- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-09
- Bylos Nr.
- e2S-528-544/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00894-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Skolininkas
- G. B.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-528-544/2018
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės, skolininkės) G. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4831-233/2018 pagal pareiškėjos antstolės I. B. pareiškimus dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje numatytų priemonių taikymo už sprendimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei G. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja antstolė I. B. 2018 m. kovo 30 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. pareiškimais kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama skolininkei G. B. taikyti CPK 771 straipsnyje numatytas priemones už sprendimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad 2017 m. liepos 3 d. išieškotojas L. P. pateikė vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi O. P. tvarkos, suteikiančios jam, skyrium gyvenančiam nuo dukros, teisę bendrauti su dukra teismo sprendimu nustatyta tvarka, kadangi G. B. nedėjo jokių pastangų, kad nepilnametės dukters ir išieškotojo susitikimai 2018 m. kovo 23 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. įvyktų, neparuošė dukros susitikimui ir išvykimui su tėvu ir tokiu būdu nevykdė teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta L. P. bendravimo su vaiku tvarka. 2018 m. kovo 30 d., vadovaujantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, surašytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos „Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas“. 2018 m. balandžio 4 d. buvo gautas L. P. prašymas dėl akto surašymo ir kreipimosi į teismą, skolininkei nevykdant teismo sprendimo. 2018 m. balandžio 5 d., vadovaujantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, surašytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos „Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas“.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas antstolės I. B. pareiškimus tenkino ir skyrė skolininkei G. B. vienkartinę 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuris buvo pakeistas 2017 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, nevykdymo atvejį (2018 m. kovo 23 d. ir balandžio 3 d.), iš viso 200 Eur dydžio baudą, ją išieškant išieškotojo L. P. naudai. Teismas, įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, tai kad skolininkė G. B. nepateikė įrodymų, jog 2018 m. kovo 23 d. ir 2018 m. balandžio 4 d. nevykdė teismo sprendimo dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių (CPK 178 straipsnis), neužtikrino, kad būtų laikomasi teismo nustatytos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, taip pat į tai, kad nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimas yra ne vienkartinis, kad už teismo sprendimo nevykdymą jai jau buvo skirtos baudos kitose pirmosios instancijos teisme nagrinėtose civilinėse bylose, sprendė, jog skolininkė G. B. reikiamų išvadų nepadarė ir nepanaudojo motinos valdžios dukters atžvilgiu, kad įvykdyti teismo sprendimą, dėl ko yra pagrindas skolininkei skirti 200 Eur baudą. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkė G. B., žinodama jai įstatymu nustatytą pareigą vykdyti teismo sprendimą dėl dukters bendravimo su tėvu teismo sprendimu nustatyta tvarka, turėjo ir turi imtis aktyvių veiksmų, kad užtikrintų sprendimo vykdymą, juo labiau, kad byloje esanti specialistų išvada rodo, jog reikalinga ne vienkartinė psichologo konsultacija, bet ilgesnė, nuolatinė psichologinė pagalba, kuri padėtų vaikui atsikratyti atsiradusių nepagrįstų baimių, padėtų atkurti pasitikėjimą ir saugumo jausmą bendraujant su abiem tėvais, jaustis abiejų tėvų mylimai ir globojamai.Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat išdėstė, jog tėvų tarpusavio bendravimo geranoriškumui turi įtakos ir viena iš įstatymu nustatytų pareigų abiem tėvams teikti vaikui reikiamą išlaikymą, užtikrinantį vaiko poreikius, tačiau duomenys apie atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nėra pagrindu nevykdyti ar netinkamai vykdyti teismo sprendimą dėl nustatytos L. P. bendravimo su vaiku tvarkos užtikrinimo. Šiuo atveju skolininkė G. B., žinodama jai įstatymu nustatytą pareigą vykdyti teismo sprendimą, turėjo ir turi imtis aktyvių veiksmų, kad užtikrinti sprendimo vykdymą. Skolininkei yra žinoma, kad ankstesnėje byloje atliktos psichologinės ekspertizės ekspertai išvadoje yra aiškiai nurodę, kad, jeigu mergaitės gyvenamoji vieta pasikeistų ir ji su mama persikeltų gyventi į kitą miestą, o ryšys su tėvu dar labiau sutriktų, rekomenduojamos psichologo, kuris atliktų tarpininkavimo funkciją, paslaugos. Teismo vertinimu, tokia specialistų išvada rodo, kad reikalinga ne vienkartinė psichologo konsultacija, bet ilgesnė, nuolatinė psichologinė pagalba, kuri padėtų vaikui atsikratyti atsiradusių nepagrįstų baimių, atkurti pasitikėjimą ir saugumo jausmą bendraujant su abiem tėvais, jaustis abiejų tėvų mylimai ir globojamai. Kartu pirmosios instancijos teismas vertino, jog šiuo atveju kartu gyvenančios vaiko motinos vaidmuo dėl teismo sprendimo vykdymo dukrai bendraujant su tėvu turi būti itin aktyvus, o byloje surinkti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad išlikusios G. B. nuoskaudos dėl buvusių ankstesnių nesutarimų jai gyvenant kartu su L. P., persikėlė į vykdymo procesą, ir tai neigiamai įtakoja vaiko raidą, didina nesaugumo jausmą, prieštarauja jo interesams. Vertindamas skolininkės atsiliepimuose nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors G. B. tvirtina, jog nekliudo tėvui bendrauti su dukra, tačiau dukra neišsako noro su tėčiu išvykti iš gyvenamos vietos ar bendrauti, G. B. veiksmai, jai klaidingai nurodant dukros tėvui dukros buvimo vietą būtent tą dieną, kai tėvas turi pagal teismo sprendimą galimybę pasiimti dukrą (balandžio 3 d.), klaidingos informacijos pateikimą tyčia antstolei apie dukros tėvo neatvykimą kovo 23 d., nors pateikti byloje akivaizdūs duomenys, kad tarp vaiko tėvų vyko aktyvus susirašinėjimas SMS ir G. B. buvo žinoma, kad dukros tėvas yra atvykęs į dukros gyvenamą vietą, rodo, kad G. B. antstolės pareiškime nurodytais atvejais nevykdė teismo sprendimu nustatytos tvarkos dėl dukros bendravimo su tėvu.Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skirtinų baudų dydžius už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo atvejį (2018 m. kovo 23 ir balandžio 3 d.), be aptartų faktinių aplinkybių, įvertintino ir tai, kad kiekvieno teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos neįvykdymo atvejis gali būti sąlygotas tiek objektyvių, tiek subjektyvių priežasčių, todėl vertinamas atskirai. Todėl G. B. teismas skyrė po 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo atvejį (2018 m. kovo 23 d. ir balandžio 3 d.), viso - 200 Eur baudą išieškotojo naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė G. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, į bylos posėdį iškviesti O. P..Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, šališka ir netiksli. Pabrėžia, jog aplinkybė, kad nepilnametė dukra nenori vykti kartu su tėvu į jo norimą vietą, nerodo, jog apeliantė nevykdo teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos. Be to, paties išieškotojo L. P. veiksmai, kuomet jis į pasimatymą su dukra atvyksta su vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistėmis, psichologe ir advokatu, pagrindžia, jog duktė nenori bendrauti su tėvu, juo labiau, kad dukters ir tėvo emocinis ryšys yra nutrūkęs, ką patvirtina ir byloje esanti specialistės išvada.Apeliantė kartu pabrėžia ir tai, jog pats L. P. nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, neatvyksta nustatytu laiku, nesidomi kasdienine dukters veikla, nesilanko jos mokymo įstaigoje, nuo 2016 m. sausio mėnesio visiškai nevykdo pareigos išlaikyti dukrą, nepateisina dukters lūkesčių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, buvo akivaizdžiai šališkas, kadangi vien tik L. P. teiginius ir paaiškinimus laikė teisingais bei jais rėmėsi, neatsižvelgdamas į tai, kad jis neturi oficialios gyvenamosios vietos, dėl ko susitikimų metu dukrą vežasi vis pas naujus draugus, su kuriais girtauja, dėl ko dukra ir nenori išvykti kartu su išieškotoju iš savo gyvenamosios vietos, o grįžusi būna sutrikusi ir įsitempusi. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas išklausyti pačią O. P., kuri gali suformuluoti savo nuomonę bei tinkamai reikšti mintis, juo labiau, kad skundžiama nutartimi yra ginami savo pareigų nevykdančio tėvo, o ne nepilnamečio vaiko, interesai.Atskirajame skunde kartu pabrėžiama, kad ne ji, o išieškotojas prieš ją yra nusistatęs, ką patvirtina vykę baudžiamieji procesai, kurių metu išieškotojas buvo pripažintas kaltu. Apeliantė vertina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad ji nenaudoja savo, kaip motinos valdžios tam, kad nepilnametė dukra būtų pasiruošusi susitikimams su išieškotoju, kadangi motinos valdžios prieš dukrą nemoka ir nenori naudoti. Kartu atskirajame skunde pabrėžiama, jog išieškotojo pateikti kelionės maršruto duomenys nepatvirtina, kad jis išties buvo atvykęs pas dukrą, o aplinkybės, kad ji galėjo liepti dukrai ekskursijos metu pasilikti Vilniuje ir ten laukti išieškotojo, nerodo jos priešiškumo išieškotojo atžvilgiu, kadangi vaikas apie pasilikimą kitoje vietoje ir negrįžimą namo turėtų būti informuojamas iš anksto. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas L. P. prašo skolininkės atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Jau nagrinėjant civilinę bylą dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo nustatyta, kad skolininkė buvo išreiškusi poziciją neleisti dukrai bendrauti su tėvu. Nepaisant to, 2018 m. vasario 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi civilinėje byloje tarp tų pačių šalių buvo nustatyta, kad skolininkė nevykdo teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos laikymosi, nors turi pasirūpinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su tėvu. Šios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę. Kartu atsiliepime pastebima, kad skolininkė G. B., net ir po baudos jai paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, ir toliau jo nevykdo, nors puikiai žino įstatymu jai nustatytas pareigas. Atskirojo skundo turinys akivaizdžiai patvirtina skolininkės nusistatymą prieš išieškotoją bei nenorą, kad dukra su juo bendrautų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, keičiama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria skolininkė pripažinta nevykdžiusi teismo sprendimo 2018 m. balandžio 3 d. ir už šį nevykdymo atvejį jai paskirta bauda (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu buvo nustatyta L. P. bendravimo su dukterimi O. P. tvarka, kuri iš dalies buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl L. P. bendravimo su dukterimi O. P. tvarkos. 2018 m. kovo 23 d., t. y. antrą mėnesio penktadienį, L. P., pagal teismo sprendimu nustatytą jo bendravimo su dukra O. P. tvarką, turėjo teisę dukrą pasiimti iš jos gyvenamosios vietos nuo 16 val. iki 18 val. ir grąžinti dukrą į jos gyvenamą vietą sekmadienį, t. y. kovo 25 d. iki 19 val. 2018 m. kovo 30 d. antstolė I. B. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog iš L. P. ir G. B. susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis bei kitų duomenų yra akivaizdu, jog ieškovas L. P. buvo atvykęs į Rokiškį, tačiau nesusitiko su dukra, nes skolininkė G. B. nedėjo jokių pastangų, kad susitikimas įvyktų, kas patvirtina, kad ji nevykdė teismo sprendimo. Be to, ieškovas L. P., atsižvelgdamas į aptariamą teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pageidavo su dukra bendrauti pirmą pavasario atostogų dalį ir pasiimti ją balandžio 3-ią dieną, t. y. pirmą pavasario atostogų dieną. Ieškovui nepavykus to padaryti, jis kreipėsi į antstolę I. B., dėl ko 2018 m. balandžio 5 d. buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame antstolė nurodė, jog skolininkė G. B. nevykdė teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta ieškovo ir šalių dukters bendravimo tvarka, kadangi nepranešė ieškovui, jog balandžio 3-ią dieną šalių dukra išvažiuoja į ekskursiją į Vilnių, neliepė dukrai pasilikti Vilniuje ir ten laukti ieškovo L. P., o taip pat atsisakė skambinti Vaikų centro direktorei bei susitarti, kad šalių dukra tėvo sulauktų Vilniuje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis bei šalių paaiškinimus, sprendė, kad yra pagrindas išvadai, jog skolininkė G. B., žinodama jai įstatymu nustatytą pareigą vykdyti teismo sprendimą dėl dukros bendravimo su tėvu teismo sprendimu nustatyta tvarka, turėjo ir turi imtis aktyvių veiksmų, kad užtikrintų sprendimo vykdymą, juo labiau, kad kartu gyvenančios vaiko motinos vaidmuo dėl teismo sprendimo vykdymo dukrai bendraujant su tėvu, turi būti itin aktyvus, tokiu būdu užtikrinant dukros teisėtus interesus jaustis saugiai ir mylimai bendraujant su abiem tėvais. Teismo vertinimu, G. B. veiksmai jai klaidingai nurodant ieškovui dukros buvimo vietą būtent tą dieną, kai tėvas turi pagal teismo sprendimą galimybę pasiimti dukrą (balandžio 3d.), klaidingos informacijos pateikimą tyčia antstolei apie dukros tėvo neatvykimą kovo 23 d., nors pateikti byloje akivaizdūs duomenys, kad tarp vaiko tėvų vyko aktyvus susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis, ir G. B. buvo žinoma, kad dukros tėvas yra atvykęs į dukros gyvenamą vietą, rodo, kad G. B. antstolės pareiškimuose nurodytais atvejais nevykdė teismo sprendimu nustatytos tvarkos dėl dukros bendravimo su tėvu.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantės atskirąjį skundą, į bylą pateiktus duomenis apie šalių susirašinėjimą bei kitus įrodymus, su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais sutinka tik iš dalies bei vertina, kad skolininkė G. B. negali būti pripažinta nevykdžiusi teismo sprendimo 2018 m. balandžio 3 d., dėl ko jai bauda už šią dieną atliktus veiksmus yra paskirta nepagrįstai.Vertinant 2018 m. kovo 23 d. įvykius ir šią dieną skolininkės G. B. atliktus veiksmus, kurie reikšmingi sprendžiant teismo sprendimo vykdymo klausimą, pažymėtina, jog tarp šalių iš esmės nekyla ginčas dėl to, kad tą dieną ieškovas L. P. pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką turėjo bendrauti su dukterimi ir ją pasiimti, tačiau jų susitikimas neįvyko. Aplinkybė, jog aptariamą dieną ieškovas L. P. buvo atvykęs į Rokiškį, yra nustatyta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir iš esmės neginčijama skolininkės pateiktu atskiruoju skundu. Nepaisant to, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys ir nenuginčyti duomenys – tarp šalių vykęs susirašinėjimas dėl nepilnametės dukters vykimo kartu su ieškovu bei L. P. pateiktas 2018 m. kovo 23 d. kelionės maršrutas. Taigi, esant pakankamai duomenų spręsti, kad ieškovas buvo atvykęs skolininkei G. B. iš anksto praneštu laiku (2018 m. kovo 23 d., 16 val.) pasiimti dukters, svarbu nustatyti ir įvertinti, kokius veiksmus atliko (ar jų nesiėmė) skolininkė G. B. bei ar šie veiksmai sąlygojo teismo sprendimo nevykdymą. Kaip tą pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, skolininkė G. B. šalių nepilnametei dukrai