- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- 2A-1064-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00053-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- UAB „MD Finance“
- Ieškovas
- UAB ,,Nota Grupė“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „MD Finance“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Nota Grupė“ ieškinį atsakovui UAB ,,MD Finance“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Nota Grupė“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1178,89 Eur skolos, 115,75 Eur delspinigių, 6 procentus metinių procedsinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-05-10 šalys sudarė Nuomos sutartį Nr. 11/05-34, pagal kurią atsakovas iš ieškovo išsinuomojo 107 kv. m sandėliavimo patalpas. Atsakovui nemokant už nuomą, 2014-05-30 ieškovas išsiuntė reikalavimą sumokėti skolą ir įspėjimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Atsakovas nurodytu laiku skolos nesumokėjo, taip pat nevykdė ieškovo reikalavimų išsikraustyti, išsivežti savo prekes iš teritorijos, todėl remdamasis nuomos sutarties Nr. 11/05-34 6.5 p., ieškovas nuo 2014-07-10 dienos atsakovui pradėjo skaičiuoti 50 procentų didesnį patalpų nuomos mokestį (iki 2014-07-10 išrašytas sąskaitas atsakovas apmokėjo poros mėnesių laikotarpyje). Pasak ieškovo, jo sudaryta komisija tik 2014-10-31 konstatavo patalpų galutinį perėmimą. Atsakovui nesutvarkius nuomojamų patalpų, 2014-10-31 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. LBA 024823, be paskutiniojo nuomos mokesčio, ieškovas priskaičiavo ir krovos, valymo bei šiukšlių išvežimo darbus. Kadangi atsakovas 2015-03-20 sumokėjo 126,53 Eur, ieškovas teismo posėdžio metu patikslino reikalaujamą priteisti sumą, t.y. pagrindinę skolos sumą sumažino iki 1052,36 Eur.
Atsakovas UAB ,,MD Finance“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, nesilaikydamas sutarties nuostatų padidino įkainius bei vienašališkai neteisėtai nutraukė patalpų nuomos sutartį. Teigė priminimo dėl 2014-08-04 ir 2014-09-04 sąskaitų apmokėjimo nevykdęs, nes atlaisvinus patalpas turėjo būti užskaitytas už patalpų nuomą sumokėtas 605 Lt užstatas. Pasak atsakovo, jis apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą informuotas tik 2014 m. rugsėjo mėn. pradžioje; be to, ieškovas kaip alternatyvą nuomojamoms patalpoms, pasiūlė atsakovui lauke esančią teritoriją. Atsakovas paprašęs nedidelio ploto patalpų, kuriose galėtų laikyti įrankius ir daiktus, bei gavęs ieškovo patvirtinimą dėl tokių patalpų nuomos, 2014-09-20 atlaisvino nuomojamas patalpas ir 2014-10-01 pasirašė Patalpų dalies perdavimo - priėmimo aktą. Pasak atsakovo, buvo aptarta, kad prekės iki 2014-09-30 iš laikinos vietos turi būti perkeltos į lauko teritoriją, skirtą ilgalaikiam prekių laikymui, tačiau nustačius, kad grunto danga yra per minkšta, prekių perkelti nepavyko. Tvirtino, jog ieškovas neatlaisvino žadėtų mažo ploto patalpų, nepaskyrė naujos lauko teritorijos skirtos ilgam prekių laikymui su kieta grunto danga. Su reikalavimu apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą už 2014 m. spalio mėnesį atsakovas nesutiko, kadangi nuomojamos patalpos atlaisvintos 2014-09-20, be to, joje išrašyti mokesčiai už nesuteiktas ir atsakovo neužsakytas paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, priteisė iš UAB ,,MD Finance“ ieškovui UAB „Nota grupė“ 1052,36 Eur skolą, 115,75 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir 644,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą teismas konstatavo, kad nuomos sutartis su atsakovu buvo nutraukta teisėtai, ir iki 2014-07-10 atsakovas turėjo išgabenti savo prekes iš ieškovo nuomotų patalpų. