- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-22
- Bylos Nr.
- e2-5444-1026/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01561-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- T. S.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei R. L., jos atstovei advokatei E. M. Š., atsakovui T. S., nuotoliniu būdu išvadą teikiančios institucijos atstovei I. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui T. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2043-713/2021 priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės bei pakeisti sprendimu nustatytą atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2043-713/2021 vaikams R. S. ir V. S. iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 190 Eur. Nurodė, jog atsakovas tinkamai neteikia priteisto išlaikymo, be to, šios sumos nebeužtenka patenkinti padidėjusių vaikų poreikių. Ieškovė nurodė, kad nuo 2021 metų, kai buvo priteistas išlaikymas, pasikeitė ekonominė situacija, išaugo maisto, paslaugų ir būsto nuomos kainos. Taip pat pasikeitė ir vaikų poreikiai, vyresnis sūnus R. S. pradėjo lankyti septintą klasę, jam reikalinga uniforma, sportinė apranga, kanceliarinės priemonės, kuprinė, knygos ir pratybos. Jaunesnis sūnus V. S. pradėjo lankyti pirmą klasę, reikia pirkti kanceliarines prekes, pratybas. Nurodė, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaikų ruošimo rugsėjo pirmosios šventei, kanceliarinių priemonių, knygų ir pratybų, aprangos, kurpinės pirkimo. Ieškovė nurodė, jog vaikams pirko kompiuterį, šiam pirkiniui paėmė vartojimo kreditą, kas mėnesį moka po 57,27 Eur įmoką. Nurodė, jog vaikams duoda dienpinigius, kurie vyresniam vaikui siekia apie 100 Eur per mėnesį, jaunesniam – apie 50 Eur per mėnesį. Taip pat reikia skirti lėšų jų užklasinei veiklai, ieškovė patiria išlaidas dėl įvairių mokyklinių ekskursijų, renginių bei vaikų pramogų. Ieškovė nurodė, jog vaikus į mokyklą veža automobiliu, todėl išlaidos kurui sudaro apie 100 Eur per mėnesį. Išlaidos maistui sudaro apie 200 Eur kiekvienam vaikui. Nurodė, kad vaikai greitai auga, jiems dažnai reikia pirkti drabužius, avalynę, šios išlaidos sudaro apie 140 Eur per mėnesį. Vaistams, maisto papildams bei vitaminams per mėnesį ieškovė išleidžia apie 60 Eur. Išlaidos higienos prekėms sudaro apie 30 Eur, kirpykla apie 10 Eur kiekvienam berniukui. Nurodė, jog ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute, kurio nuoma kainuoja 300 Eur per mėnesį, mokesčiai 2023 m. sausio mėnesį sudarė 155 Eur, vasara mokesčiai sudaro apie 80 Eur. Ieškovė per mėnesį uždirba apie 1 000 Eur atskaičius mokesčius, tačiau šios sumos nepakanka pilnai išlaikyti vaikus. Ieškovės žiniomis atsakovas uždirba apie 1 500 Eur atskaičius mokesčius, yra sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, todėl gali teikti kiekvienam vaikui išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį.
1.2. Ieškovė nurodė, kad sprendimu 2021 m. sausio 13 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-2043-713/2021 buvo nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieną antradienį ir trečiadienį pasiimdamas berniukus iš ugdymo įstaigos ar vaikų gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. bei kas antrą savaitgalį pasiimdamas nepilnamečius vaikus penktadienį 18 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 19 val. Nurodė, jog atsakovas su R. S. visiškai nebendrauja ir yra nusišalinęs nuo jo priežiūros, vaikas yra išreiškęs nenorą bendrauti su tėvu. Tuo metu su sūnumi V. S. atsakovas bendrauja nereguliariai, nukrypdamas nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Atsakovas dažnai vėluoja sūnų pasiimti arba gražinti į jo gyvenamąją vietą laiku. Nurodė, kad atsakovas jaunesnį sūnų pasiima tik pramogauti, nesutinka vaiko nuvežti ar pasiimti iš ugdymo įstaigos, tokiu elgesiu formuojamas vaikui požiūris, jog jis neturi savo pareigų ir visas laikas skiriamas tik pramogoms. Atsižvelgiant į tai, atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka turėtų būti pakeista, siekiant atkurti ir stiprinti atsakovo ir sūnaus R. S. ryšį bei įtraukti atsakovą į sūnaus V. S. ugdymo procesą, kad vaikas matytų, jog laikas yra skiriamas ne tik pramogoms, bet ir ugdymui, namų darbų ruošimui.
2. Ieškovė ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė jį patenkinti.
II. Atsakovo pozicija
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies.
