Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjų M. R. ir A. R. atstovo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Verslo teisė‘‘ įgaliotam atstovui Irmantui Lengvinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. R. ir A. R. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotiems asmenimis antstoliui Rimantui Vizainiškiui, antstoliui Aleksandrui Selezniovui, antstoliui Vytautui Mitkui, antstoliui Dariui Stakeliūnui, antstoliui Giedriui Jonauskui, antstoliui Viktorijai Vėliuvienei, antstoliui Jonui Petrikui, antstoliui Irenai Beliačic, antstoliui Robertui Vasiliauskui, antstoliui Dariui Bliznikui, antstoliui Virginijai Meškauskienei, antstoliui Irmantui Gaideliui, antstoliui Linai Pužienei, antstoliui Vidai Daugirdienei, antstoliui Brigitai Tamkevičienei, antstoliui Neringai Lipeikienei, antstoliui Ramūnui Kamarauskui, antstoliui Ingai Karalienei, antstoliui Gintui Badikoniui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, D. T., K. Š., AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, D. P., UAB „Legal Balance“, UAB „TECHNOPARKAS“, M. K., E. M., T. Č., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, A. K., antstoliui Zenui Zenkevičiui, UAB „Ignitis“, M. P., AB „SEB“ bankas, DNSB „Uosto banga“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, B. V., UAB „Gelvora Sergel“, Lietuvos Respublikai, S. R., A. D., V. V., UAB „Sėkmės industrija“, nemokumo administratorius UAB „Verslo teisė“, išnagrinėjo bankroto administratoriaus UAB „Verslo teisė“ prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą netenkintinas.

12. Fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir FABĮ) 8 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių, pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui FABĮ 8 straipsnio 2 dalis). Plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 8 straipsnio 5 dalis).

13. FABĮ 8 straipsnis įgaliojimus tvirtinti planą suteikia tik teismui. Plano nepatvirtinimas sukelia neigiamas pasekmes bankrutuojantiems asmenims, nes teismui nepatvirtinus plano, bankroto byla nutraukiama (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. FABĮ 1 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą.

15. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019). Taip pat teismų praktikoje pasisakyta, jog spręsdamas klausimą, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. sausio 21 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame, be kita ko, buvo sprendžiamas bankrutuojančių M. R. ir A. R. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo klausimas. Kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 212 161,31 Eur dydžio tai sudaro 24,42 procentų nuo visų kreditorių susirinkime dalyvaujančių ir iš anksto raštu balsavusių kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos Pakartotiniame kreditorių susirinkime kvorumo reikalavimas netaikomas (FABĮ 25 straipsnio 10 dalis). Balsavimo raštu biuletenius pateikė: AB SEB bankas; VSDFV, Klaipėdos skyrius; Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM.

Dėl būtinųjų išlaidų, mokumo atkūrimo priemonių

19. Kreditoriai nesutinka su pareiškėjų nurodytu gaunamų pajamų paskirstymu administravimo išlaidų dengimui, pragyvenimui ir kreditorinių reikalavimų vykdymui. Kreditoriai kvestionuoja, kodėl buvo padidintos pragyvenimui skirtos lėšos po to, kai jų dydis nustatytas teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi. Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo paaiškino, kad šį, nurodytų būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinų lėšų padidėjimą, iš esmės lėmė advokato klaida, kai per klaidą pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nurodant būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą lėšų sumą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjai turi nepilnametį vaiką ir kad jo būtinųjų poreikių užtikrinimui taip pat būtina numatyti piniginių lėšų sumą. Administratoriaus įgaliotas asmuo pažymėjo, kad prašoma patvirtinti būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga suma yra 1 690,00 Eur kas vienam šeimos nariui sudarytų tik 563,33 Eur, kas nelaikytina didele ar neproporcinga suma vieno asmens pragyvenimui.

