- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-830-212/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00894-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Jonaitienė, Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- L. P.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-830-212/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. B. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1064-233/2014 pagal ieškovo L. P. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovė G. B., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakovės G. B. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovui L. P., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. P. prašė nustatyti jų dukros O. P. gyvenamąją vietą su juo, iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė priešieškinį ir prašė nepilnametės dukters O. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Šalys 2014-09-04 pateikė teismui prašymus dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo. Šalys prašė patvirtinti 2014-0903 sudarytą tikos sutartį, grąžinti 75 procentus jų sumokėto žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtino šalių 2014-09-03 taikos sutartį, kurioje nurodyta, kad:
„1. Susitarimas dėl nepilnametės dukters - 2006 m. kovo 3 d. gimusios O. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo:
1.1. G. B. patvirtina, kad šios sutarties sudarymo metu jos faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste:
1.2. Atsižvelgiant į 1.1. punkte nurodytą G. B. patvirtinimą nepilnametes O. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta šalių susitarimu nustatoma su motina G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
1.3. Laikotarpiais, kai G. B. dėl sveikatos būkles, užimtumo ar kitų aplinkybių laikinai negali tinkamai rūpintis dukterimi O. P., O. P. laikinai gyvena su L. P.;
1.4. G. B., ketindama persikelti į kitą gyvenamąją vieta ne (duomenys neskelbtini) mieste ar (duomenys neskelbtini) apskrityje, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomos persikėlimo datos informuoti L. P.. Keisdama gyvenamąją vietą. G. B. privalo įvertinti gyvenamosios vietos pakeitimo Įtaką O. P. interesams ir, esant galimybei, keisdama savo ir O. P. gyvenamąją vietą, nebloginti O. P. bendravimo su tėvu L. P. galimybių. Jei G. B. persikeliant į kitą gyvenamąją vietą ne (duomenys neskelbtini) mieste ar (duomenys neskelbtini) apskrityje, tarp šaliu kyla ginčas dėl gyvenamosios vietos pakeitimo įtakos ir atitikimo O. P. interesams ar šalims nepavyksta susitarti dėl L. P. bendravimo su dukra O. P. tvarkos pasikeitus jos gyvenamajai vietai, L. P. turi teisę kreiptis į teismą dėl šia taikos sutartimi nustatytos O. P. gyvenamosios vietos ar bendravimo su O. P. tvarkos pakeitimo.
1.5. Apie gyvenamosios vietos pakeitimą (duomenys neskelbtini) mieste ar (duomenys neskelbtini) apskrities ribose G. B. privalo L. P. informuoti ne vėliau kaip gyvenamosios vietos pakeitimo dieną.
1.6. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos kreiptis į (duomenys neskelbtini) senamiesčio progimnazija ir (duomenys neskelbtini)pradinę mokyklą, kad O. P. a/k (duomenys neskelbtini) būtų perkelta mokytis į (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą. (duomenys neskelbtini) pradinei mokyklai atsisakius priimti mokytis O. P., šalys bendru susitarimu pasirenka kitą O. P. mokymosi įstaigą (duomenys neskelbtini) mieste.
1.7. G. B. ir L. P. susitaria, jog O. P. lankoma mokykla gali būti keičiama ir parenkama bendru šalių susitarimu. Šalims nesutariant - dėl mokyklos pakeitimo, bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis į teismą.
1.8. L. P. turi teisę gauti visą su dukra O. P. susijusią informaciją iš mokymo ar gydymo įstaigų.
2. Susitarimas dėl skyriumi gyvenančio tėvo L. P. išlaikymo teikimo nepilnametei O. P., a/k (duomenys neskelbtini)
2.1. L. P., a/k (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad padidina dukteriai teikiamo išlaikymo dydi ir nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 metu lapkričio 30 d. moka nepilnametei dukteriai - O. P., a/k (duomenys neskelbtini) gimusiai 2006 m. kovo 3 d., išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 2000.00 Lt (du tūkstančius litų). Nuo 2014 metų gruodžio 01 d. L. P., a/k (duomenys neskelbtini) moka nepilnametei dukteriai - O. P., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 1200.00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) iki vaiko pilnametystes. Mokėjimai kasmet indeksuojami Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
2.2. Piniginės lėšos vaiko išlaikymui pagal šios taikos sutarties 2.1 punktą yra pervedamos į vaiko motinos G. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančių banke AB SEB banke, t. y. išlaikymui skiriama suma pervedama iki einamojo mėnesio 10 d. Vaiko motina G. B. tvarko nepilnametės dukters O. P. išlaikymui gaunamas lėšas uzufrukto teise.