3.1. Atsakovas nurodė, kad kiekvienam vaikui galėtų skirti išlaikymą po 250 Eur kiekvieną mėnesį. Taip pat įsipareigoja aprūpinti vaikus kas mėnesį maistu iš tėvo ūkio už 50–100 Eur sumą. Nurodė, jog yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovas, bendrija užsiimta sezonine veikla, teikia žemės sklypų apželdinimo paslaugas. Nurodė, kad bendrija dirbo nuostolingai, tačiau kitais metais turėtų dirbti pelningai ir atsakovas galės daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas nurodė, kad jam finansiškai padeda tėvai.
3.2. Atsakovas nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Atsakovas nesutinka, kad turėtų su nepilnamečiais vaikais bendrauti kiekvieną antradienį pasiimdamas vaikus iš jų mokymo įstaigos ir gražindamas vaikus į jų mokymo įstaigą trečiadienį iki 8 val. ryto. Nurodė, jog sūnus R. S. ignoruoją atsakovą kaip tėvą, su juo visiškai nebendrauja, todėl pirmiausia reikėtų atkurti nutrūkusį jų ryšį. Atsakovas nurodė, kad sutiktų atkurti bendravimą su sūnumi esant specialistų pagalbai ir tada galėtų abu vaikus pasiimti sutartą savaitės dieną su nakvyne ir pristatyti juos į mokyklą. Atsakovas taip pat nurodė, kad vaikams esant su juo dešimt dienų nepertraukiamai, išlaikymas turėtų būti priteistas už tą laikotarpį trečdaliu mažesnis, nes atsakovas tuo metu pilnai išlaikys vaikus. Atsakovas dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos punkto, numatančio, kad tėvas savo bendravimo su sūnumis metu sms žinute informuoja vaikų motiną apie vaikų buvimo vietą bei užtikrina motinos ir vaikų telefoninį ryšį, nurodė, jog vaikai yra pakankamai dideli ir jie moka naudotis telefonais, jiems nedraudžiama bendrauti su motina. Atsakovas taip pat nurodė, kad norėtų su vaikais turėti galimybę bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis visomis savaitės dienomis iki 20 val., ne tik pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį.
4. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Atsakovas papildomai paaiškino, kad išleidžiamos sumos vaikams per mėnesį yra per didelės, jis neturi galimybė skirti 600 Eur per mėnesį vaikams. Nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovui taip pat padeda šeimos nariai tėvas, brolis bei sesuo, paskolina pinigų, kuriuos skiria mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) technikai išlaikyti, remontuoti, nuomai, pragyvenimui, transporto priemonėms. Atsakovas nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi, tačiau šeimos jam pervesti pinigai yra paskola, kurią jis turi grąžinti. Nurodė, jog broliui skolingas 1 500 Eur, o seseriai – 400 Eur. Šias paskolas atiduoda dalimis. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) gatvėje, du garažai, sodas, žemės sklypas bei du automobiliai. Atsakovas paaiškino, jog jam priklausančiame bute negyvena, nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini), už kurį moka 300 Eur nuomą bei 150–180 Eur komunalinių mokesčius. Nurodė, kad gyvena su sužadėtine, padeda išlaikyti jos dvi dukras. Atsakovas nurodė, kad turi sveikatos problemų, negali pilnai dirbti, daug kelti. Atsakovas taip pat nurodė, kad sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, tačiau vaikams esant su juo dešimt dienų nepertraukiamai, išlaikymas turėtų būti priteistas už tą laikotarpį trečdaliu mažesnis, nes atsakovas tuo metu pilnai išlaikys vaikus. Atsakovas paaiškino, jog su vaikais atostogaudamas keliauja, vyksta į parkus, prie jūros, važiuoja į Vilnių, Klaipėdą. Nurodė, kad ne sezono metu kreipėsi dėl papildomų darbų ūkyje. Atsakovas nurodė, kad iš gaunamų pajamų jam užtenka pragyventi. Nurodė, kad nesutinka su advokato išlaidomis, jis pats finansiškai negalėjo samdytis teisininko.
III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas institucijai žinomi nuo 2020 metų. Skyrium gyvenantys tėvai nesutaria vaikų priežiūros, ugdymo, bendravimo klausimais. Šalims taikoma atvejo vadyba, teikiamos pagalbos tėvai nepriima. Nurodė, jog šalys dėl bendravimo su vaikais tvarkos nurodo skirtingas aplinkybes, ieškovės teigimu, atsakovas nevykdo įstatyme įtvirtintų pareigų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį ugdant, o atsakovas nurodo, kad pats sūnus nebendrauja. Teismo posėdžio metu išsiaiškinus emocinį tėvo ir sūnų ryšį, tėviškų pareigų vykdymą, aplinkybės, ar vaikui būtina priprasti prie tėvo, ar vaikų ir tėvo emocinis ryšys yra atkurtas, taip pat ar jį galima atkurti minimaliai bendraujant su vaiku, ar yra pagrindas riboti ieškovo bendravimą su vaiku, tikslinga nustatyti geriausiai vaikų interesus atitinkančią bendravimo tvarką, įvertinus įrodymus dėl vaikų užimtumo. Taip pat aplinkybės, dėl kurių nesilaikoma nustatytos bendravimo tvarko, gali būti pripažįstamos objektyviomis pavieniais atvejais, tačiau jos negali būti pagrindas nuolat pažeidinėti tiksliai nustatytą bendravimo tvarką. Nurodė, kad didesnio išlaikymo priteisimas vaikams atitiktų vaikų interesus, kadangi taip būtų tenkinami ne tik vaikų minimalūs poreikiai, bet vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytis ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus.