20. Teismas susipažinęs su bankrutuojančių asmenų patikslintu plano projektu nustatė, kad pareiškėjų gaunamas pajamas sudaro M. R. 1716,70 Eur darbo užmokestis A. R. 1570,00 Eur neatskaičius mokesčių. A. R. turi 1/20 dalį žemės sklypo, kurį bankroto proceso metu planuojama parduoti, kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, skolininkų neturi. Pareiškėjai įsipareigojo ieškotis geriau apmokamo darbo, atitinkančio jų sveikatos būklę ir kvalifikaciją, domėtis darbo skelbimais, po pusės metų peržiūrėti būtinųjų poreikių tenkinimui būtinas išlaidas, bei esant poreikiui bankroto administratoriui ir kreditoriams teikti paaiškinimus bei įrodymus kokių veiksmų ėmėsi, siekdami gauti didesnes pajamas.

21. Pareiškėjų būtinųjų poreikių tenkinimui skiriama po 845 Eur kiekvienam, kurią sudaro 400 Eur maistui, 50 Eur vaistams, higienos priemonėms, rūbams ir pan., 150 Eur buto nuomai, 55 Eur komunaliniams patarnavimams bei 190 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui. Prašymo nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad mokumo atkūrimo plane bankrutuojantys M. R. ir A. R. pateikė neteisingą informaciją apie turtą ir pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis. Nėra duomenų, kad jie būtų sudarę kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, ar tapo nemokūs dėl žalingų įpročių. Nenustatyta, kad po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojantys asmenys būtų nuslėpę bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą.

22. Teismas, turi atsižvelgti į fizinių asmenų (kaip subjektų byloje) prigimtį ir požymius, įvertinti pareiškėjo teises bankrutuoti normalias gyvenimo sąlygas užtikrinančiomis sąlygomis, bei tinkamai aiškinti FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas dėl pareiškėjo būtinųjų išlaidų dydžio nustatymo mokumo atkūrimo plane. Ginčai dėl bankrutuojančio fizinio asmens būtinųjų išlaidų dydžio turi būti sprendžiami apsaugant pagrindines žmogaus teises, nurodant tokį būtinųjų išlaidų dydį, kad būtų patenkinti būtinieji asmens poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, darbui, ryšiams ar transportui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis). Asmens mokslo, poilsio, laisvalaikio poreikiai gali būti laikomi antraeiliais poreikiais, kuriems užtikrinti piniginės lėšos skiriamos tik kreditorių pritarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Teismas sutinka su administratoriaus pozicija, kad neaiškumus dėl padidėjusių būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingų lėšų ir poreikį jas padidinti lėmė tai, kad pareiškimo rengimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjai turi nepilnametį vaiką ir dėl neapdairumo vaiko išlaikymo išlaidos nebuvo įtrauktos į būtinųjų poreikių tenkinimui numatomą piniginių lėšų sumą. Teismui pateiktas vaiko gimimo liudijimas, kuris patvirtina, kad nurodomos aplinkybės dėl vaiko išlaikymo yra teisingos. Teismas atsižvelgdamas į pareiškėjų konkrečių poreikių turinį, daro išvadą, kad mokumo atkūrimo plane numatomas būtinųjų išlaidų dydis, užtikrinant fizinio asmens gyvenimo sąlygas, yra protingas, teisingas ir sąžiningas.

23. Taip pat suinteresuoti asmenys išreiškė pastabas, kad pareiškėjai tik deklaratyviai nurodo ieškantys geriau apmokamo darbo, tačiau realių pastangų nededa, o vien tik CV pateikimas į tam tikros platformas ar tam tikros specializacijos darbo paieškos, nėra pakankamos pastangos, ieškant geriau apmokamo darbo.

24. Patikslintame mokumo atkūrimo plane (7 punkte), pareiškėjai įsipareigojo ieškoti geriau apmokamo darbo, esant galimybei užsiimti individualia veikla, teikti kreditoriams duomenis apie atliktus darbo paieškos veiksmus. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjas siekia tinkamai įgyvendinti mokumo atkūrimo planą ir nepažeisti kreditorių interesų. Tai, kad šiuo metu gaunamos pareiškėjų pajamos yra nepakankamos patenkinti kreditorių pageidaujamo reikalavimo dydžio negali būti pagrindu netvirtinti mokumo atkūrimo plano, įvertinant ir tai, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane yra numatytos priemonės didinti gaunamą darbo užmokestį, byloje pateikti rašytiniai duomenys, kad bankrutuojantys asmenys aktyviai ieško geriau apmokamo darbo, ko pasėkoje kreditorių patvirtinti finansiniai reikalavimai gali būti dengiami didesne apimtimi.

