Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-588-911/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-09-24
Bylos Nr.: e2-588-911/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03926-2024-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Serdiukienė
Ieškovas: I. H.
Atsakovas: A. H.
Trečiasis asmuo: V. H.
Advokatai: Galina Morozova, Ilona Rapolė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-588-911/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03926-2024-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei, Giedrei Šilbajorienei,vertėjaujant Svetlanai Agafonovai,dalyvaujant ieškovei I. H. 2025 m. balandžio 3 d. posėdyje,ieškovės atstovei advokatei Galinai Morozovai,atsakovo atstovei advokato padėjėjai Ilonai Rapolei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Vaidilutei Stalmokienei, Eidvilei Jokubauskaitei, Laurai Raukienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. H. patikslintą ieškinį atsakovui A. H. (A. H.), trečiajam asmeniui V. H. (V. H.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu A. H. (duomenys neskelbtini), Bykivkos kaimo tarybos vykdomajame komitete, Romanivskio raj., Žitomiro srities, Ukrainoje (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, nepilnamečių vaikų I. H., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. H., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. H.; priteisti iš atsakovo A. H., nepilnamečiams vaikams sūnui I. H., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir sūnui D. H., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 320 Eur, kiekvienam vaikui, indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Paskirti ieškovę vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo A. H. nepilnamečiams vaikams sūnui I. H. ir sūnui D. H., išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. birželio 17 d. (iki ieškinio teismui pateikimo dienos) – po 990 Eur kiekvienam vaikui; nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais sūnumis I. H. ir D. H. pagal iš anksto suderintą su ieškove laiką. Išvežti vaikus iš Lietuvos į kitą šalį atsakovas gali tik gavęs raštišką ieškovės sutikimą; po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui A. H. automobilį VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendros vertės 600 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei automobilį FORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendros vertės 600 Eur, palikti ieškovei santuokoje turėtą pavardę – H..

2. Ieškinyje nurodo, kad su atsakovu A. H. (duomenys neskelbtini) Bykivkos kaimo tarybos vykdomajame komitete Romanivskio raj., Žitomiro srities, Ukrainoje sudarė santuoką, apie ką santuokos registracijos knygoje buvo padarytas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Dar iki santuokos registravimo (duomenys neskelbtini) gimė sūnus I. H.. Santuokoje gimė dar vienas vaikas – sūnus D. H., gim. (duomenys neskelbtini). Santykiai su atsakovu pašlijo dar gyvenant Ukrainoje. Sutuoktinis išvyko dirbti į Lietuvą, o ieškovė su vaikais liko Ukrainoje. Prasidėjus karui Ukrainoje, ieškovė su vaikais pabėgo iš Ukrainos. Apsigyveno Lietuvoje kartų su atsakovu. Nuo 2024 m. vasario mėnesio šalys negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Po ieškovės sesers mirties ji pasiėmė pas save globoti jos nepilnametį sūnų V. B.- B., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvenimas kartu su atsakovu neįmanomas. Susitaikymo galimybės nėra, todėl prašo teismo susitaikymo termino neskirti, bylą nagrinėti iš esmės, ir santuoką nutraukti.

3. Vaikai gyvena su ieškove. Prašo teismo po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas nuo 2024 m. vasario mėnesio su ieškove negyvena ir vaikams teikia tik simbolišką išlaikymą po 100 Eur ir tai ne kiekvieną mėnesį. Sūnus I. H. mokosi mokykloje, perėjo į 5 klasę. Papildomai lanko futbolo būrelį. Už būrelį kiekvieną mėnesį moka po 15 Eur, treniruotėms dar būtina speciali sportinė apranga ir avalynė. Jis dalyvauja varžybose ir tam taip pat būtinos papildomos išlaidos. Sūnus D. H. kol kas lanko darželį, už kurį kiekvieną mėnesį moka vidutiniškai apie 80 Eur. Sūnus taip pat lanko ankstyvosios robotikos būrelį, kur viena pamoka kainuoja 8 Eur. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. jis pradės lankyti mokyklą. Būtinos mokyklinės priemonės, apranga. Vaikams kiekvieną dieną būtinas maistas. Maistas būtinas ir namuose ir mokykloje. Berniukai auga ir jiems pastoviai reikalingi sezoniniai rūbai ir avalynė. Būtinos higienos priemonės, vaistai. Kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai būtina apie 700 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei be materialinio vaikų išlaikymo tenka kasdienė jų priežiūra ir rūpesčiai, kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas, jos su atsakovu pareigos dėl vaikų materialinio išlaikymo negali būti lygios. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, mano, kad jis vaikams kas mėnesį turi teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 320 Eur. Atsakovas nuo 2024 m. vasario 1 d. ir iki šiol išlaikymą nepilnamečiams vaikams teikia tik simboliškai po 100 Eur ir ne kiekvieną mėnesį, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. birželio 17 d.