6. Išvadą teikiančios institucijos atstovė 2023 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu palaikė išvadą. Papildomai nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus, tačiau vyresnis šalių sūnus R. S. nenori bendrauti su tėvu. Buvo taikoma atvejo vadyba, bet ji nepadeda atstatyti tėvo ir sūnaus ryšio. Vaikas turi bendrauti su abiem tėvais, todėl atsakovas turi imtis savarankiškų priemonių, kad prarastas ryšys su vaiku būtų atkurtas. Atstovė nurodė, jog atsakovo argumentai neįtikino, kad jis negali teikti vaikams ieškovės prašomo išlaikymo dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus R. S., o (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus V. S. (1 t., b. l. 20–21). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2043-713/2021 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bendru šalių sutarimu, nustatė atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką bei priteisė vaikams iš atsakovo išlaikymą po 190 Eur (1 t., b. l. 16–19).
8. Byloje yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašai iš banko sąskaitos, mokėjimo kvitai apie vaikų išlaikymui, sveikatai, pramogoms, lavinimui, kelionėms (kurui), mokesčiams išleidžiamas sumas (1 t., b. l. 22–34, 60–66, 177–181; 2 t., b. l. 34–43, 49–59, 63, 65–72, 74–75, 78–82, 87). Byloje pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus nepilnamečių vaikų situacijos vertinimo anketos (1 t., b. l. 120–161). N. V. S. lanko vaikų ir jaunimo futbolo mokyklą viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 60–62, 83–86).
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis ieškovei priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 54–56). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis ieškovė su atsakovu buvo įgijusi garažą adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44–53). Po santuokos nutraukimo 2021 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2043-713/2021 garažas adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui (1 t., b. l. 16–19). Ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), pajamos sudaro apie 1 000 Eur atskaičius mokesčius (1 t., b. l. 35–36). Ieškovė yra sudariusi buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, už kurį moka 300 Eur nuomą (1 t., b. l. 37–43). Ieškovė 2022 m. vasario 13 d. su uždarąja akcine bendrove „SB lizingas“ sudarė 36 mėnesių terminui vartojimo kredito sutartį kompiuteriui įsigyti, įmokos suma mėnesiui – 57,27 Eur (1 t., b. l. 57–59). Byloje pateikti duomenys apie ieškovės sveikatą ir patirtas gydymo išlaidas (2 t., b. l. 27–29, 31–32).
10. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) ir garažas adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 11, 15). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis atsakovui priklauso priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas). Atsakovas yra sudaręs buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, už kurį moka 300 Eur nuomą (2 t., b. l. 88–92). Atsakovas yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovas, 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrija patyrė 13 170 Eur nuostolį (1 t., b. l. 79). Atsakovo uždarbis 2023 m. birželio–liepos mėnesiais sudarė 1 700 Eur atskaičius mokesčius (1 t., b. l. 185). Atsakovas pateikė pajamų mokesčio deklaracijas už 2021 metus ir 2022 metus (2 t., b. l. 1–4, 6–9, 23–25). Atsakovas pateikė ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą, jog jo tėvas ūkininkauja (1 t., b. l. 80). Taip pat pateikė banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti atsakovui pervestos lėšos (2 t., b. l. 5, 21–22). Byloje pateikti duomenys apie atsakovo sveikatą (1 t., b. l. 183–184).
Dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo
11. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
13. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: 1) aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu; 2) aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
Žemesnės instancijos teismas
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023).
15. Ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2043-713/2021 priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 300 Eur. Nurodė, jog išlaidos abiem vaikams nuo 2021 m. išaugo, padidėjo vaikų poreikiai, be to, pasikeitė ekonominė situacija, išaugo maisto, paslaugų ir būsto nuomos kainos. Ieškovės teigimu, berniukams per mėnesį reikia apie 1 390 Eur išlaikymui. Paaiškino, kad viena ieškovė nepajėgi skirti vaikams tokios sumos, todėl atsakovas turėtų vaikams teikti išlaikymą po 300 Eur. Atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutiko, nurodė, kad vaikams gali teikti po 250 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, jog berniukams išleidžiamos sumos yra per didelės, jis neturi galimybės mokėti 600 Eur sumos.