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas laiku patalpų neatlaisvino, paskutines prekes išvežė anksčiausiai 2014-10-29, todėl sprendė, kad ieškovas pagrįstai skaičiavo 50 procentų padidintą nuomos mokestį ir už 2014 m. spalio mėnesį. Teismo nuomone, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas prekių sandėliavimui UAB ,,Nota Grupė“ priklausančioje lauko teritorijoje, tačiau iš pateiktų nuotraukų, 2014-10-30 atsakovo komercijos direktorės K. S. laiško ieškovui matyti, kad prekės ieškovo teritorijoje buvo visą 2014 m. spalio mėnesį. Įvertinęs teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, 2014-12-03 J. G. pasiaiškinimą, teismas padarė išvadą, kad 2014-10-01 patalpų perdavimo aktas pasirašytas neįgalioto ieškovo darbuotojo bei atkreipė dėmesį į atsakovo direktoriaus paaiškinimą, jog 2014-09-20 datos įrašas minėtame akte galimai darytas jo paties. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas keitė savo poziciją dėl šiukšlių palikimo ieškovo teritorijoje, į liudytojo J. G. parodymus, ieškovo sudarytos komisijos išvadas, teismas padarė išvadą, kad ieškovas leistinais įrodymais pagrindė aplinkybę, kad dėl atsakovo netinkamo patalpų ir lauko teritorijos sutvarkymo, dėl to, kad lauko teritorijoje sudėtomis prekėmis buvo užkrautas pravažiavimas į ieškovui priklausančią teritoriją, ieškovas privalėjo savo sąnaudomis jam priklausančias nuomojimui skirtas patalpas tvarkyti bei atlikti krovos darbus, todėl reikalavimą dėl nuostolių (2014-10-31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 024823 nurodytų mokesčių už krovos darbų, šiukšlių išvežimo patalpų tvarkymo, valymo darbų) atlyginimo, laikė pagrįstu. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovo už neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma 4070,48 Lt (1178,89 Eur), yra pagrįstas. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu ieškovui sumokėjo 126,53 Eur, o ieškovas reikalaujamą priteisti sumą sumažino iki 1052,36 Eur, ieškovo reikalavimą dėl šios skolos priteisimo tenkino visiškai. Teismas, vadovaudamasis sutarties 2.3 punktu bei atsižvelgęs į tai, atsakovas nevykdė savo prievolės atsiskaityti su ieškovu, reikalavimą dėl 115,75 Eur delspinigių priteisimo taip pat tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „MD Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteistiną skolos sumą sumažinti iki 373,67 Eur, sumažinti priteistinus delspinigius iki 23,15 Eur bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi dėl ieškovo reikalavimų patenkinimo pagal 2014-10-31 d. sąskaitą faktūrą LBA Nr. 024823, kurios suma 1738,38 Lt, t.y. 503,47 Eur (nuomos mokestis, komunalinės paslaugos už 2014 spalio mėn., krovos, patalpų valymo ir tvarkymo paslaugos), taip pat nesutinka su priteista delspinigių suma bei aplinkybe, kad į skolos sumą nebuvo įskaitytas atsakovo UAB „MD Finance“ sumokėtas 605 Lt (175,22 Eur) užstatas, t.y. ginčija 771,29 Eur sumą. Nurodė, kad pagal Nuomos sutarties 1.4 p., nuomininko sumokėtas vieno mėnesio nuomos kainos užstatas, t.y. 605 Lt, grąžinamas pasibaigus sutarties terminui ir /arba nuomininkui išsikėlus ir atskaičius nesumokėtos nuomos mokesčio bei komunalinių paslaugų sumos bei nuostolius jei tokių atsirado dėl nuomininko kaltės. Tačiau jokia išskaita iš skolos sumos padaryta nebuvo, užstatas atsakovui negrąžintas. Taip pat teigia, kad ieškovas iš esmės jokių nuostolių nepatyrė ir siekia prisiteisti objektyviais įrodymais nepagrįstas sumas: šalių sutartis jokių krovos ir patalpų valymo darbų nereglamentuoja, o nustatytas šiukšlių išvežimo mokestis lygus 6,05 Lt (1,75 Eur). Kadangi ieškovo vadovas leido sukrauti prekes lauke, o krovos bei valymo darbus, kurių atsakovas neužsakė, atliko savo nuožiūra, todėl apelianto įsitikinimu, ieškovas šiuos darbus atliko savo rizika. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepateikė nuotraukų, patvirtinančių, kokios būklės buvo patalpos. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenustatinėjo visų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų ir nesigilindamas į tai, ar nuostoliai yra pagrįsti, priteisė vienašališkai ieškovo, t.y. materialiai suinteresuoto bylos baigtimi, nurodytas sumas. Taip pat apelianto įsitikinimu, priteisti delspinigiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų ir yra aiškiai per dideli, todėl prašo sumažintini iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, t.y. iki 23,15 Eur (115,75/5); mano, kad priteisus žalos atlyginimą delspinigiai turėjo būti įskaityti į kitus ieškovo nurodytus nuostolius. Atsakovas nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė įsiskolinimą už 2014 spalio mėnesį, kadangi jis buvo išsikraustęs iš patalpų ir jomis nesinaudojo. Šias aplinkybes grindžia 2014-09-20 patalpų priėmimo perdavimo aktu. Pasak apelianto, nuo 2014-09-20 prekės buvo laikomos lauke, o ne pagal sutartį nuomotoje patalpoje, todėl už spalio mėnesį atsakovas nepagrįstai paskaičiavo nuomos mokestį bei komunalines paslaugas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Nota grupė“ prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2015-07-03 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apelianto ieškovui sumokėtas užstatas liko ieškovui kaip kompensacija už Nuomos sutarties nutraukimą anksčiau laiko dėl apelianto kaltės pagal Nuomos sutarties 1.5. p., todėl užstato išskaita iš priteistos sumos neatlikta pagrįstai. Apelianto teiginius, kad jis sandėliu 2014 m. spalio mėnesį nesinaudojo, savo daiktus krovė lauke, o ne sandėlyje, todėl neprivalo mokėti šio mėnesio padidintos nuomos, laiko neatitinkančiais tikrovės, prieštaraujančiais bylos medžiagai bei liudytojų parodymams. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nepašalinęs jam priklausančių daiktų, produkcijos bei šiukšlių iš ieškovo sandėlio ir šalia sandėlio esančios teritorijos, ieškovas pagrįstai pareikalavo iš atsakovo sumokėti už 2014 m. spalio mėnesį padidintą nuomos mokestį. Ieškovo įsitikinimu, šiukšlių buvimo faktas sandėlyje ir teritorijoje šalia sandėlio pirmosios instancijos teismo buvo nustatytas pagrįstai ir teisingai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo darbuotojų atlikti krovos, valymo bei šiukšlių šalinimo darbai nebuvo įprasti komunaliniai patarnavimai, šalių aptarti Nuomos sutarties 1.6. p., kadangi pareikalavo nemažai ieškovo darbuotojų laiko ir pastangų. Be to, samdyti šiems darbams specializuotą įmonę būtų kainavę gerokai brangiau. Pažymi, kad atsakovas reikalavimo įskaityti netesybas į nuostolių sumą nebuvo reiškęs pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovo reikalavimas atlikti netesybų ir nuostolių įskaitymą nėra galimas apeliacinės instancijos teisme. Be to, atsakovas nekvestionavo Nuomos sutartyje nurodytų netesybų dydžio, todėl daro išvadą, jog netesybų dydį laikė tinkamu. Be to, atsakovas yra verslininkas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo 126,53 Eur, ieškovas vadovaudamasis LR CK 6.54 str. 3 d., laiko, jog atsakovas delspinigius jau yra sumokėjęs, todėl pagal CK 6.258 str. 3 d. teismo sprendimu priteista suma, neturėtų būti mažinama.?