25. Teismas atkreipia dėmesį, kad FABĮ 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos (tarp kurių – pirmiau nurodyta pareiga dirbti, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti surasti geriau apmokamą darbą) turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai, jų įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu. Teismo vertinimu, asmenų pastangos, siekiant susirasti geriau apmokamą darbą, turi būti vertinamos viso bankroto proceso metu, o ne vien tik mokumo atkūrimo plano tvirtinimo metu, įdėtas asmenų pastangas susirasti geriau apmokamą darbą. Pažymėtina, kad darbo skelbimų patikra ir skelbimų apie darbo paieškas pateikimas yra darbo paieškos veiksmai. Be o pradėjus vykdyti individualią veiklą bus galima tikslinti mokumo atkūrimo planą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad pareiškėjai nededa pastangų susirasti geriau apmokamą darbą ar gauti didesnes pajamas, ar būtų nesąžiningi ir pažeistų kreditorių interesus, tačiau nurodytos aplinkybės konkrečiai turi būti aptartos Plano 7 punkte, todėl aplinkybės dėl papildomo ar geriau apmokamo darbo turi būti tikslinamos ir konkretizuojamos.

26. Kaip minėta, asmenų pastangos susirasti geriau apmokamą darbą ir atkurti savo mokumą, turėtų būti vertinamos viso bankroto proceso metu. Pareiškėjai mokumo plane įsipareigojo, kreditoriams kylant abejonių dėl darbo paieškos intensyvumo, pareiškėjai įsipareigojo teikti duomenis ir informaciją apie atliekamus veiksmus. Be to, FABĮ įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo tuo atveju, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

27. Kreditorius AB „SEB“ bankas išreiškė pastabas, kad mokumo atkūrimo plane pateikiamos bankrutuojančių asmenų pajamos turėtų būti pateikiamos atskaičius mokėtinus mokesčius, kad būtų aišku, kokias pajamas bankrutuojantys asmenys gaus/gauna į rankas ir nuo kurių bus atskaičiuojamos mokumo atkūrimo plane pateikiamos išlaidos (būtinųjų poreikių, administravimo, kreditorių reikalavimu tenkinimo). Bankroto administratoriaus atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjų gaunamos pajamos nurodytos neatskaičius mokesčių, nes tokios jos yra oficialiai nurodytos darbo sutartyse. Tuo tarpu rengiant planą 2025 m. gruodžio mėnesį, kai nuo naujų metų keičiasi mokesčių tarifai ir minimalaus darbo užmokesčio dydžiai, pareiškėjams buvo sudėtinga tiksliai apskaičiuoti gaunamo darbo užmokesčio „į rankas“ sumas.

28. Kaip buvo minėta anksčiau, spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismo vertinimu tokie techninio pobūdžio klausimai, kaip darbo užmokesčio nurodymas iki mokesčių ar po jų atskaičiavimo, nėra mokumo atkūrimo plano trūkumas ir negali būti kliūtimi tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Be to tokį apskaičiavimą galima atlikti bet kada bankroto proceso metu, tai yra techninio pobūdžio klausimas.

Dėl bankroto administravimo išlaidų dydžio

29. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas reikalavimas plane nurodyti bankroto administravimo išlaidų sumą ir jos pagrindimą. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad teismui tvirtinti pateiktame plano projekte aptarta bankroto administravimo išlaidų suma, kaip tai numatyta FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje.

30. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plane išdėstytas administravimo išlaidų būtinumas, pagrįstumas. Bankroto administratoriui UAB „Verslo teisė“ mokamas mėnesinis atlyginimas bus 90 Eur + PVM, už kalendorinį mėnesį, už kiekvieną bankrutuojantį asmenį. Taip pat 10 Eur + PVM, už kalendorinį mėnesį, už kiekvieną bankrutuojantį asmenį kanceliarinėms ir transporto išlaidoms padengti.