yra itin svarbus ir artimas žmogus, kurio nuomonė ir dėstomi argumentai daro didžiulę įtaką nepilnametės dukters, kuri yra 12 metų amžiaus, elgesiui. Tą neabejotinai patvirtina ir Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos 2018m. sausio 23 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. sausio 28 d. Psichologinės ekspertizės išvada. Aptariamu atveju ieškovas L. P. nurodė, jog 2018 m. kovo 23 d. 16 val. atvykęs pasiimti dukters to padaryti negalėjo, o, susisiekus su dukra, ši pasakė, kad mama jai neliepė su juo susitikti. Nors tarp šalių susiklostę tarpusavio santykiai yra itin komplikuoti bei sudėtingi, minėti ieškovo L. P. paaiškinimai apie dukters pasakytus žodžius nėra paneigti, juo labiau, kad byloje esančioje 2016 m. sausio 28 d. Psichologinės ekspertizės išvadoje užfiksuota, jog skolininkė teigė neketinanti L. P. vaiko akivaizdoje vadinti tėčiu bei neskatina mergaitės bendravimo su juo. Taigi nagrinėjamoje byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad skolininkės G. B. veiksmai ir elgesys gali daryti ir daro tiesioginę įtaką šalių nepilnametės dukters elgesiui bei nuomonei. Byloje esančio šalių susirašinėjimo ištraukos patvirtina, kad skolininkė 2018 m. kovo 23 d. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jog šalių nepilnametė dukra būtų pasiruošusi susitikimui su ieškovu, turėtų reikalingus asmeninius daiktus, būtų saugiai palydėta į vietą, kur ieškovas laukė dukters. Šiuo atveju akivaizdu, kad 12 metų nepilnametė nėra pakankamai savarankiška ir neturi tiek įgūdžių, kurie leistų savarankiškai saugiai vienai išvykdti iš namų, susiruošti asmeninius daiktus, reikalingus išvykti ilgesniam laikui su tėvu, su kuriuo emociniai ir socialiniai ryšiai nėra itin stiprūs bei tvirti. Skolininkės rašytų trumpųjų žinučių turinys (kaip pvz.: „Ji buvo ar ir yra lauke, man iš muziejaus nesimato, visgi atstumas...“) sustiprina vertinimą, jog 2018 m. kovo 23 d. G. B. sąmoningai nesiėmė nuo jos valios priklausančių bei pirmiau aptartų veiksmų, t. y. sąmoningai nesudarė sąlygų, jog ieškovo ir šalių nepilnametės dukters susitikimas įvyktų. Tai patvirtina, jog 100 Eur dydžio bauda už teismo sprendimo nevykdymą 2018 m. kovo 23 d. jai buvo paskirta visiškai pagrįstai, o baudos dydis nustatytas tinkamas, baudos skyrimo klausimas jau ne kartą buvo spręstas pirmosios instancijos teisme, o dalis priimtų procesinių sprendimų dėl baudos skyrimo yra įsiteisėję (pirmosios instancijos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-1629-1059/2018).Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pabrėžė, kad skolininkės argumentai apie dukters judėjimo laisvę bei ieškovo galimybę padėti šalių dukrai susikrauti daiktus skolininkės namuose, kai šalys nebėra sutuoktiniai, o V. P. gyvena atskirai, yra neadekvatūs, taip pareiga vykdyti priimtą teismo sprendimą perkeliama nepilnametei dukrai, o tai neatitinka įstatymo nuostatų, gilina ir aštrina vaiko išgyvenamą stiprų lojalumo konfliktą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad dėl 2018 m. balandžio 3 d. nevykdyto teismo sprendimo yra nepagrįstai nustatyta skolininkės kaltė bei jai skirta 100 Eur bauda. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, jog G. B. nepagrįstai išsamiai neinformavo L. P. apie 2018 m. balandžio 3 d. vyksiančią dukters ekskursiją, nors buvo informuota apie tai, kad ieškovas ketina atvykti pasiimti dukros būtent tą dieną ir praleisti kartu dalį pavasario atostogų. Taip pat sutiktina, jog G. B., susirašinėdama su L. P. trumposiomis žinutėmis, buvo nurodžiusi, jog šalių dukra vyks „regis į Jurmalos <...