3. Susitarimas dėl skyrium gyvenančio tėvo L. P. bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos:
3.1.Skyrium nuo nepilnametes dukters gyvenantis tėvas L. P. su nepilnamete dukterimi O. P. bendrauja tokia tvarka:
3.1.1. Rugsėjo-gegužės mėnesiais:
darbo dienomis - kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. iki 20 val., paimdamas dukterį iš nuolatines gyvenamosios vietos arba mokymo įstaigos ir grąžina dukterį į nuolatinę gyvenamąją vietą: kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį - paimdamas dukterį šeštadienį iš nuolatines gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 11 val. ir grąžina sekmadienį iki 19 val. į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą;
3.1.2. Birželio - rugpjūčio mėnesiais: darbo dienomis - kiekvieną antradienį nuo 16 val. iki 20 val. ir ketvirtadienį nuo 15 val. iki 21 val., paimdamas dukterį iš jos nuolatines gyvenamosios vietos arba mokymo įstaigos ir grąžina dukterį į jos nuolatine gyvenamąją vietą; kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį - paimdamas dukterį šeštadienį iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 9 iki 11 val. ir grąžina dukterį sekmadieni iki 20 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą:
3.1.3. L. P. atostogų metu birželio-rugpjūčio mėnesiais: L. P. atostogų jo darbovietėje metu birželio - rugpjūčio mėnesiais turi teisę bendrauti su dukterimi ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų iš eiles, konkretų bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su G. B. ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios, paimdamas dukterį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina dukterį į jos nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę atostogų su L. P. dieną ne vėliau kaip iki 21 val. vakaro. Į šiame punkte nurodytą 10 kalendorinių dienų laikotarpį neįskaičiuojamos 3.1.2. punkte nurodytos Lino bendravimo su O. P. dienos.
3.1.4. L. P. bendravimo su dukterimi metu privalo užtikrinti dukters lankomos mokymo ar ugdymo įstaigos lankymą, dalyvavimą pamokose, būreliuose ir užsiėmimuose.
3.1.5. L. P. turi teisę be apribojimu bendrauti su dukra O. P. nuotolinio ryšio priemonėmis, kiek tai yra suderinama su įprastiniu O. P. dienos režimu. G. B. privalo nurodyti L. P. kontaktinius duomenis (telefono numerį, el. pašto adresą ir pan.) reikalingus bendravimui su O. P. nuotolinio ryšio priemonėmis ir nedelsiant informuoti L. P. apie šių duomenų pasikeitimą.
3.2. Šalys supranta, kad šia sutartimi nustatytos L. P. bendravimo su dukra O. P. tvarkos laikymasis yra esminė L. P. sutikimo su šios sutarties 1.2. punkte nustatyta O. P. gyvenamąja vieta sąlyga. G. B. trukdant ar nesudarant sąlygų L. P. bendrauti su O. P. šioje sutartyje nustatyta tvarka, L. P. turi teisę kreiptis į teismą dėl šia taikos sutartimi nustatytos O. P. gyvenamosios vietos ar bendravimo su O. P. tvarkos pakeitimo.
4. Baigiamosios nuostatos
4.1. Teismo išlaidas, susijusias su šios Taikos sutarties patvirtinimu teisme (pašto išlaidos) padengia L. P..
5. Šalių rekvizitai ir parašai
5.1. Šalys, pasirašydamos šią Taikos sutartį, patvirtina, kad šios Taikos sutarties sąlygų turinys Šalims yra suprantamas, aiškus ir atitinka Šalių išreikštą valią”.
Teismas civilinę bylą nutraukė, priteisė iš ieškovo 16,80 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, grąžino M. A. 117,50 Lt už ieškovą sumokėto žyminio mokesčio ir atsakovės atstovei adv. R. N. 108 Lt žyminio mokesčio sumokėto už atsakovę G. B.. Šalių pateiktų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, jog šalys pateikė teismui taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti. Teismui nusprendus patvirtinti šalių pateiktą sutartį, neliko teisinio pagrindo tenkinti šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas sprendė, jog į teismo nutarties rezoliucinę dalį, kuria tvirtintina taikos sutartis, neperkeltini taikos sutarties punktai: „4.1. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisines pasekmes, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6. 985 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 ir 4 dalyje. 293 straipsnio 5 dalyje. 294 straipsnyje. Šalys taip pat žino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6. 985 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 584 ir 587 straipsniais, teismo patvirtinta Taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu.
4.2. Ši Taikos sutartis sudaroma lietuvių kalba.
