- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-1525-880/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06110-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- M. R., A. R.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, veikiantis Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. R. ir A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai pateikė patikslintą pareiškimą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Gribžiniai“, patvirtinti nemokumo administratorės prašomą 121 Eur sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti 650 Eur sumą, kiekvienam pareiškėjui reikalingą pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminų, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projektui parengti ir pateikti teismui.
2. Pareiškėjai patikslintame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog jie tapo nemokūs, kadangi vystė verslą, tačiau verslas nepasisekė, įmonės bankrutavo ir liko negrąžintos skolos. Pareiškėjas M. R. skolinosi pagal vekselius pinigus iš kreditorių, siekdamas plėtoti įmonių veiklą, t. y. nupirkti didesnį kiekį metalo laužo bei jį perparduoti, taip pat laidavo už savo įmones. Pareiškėjas M. R. kitoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat vykdė metalo laužo prekybą, bei siekė greičiau uždirbti, kad galėtų greičiau atsiskaityti su kreditoriais abiejų įmonių. Kreditoriai nesulaukę skolų grąžinimo, kreipėsi su ieškiniais į teismą dėl bankroto bylų iškėlimo įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonėms buvo iškeltos bankroto bylos ir jos šiai dienai yra likviduotos bei liko skolos kreditoriams. Kadangi pareiškėjas M. R. dauguma skolų buvo laiduotojas, tai tos skolos niekur nedingo ir pareiškėjas liko skolingas kreditoriams. Pareiškėjas M. R. neteko darbo, t.y. pagrindinio pragyvenimo šaltinio, todėl niekaip negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas dėjo pastangas, kad uždirbtų pajamų ir atsiskaitytų su kreditoriais, tačiau nepavyko. A. R. buvo nusipirkusi butą už gautą kreditą iš AB „SEB“ banko. Kadangi negalėjo laiku mokėti įmokų bankui, bankas sutartį nutraukė, pardavė butą iš varžytynių ir liko negrąžinta skola bankui. Pareiškėja susidūrė su finansiniais sunkumais, kai neteko darbo, bei sutuoktinio įmonės bankrutavo ir jis taip pat neteko darbo. Taigi pareiškėjas M. R. yra skolingas 1 337 557,55 Eur kreditoriams ir vykdymo išlaidas antstoliams. Pareiškėja A. R. yra skolinga kreditoriams 102 234,61 Eur ir vykdymo išlaidas antstoliams. Pareiškėjų vienintelės šiuo metu gaunamos pajamos yra gaunami darbo užmokesčiai. Pareiškėjas M. R. gauna 1000 Eur atlyginimą per mėnesį, o pareiškėja A. R. gauna 950 Eur atlyginimą per mėnesį. Pareiškėjas nekilnojamojo turto neturi. Pareiškėja A. R. turi šį nekilnojamą turtą: 1/20 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai M. R. ir A. R. kilnojamojo turto neturi.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Pažymėjo, kad VMI prie FM 2024-11-12 Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau — MAIS) balanso duomenimis, M. R. skola valstybės biudžetui yra 38 776,87 Eur (iš jos 35 420,00 Eur sudaro baudos civilinėse bylose). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolių kontoros be jau aukščiau minėtų baudų iš M. R. išieško 3 350,91 Eur baudų ir 2593,76 Eur žyminio mokesčio. A. R. nėra pateikusi gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos (GPM311 forma) už 2021-01-01 — 2021-12-31 laikotarpį, kurią privalėjo pateikti iki 2022 m. gegužės 2 d., kuri vis dar yra aktuali. Pareiga teikti deklaraciją atsirado dėl laikotarpiu 2017-04-07 — 2022-10-04 vykdytos individualios veiklos. Vertinant pareiškėjo M. R. sąžiningumą (ar pats pareiškėjas nepablogino savo turtinės padėties), reikėtų atsižvelgti į tai, kad be M. R. 2024-09-18 pareiškime ir 2024-09-30 patikslintame pareiškime nurodytų, jam vadovaujant bankrutavusių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto bylos buvo iškeltos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas 304324547) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotai teismų buvo pripažinti tyčiniais. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu laikotarpiu 2016-09-30 – 2019-01-14 buvo M. R.. bankroto administratorius 2019-10-17 kreipėsi dėl buvusio direktoriaus M. R. veiklos į Generalinę prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06421-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00473-19 dėl buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų baudžiamojo persekiojimo dėl galimai nusikalstamų veiksmų. Nuo 2019-11-06 šie tyrimai buvo sujungti į vieną. VMI prie FM tyrimo baigtis nežinoma. Nutartyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo bylos kėlimo metu buvo nemoki, todėl, siekdama, kad būtų iškelta restruktūrizavimo byla, Klaipėdos apygardos teismui ir Juridinių asmenų registrui perdavė skirtingus balansus; M. R. šioje bankroto byloje nemokumo administratoriui taip pat neperdavė įmonės turto, kurio bendra balansinė suma 12 977,50 Eur. Šioje nutartyje nevieša pripažinta medžiagos dalis, pateikta iš Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-93-949/2021: kaltinamasis aktas, pranešimas apie įtarimą juridiniam asmeniui, liudytojų apklausos protokolai bei 2021-02-01 pateiktas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ atsiliepime prašė pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims atmesti ir civilinę bylą nagrinėti UAB „Legal Balance“ atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo pareiškimo motyvus šioje byloje, manytina, kad šiandieninę pareiškėjo finansinę būklę lėmė ne kas kita kaip tik neatidus, nerūpestingas ir nesąžiningas pareiškėjo elgesys. Negalima laikyti pareiškėjo sąžiningu, rūpestingu ir apdairiu, atsižvelgiant į tai, kad dalis skolų, kaip galima suprasti iš pateikto pareiškimo, atsirado dėl nerūpestingo paties pareiškėjo elgesio, valdant savo finansinius išteklius bei skolinimosi procesus. Suinteresuotas asmens nuomone, pareiškėjas iš esmės nesiėmė jokių kitų veiksmų, be naujų paskolų ėmimo skoliniams įsipareigojimams dengti, o atvirkščiai – ir toliau gilino savo sunkią finansinę padėtį, skolindamasis įvairaus dydžio sumas. Pareiškėjas, kaip sąžiningas asmuo, atsidūręs sunkioje finansinėje padėtyje, privalėjo imtis aktyvių veiksmų, siekiant gauti daugiau pajamų ir tokiu būdu užsitikrinti finansinį saugumą sau bei tinkamą skolinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams, o ne didinti savo finansinius įsipareigojimus. Pareiškėjo nemokumas yra nulemtas jo pačio nesąžiningų veiksmų bei neapdairaus elgesio, o skoloms atsiradus - nenoro atsiskaityti su kreditoriais. Suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjo veiksmai negali būti laikomi sąžiningais ir jokiais būdais neatitinka atsakingo analogiškoje situacijoje atsidūrusio asmens elgesio standarto. Pareiškėjas nesistengė atsiskaityti su kreditoriais, gilino savo asmenines prievoles, imdamas naujas paskolas, todėl toks elgesys turi būti vertinamas kaip nesąžiningas, o pareiškėjo prašymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą turėtų būti atmestas.
5. Suinteresuoti asmenys UAB „GelvoraSergel“, Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, AB SEB bankas, antstoliai Lina Pužienė, Jonas Petrikas, Irmantas Gaidelis, Dalius Traigys, Virginija Meškauskienė, Brigita Tamkevičienė, Giedrius Jonauskas, Lina Pužienė, Darius Bliznikas, Zenas Zenkevičius, taip pat A. D., DNSB „Uosto banga“, K. Š. pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Atsiliepimas
6. Suinteresuoti asmenys M. P., D. P., S. R. pateikė atsiliepimus kuriuose nurodė, kad pretenzijų pareiškėjams neturi.
7. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė į teismo posėdį neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjams M. R. ir A. R. fizinio asmens bankroto bylą.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš viso pareiškėjas M. R. yra skolingas 1337557,55 Eur kreditoriams ir vykdymo išlaidas antstoliams, o pareiškėja A. R. yra skolinga kreditoriams 102234,61 Eur ir vykdymo išlaidas antstoliams. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų bei jų atstovo paaiškinimų, atsižvelgiant į pareiškėjų turimų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir turtinę padėtį, teismas pripažino, kad pareiškėjai neturi galimybės vykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjai negali įvykdyti, viršija 25 MMA.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas M. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį.
11. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į pareiškėjų amžių, darbinę patirtį, sugebėjimus, jie nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų, grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai būtų siekę susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo ar modifikavimo. Pažymėtina, ir tai, kad pareiškėjų įsiskolinimas kreditoriams nuosekliai tik didėjo. Be to, sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjų elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jų sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kaip minėta šio sprendimo 28 punkte toks pareiškėjų pasyvumas ir nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, laikytinas nesąžiningu ir yra atskiras (savarankiškas) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą.
12. Be to, A. R. nėra pateikusi gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos (GPM311 forma) už 2021-01-01 — 2021-12-31 laikotarpį, kurią privalėjo pateikti iki 2022 m. gegužės 2 d., kuri vis dar yra aktuali. Pareiga teikti deklaraciją atsirado dėl laikotarpiu 2017-04-07 — 2022-10-04 vykdytos individualios veiklos.
13. Vertinant pareiškėjo M. R. sąžiningumą (ar pats pareiškėjas nepablogino savo turtinės padėties), teismas atsižvelgė į tai, kad be M. R. 2024 m. rugsėjo 18 d. pareiškime ir 2024 m. rugsėjo 30 d. patikslintame pareiškime nurodytų, jam vadovaujant bankrutavusių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto bylos buvo iškeltos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotai teismų buvo pripažinti tyčiniais.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį ir iškelti bankroto bylą pareiškėjams, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Gribžiniai“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Abu pareiškėjai nepatenka nei į vieną FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje punktą, kuriuo galima atsisakyti iškelti bankroto bylą. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad abiejų pareiškėjų skolos viršyti 25 MMA, abu pareiškėjai yra nemokūs jau seniai, neturi žalingų įpročių, bei priklausomybių azartiniams žaidimams, nėra teisti už nusikaltimus, bei nebuvo pareiškėjams pradėti fizinio asmens bankroto procesai per 10 metų.
Šalies argumentai
14.2. Pareiškėjai nebuvo pasyvūs bei iš visų pastangų stengėsi atsiskaityti su kreditoriais, tačiau pareiškėjui M. R. verslas nepasisekė, todėl ir liko skolingas kreditoriams. Pareiškėja A. R. su verslu iš viso nebuvo susijusi ir buvo išlaikoma sutuoktinio. Jo verslui nepasisekus, ji tapo nemoki. Jos gaunamas darbo užmokestis buvo minimalus, todėl negalėjo padengti skolų, dėl ko bankas pardavė butą, o ji dar liko už jį skolinga.
Atsiliepimas
14.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nedėjo pastangų grąžinti skolas kreditoriam bei su jais nesiderėjo dėl skolų grąžinimo, nes kai kurie kreditoriai atsiliepimuose nurodė, kad pareiškėjui jokių turtinių pretenzijų neturi, kas rodo, kad su jais buvo susitarta bei jiems atlyginta.
14.4. Pareiškėjai bandė tartis su kreditoriais, tačiau kreditoriai jokių nuolaidų nedarė ir visi reikalavo visų skolų grąžinimo. Pareiškėjo skolos atsirado laidavus už jo bendroves, kurios bankrutavo.
14.5. Pareiškėja A. R. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nedirbo, negavo pajamų, todėl jai ir nekilo pareiga teikti deklaraciją. Šiuo metu deklaracija yra pateikta.
14.6. Pareiškėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. spalio 22 d. Minėtai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, nes ji buvo nemoki. Po kurio laiko gavo pranešimą, kad bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tačiau jam jokių pretenzijų niekas nepareiškė, nebuvo iškelta jokių baudžiamųjų ar pareikštų civilinių ieškinių. Be to, pareiškėjas nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo prijungimo
15. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2021 metus. Nurodė, kad minėtu laikotarpiu nedirbo ir pajamų negavo, todėl jai nekilo pareiga teikti deklaraciją, iš kurios matyti, kad šiuo laikotarpiu pajamų negavo.
16. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės teikiamais naujais įrodymais, pažymi, jog jie susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, minėtų įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, minėti įrodymai prie bylos pridėtini.
Dėl skolininkų nesąžiningumo kaip atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą sąlygos pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą
18. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens bankroto bylą atsisakoma iškelti.
19. Iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, nagrinėjamoje byloje aktualus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas. Jame reglamentuojama, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
20. Taigi, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl: (i) CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo; (ii) tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus; (iii) tyčinių veiksmų sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; (iv) sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nes jie per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokūs dėl sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
22. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas, užkertantis kelią fiziniam asmeniui bankrutuoti, gali būti konstatuotas ne tik dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir panašias aplinkybes), bet ir dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra savo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu šio įstatymo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Be to, pažymima, kad sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas. Aptariamų principų svarba nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant FABĮ normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023).
24. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą, net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas).
26. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas net yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas).
27. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjai į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 18 d., o jų patikslintas pareiškimas priimtas 2024 m. lapkričio 8 d. Taigi atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką laikotarpis, per kurį vertinami pareiškėjų veiksmai sąžiningumo aspektu yra nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties.
28. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad pareiškėjai yra nemokūs, nes neturi galimybės vykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjai negali įvykdyti, viršija 25 MMA. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjų nemokumo atsiradimo momento, tiksliau nenurodė, kada pareiškėjai tapo nemokūs tai yra objektyviai nebeturėjo galimybės padengti susidariusių įsipareigojimų iš gaunamų pajamų ir nebegalėjo to padaryti per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
29. Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pridėtų įrodymų matyti, kad pareiškėjos A. R. atžvilgiu išieškojimai antstolių kontorose pagal vykdomuosius dokumentus pradėti vykdyti nuo 2012 m. lapkričio 28 d., paskutinis išieškojimas pradėtas 2020 m. sausio 31 d. Tuo tarpu pareiškėjo M. R. atžvilgiu išieškojimai antstolių kontorose pagal vykdomuosius dokumentus pradėti vykdyti nuo 2010 m. sausio 15 d., o paskutinis išieškojimas pradėtas vykdyti 2023 m. lapkričio 7 d.
30. Nagrinėjamu atveju nemokumo nustatymo momentas yra svarbus, kadangi byloje taip pat būtina nustatyti, ar jį lėmė nesąžiningi pareiškėjų veiksmai, o būtent, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad tuo atveju, kai fizinio asmens nemokumas atsirado anksčiau nei FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą 3 metų terminas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas apskritai negali būti taikomas. Taigi pirmosios instancijos teismui nenustačius pareiškėjų nemokumo momento, negalėjo būti tinkamai įvertintos ir pareiškėjų nemokumą sukėlusios priežastys.
32. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 41 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 28 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas nutartyje aptarė įvairias aplinkybes galimai įrodančias pareiškėjų nesąžiningumą, tačiau nepasisakė, kokią įtaką jos turėjo pareiškėjų nemokumui, t. y. byloje nenustatytas priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad atsižvelgiant į pareiškėjų amžių, darbinę patirtį, sugebėjimus, jie nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų, grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams, taip pat nesiekė susitarti su kreditoriais dėl skolų grąžinimo.
34. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, ar pareiškėjai objektyviai galėjo gauti daugiau pajamų, t. y. neišsiaiškino, koks jų išsilavinimas, darbinė patirtis, galimybės susirasti kitą darbą ar persikvalifikuoti ir pan. Taip pat teismas išvis nepasisakė apie tai, kad abu pareiškėjai bylai aktualiu laikotarpiu dirbo ir gavo darbo užmokestį. Iš prie pareiškimo pridėtų įrodymų matyti, kad pareiškėja A. R. pagal 2020 m. gegužės 25 d. sudarytą Darbo sutartį Nr. 003 dirba (duomenys neskelbtini) vadybininke. Tuo tarpu pareiškėjas M. R. pagal 2019 m. sausio 10 d. Darbo sutartį Nr. 01/10 dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju bei filialo Ispanijoje direktoriumi. Taip pat į bylą pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą pareiškėjų darbo užmokestį. Vis tik šios aplinkybės byloje analizuotos nebuvo. Pažymėtina, kad asmens gebėjimas realizuoti save darbo rinkoje siejamas su daugeliu aspektų – t.y. priklauso tiek nuo išorinių veiksnių – profesijos paklausa, rinkos pokyčiai ir k.t., tiek nuo asmeninių savybių - išsilavinimo, gebėjimų, papildomų įgūdžių ir kt. Todėl asmens gaunamas darbo užmokestis negali būti tiesiogiai siejamas su jo sąžiningumu.
35. Taip pat nors pirmosios instancijos teismas akcentavo tai, kad pareiškėjai nesiekė susitarti su kreditoriais dėl skolų grąžinimo, tačiau nieko nepasisakė apie tai, kad iš esmės visos skolos kreditoriams yra išieškomos antstolių kontorose pagal vykdomuosius dokumentus. Atitinkamai nieko nepasisakyta ir apie tai, kad nemaža dalis pareiškėjų skolų antstolių kontorose yra išieškoma jau daugiau nei 10 metų. Taip pat nenustatyta, kokią dalį skolų pareiškėjai yra grąžinę, nes dalis kreditorių atsiliepimuose nurodė, kad pretenzijų pareiškėjams neturi.
36. Bankroto bylos (įmonių ar fizinių asmenų) susijusios su viešuoju interesu, todėl teismas jose turi būti aktyvus, pats rinkti įrodymus. Iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, jog pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
37. Be to, dalis pirmosios instancijos teismo aptartų aplinkybių yra neaktualaus laikotarpio.
38. Pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismas nutartyje gana išsamiai aprašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendį, kuriuo pareiškėjas M. R. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, tačiau nepasisako, nei kaip minėtas nuosprendis yra susijęs su pareiškėjo nemokumu ar su jo nesąžiningais veiksmais šios bylos kontekste, o būtent sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Juo labiau, kad kaip jau minėta aukščiau nei pats 2018 m. birželio 18 d. nuosprendis, nei jame nurodytos veikos, padarytos 2014 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, nėra aktualaus laikotarpio sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą.
39. Tas pats pasakytina ir apie pirmosios instancijos teismo nurodytą aplinkybę, kad be pareiškėjui M. R. vadovaujant bankrutavusių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto bylos buvo iškeltos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotai teismų buvo pripažinti tyčiniais.
40. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta 2016 m. lapkričio 15 d., o 2019 m. spalio 3 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta 2017 m. balandžio 18 d., o jos vadovu buvo G. R. (pareiškėjo brolis). 2020 m. gruodžio 22 d. priimtas sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės pabaigos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta 2019 m. rugsėjo 16 d., o 2020 m. spalio 22 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta 2019 m. spalio 7 d., o 2023 m. kovo 6 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 6 d. nutartimi, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 15 d. nutartimi bankrotai pripažinti tyčiniais.
41. Taigi visoms aukščiau nurodytoms bendrovėms bankroto bylos iškeltos, o kai kurių iš jų bankrotai pripažinti tyčiniais ne šiai bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. ne nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. Todėl vėlgi neaišku, kaip šios aplinkybės pagrindžia pareiškėjo nesąžiningumą.
42. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nenustačius konkretaus nemokumo momento, nesiaiškinus pareiškėjų nemokumą sukėlusių priežasčių, nėra galimybės pašalinti ir kilusių abejonių dėl pareiškėjų sąžiningumo, t. y. nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio tarp jų galimai nesąžiningų atliktų veiksmų (neveikimo) bei kilusio nemokumo. Kaip minėta, teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, todėl savo iniciatyva gali surinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos reikšmingos aplinkybės.
43. Kadangi apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, nes tuo bylos šalims būtų užkirsta teisė į apeliaciją, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 71 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjų M. R. ir A. R. atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.