31. Teismo nuomone mokėjimo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti nėra neproporcingai per didelės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant įmonių bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-219/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1059-826/2017). Administratorius viso plano įgyvendinimo laikotarpio metu privalės vertinti pareiškėjų elgesio sąžiningumą, kontroliuoti jų gaunamas pajamas, kaupti informaciją ir ją teikti suinteresuotiesiems asmenims, administruoti ir skirstyti gaunamas lėšas, esant poreikiui spręsti dėl būtinybės planą tikslinti ir pan. Teismas pažymi, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalis numato, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vadinasi, kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos yra pakankamai pagrįstos ir atitinka administratoriaus atliekamas funkcijas, bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

Dėl kreditorinių reikalavimų atskyrimo

32. Kreditorius AB „SEB“ atsiliepime nurodė, kad teikiant kreditorinius reikalavimus buvo aiškiai nurodyta pagal kokias sutartis AB SEB bankui yra skolinga A. R. ir pagal kokias sutartis AB SEB bankui yra skolingas M. R.. Aiškiai buvo nurodytos bankrutuojančių asmenų skolos: A. R. įsipareigojimai AB SEB bankui yra susidarę pagal 2006 m. gruodžio 12 d. kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su visais pakeitimais bei papildymais bei 2007 m. sausio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais pakeitimais bei papildymais. Skola 89 466, 82 Eur. M. R. įsipareigojimai AB SEB bankui yra susidarę pagal 2007 m. sausio 19 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais pakeitimais bei papildymais. Skola 68 395,04 Eur. Nors teismo nutartyje ir yra nurodytas bendras AB SEB banko kreditorinis reikalavimas mokumo atkūrimo plane, bankrutuojančių asmenų įsįpareigoįimai/isiskolinimai, turi būti atskirti, nes bankrutuojantys asmenys pagal turimus įsiskolinimus kreditoriui nėra nei solidarūs, nei subsidiarūs.

33. Taip pat A. R. kreditorių finansiniai reikalavimai negali būti tenkinami iš M. R. gaunamų pajamų, o M. R. kreditorių finansiniai reikalavimai negali būti tenkinami iš A. R. gaunamų pajamų. Kreditoriaus AB SEB banko atžvilgiu, finansinių reikalavimų dengimui tenkančios sumos, turėtų būti išskaičiuojamos proporcingai pagal bankrutuojančių asmenų turimus įsiskolinimus. Šio aukščiau išsakytos nuostatos negaliotų, jei abu bankrutuojantys asmenys yra solidarūs pareikštiems reikalavimams.

34. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad apie nurodytas pastabas informavo bankroto administratorių jau prieš pirmąjį kreditorių susirinkimą tiek vėliau, be to šias pastabas nurodė kreditorių balsavimo biuleteniuose, tačiau į šias pastabas atsižvelgta nebuvo.

37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263-706/2015).

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, teikdami patikslintą mokumo atkūrimo planą, neištaisė trūkumų, todėl jeigu būtų patvirtintas toks pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, būtų pažeidžiamas FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros tikslas. Nors AB „SEB“ bankas jau po pirmojo kreditorių susirinkimo išreiškė pastabas dėl bankrutuojančių asmenų kreditorinių įsipareigojimų atskyrimo ir lėšų paskirstymo, pareiškėjai, tikslindami planą, dėl jų visiškai nepasisakė. VMI prie LR FM atsiliepime akcentavo, kad jos kreditorius yra tik M. R., o A. R. neturėtų atsakyti už jo asmenines prievoles.

39. Tačiau vienareikšmiškai daryti išvados, kad pareiškėjai nebendradarbiavo ar netikslino plano negalima. Iš pateiktų duomenų matyti, kad į dalį kreditorių išreikštų pastabų pareiškėjai atsižvelgė ir tikslino planą, teikė jį ne kartą svarstyti kreditorių susirinkimui.