4.3. Ši Taikos sutartis sudaroma 3 (trimis) vienodos teisines galios egzemplioriais, kurių po vieną perduodama G. B., L. P., o likęs egzempliorius lieka Teisme“, kadangi šie punktai turėtų būti ne taikos sutarties, o prašymo teismui, dėl taikos sutarties patvirtinimo, sudėtine dalimi, nes teisės normomis nustatytų taikos sutarties sąlygų tvirtinimo teisiniai padariniai, nepriklauso nuo šalių valios ir nėra jų susitarimo dalyku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė G. B. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-09-08 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog taikos sutartis buvo pasirašyta apgaulės būdu. Ji sutiko pasirašyti taikos sutartį bet kokiomis sąlygomis, kad tik būtu atiduota jai dukra, kurią ieškovas buvo pagrobęs 2014-08-27. Nuo to laiko ji nieko nežinojo apie dukrą, ar ji sveika, pavalgiusi, dukra nelankė pamokų, nėjo į mokyklą, todėl norėdama susigrąžinti dukrą, sutiko su visomis ieškovo sąlygomis numatytomis taikos sutartyje, taikos sutartį pasirašė 2014-9-03 apie 21.00 val. ir tik po to, advokatės R. N. kontoroje, ieškovas grąžino dukrą. Labai išgyveno dėl dukters saugumo, dėl to, jog dukra buvo pagrobta ir fiziškai atskirta nuo motinos, su kuria ji yra susieta itin stipriu vaiko ir motinos ryšiu. Pažymi, kad normaliomis sąlygomis ir nesant tokio spaudimo, niekuomet ji nebūtu sutikusi pasirašyti tokio turinio taikos sutarties. Taikos sutartis visiškai neatitinka jos valios, prieštarauja ir kenkia jos, kaip suaugusio ir sprendimus galinčio priimti asmens, ir, svarbiausia, nepilnametės dukters Onutės interesams, o būtent: Taikos sutarties 1.4. punktas pažeidžia Konstitucijos 32 str. įtvirtintą teisę laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą, nes šiame punkte numatyta, jog ji privalo gyventi (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) apskrityje, kai tuo tarpu nustatant nepilnamečio gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, gyvenamoji vieta nustatoma ne konkrečiame mieste ar valstybėje, o su tėvu ar motina. Ši sąlyga pažeidžia jos valią, dukters interesus, nes ji ketino keltis gyventi kartu su dukra į (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog ieškovas yra pasiturintis asmuo, o ji sunkiai pragyvena, todėl jai sudėtinga išgyventi (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas su dukra gali susitikinėti kad ir pusiaukelėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ar pats ieškovas atvažiuoti iki dukros. Be to, dukra nebėra maža ir pati po kurio laiko su tarpmiestiniu autobusu galėtų vykti į (duomenys neskelbtini) susitikimams su tėvu L. P.. Taikos sutarties sąlyga, numatanti kuriame mieste ji turi gyventi yra ydinga, prieštarauja jos ir dukters interesams, pažeidžia civiliniame kodekse įtvirtintus nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo principus.
Taikos sutarties 2.1. punktas, nustatantis, jog 3 mėnesius L. P. teikiamas išlaikymas yra 40 procentų didesnis nei teiktinas praėjus 3 mėnesiams, yra ydingas, nes tokiu būdu siekiama ne padidinti dukteriai teikiamą išlaikymą, o kompensuoti būsto nuomos mokestį su sąlyga, jog ji su dukra bus priverstos ir įsipareigos gyventi konkrečiame mieste.
Taikos sutarties 3.1.1. ir 3.1.2. punktai neatitinka vaiko, lankančio mokyklą, interesų, nes numato, kad dukra su tėvu bendrauja darbo dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais) nuo 15 val. arba 16 val. iki 20 val. arba 21 val. Nurodo, kad įprastai ji paima vaiką po pamokų ir važiuoja namo pietauti, kur maistas yra gaminamas namuose ir yra sveikiausias, vėliau mergaitė ruošia pamokas. Taikos sutarties 3.1.1. ir 3.1.2. punktai yra ydingi, kadangi juose nenurodyta, kad tėvas privalo užtikrinti, jog bendravimo su dukra savaitės darbo dienomis metu, tėvas turi užtikrinti, kad vaikas paruoštų pamokas ir atliktų kitas mokykloje gautas užduotis.