4. Su atsakovu bendroje jungtinėje nuosavybėje turi automobilį VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendros vertės 600 Eur ir automobilį FORD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendros vertės 600 Eur. Kito dalintino turto Lietuvoje neturi.

Šalies argumentai

5. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vaikai dažnai serga, sunkių ligų nėra. Duoda vaikams į 2 Eur mokykloje pavalgyti, dar įdeda maisto. Vaikai lanko popamokinius užsiėmimus, dėl ko patiriamos papildomos išlaidos. Ieškovė už būsto nuomą moka 320 Eur plius komunaliniai mokesčiai. Nuomos mokesčio valstybė nekompensuoja.

6. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos patvirtinimo yra nebeaktualus, nes šalys dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos sudarė taikos sutartį. Vaikų poreikiams reikalinga vienos minimalios algos dydžio suma. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro apie 800 Eur. turto jokio neturi, butą nuomoja. Vaikai lanko užsiėmimus, nori lankyti baseiną, lanko lietuvių kalbos korepetitoriaus pamokas, vienos pamokos kaina 20 Eur. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jo sveikatos būklės neleidžia dirbti. Pažymėjo, kad atsakovas niekada vaikams jokio maisto nepirko ir šių aplinkybių neįrodė, pateikti maisto pirkimo kvitai patvirtina, kad atsakovas maistą pirko sau. Atsakovo sutinkamas mokėti išlaikymo dydis negali patenkinti vaikų poreikių. Pažymėjo ir tai, kad skolos dokumentai pasirašyti formaliai, siekiant parodyti kokia atsakovo sunki finansinė padėtis. Abejoja, kad pinigai apskritai buvo paskolinti, nes atsakovo kreditorius yra jo sūnus, kuris ieškovės žiniomis nesenai baigė mokslus, niekur nedirba, ir atsakovas pats jam teikė finansinę pagalbą.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu sutinka iš dalies. Prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 100 Eur kasmėnesinėmis išmokomis iki vaikai sulauks pilnametystės, indeksuojant valstybės nustatyta tvarka; reikalavimą dėl išlaikymo skolos atmesti kaip nepagrįstą; turtą padalinti kaip prašė ieškovė; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

8. Atsiliepime nurodo, kad, ieškovės teigimu, vaikų išlaikymui reikia po 700 Eur kiekvienam sūnui, tačiau rašytinių įrodymų nepateikė, kad pagrįstų šią sumą, tik pridėjo galimų išlaidų lentelę. Atsakovo vaikai neturi jokių specialiųjų poreikių, todėl pagrįstai manytina, kad ieškovė piktnaudžiauja teise, klaidindama teismą ir pateikdama nepagrįstai padidintą vaiko poreikių lentelę. Ieškovė melagingai nurodo, kad vaikų plaukų kirpimui reikalingi pinigai, tačiau vaikai nesilanko kirpykloje, juos apkerpa atsakovas. Taigi, ieškovė meluoja klaidingai nurodydama vaikų poreikius. Ieškovė melagingai nurodo, kad šalys negyvena kartu nuo 2024 m. vasario 1 d., todėl nepagrįstai reikalauja priteisti išlaikymą vaikams nuo 2024 m. vasario 1 d. Kadangi šalys kartu nebegyvena nuo 2024 m. kovo 1 d., o išlaikymą atsakovas teikė ir pinigais ir natūra (pirkiniais), tai išlaikymas gali būti priteistas tik nuo šio ieškinio padavimo momento. Ieškovas neturi nekilnojamojo turto, gyvenamąjį būstą nuomojasi. Šiuo metu atsakovas gauna tik truputį didesnį atlyginimą už MMA – 800 Eur (po mokesčių) darbo užmokestį kas mėnesį. Iš šios sumos atsakovas sumoka 410 Eur nuomos mokestį, 70 Eur už gautas komunalines paslaugas ir jam lieka viso 320 Eur, iš kurių gali tik 200 Eur pervesti ieškovei vaikų išlaikymui. Atsakovo būtinųjų poreikių (maistui, vaistams, higienai, drabužiams, avalynei, transportui, ryšio paslaugoms) tenkinimui lieka tik 120 Eur. Akivaizdu, kad tik minimaliai egzistuoti šiuo metu tegali atsakovas.