16. Kaip matyti iš pateiktos ieškovės poreikių lentelės, sūnaus R. S. išlaikymui per mėnesį reikia 710 Eur, o sūnaus V. S. išlaikymo suma per mėnesį sudaro 680 Eur (1 t., b. l. 5). Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo vaikai yra sveiki, specialiųjų poreikių neturi.
17. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog maistui per mėnesį išleidžia po 200 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė paaiškino, kad šią sumą sudaro maitinimasis namuose, ji pati gamina maistą. R. S. šiuo metu yra keturiolika metų, o V. S. – septyni metai. Teismo vertinimu augantiems vaikams yra svarbi sveika bei subalansuota, visavertė mityba, todėl laikoma, kad 200 Eur suma maistui per mėnesį, kuri skiriama kiekvienam vaikui, yra pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas sutinka, kad berniukų aprangai per mėnesį reikia skirti apie 140 Eur, kadangi vaikai sparčiai auga ir drabužius bei avalynę išauga, jie susidėvi, todėl juos reikia atnaujinti. Be to, vaikai lanko mokyklą, todėl reikalingos uniformos, sportinės aprangos.
19. Kadangi vaikai, ypač V. S., imlūs ligoms, ieškovės teigimu, per mėnesį vitaminams, maisto papildams, vaistams ji išleidžia po 30 Eur abiem vaikams. Įvertinus sumas, skiriamas augančių berniukų sveikatos priežiūrai, jų imuninei sistemai, vaikams susirgus patiriamas išlaidas vaistams, laikoma, kad ieškovės nurodyta bendra abiem vaikams 60 Eur suma per mėnesį sveikatos priežiūrai yra pagrįsta.
20. Ieškovė nurodė, kad berniukų higienai per mėnesį reikia skirti po 30 Eur. Vaikams perkama dantų pasta, šepetėliai, šampūnas, muilas, tualetinis popierius, valymo, skalbimo priemonės. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu papildė, kad vyresnis sūnus R. S. yra paauglys, jam reikalingos skutimosi priemonės. Šiuo atveju įvertinus vaikų amžių bei būtinus higienai palaikyti reikmenis, ieškovės nurodoma 60 Eur suma higienos priemonėms laikoma racionalia ir pagrįsta. Ieškovė nurodė, kad berniukus apkirpti kainuoja 20 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, ši suma taip pat laikoma pagrįsta.
21. Ieškovė nurodė, kad su vaikais gyvena nuomojamame bute, nuoma per mėnesį sudaro 300 Eur, todėl vaikams tenkanti nuomos dalis yra po 100 Eur. Ieškovė paaiškino, kad komunaliniai mokesčiai vasara sudaro apie 150 Eur, žiemą – apie 250 Eur. Vaikams tenkanti mokesčių dalis, ieškovės skaičiavimu, sudaro nuo 30 Eur iki 50 Eur, į šią sumą ieškovė įskaičiavo ir išlaidas už internetą. Teismo vertinimu, butui reikalinga priežiūra, ieškovė su vaikais naudoja vandenį, elektrą, moka nuomos mokestį, todėl laikoma, jog būsto išlaikymui patiriamos išlaidos yra realios ir nepagrįstos.
22. Ieškovė nurodė, jog R. S. mokyklos išlaidos sudaro 25 Eur, o V. S. – 20 Eur. Ieškovė paaiškino, kad nuo rugsėjo pirmos jaunesnis sūnus pradėjo lankyti mokyklą, todėl išlaidų darželiui neliko, tačiau teko suruošti vaiką pirmai klasei, kad abu vaikai galėtų kokybiškai atlikti namų darbus, užduotis, ieškovė išsimokėtinai berniukams nupirko kompiuterį. Ieškovė taip pat nurodė, kad išlaidas mokyklai sudaro rankami pinigai į klasės fondą. Šiemet reikėjo į V. S. klasės fondą įnešti 30 Eur, nes buvo remontuojamos spintelės. Be to, kiekvienam vaikui tenka pirkti mokymosi ir kanceliarines priemones, knygas, pratybas, užduočių sąsiuvinius, kurie per mėnesį kainuoja apie 60 Eur. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, jog atsakovas neprisidėjo prie vaikų suruošimo naujiems mokslo metams. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka, kad berniukams reikalingos mokymosi priemonės bei mokomoji medžiaga, tenka skirti papildomas lėšas klasės fondams, todėl sprendžia, jog ieškovės nurodytos sumos, susijusios su mokslais, atitinka vaikų poreikius ir yra pagrįstos.
23. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaikų pramogoms, laisvalaikiui, ekskursijoms, spektakliams bei kelionėms bendrai išleidžia 80 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad vaikai vyksta į mokyklos organizuojamas ekskursijas. Ieškovė paaiškino, jog su vaikais organizuoja šeimos išvykas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su berniukais keliavo atostogauti į užsienį (1 t., b. l. 180–181). Ieškovė su V. S. taip pat vyko į (duomenys neskelbtini), kadangi sūnui po ligos buvo reikalinga reabilitacija (1 t., b. l. 31–34). Nors atsakovas nurodė, kad pramogoms skirta suma yra per didelė ir vaikai daugiau pramogauja su juo ar jo tėvais, jis vežėsi vaikus prie jūros, parkus, Vilnių, Klaipėdą, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nepaaiškino kur konkrečiai buvo, kiek lėšų skyrė vaikų pramogoms. Įvertinus vaikų laisvalaikiui bei pramogoms skiriamą 80 Eur sumą per mėnesį, laikoma, jog tokia suma yra protinga ir pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
24. Ieškovė teigia, kad kiekvieną mėnesį R. S. skiria 100 Eur dienpinigių sumą, o V. S. skiriama dienpinigių suma per mėnesį sudaro 50 Eur. Teismo vertinimu, dienpinigių suma, kuri vienam vaikui per dieną sudaro apie 3,33 Eur, o kitam – apie 1,67 Eur nėra per didelė ir laikoma protinga bei pagrįsta.
25. Ieškovė paaiškino, jog per mėnesį vienam vaikui tenkanti transporto išlaidų dalis yra 50 Eur. Vaikus tenka vežti į mokyklą, kadangi V. S. lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), o R. S. lanko (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad V. S. dar mažas, todėl jį visada pasiima iš mokyklos. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad susidaro transporto išlaidos, kurios laikomos racionaliomis ir pagrįstomis.
26. Pažymima, kad atsakovas nurodė, jog su prašoma 600 Eur išlaikymo suma nesutinka, jo vertinimu išlaidos maistui, aprangai, avalynei, higienos priemonėms, pramogoms, mokymosi priemonėms ir dienpinigiams yra per didelės, jis išleidžia mažiau, tačiau nepateikė jokių ieškovės skaičiavimus paneigiančių duomenų, nesugebėjo paaiškinti kokios išlaidos atitiktų vaikų poreikius. Nors atsakovas nurodė, kad gali skirti kiekvienam vaikui išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, tačiau neįvardijo kokios, jo manymu, yra būtinosios vaikų išlaidos per mėnesį maistui, drabužiams, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, mokslams ir kt.
27. Kiekvienam vaikui nuo gimimo iki pilnametystės iš valstybės biudžeto lėšų yra mokamos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios išmokos dydžiu gali būti mažinamas išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteisiamas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
28. Ieškovė nurodė, kad sūnaus R. S. išlaikymui per mėnesį reikia skirti 710 Eur (vieno tėvo dalis sudaro 355 Eur), o sūnaus V. S. išlaikymui – 680 Eur (vieno tėvo dalis sudaro 340 Eur), tačiau iš atsakovo ieškovė prašo priteisti abiem vaikams po 300 Eur. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog prašo priteisti iš atsakovo mažiau, nes iš bendros išlaikymo sumos atėmė kas mėnesį gaunamas vaiko išmokos sumas. Taigi bendra vaikams per mėnesį išleidžiama suma sudaro 1 200 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas pažymi, kad nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams praėjo dveji metai, šalių vaikai paaugo, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jų lavinimu, informacinėms technologijoms, mokyklos lankymu (jaunesnis sūnus pradėjo lankyti mokyklą), maistu, apranga, poreikiais laisvalaikiui, todėl padidėjo išlaidos jiems patenkinti. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Be to, išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Tai, kad vaikų poreikiai yra pasikeitę pripažino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kuri nurodė, jog didesnio išlaikymo priteisimas vaikams atitiktų vaikų interesus, kadangi taip būtų tenkinami ne tik vaikų minimalūs poreikiai, bet vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytis ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Taigi iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikams dydis po 190 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaikų poreikių.
30. Įvertinus būtinuosius vaiko poreikius, tai, kad išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaikų raidą užtikrinančioms, jų gyvenimo sąlygoms, šiuo metu Lietuvoje esančią ekonominę situaciją, prekių ir paslaugų kainas, konstatuojama, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriama 1 200 Eur suma per mėnesį atitinka protingumo kriterijus yra reali, būtina ir pagrįsta.
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023).
32. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės, jos atstovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), moka 300 Eur nuomą. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), už kurią moka 200 Eur lizingą. Ieškovė taip pat turi kreditorinį įsipareigojimą už vaikams pirktą kompiuterį, įmoka mėnesiui sudaro 57,27 Eur. Ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), jos pajamos sudaro apie 1 000 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovė kitų pajamų neturi, nurodė, kad esant poreikiui ieškovei padeda brolis, kuris prireikus paskolina pinigų. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų matyti, kad didžioji dalis pajamų skiriama vaikų, būsto išlaikymui. Ieškovė taip pat nurodė, jog turi sveikatos problemų su nugara, patiria gydymo išlaidas. Taigi, ieškovė viena nepajėgi patenkinti visų vaikų poreikių. Ieškovės teigimu, atsakovas savo išlaikymo pareigos vaikams tinkamai nevykdo, neprisideda prie papildomų išlaidų, vaikų būrelių. Ieškovė, vykdydama pareigą vaikams pagal savo finansines galimybes užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius.
33. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), du garažai adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), trys žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A. A. nuosavybės teise taip pat priklauso priekaba (duomenys neskelbtini), transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas). Byloje esanti nuomos sutartis patvirtina, kad atsakovas nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini), už kurį moka 300 Eur nuomą bei 150–180 Eur komunalinius mokesčius. Posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog gyvena su sužadėtine ir dviem jos dukromis, kurias padeda išlaikyti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nuosavybės teise turimame bute negyvena, nes jį išnuomojo jo sesuo, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nenurodė kokias pajams gauna iš nuomojamo būto. Atsakovas yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovas, jo atlyginimas siekia apie 850 Eur, iš tėvų ūkio gauna 150 Eur, taigi viso per mėnesį atsakovo pajamos siekia 1 000 Eur atskaičius mokesčius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas užsiėmė individualia veikla. Banko sąskaitų išrašų duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2023 m. sausio 8 d. iš tėvo ir brolio gavo 4 050 Eur sumą, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. birželio 23 d. iš tėvo, brolio bei sesers gavo 6 350 Eur sumą. Atsakovo teigimu, dalis pinigų buvo skirta vaikų išlaikymui, pragyvenimui. Atsakovas tvirtino, jog iš šeimos gauti pinigai yra paskola, kurią jis turi grąžinti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog turi sveikatos problemų su nugara, negali pilnai dirbti.
34. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas priteisto išlaikymo tinkamai neteikia, papildomai prie vaikų išlaidų neprisideda. Nors byloje esantys sąskaitų išraišai patvirtina, jog atsakovo tėvas vaikaičių išlaikymui pervedė atsakovui 1 500 Eur bei 3 000 Eur sumas, tačiau dėl kokių priežasčių tinkamai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo atsakovas nepaaiškino. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo tėvas turi ūkį, todėl jis gali aprūpinti vaikus maistu, vaisiais, uogomis, daržovėmis, mėsa, tačiau ieškovės teigimu, atsakovas to nė karto nepadarė. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė. Atsakovas posėdžio metu tvirtino, kad šiuo metu jo finansinė padėtis neleidžia jam teikti didesnio išlaikymo, tačiau atsakovas turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovas, dirba papildomai ūkyje, todėl byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis nėra tokia sunki, jog jis negalėtų teikti vaikams 220 Eur suma didesnio nei yra priteistas išlaikymo. Be to, atsakovas patvirtino, kad planuoja dalį turimo turto parduoti, nuomoti, kad gautų papildomų lėšų, todėl neabejotinai jo turtinė padėtis pagerės. Nors atsakovas nurodė, kad jo šeimos jam pervesti pinigai yra paskola, kurią jis turės grąžinti, tačiau nesugebėjo paaiškinti kiek turės grąžinti, kiek jau yra grąžinęs, nepateikė jokių paskolos (jos dalies) grąžinimą patvirtinančių įrodymų. Šiuo atveju išlaikyti savo vaikus yra abiejų tėvų pareiga, todėl jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, be to, vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaikų išlaikymui po to, kai bus patenkinti jo poreikiai. Kadangi vaikų poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaikų motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, teikdamas berniukų poreikius atitinkantį išlaikymą. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaikus, nes iškyla nenumatytų kasdienių išlaidų, prie kurių atsakovas neprisideda. Ieškovės teigimu, atsakovas yra darbingas, todėl gali teikti prašomą išlaikymą vaikams. Atsakovas nors ir nurodė, jog turi sveikatos problemų, jaučia nugaros skausmus, tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, kuris ribotų galimybes dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, todėl turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį geriau apmokamą ar papildomą darbą bei gauti didesnes pajamas ir užtikrinti savo bei nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą.
35. Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad atsakovas turi visas galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikams, todėl ieškovės reikalavimas pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2043-713/2021 priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tenkinamas, išlaikymo suma padidinama iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
37. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaikų įstatyminė atstovė ieškovė R. L. išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
38. Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
39. Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ir nustatymo
40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (3.165 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
41. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).
42. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2043-713/2021 nustatytą atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuria būtų atkurtas, sustiprintas atsakovo ir sūnaus R. S. ryšys bei atsakovas būtų įtrauktas į sūnaus V. S. ugdymo procesą, kad vaikas matytų, jog laikas yra skiriamas ne tik pramogoms, bet ir ugdymui, namų darbų ruošimui. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės sutiko su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, tačiau pažymėjo, jog jam su vaikais praleidžiant dešimt nepertraukiamų dienų turėtų būti trečdaliu mažinamas išlaikymo dydis, nes tuo laikotarpiu jis pilnai išlaikys savo vaikus.
43. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog jam su vaikais praleidžiant dešimt nepertraukiamų dienų turėtų būti trečdaliu mažinamas išlaikymo dydis, nes tuo laikotarpiu jis pilnai išlaikys savo vaikus. Pažymima, kad visapusiškam vaikų vystymuisi užtikrint turi būti tenkinami ne tik vaikų kasdieniai minimalūs poreikiai, bet ir lavinami vaiko gabumai, skiriamas dėmesys jo laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, todėl aplinkybė, jog atsakovas praleisdamas su vaikais dešimt dienų skirs jiems daugiau lėšų, nėra pagrindas mažinti kas mėnesį priteisiamos sumos dydį.
44. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad norėtų su vaikais bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis visomis savaitės dienomis iki 20 val., ne tik pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Ieškovė šiam atsakovo prašymui neprieštaravo, posėdžio metu nurodė, jog sutinka, kad atsakovas bendrautų su vaikais kada nori. Atsižvelgiant į tai, ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos punktas, numatantis, kad atsakovas turi teisę su nepilnamečiais bendrauti neporinėmis savaitės dienomis, pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinėmis) priemonėmis nuo 19 val. iki 20 val. keičiamas, nustatant, jog atsakovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti visomis savaitės dienomis bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinėmis) priemonėmis iki 20 val.
45. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas su sūnumi R. S. visiškai nebendrauja, yra nusišalinęs nuo jo priežiūros. Atsakovas teigė, kad sūnus pats su juo nebendrauja ir jį ignoruoja. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad prieš nustatant jo ir vyresniojo sūnaus bendravimo tvarką reikia atkurti nutrūkusį jų ryšį, atsakovas sutiktų su sūnumi lankytis pas specialistą. Ieškovė tokiam atsakovo siūlymui neprieštaravo. Tai, kad nėra susiformavusio atsakovo artimo ryšio su vaiku ir atsakovui reikėtų imtis savarankiškų priemonių jį atkurti, nurodė ir išvadą teikiančios institucijos atstovė. Pažymima, kad R. S., bendraudamas su vaiko teisų specialistais nurodė, jog su tėvu nebendrauja, ryšio nėra, kol tėvai gyveno kartu, jis dažnai pykdavosi su tėvu, nežino ar norėtų bendrauti su tėvu, mano, kad tėvas nelabai nori su juo bendrauti (1 t., b. l. 123). Taigi, daroma išvada, jog sūnaus R. S. bei atsakovo ryšys yra nutrūkęs, todėl prieš pradedant atsakovui bendrauti su sūnumi maksimaliai, jis turi būti atkurtas.
46. Atsižvelgiant į šalių, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, vaiko amžių, tai kad berniukas praktiškai nebendrauja su tėvu bei siekiant atkurti susilpnėjusį tėvo ir vaiko emocinį ryšį nesukeliant vaikui įtampos, konstatuojama, jog yra reikalingas laikotarpis tėvo ir sūnaus ryšio atkūrimui, todėl tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, numatant, kad atsakovas su R. S. bendrauja tarpininkaujant atsakovo pasirinktam specialistui (psichologui ar psichoterapeutui) pagal specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką, jo numatytoje vietoje. Įvertinus tai, kad emocinis ryšio atkūrimas turi vykti tarp ieškovo ir R. S., atsakovas įpareigojamas apmokėti pasirinkto specialisto (psichologo ar psichoterapeuto) paslaugas.
47. Įvertinus tai, kad tėvo ir vaiko artimo ryšio atstatymas gali užtrukti, nustatomas atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimas tarpininkaujant atsakovo pasirinktam specialistui 6 mėnesių laikotarpiu nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas sprendžia, jog siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo bei R. S. emocinį ryšį, toks laikotarpis yra protingas, labiausiai atitinkantis nepilnamečio vaiko interesus.
48. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka vaikų interesus ir nepažeidžia nė vieno iš tėvų teisių, todėl nustatoma ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, ją pakeičiant atsakovo ir vaikų bendravimu nuotolinio ryšio priemonėmis visomis savaitės dienomis. Pažymima, kad bendravimo tvarka tarp atsakovo ir V. S. įsigalioja nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovo bendravimo su R. S. tvarka įsigalioja pasibaigus nustatytai atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkai tarpininkaujant specialistui.
49. Teismas pažymi, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitinka vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
51. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
52. Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 1 391,50 Eur už teisines paslaugas. Ieškovė pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 68; 2 t., b. l. 94–98). Atsakovas nurodė, kad su prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma nesutinka, jis pats finansiškai negalėjo samdytis teisininko.