Taikos sutarties 3.2. punktas taip pat pažeidžia įstatymų nuostatas, nes esminė vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sąlyga yra ne tai, dėl ko šalys susitaria, o tai, su kuriuo iš tėvu kartu gyvenant geriau bus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai. Teismas negalėjo tvirtinti taikos sutarties, kurioje nurodyta, jog nepilnamečio vaiko gyvenimas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) apskrityje yra esminė sąlyga, nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatant su motina. Sistemiškai aiškinant taikos sutarties 1.2, 1.4. ir 3.2. punktus, negalima buvo tvirtinti taikos sutarties, kurioje nurodyta, kad miestas arba konkreti teritorija apsprendžia, su kuriuo iš tėvų geriau bus užtikrinti vaiko interesai ir taip apriboja kito tėvo konstitucinę teisę pasirinkti gyvenamąją vietą. Sutartis yra ydinga, visiškai neatitiko jos valios, sutartį pasirašė tik ieškovui spaudžiant ir teigiant, kad tai yra vienintelis būdas jai pamatyti dukterį. Be to, būdama tokioje būsenoje negalėjo tinkamai įvertinti sutarties prasmės ir reikšmės. Teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, turi būti panaikinta ir ginčas perduotinas spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-09-08 nutartį palikti nepakeistą. Taikos sutarties sąlygos buvo ne vieno jo vienašališkai primestos, o aptartos ir suderintos 2014-09-03 vykusio susitikimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriuje, kuriame be skyriaus vadovės ir juristės, dalyvavo atsakovė ir jos advokatė. Jis susitikime dalyvavo vienas, be advokato. Taikos sutarties projektą parengė atsakovės atstovė, o jis tik pakoregavo. Be to, iš el. laiškų matyti, jog ne atsakovė, o jis buvo spaudžiamas ir skubinamas greičiau pasirašyti taikos sutartį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog jis darė spaudimą dėl taikos sutarties pasirašymo. Jis elgėsi sąžiningai ir pats po taikos sutarties sudarymo grąžino iš karto atsakovei vaiką. Taikos sutartis teisme buvo patvirtinta praėjus 5 dienoms po vaiko grąžinimo, visą šį laiką atsakovė nesikreipė į teismą dėl tariamai ne laisva valia sudarytos taikos sutarties netvirtinimo – akivaizdu, kad advokatės konsultuojamai atsakovei tuo metu taikos sutartis tiko, buvo priimtina, atsakovės prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo nebuvo atšauktas. Po sutarties pasirašymo, atsakovė SMS žinutėmis iš karto prašė sumokėti pinigus vaiko išlaikymui, taip pat prašė apmokėti vaiko išlaidas mokykloje, vaikas buvo išleistas į (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą. Problemos dėl taikos sutarties prasidėjo tuomet, kai jis norėjo bendrauti su dukra, atsakovė nesutiko su bendravimo tvarka ir jam nebuvo leista bendrauti iki 2014-09-18, tuomet jis kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Jo nuomone, atsakovė padavė atskirąjį skundą dėl taikos sutarties ne todėl, kad sutartis buvo jai nepriimtina, o dėl to, jog ji nenori vykdyti taikos sutartimi numatytų pareigų - sudaryti galimybes jam bendrauti su dukra, nedaryti žalos vaiko teisėms ir interesams kaitaliojant jos gyvenamąją ir mokymosi vietą. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, jog ketina keltis į (duomenys neskelbtini), tačiau jam SMS žinute tvirtino, kad išsinuomojusi butą (duomenys neskelbtini), už kurį reikia sumokėti nuomos mokestį 2 mėnesius į priekį. Mano, kad atsakovė sąmoningai trukdo jam bendrauti su vaiku, bando apsunkinti dalyvavimą auklėjime. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad taikos sutartis prieštarauja konstitucinei teisei pasirinkti gyvenamąją vietą. Taikos sutartis nevaržo atsakovės teisių, ji nustato tvarką, kuria turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvais tokiu atveju, jei atsakovės gyvenamoji vieta keistųsi tokiu būdu, kad esama taikos sutartyje nustatyta bendravimo tvarka, orientuota į situaciją, kai abu tėvai gyvena toje pačioje vietovėje, taptų faktiškai nebeįgyvendinama. Taikos sutartis nustato aiškią ir teisės aktams neprieštaraujančią su vaiko išlaikymu ir auklėjimu susijusių klausimų sprendimo tvarką ir neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, kaip bando įrodyti atsakovė. Atsakovė siekia pakenkti jam ir tokiu būdu vaiką įtraukti į jų tarpusavio konfliktus. Mano, jog nėra pagrindo naikinti teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Būsto, kuriame gyvena vaikas, išlaikymo kaštų dalis teismų praktikoje pripažįstama vaiko išlaikymo išlaidomis, todėl mano, kad skubaus būsto, kuriame gyvens vaikas, nuomos sutarties sudarymo kaštų padengimas numatant papildomas vaiko išlaikymo išlaidas yra visiškai teisėtas. Po pirmųjų trijų mėnesių mokamas išlaikymo dydis atitinka teismų praktikoje nustatomus išlaikymo vaikui dydžius. Be to, sąlygą už pirmus tris mėnesius dėl didesnio išlaikymo į sutartį įtraukė atsakovės atstovė.