41. Vertinant kreditorių nesutikimo priežastis, pažymėtina, kad kartu (vienoje byloje) bankrutuojantys asmenys gali teikti teismui bendrą mokumo atkūrimo planą, tačiau sutiktina su kreditorių pastabomis, kad tuo atveju, jeigu bendrai bankrutuojantys asmenys turi ne tik bendrų, bet ir atskirų kreditorių, mokumo atkūrimo plane turėtų būti nurodomi bendri kreditoriai, bei kiekvieno pareiškėjo asmeniniai kreditoriai ir prievolės taip pat nurodoma kaip bus tenkinami šių kreditorių reikalavimai. Taip pat plane turi būti nurodoma kaip naudojamos bendros ir asmeninės lėšos bei turtas, kad asmeniniai reikalavimai, kiek tai įmanoma, būtų tenkinami iš to sutuoktinio turto/pajamų, kuris turi asmeninę prievolę.

43. Nagrinėjamu atveju iš kreditoriaus pateikto atsiliepimo bei balsavimo biuleteniuose nurodytų pastabų, matyti, kad nuo pirmojo kreditorių susirinkimo AB „SEB“ bankas reiškė administratoriui pastabas dėl kreditorių atskyrimo, tačiau byloje duomenų, jog bankroto administratorius su kreditoriumi bendradarbiavo, analizavo šį klausimą ar pareiškėjai atsižvelgiant į šią pastabą atliko plano projekto pakeitimus, nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats bankroto administratorius. Administratoriaus teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad AB „SEB“ kreditorinis reikalavimas bendrai abiejų skolininkų turimų įsipareigojimų sumai, buvo patvirtintas teismo nutartimi, nereiškia, kad kreditorius pripažino šią prievolę bendra ir dėl to nėra reikalinga atsižvelgti į susirinkimo metu išdėstytas pastabas dėl kreditorių atskyrimo.

45. Vertinant nepritarimo planui priežastis būtina įvertinti jų svarumą, ar planas toks ydingas ir reikšmingai prieštarauja kreditorių interesams, kad būtų proporcinga ne tik netvirtinti mokumo atkūrimo plano, bet ir nutraukti bankroto bylą. Bankroto bylos nutraukimas yra kraštutinė priemonė. Siekiant užtikrinti tiek bankrutuojančio asmens, tiek ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, turi būti suteiktas prioritetas bankroto bylos tęstinumui, bet ne jos formaliam nutraukimui, o bankroto bylos nutraukimas šiuo atveju būtų visiškai neproporcinga priemonė. Nagrinėjamu atveju, plano pagrindinis trūkumas ir kreditorių nepritarimo priežastis, tai, kad bankrutuojančių asmenų asmeniniai kreditoriai plane nurodomi kaip bendri ir nėra nustatyta, jog šiuos kreditorinius reikalavimus asmenys tenkins asmeniškai. Taigi teismo vertinimu, nurodyti plano trūkumai nėra tokie svarūs, rodantys bankrutuojančių asmenų nesąžiningumą ar iš esmės pažeidžiantys kreditorių interesus, dėl ko apskritai plano įgyvendinimas ar viso bankroto procesas būtų neįmanomas.

46. Kaip minėta, plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Plano tvirtinimas neproporcingai ir nepateisinamai suvaržytų kreditorių interesus, todėl Planas netvirtinamas, pareiškėjai ir bankroto administratorius įpareigotini per 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo pateikti patikslintą bankrutuojančių fizinių asmenų M. R. ir A. R. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, FABĮ 8 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

nutaria:

bankroto administratoriaus UAB „Verslo teisė“ prašymo patvirtinti M. R. ir A. R. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą netenkinti.

Nustatyti pareiškėjams M. R., A. R. ir bankroto administratoriui UAB „Verslo teisė“ 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti patikslintą bankrutuojančių fizinių asmenų M. R. ir A. R. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą.

Išsiųsti nutarties kopijas bankroto administratoriui, bankrutuojantiems asmenims ir kreditoriams.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.