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2011-05-10 ieškovas UAB ,,Nota Grupė“ (ankstesnis pavadinimas UAB ,,Labochema“) ir UAB ,,MD Finance“ sudarė nuomos sutartį Nr. 11/05-34, kuria ieškovas perdavė atsakovui nuomos teise negyvenamąsias 107 kv. m. bendrojo ploto sandėliavimo patalpas naudoti prekių sandėliavimui, esančias (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-6). Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal šią sutartį, ieškovas 2014-05-30 raštu pareikalavo ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo padengti susidariusį įsiskolinimą, ir įspėjo, jog to nepadarius nutrauks sutartį. Nurodė, kad tokiu atveju reikalavimas laikytinas rašytiniu pareikalavimu išsikelti iš patalpų per 30 dienų pagal sutarties 2.6. p. (b.l. 16). Ginčo dėl to, jog atsakovas, gavęs raginimą (b.l. 116-117), įsiskolinimo nurodytu terminu nepadengė, taip pat per 30 dienų iš nuomojamų patalpų neišsikėlė, nėra. Ieškovas 2014-08-04 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 024469 (1248,44 Lt sumai), 2014-09-04 - Nr. 024625 (1083,66 Lt sumai) bei 2014-10-31 - Nr. 024823 (1738,38 Lt sumai) (b.l. 17-18, 29), bei kreipėsi į teismą dėl 1178,89 Eur skolos ir 115,75 Eur delspinigių iš atsakovo priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškovui sumokėjo 126,53 Eur ir ieškovas šia suma sumažino savo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas patikslintus ieškovo reikalavimus tenkino visiškai. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuria nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 771,29 Eur sumos priteisimo. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi 1) teismas nieko nepasisakė dėl atsakovo nurodyto argumento apie sumokėto užstato įskaitymą į skolos sumą; 2) teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl 2014-10-31 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų sumų už krovos darbus, šiukšlių išvežimą bei patalpų tvarkymo darbus, pagrįstumo; 3) nepagrįstai priteisė įsiskolinimą už 2014 m. spalio mėnesį, nors atsakovas sandėliu tuo metu nebesinaudojo; 4) teismas priteisė aiškiai per dideles netesybas.
Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos dalies teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl sumokėto užstato įskaitymo į skolos sumą
Apeliantas, vadovaudamasis 2011-05-10 Nuomos sutarties 1.4 punktu, numatančiu, kad per 5 darbo dienas nuo Nuomos sutarties pasirašymo, Nuomininkas sumoka vieno mėnesio nuomos kainos užstatą t.y. 605 Lt, kuris grąžinamas pasibaigus sutarties terminui ir/arba Nuomininkui išsikėlus ir atskaičius nesumokėtos nuomos mokesčio, komunalinių paslaugų sumos bei nuostolius jei tokių atsirado dėl Nuomininko kaltės, teigia, jog į skolos sumą turėjo būti įskaitytas ieškovui sumokėtas užstatas, kuris atsakovui nebuvo grąžintas. Pažymėtina, kad Nuomos sutarties 1.5. punktas numato, kad nuomininkui išsikėlus anksčiau nei numatyta šios sutarties 1.2. punkte, užstatas lieka nuomotojui kaip kompensacija, išskyrus Nuomos sutarties 4.2. p. numatytą atvejį (nuomos sutarties nutraukimas nuomininko reikalavimu, jeigu nuomotojas nevykdo sutarties įsipareigojimų). Bylos duomenimis, Nuomos sutartis buvo nutraukta nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko kaltės, t.y. dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo, todėl sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad apelianto ieškovui sumokėtas užstatas liko ieškovui kaip kompensacija už Nuomos sutarties nutraukimą anksčiau laiko dėl apelianto kaltės.
Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo reikalavimus, dėl minėto atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumento nepasisakė. CPK 328 str. draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą formaliais pagrindais, todėl nenustačius pagrindo įskaityti apelianto sumokėto užstato į skolos sumą, nėra pagrindo naikinti šios skundžiamos teismo sprendimo dalies.