9. Atsakovas vežioja savo vaikus iš mokyklos į būrelius ir atgal, pamaitina juos, daugiau kaip tėvas nieko negali, nes visus pinigus nuskaito antstoliai už nepagrįstai didelį laikinąjį išlaikymą. Atsakovo sveikatos būklė yra pablogėjusi ir jis turi papildomų išlaidų medicininėms paslaugoms ir vaistams. Taip pat svarbu tai, kad atsakovas yra užsienietis, nemoka valstybinės kalbos ir gali dirbti tik nekvalifikuotą darbą, kuris yra mažai apmokamas. Galimybių daugiau užsidirbti nėra, Lietuvoje bedarbystės lygis šiuo metu siekia 8,5 procento.

Šalies argumentai

10. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalinimo. Nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Papildomai paaiškino, kad su ieškove kartu negyvena nuo 2024 m. kovo 15 d. Atsakovas turi sveikatos problemų, nemoka lietuvių kalbos, daug bendrauja su vaikais, todėl negali dirbti papildomai. Nuosavybės teise turi dvi transporto priemones, kurias ieškovė prašo padalinti, jos yra išregistruotos iš registro pasibaigus atsakovo leidimui gyventi Lietuvoje. Neturi finansinių galimybių įregistruoti transporto priemones iš naujo. Iš sūnaus pasiskolino 2 500 Eur savo poreikių tenkinimui. Pripažįsta, kad tai asmeninė jo prievolė. Nuo bylos iškėlimo atsakovo finansinė padėtis pablogėjo. Mano, kad vaikų poreikiai yra išaukštinti, neturi galimybių teikti prašomo priteisti išlaikymo dydį. Mano kad kiekvieno vaiko poreikiams užtektina 550 Eur suma. Ieškovė gauna vaikų pinigus, kiekvienam po 155 Eur, todėl šia suma turėtų būti mažinamas išlaikymo dydis. Kiekvienas iš tėvų prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti po 200 Eur kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas daug laiko praleidžia su vaikais, prašo priteisti vaikams išlaikymą kiekvienam po 150 Eur, 50 Eur paliekant ieškovui padengti vaikų išlaidas jo bendravimo su vaikais metu. Prašo nepriteisti visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes bylinėjimosi išlaidos padidintos dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo dėl ieškovės elgesio, iš karto neatskleistos tiesos.

11. Atsakovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, buvo atstovaujamas atstovės.

12. Trečiasis asmuo V. H. (V. H.) atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai.

13. Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pateikė išvadą, nurodo, kad 2024 m. kovo 1 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, vaikų tėvui išrašytas smurto artimoje aplinkoje orderis dėl kilusio tarp šalių konflikto. Ieškovės prašomas išlaikymas sūnums I. H. ir D. H. po 320 Eur periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, iš esmės tenkina vaikų poreikius. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis 924 Eur, į rankas 709 Eur, pusė minimalaus darbo užmokesčio 354,5 Eur. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis siekia beveik pusę minimalaus darbo užmokesčio, todėl tenkina būtinuosius vaikų poreikius, tačiau neapima vaikų lavinimo bei ugdymo. Atsakovo teikiamas išlaikymas vaikams iki ieškinio teismui padavimo momento 100 Eur ir paaiškinimas, jog ir ateityje jis gali teikti tik tokio dydžio išlaikymą, t. y. po 100 Eur kiekvienam vaikui, prieštarauja vaiko interesams ir tokios sumos nepakanka net pietums mokykloje. Tėvų pareiga teikti ne mažesnį išlaikymą, kuris per abu tėvus siektų minimalaus darbo užmokesčio dydį. Atsakovas jaunas, sveikas, darbingo amžiaus asmuo, todėl pasirūpinti papildomu uždarbiu ir prisidėti prie tinkamo vaikų išlaikymo yra atsakovo, kaip tėvo pareiga. Vaikų išlaikymo pareigą perkelti vienai ieškovei, prie vaikų išlaikymo prisidedant, tik simboliškai yra netoleruotina ir nesąžininga ieškovės ir vaikų atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė palaikė rašytinę išvadą. Pažymėjo, kad vaiko poreikių patenkinimui 150 Eur suma yra nepakankama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

ieškinys tenkinamas iš dalies.