53. Nors atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės patirtų išlaidų už teisines paslaugas priteisimu, tačiau įstatymas numato, jog pilnai patenkinus ieškinio reikalavimus ieškovei yra atlyginamos visos realiai patirtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas visiškai, prašoma priteisti 1 391,50 Eur suma už teisines paslaugas neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl priteisiama ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
54. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį pilnai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas ieškovės sumokėtas 107 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
55. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymo dydį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą – 30 Eur (300 Eur - 190 Eur = 110 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 29,70 Eur = 30 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi ir 13 straipsnio 10 punktu, žyminis mokestis apvalinamas).
56. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 13 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2YT-2043-713/2021 dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. vasario 9 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 13 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2YT-2043-713/2021 dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. vasario 9 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečių vaikų R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiu nuo šio procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
1. A. T. S. su nepilnamečiu vaiku R. S. bendrauja tarpininkaujant atsakovo T. S. pasirinktam specialistui (psichologui ar psichoterapeutui) pagal pasirinkto specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką, jo numatytoje vietoje.
2. Nepilnamečio vaiko R. S. atvykimą nustatytu laiku užtikrina ieškovė R. L.. Nesant galimybės užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimo laiko pas specialistą (psichologą ar psichoterapeutą) dėl specialisto (psichologo ar psichoterapeuto) asmeninių priežasčių (atostogos, liga, užimtumas), neįvykęs bendravimo laikas perkeliamas į kitą specialisto (psichologo ar psichoterapeuto) paskirtą laiką.
3. Už specialisto (psichologo ar psichoterapeuto) teikiamas konsultacijas moka atsakovas T. S..
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 13 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. e2YT-2043-713/2021 dėl bendravimo tvarkos 4.2.1.–4.2.2. punktus ir nustatyti atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei V. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
1. Tėvas T. S. su nepilnamečiais vaikais sūnumis R. S. ir V. S. bendrauja I ir III kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimdamas vaikus iš jų mokymo įstaigos penktadienį po pamokų ir gražindamas vaikus į jų mokymo įstaigą pirmadienį iki 8 val. ryto.
2. Tėvas T. S. su nepilnamečiais vaikais sūnumis R. S. ir V. S. bendrauja kiekvieną antradienį pasiimdamas vaikus iš jų mokymo įstaigos ir gražindamas vaikus į jų mokymo įstaigą sekančią dieną (trečiadienį) iki 8 val. ryto.
3. Tėvas T. S. su nepilnamečiais vaikais sūnumis R. S. ir V. S. bendrauja per tėvo dieną (pirmas birželio mėnesio sekmadienis) ir per savo gimimo dieną paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. Jei gimtadienio diena yra darbo diena bendravimo tvarka keliama į artimiausią savaitgalį nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos.
4. M. R. L. su nepilnamečiais vaikais sūnumis R. S. ir V. S. bendrauja per motinos dieną (pirmas gegužės mėnesio sekmadienis) ir per savo gimimo dieną. Jei gimtadienio diena yra darbo diena bendravimo tvarka keliama į artimiausią savaitgalį nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos.
5. Tėvas T. S. su nepilnamečiais vaikais sūnumis R. S. ir V. S. turi teisę bendrauti vaikų vasaros atostogų metu 10 nepertraukiamų kalendorinių dienų birželio mėnesį, 10 nepertraukiamų kalendorinių dienų liepos mėnesį, 10 nepertraukiamų kalendorinių dienų rugpjūčio mėnesį, prieš tai apie vaikų pasiėmimą informavęs ieškovę R. L. prieš 7 kalendorines dienas, pasiimant vaikus pirmosios bendravimo dienos 12 val. ir grąžinant vaikus paskutinės bendravimo dienos 19 val.
6. Tėvas T. S. su nepilnamečiais vaikais sūnumis R. S. ir V. S. bendrauja neporiniais metais Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 17 val.
7. Tėvas T. S. su nepilnamečiais vaikais sūnumis R. S. ir V. S. bendrauja poriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir grąžinant vaikus sekančią dieną iki 19 val.
8. Tėvas T. S. su nepilnamečiais vaikais sūnumis R. S. ir V. S. bendrauja kiekvienų metų antrąją Šv. Velykų dieną pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 11 val. grąžinant vaikus iki 19 val.
9. Tėvas T. S. savo bendravimo su sūnumis metu sms žinute informuoja vaikų motiną R. L. apie vaikų buvimo vietą bei užtikrina motinos ir vaikų telefoninį ryšį.
10. Tėvas T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais R. S. ir V. S. bendrauti visomis savaitės dienomis bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinėmis) priemonėmis iki 20 val.
11. I. R. L. pasikeitus nepilnamečių vaikų gyvenamajai vietai Lietuvoje apie tai informuoja atsakovą ne vėliau kaip per 24 val.
Nustatyti, kad ši bendravimo tvarka tarp atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsigalioja nuo šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti, kad ši bendravimo tvarka tarp atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsigalioja praėjus 6 (šešiems) mėnesiams šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 498,50 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimties eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.