Dėl ieškovo reikalavimo apmokėti už krovos darbus, šiukšlių išvežimą bei patalpų tvarkymo darbus.
Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl 2014-10-31 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų sumų už krovos darbus, šiukšlių išvežimą bei patalpų tvarkymo darbus, pagrįstumo.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).
Nagrinėjamu atveju, ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 2014-10-31 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 024823 išvardintos sumos už krovos darbus, šiukšlių išvežimą bei patalpų tvarkymo darbus, nėra įprasti sutartyje aptarti patarnavimai. Su šiais argumentais nėra pagrindo nesutikti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria ir apelianto pozicijai, jog tokiu atveju ieškovas turi įrodyti patirtų nuostolių (išlaidų) dydį.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas pagrindė aplinkybes dėl atsakovo netinkamo patalpų ir lauko teritorijos sutvarkymo, dėl lauko teritorijoje sudėtomis prekėmis užkrauto pravažiavimo į ieškovui priklausančią teritoriją, dėl kurių ieškovas privalėjo patalpas tvarkyti bei atlikti krovos darbus. Pažymėtina, kad byloje yra pakankamai duomenų apie būtinybę ieškovui atlikti atsakovo prekių krovos darbus, kuomet šiomis prekėmis buvo užkrautas pravažiavimas. Šias aplinkybes patvirtina tiek šalių susirašinėjimas (ieškovo reikalavimai iki 2014-09-30 susitvarkyti teritoriją (b.l. 83), tiek ieškovo direktoriaus sudarytos komisijos išvadose esantys duomenys (b.l. 28), liudytojo J. G. parodymai. Taip pat apeliacinės instancijos teismo manymu, skundžiamame teismo sprendime padarytos pagrįstos išvados dėl poreikio sutvarkyti patalpas ir dėl to patirtų išlaidų. Teismas išsamiai analizavo atsakovo pozicijos nenuoseklumą dėl paliktų šiukšlių, pagrįstai rėmėsi liudytojo J. G. parodymais, komisijos išvada dėl daiktų perkėlimo iš sandėlio. Šie duomenys, 2014-10-30 buhalterinėje pažymoje esantys duomenys (b.l. 130, 132), leidžia daryti išvadą, kad iš atsakovo pagrįstai priteista 154,54 Eur už krovos bei patalpų tvarkymo darbus.
Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas pagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, jog už šiukšlių išvežimą ieškovas patyrė minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyto dydžio, t.y. 34 Eur, išlaidas (nuostolius). Už šiukšlių tvarkymą ieškovas išlaidas yra paskaičiavęs atskirai, o duomenų apie tai, kas, kur, kokį šiukšlių kiekį vežė, kokias konkrečiai išlaidas patyrė, nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingą išvadą dėl išlaidų už šiukšlių išvežimą pagrįstumo. Todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkintina, teismo sprendimas keistinas, sumažinant iš atsakovo ieškovui priteistą sumą 32,25 Eur (34 Eur – 1,75 Eur (sutartyje numatyta šiukšlių išvežimo kaina)) išlaidų už šiukšlių išvežimą suma.
Dėl įsiskolinimo už 2014 m. spalio mėnesį
Apeliantas teigia, kad 2014-09-20 patalpų priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, jog atsakovas 2014 m. spalio mėnesį buvo išsikraustęs iš patalpų ir jomis nesinaudojo, todėl mano, kad už spalio mėnesį ieškovas nepagrįstai paskaičiavo nuomos mokestį bei komunalines paslaugas. Tačiau šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta.