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Bykivkos kaimo tarybos vykdomajame komitete, Romanivskio raj., Žitomiro srities, Ukrainoje (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b., 1 t., b. l. 10-11).

16. Ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius bendrus vaikus – I. H., gimusį (duomenys neskelbtini), ir D. H., gimusį (duomenys neskelbtini) (el. b., 1 t., b. l. 12-15).

17. Klaipėdos miesto savivaldybės 2022 m. liepos 22 d. įsakymu dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo V. B.-B. Nr. AD-1702 ieškovė paskirta likusio be tėvų vaiko V. B.-B. globėja (rūpintoja).

18. Valstybės įmonės (toliau ir VĮ) „Registrų centras“ duomenimis santuokos metu šalys nekilnojamojo turto neįgijo (el. b. 1 t., b. l. 31-36). Akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota valdymo teisė transporto priemonei Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškinio pateikimo metu atsakovo vardu registruotos transporto priemonės VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių registracijos galiojimo pabaigos data 2024 m. birželio 9 d. (el. b. 1 t., b. l. 40-41, 2 t. b. l. 128, 3 t. 58-59, 192-193)).

19. Ieškovė kartu su šalių vaikais ir globojamu vaiku gyvena nuomojamame būste, esančiame (duomenys neskelbtini) (el. b., 1 t., b. l. 32-34, 37-38).

20. Ieškovė I. H. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei vykdo individualią veiklą, jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 800 Eur, taip pat gauna 1 201,20 Eur išmoką iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinės gerovės departamento socialinių išmokų skyriaus už globojamą vaiką bei išmoką už vaikus (el. b., 1 t., b. l. 135-142, 2 t., b. l. 105, 3 t. 106-108, 4 t., b. l. 1-16). Atsakovas A. H. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo darbo užmokestis 1 322,31 Eur neatskaičius mokesčių, po mokesčių apie 900 Eur (el. b., 1 t., b. l. 61-64, 69, 2 t. b. l. 39, 4 t. 66-71).

21. Iš byloje esančių pakvitavimų nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. trečiasis asmuo V. H. paskolino atsakovui A. H. 1 500 Eur ir 2024 m. lapkričio 24 d. – 1 000 Eur (el. b., 3 t., b. l. 94-97).

Žemesnės instancijos teismas

22. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, civilinė byla dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nutraukta.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

23. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai kartu nebegyvena, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

24. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo įstatymas apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Šių pareigų pažeidimas iš esmės laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nereiškia. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai nevykdė sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniuose. Byloje nustatyta, jog ieškovė šiuo metu su atsakovu gyvena skyrium, jų bendras gyvenimas faktiškai jau yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso ir suvienodinti charakterių skirtumus. Atsakovas nereiškia prieštaravimo ieškovės reikalavimui pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl to ginčo nėra. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nesusiklostė šalių kaip sutuoktinių tarpusavio ryšys. Pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šalys kartu negyvena ir išsaugoti santuokos neketina, todėl konstatuotina, jog šeima yra negrįžtamai iširusi. Esant tokioms aplinkybės, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo ir yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo

26. Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito, išlaikymas jiems nepriteisiamas.

27. Po santuokos nutraukimo ieškovei I. H. paliekama santuokos metu turėta pavardė „H.“, atsakovui A. H. – „H.“, pažymėtina, kad atsakovas prieštaravimų dėl santuokinės pavardės palikimo ieškovei po santuokos nutraukimo nepareiškė. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (CPK 3.69 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

28. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CPK 3.123 straipsnis numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

29. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Šalys santuokos metu įgijo transporto priemones VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios viešajame registre registruotos iki 2024 m. birželio 9 d. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėtos transporto priemonės išregistruotos iš viešojo registro pasibaigus atsakovo leidimui gyventi Lietuvoje. Šios transporto priemonės yra atsakovo žinioje, į viešąjį registrą neįregistruotos dėl blogos atsakovo finansinės padėties.

30. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui A. H. automobilį VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendros vertės 600 Eur, o ieškovei priteisti automobilį FORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendros vertės 600 Eur. Atsakovas prieštaravimų dėl tokio ieškovės reikalavimo nereiškė, ginčo dėl to byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Dėl prievolių kreditoriams vykdymo

31. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).

32. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas turi skolinių įsipareigojimų savo sūnui, kuris byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu, V. H.. Iš pateiktų pakvitavimų matyti, kad bendra skolos suma yra 2 500 Eur. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skolos dydis yra nepakitęs, neginčijo, kad tai yra asmeninė atsakovo prievolė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo prievolė V. H. yra jo asmeninė prievolė.

33. Byloje nėra įrodymų apie bendrus šalių kreditorius.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

34. Ieškovė I. H. prašo nustatyti nepilnamečių vaikų I. H., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. H., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina. Ieškovės teigimu, vaikai nuo pat gimimo gyvena su mama, ieškovė rūpinasi vaikais. Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutiko. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepilnamečių vaikų I. H., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. H., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, o bendravimo tvarka nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtinus ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

35. Ieškovė nurodė, jog sūnų išlaikymui kiekvienam yra reikalinga bendra 640-690 Eur suma per mėnesį. Prašo iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti kiekvienam po 320 Eur. Išlaikymo sumą sudaro 200 Eur maistas, 80 Eur maistas mokykloje, 40 Eur higienos priemonės, kirpykla, 80 Eur komunalinės ir buto nuomos išlaidos, 50 Eur kanceliarinės ir ugdymo priemonės, 60-90 Eur rūbai, 30 Eur vaistai, vitaminai, 70 Eur būreliai, pramogos, 30 Eur kitos nenumatytos išlaidos. Atsakovo atstovė su tokių išlaidų paskaičiavimo dydžiu nesutiko, motyvuodama tuo, kad vaikų poreikių patenkinimui užtektina 550 Eur suma. Mano, kad išlaidos vaikų maistui mokykloje, higienos priemonėms, kanceliarinėms bei kitoms išlaidoms yra išaukštintos, ieškovė negalėjo įvardinti, ką už tokias sumas perka.

36. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Abu tėvai yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

37. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnamečiui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

38. Ieškovė į bylą pateikė buto nuomos sutartį, pagal kurią už buto nuomą moka 320 Eur. Byloje pateiktas ieškovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė už buto nuomą bei komunalines paslaugas viso moka apie 380 Eur vasaros sezono metu. Ieškovės paaiškinimais bute gyvena keturi asmenys, ieškovė, jos globojamas vaikas ir šalių nepilnamečiai vaikai. Vadinasi, vaikams tenkanti būsto nuomos ir komunalinių dalis yra apie 95 Eur kiekvienam vaikui, tikėtina, kad žiemos laikotarpiu ši nuomos ir komunalinių paslaugų suma tenkanti kiekvienam iš vaikų yra net ir didesnė. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikai lanko būrelius – I. futbolo ir gitaros užsiėmimus, o D. – robotikos būrelį. Iš pateiktų mokėjimo pavedimų bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad už futbolo treniruotes ieškovė moka po 15 Eur, gitaros pamoka – 15 Eur, robotikos būrelis 8 Eur už vieną kartą. Vaikai taip pat lanko lietuvių kalbos pamokas pas korepetitorių, pamokos kaina – 20 Eur. Taip pat pateikė mokėjimų kvitus už 2024 metus įvairiomis sumomis, susijusiomis su kanceliarinėmis prekėmis, drabužiais, avalyne, mokyklos fondu ir kt.

39. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020). Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 038 Eur, atskaičius mokesčius – apie 777 Eur. Todėl, teismo vertinimu, vadovaujantis prioritetiniais šalių vaikų interesais, jų kasmėnesiniai būtinieji (minimalieji) poreikiai laikytini ne mažesniais kaip 777 Eur, kurių ieškovė neprivalo įrodinėti. Teismas, atsižvelgdamas į orientacinį kriterijų ir kitus pirmiau išdėstytus argumentus, neturi pagrindo manyti, kad šalių vaikų būtinieji poreikiai yra mažesni nei 777 Eur per mėnesį, todėl konstatuoja, kad būtent tokie vaiko poreikiai šioje byloje yra nustatyti.

