulaikyti, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi arba išieškoti priteistą skolą. Šių priemonių taikymo tikslas – išsaugoti atsakovė turtą tuo atveju, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad dėl asmens nesąžiningų ketinimų ir (ar) veiksmų turtas gali būti paslėptas arba perleistas, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo.
20. Atskirąjį skundą apeliantė taip pat grindžia tuo, jog iš www.rekvizitai.lt viešai skelbiamų duomenų apie atsakovės finansinę būklę matyti, kad atsakovės veikla yra nuostolinga, „Creditinfo“ atsakovės būklę vertina vidutiniškai, bankroto tikimybė – iki 5 proc., todėl šie duomenys, anot apeliantės, yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesutikdamas su šiuo atskirojo skundo argumentu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad internetinėse svetainėse pateikiami duomenys apie įmonės kreditingumą ar kita informacija apie atskirus įmonės finansinius rodiklius, atspindi subjektyvią to asmens nuomonę ir negali būti laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu (CPK176 ir 185 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-837-407/2016, 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-516/2023). Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomi duomenys niekaip neįrodo atsakovės nesąžiningų ketinimų ir (ar) veiksmų, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo.
21. Apeliantės deklaratyvaus pobūdžio nurodoma aplinkybė, kad atsakovė, matydama, jog teks grąžinti permokėtą nuomą, imsis veiksmų perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, negali būti laikoma atsakovės nesąžiningumą įrodančiu faktu, lemiančiu atsakovei tokių griežtų ribojimų iki ginčo galutinio išsprendimo taikymą. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad atsakovei perleidus turtą tretiesiems asmenims, apeliantei tokiu atveju reikėtų inicijuoti papildomas bylas ir ginčyti turto perleidimo sandorius, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nelemia grėsmės apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl atsakovės akcininkų veikimo prieš bendrovės interesus ir vienam iš atsakovės akcininkų iškeltos bankroto bylos yra tiesiogiai nesusijusios su atsakovės kaip juridinio asmens veikla. Be to, kitų asmenų veiksmai objektyviai negali būti susieti su atsakovės vengimu vykdyti šioje byloje galimai ieškovei palankų teismo sprendimą.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog grėsmė, kaip sąlyga taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju nebuvo įrodyta. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė galėtų turimą turtą apsunkinti arba jį perleisti, t. y. nepakeitė konkrečių duomenų apie atsakovės turto masės bei jo vertės pokyčius. Ieškovė atskirajame skunde nepateikė įtikinamų argumentų, kad atsakovė gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jai priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindama išvengti atsiradusios prievolės atsiskaityti su ieškove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei, laikinosios apsaugos priemonės byloje negali būti taikomos.
24. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgė ir į šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką ir nenukrypo nuo nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika (2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2011), tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi aktualesne (vėlesne) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nuo kurios nukrypti nebuvo pagrindo.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.