Pažymėtina, kad atsakovas neneigia, jog sandėlyje ir po 2014-09-20 buvo likę jo daiktų (įrankių). Tai, kad jie netrukdė ieškovui naudotis patalpomis ir jas nuomoti kitiems asmenims, yra subjektyvi atsakovo nuomonė. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo (2014-10-08 G. B. el. laiškas) matyti, kad ieškovas reikalavo atlaisvinti tiek kiemą, tiek boksą, ir nurodė, jog kol atsakovo įrankiai bus bokse, o kieme prekės, ieškovas skaičiuos dvigubą nuomos mokestį (b.l. 19). Tai, kad atsakovui netiko ieškovo nurodyta lauko teritorija prekių sandėliavimui, leidžia spręsti, jog naujas susitarimas nebuvo sudarytas. 2014-10-30 atsakovo darbuotojos K. el. laiškas patvirtina, kad galutinai atsakovas produkciją išvežė 2014-10-29. Be to, jame nurodoma, kad „vadovas turi šiandien arba ryt ryte užsukti pasirašyti patalpų perdavimo – priėmimo akto. Kai tik bus pasirašytas aktas iškart jus informuosiu“ (b.l. 26). Toks laiško turinys rodo, jog iki šios datos pagal sutartį nuomotos patalpos tinkamai nebuvo perduotos. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartyje numatytą pareigą išsikelti, ar ieškovas sutiko, jog ieškovo daiktai spalio mėnesį be jokio mokesčio būtų jo teritorijoje.
Dėl priteistų delspinigių
Nuomos sutarties 2.3 p. numatyta, kad jeigu nuomininkas nesumoka mokesčių sutartyje nustatytu laiku, jis moka nuomotojui delspinigius – 0,1 proc. nuo visos priskaičiuotos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas už delsimą apmokėti PVM sąskaitas-faktūras LBA 024469, LBA 024625 bei LBA, paskaičiavo 116,93 Eur delspinigių (b.l. 38). Apeliantas teigia, kad
priteisti delspinigiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų ir yra aiškiai per dideli, todėl prašo sumažintini iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, t.y. iki 23,15 Eur (115,75/5).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.; tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad netesybos yra akivaizdžiai per didelės. Kasacinio teismo yra ne kartą pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes, priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos, dėl kurių abi šalys susitarė, neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2013, 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013 ir kt.). Šiuo atveju abi sutarties šalys yra verslo subjektai, turintys patirtį verslo ir derybų srityje, galintys numatyti savo galimybes laiku įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir įsipareigojimų nevykdymo pasekmes bei laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Teismas nagrinėjamu atveju neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinio skundo argumentai dėl delspinigių, kaip aiškiai per didelių ir neatitinkančių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, atmestini.
Apeliantas taip pat nurodo, kad priteisus žalos atlyginimą delspinigiai turėjo būti įskaityti į kitus ieškovo nurodytus nuostolius. Pažymėtina, jog šioje byloje priteistų delspinigių ir už atitinkamus darbus priteistų sumų (nuostolių), paskirtis yra skirtinga. Delspinigiais kompensuojami nuostoliai už delsimą vykdyti mokėjimų prievolę, o apelianto nurodomi nuostoliai – tai sumos, tiesiogiai patirtos už atliktus darbus. Dėl šių priežasčių apelianto pozicija dėl privalomo priteistų sumų įskaitymo, laikytina nepagrįsta ir atmestina.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, jog yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą pakeisti, sumažinti iš atsakovo ieškovui priteistą pagrindinės skolos sumą iki 1020,11 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kitos skundžiamo teismo sprendimo dalies apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmestina.
Bylinėjimosi išlaidos.
CPK 93 str. 5 d. numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Pakeitus teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, jam iš atsakovo priteistina 624 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 223 Eur bylinėjimosi išlaidų (200 Eur išlaidos už apeliacinio skundo surašymą, 23 Eur žyminio mokesčio). Ieškovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 363 Eur. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo patenkintų bei atmestų reikalavimų dalį, iš apelianto ieškovui iš viso priteistina 338,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Atsakovo UAB ,,MD Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš UAB ,,MD Finance“ 1020,11 EUR skolą, 115,75 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1135,86 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2015-01-13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 624,00 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Nota grupė“ naudai“.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,MD Finance“ ieškovui UAB „Nota grupė“ 338,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.