Žemesnės instancijos teismas

40. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

41. Atsakovas nekilnojamo turto Lietuvoje neturi. Turi skolinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui, nuomojasi būstą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas pakeitė savo gyvenamąją vietą, tačiau į bylą aktualios nuomos sutarties nepateikė. Duomenų apie atsakovo patiriamas būsto nuomos išlaidas byloje nėra. Iš byloje esančių pažymų apie darbo užmokestį, bei vadovaujantis atsakovo atstovės paaiškinimais atsakovo vidutinės pajamos siekia apie 900 Eur po mokesčių. Ieškovė nurodo, jog jos pajamos siekia apie 800 Eur į rankas. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi, nuomojasi butą, nuomos kaina 320 Eur ir komunaliniai apie 80 Eur. Atsakovė gauna vaikų pinigus bei išmokas už globojamą vaiką, bendra suma – 1 201,20 Eur (2024 m. duomenimis).

42. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas vaikų poreikių tenkinimui kiekvienam gali skirti po 150 Eur.

43. Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui apimties, reikšmingos ne tik jo faktiškai gaunamos pajamos, bet ir jo galimybės užsidirbti. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

44. Teismas taip pat pažymi, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

45. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas turėtų sunkių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, nedarbingumo lygis atsakovui nenustatytas. Atsakovo argumentai, kad jis negali susirasti geriau apmokamo darbo dėl kalbos barjero laikytini nepagrįstais ir vertintini, kaip gynybinė pozicija išvengti prievolės didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

46. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

47. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių pajamos nėra didelės, atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, nekilnojamojo turto šalys neturi. Dėl tokios tėvų turtinės padėties jų vaikams valstybės mokamomis išmokomis yra padedama tenkinti vaikų poreikius, taigi šiuo atveju, nustatant tėvų teiktino išlaikymo dydį, vaikų poreikiai mažintini gaunama vaiko išmokos suma. Taip pat, teismo vertinimu, nei vieno iš tėvų turtinė padėtis nėra tokia, kad būtų prielaidų nukrypti nuo lygaus vaiko išlaikymo pareigos paskirstymo tarp tėvų. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, institucijos išvadą, pateiktą byloje, byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, įvertinęs vaikų amžių, sveikatos būklę, tokio amžiaus vaikų poreikius ir vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, jų pastovumą, taip pat įvertinęs ieškovės gaunamos išmokos vaikams dydį, kuris viešais duomenimis nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 194,60 Eur kiekvienam vaikui (išmokos dydis skiriamas daugiavaikėms šeimoms), sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo po 291 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2024 m. birželio 17 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis).

48. Ieškovė skiriama vaikams priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

49. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

50. Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaikų poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

51. Teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Žemesnės instancijos teismas

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

53. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

54. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. birželio 17 d. (iki ieškinio teismui pateikimo dienos) – po 990 Eur kiekvienam vaikui.

55. Byloje nėra ginčo, kad šalys kartu negyvena nuo 2024 m. kovo 15 d. Iki to laiko šalys gyveno kartu, todėl preziumuojama, kad šalys nepilnamečius vaikus išlaikė bendrai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šalims vedant bendrą ūkį atsakovas neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

56. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui skyrė po 100 Eur ir tai ne kiekvieną mėnesį, tuo tarpu atsakovas nurodo, kad jis šalių vaikams pirko maistą. Pridėjo mokėjimo kvitus. Iš paminėtų kvitų matyti, kad yra pirktas maistas, taip pat mokėta už maistą viešojo maitinimo įstaigose. Ieškovė neigia atsakovo nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad minėti kvitai pagrindžia aplinkybę, kad atsakovas maistą pirko sau, bet ne vaikams.

57. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

58. Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais ir šalių paaiškinimais, teismo vertinimu, atsakovo byloje pateikti kvitai savaime neįrodo, kad atsakovas maistą pirko vaikams. Atsakovas nedetalizavo koks būtent maistas, kokia pinigų suma, buvo skirtas vaikų poreikiams, o koks pačiam atsakovui. Iš pateiktų pirkinių kvitų matyti, kad kai kurios prekės, tikėtina buvo pirktos ne vaikų, o paties atsakovo poreikiams (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neigia aplinkybes, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams pirko maistą. Kita vertus, net ir pasitvirtinus aplinkybėms, kad atsakovas pirko šalių nepilnamečiams vaikams maistą neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Tai, kad atsakovas bendraudamas su vaikais patiria išlaidas maistui ar pramogoms savaime nereiškia, kad tokiu dydžiu turi būti mažinamas teikiamo išlaikymo dydis, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių tokio šalių susitarimo. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. birželio 17 d. iš prašomos priteisti išlaikymo sumos minusavus atsakovo teiktino išlaikymo po 100 Eur dydį. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimą prašoma priteisti už 2024 metus, teismas išlaikymo vaikams dydį siejo su minimalios mėnesinės algos dydžiu, išskaičius valstybės mokamas išmokas vaikams, byloje esant duomenims, kad 2024 m. vienam vaikui valstybė skyrė 153 Eur, įvertinus tai, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2024 m. kovo 15 d., atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį 2024 m., bei nesant duomenų apie prastesnę atsakovo finansinę padėti nei nustatyta bylos nagrinėjimo metu, teismas apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 532,50 Eur ((708-153) / 2 – 100 Eur) x 3 mėn., kuris priteistinas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo.