Nesutinka su atsakovės argumentais, kad bendravimas su vaiku darbo dienomis yra ydingas, kad nenustatyta jo pareiga pasirūpinti vaiko pamokų paruošimu. Taikos sutartyje bendravimo laikas rugsėjo – gruodžio mėn. numatytas darbo dienomis ne iki 21 val., o iki 20 val. Be to, pamokas dukra gali atlikti iki susitinkant su juo. Tėvų pareiga yra rūpintis vaiko interesais, jo ugdymu ir mokymosi, todėl sutartyje nėra būtinybės numatyti papildomai apie tėvo pareigą kaip nėra būtinybės numatyti, jog būnant su vaiku – jį reikia pamaitinti jei yra alkanas. Atsakovė sudarydama taikos sutartį, buvo konsultuojama advokatės, sutarties sąlygos suderintos tarpininkaujant vaikų teisių tarnybai, atsakovė po taikos sutarties sudarymo nesikreipė į teismą ir neatšaukė prašymo tvirtinti taikos sutartį, nors ji jau buvo atgavusi dukrą. Atsakovė po taikos sutarties sudarymo naudojosi savo teisėmis, nustatytomis taikos sutartyje, jis savo įsipareigojimus vykdė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tariamą spaudimą sudaryti taikos sutartį. Nurodo, kad išvakarėse prieš sudarant taikos sutartį, jo namuose lankėsi vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, kurie bendravo su vaiku ir jokio streso nepastebėjo, mergaitė jautėsi puikiai. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad taikos sutartį ji pasirašė priverstinai, dėl patiriamo streso.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis panaikinama ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 str. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Įstatymas reglamentuoja, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 str. 3 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, išaiškino, kad šalių procesinę teisę sudaryti taikos sutartį lemia dispozityvumo principas, kuris reiškia kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010-11-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-456/2010 ir kt.).
Teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nurodytų nuostatų nesilaikė.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad apeliantė taikos sutartį pasirašė nenaudingomis sąlygomis ir ieškovo spaudimo įtakoje. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė G. B. 2014-09-02 Rokiškio rajono apylinkės teismui pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovas L. P. apgaulės būdu pagrobė jų nepilnametę dukrą O. P., kuri nuolat gyveno su ja ir nuo 2014-08-27 iki 2014-09-03 atsakovė apie dukters buvimo vietą ir jos būklę nieko nežinojo. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 56-59). Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas prieš ją panaudojo smurtą ir dėl to yra iškelta baudžiamoji byla, kuri šiuo metu nagrinėjama Vilniaus rajon apylinkės teisme (t. 1, b. l. 60-62).
Ieškovas neneigia, kad nesuderinęs su atsakove ir be jos sutikimo išsivežė nepilnametę dukrą, patvirtino, kad dukrą atsakovei grąžino tik 2014-09-03, t. y. po taikos sutarties pasirašymo (t. 2, b. l.19) ir tai jis vadina „...sąžiningu bei geranorišku elgesiu“. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, galimai atsakovė pasirašė taikos sutartį neturėdama laisvos pasirinkimo valios ir siekdama atgauti dukrą. Prie atskirojo skundo pateiktas ieškovo 2014-09-02 elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovas savo sąlygas diktavo labai įsakmiai ir tai taip pat atsispindi taikos sutarties 3.2 punkte (t. 2, b. l. 104, 137-138). Kolegija sutinka, kad taikos sutarties 1.4 punktas pažeidžia atsakovės konstitucinę teisę laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą, neapsiribojant tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskritimi. Apie ketinimą persikelti į kitą gyvenamąją vietą ne (duomenys neskelbtini) mieste ar (duomenys neskelbtini) apskrityje, atsakovė įpareigojama informuoti ieškovą net prieš 3 mėnesius. Tuo tarpu įstatymas nenumato, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, privalu nurodyti konkrečią gyvenamąją vietą (CK 3. 169 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ginčijamą taikos sutartį, neįvykdė CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pareigų, nepatikrino ir neįsitikino, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos buvo šalims aiškios ir priimtinos, todėl teismo nutartis pripažintina neteisėta ir dėl šios priežasties naikintina (CPK 337 str. 3 d.), byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Rokiškio rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.