>“ miestą, nors O. P. 2018 m. balandžio 3 d. vyko ekskursija į Vilnių. Nepaisant to, byloje esantys duomenys patvirtina, o to neginčija ir ginčo šalys, jog O. P. aptariamą dieną į Vilnių vyko su Rokiškio dienos centro grupe. Taigi šią dieną nepilnametė šalių duktė buvo ne skolininkės G. B. žinioje ir nebuvo jos kontroliuojama, kadangi tą dieną priežiūrą vykdė atsakingi ekskursiją organizavę asmenys. Šiuo atveju skolininkės G. B. veikimas (neveikimas) nebuvo priežastimi ieškovui L. P. nepasimatyti su šalių nepilnamete dukra būtent 2018 m. balandžio 3 d. Šalių susirašinėjimo turinys patvirtina, kad apie tai, jog dukra tą dieną vyks į ekskursiją, L. P. buvo informuotas, tačiau vis viena siekė susitikimo su dukra būtent tą dieną. Duomenų, kad jis būtų dėjęs pastangas ir bandęs mergaitę pasiimti ar susitarti iš anksto dėl kitos datos su G. B., į bylą nepateikta. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo L. P. pirmosios instancijos teismui išdėstyta pozicija, jog 2018 m. balandžio 3 d. G. B. nevykdė teismo sprendimo, kadangi atsisakė skambinti ekskursijos organizatoriams ar Rokiškio dienos centro vadovams ir liepti jiems palikti šalių nepilnametę dukrą Vilniuje, kur ją pasiimtų ieškovas, atsižvelgiant į netvirtus ieškovo ir nepilnametės dukters ryšius, akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams. Pagal bylos duomenis, pats ieškovas nesiekė išsiaiškinti dukters poreikio ir noro, ar ji nori vykti su ieškovu ar tęsti ekskursiją, taip bandant surasti dukrai priimtiną sprendimą.Taigi šiuo atveju skolininkės G. B. kaltė dėl teismo sprendimo nevykdymo 2018 m. balandžio 3 d. nekonstatuotina, dėl ko už šį teismo sprendimo nevykdymo atvejį ji nubausta nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keičiama dėl netinkamai šioje dalyje taikytų CPK 771 straipsnio nuostatų, o antstolės prašymas dėl baudos skyrimo G. B. už 2018 m. balandžio 3 d. teismo sprendimo nevykdymo atvejį netenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).Vertinant skolininkės G. B. atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad jos nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškovo privalomo teikti išlaikymo įsiskolinimu, tikrosios turtinės padėties slėpimu, nusikalstamais veiksmais, dėl kurių buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, nėra teisiškai reikšmingos, dėl ko plačiau nenagrinėjamos ir neanalizuojamos.Kartu su atskiruoju skundu apeliantė G. B. pateikė naujus įrodymus – antstolės I. B. 2017 m. gruodžio 12 d. aktas dėl sprendimo vykdymo, informacija apie išieškotojo siųstą nuotrauką, O. P. charakteristika iš mokymo įstaigos bei išrašas iš jos medicininių dokumentų, o taip pat įvairūs procesiniai sprendimai ir dokumentai. Įvertinus tai, kad rašytiniai įrodymai, išskyrus Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos 2018 m. sausio 23 d. raštą, nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tai, kad šie dokumentai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl teismo sprendimo nevykdymo, o pati apeliantė neprašo jų prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos CPK 314 straipsnio pagrindu ir neišdėstė argumentų, pagrindžiančių tokių įrodymų pateikimo būtinumą tik apeliacinės instancijos teismui, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, nepriima apeliacinės instancijos teisme pateikiamų naujų rašytinių įrodymų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarties dalį dėl 100 Eur baudos skyrimo skolininkei G. B. dėl 2018 m. balandžio 3 d. teismo sprendimo nevykdymo atvejo ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
tenkinti antstolės I. B. 2018 m. kovo 30 d. pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Skirti skolininkei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi, nevykdymo atvejį 2018 m. kovo 23 dieną, baudą išieškant išieškotojo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Netenkinti antstolės I. B. 2018 m. balandžio 4 d. pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjusios teismo nutarties patvirtintą nuorašą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.