Dėl kitų klausimų.

59. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo priteisė iš atsakovo A. H. (A. H.) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. H. (I. H.), gim. (duomenys neskelbtini)., ir D. H. (D. H.), gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 280 Eur kas mėnesį. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

60. Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių paaiškinimų, kurie neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

61. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti 320 Eur kasmėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui ir išvestinį reikalavimą dėl 1 980 Eur išlaikymo įsiskolinimo abiem vaikams priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 d. bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-04823 ieškovė buvo atleista nuo 110 Eur žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, bei turtinio reikalavimo dėl transporto priemonės priteisimo. Šiuos ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies – 82 proc., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 194 Eur (((291 Eur x 2 vaikai x 12 mėnesių +1 065 Eur + 600 Eur) x 0,03 x 0,75) žyminis mokestis už turtinius reikalavimus ir 90 Eur už neturtinį reikalavimą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

62. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Prielaidos klausimui dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo spręsti yra atitinkamo prašymo bei išlaidų realumą ir dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas. Ieškovei šioje byloje skirta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 1 130,38 Eur (2025 m. rugsėjo 1 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-09446).

63. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta iš atsakovo proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai priteistina 927 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

64. Pagal CPK 93 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovas patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (el. b. II t., 171 psl.). Kaip minėta nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 82 procentai patikslinto ieškinio, todėl atsakovui iš ieškovės priteisiama 180 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

65. Atsakovo atstovė pateikė prašymą nepriteisti iš atsakovo visų ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų, nes bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės užsitęsus bylos nagrinėjimui. Teismas su tokiais atsakovo atstovės teiginiais neturi pagrindo sutikti, įvertinant tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis ar vilkinusi bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, reikalingumo surinkti papildomus įrodymus, įtraukus trečiąjį asmenį – atsakovo kreditorių, nepavykus jam įteikti procesinių dokumentų. Esant paminėtų aplinkybių visumai, tenkinti atsakovo atstovės prašymo nėra jokio pagrindo.

66. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nagrinėjamoje byloje teismas nepatyrė, todėl jų priteisimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. H. (A. H.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Bykivkos kaimo tarybos vykdomajame komitete, Romanivskio raj., Žitomiro srities, Ukrainoje, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. H. palikti santuokos metu turėtą pavardę – „H.“, o atsakovui A. H. (A. H.)– „H.“.

Pripažinti, kad ieškovei I. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad atsakovui A. H. (A. H.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovo A. H. (A. H.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis skolinius įsipareigojimus kreditoriui V. H. (V. H.).

Nepilnamečių vaikų I. H. (I. H.), gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. H. (D. H.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. H. (A. H.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams I. H. (I. H.), gimusiam (duomenys neskelbtini), ir D. H. (D. H.), gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį 291 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt vieno euro) išlaikymą kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. birželio 17 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę I. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. H. (A. H.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams I. H. (I. H.), gimusiam (duomenys neskelbtini), ir D. H. (D. H.), gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. birželio 16 d. kiekvienam po 532,50 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus 50 ct).

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. H. (A. H.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 284 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5661, bei 927 Eur (devynių šimtų dvidešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630.

Priteisti atsakovui A. H. (A. H.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) teisinės pagalbos išlaidas.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuria iki teismo sprendimo priėmimo priteistas iš atsakovo A. H. (A. H.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams I. H. (I. H.), gimusiam (duomenys neskelbtini), ir D. H. (D. H.), gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamas periodinėmis išmokomis po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Kristina Serdiukienė