- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- e2VP-6787-762/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00894-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Kreditorius
- L. P.
- Skolininkas
- G. B.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Irenos Bakšienės pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo, išieškotojas L. P., skolininkė G. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose gautas pareiškėjos antstolės Irenos Bakšienės pareiškimas dėl sprendimo nevykdymo, kuriuo pareiškėja prašo teismą spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 str. numatytų priemonių taikymo skolininkei G. B..
Pareiškime nurodyta, kad antstolės Irenos Bakšienės kontorai 2017 m. liepos 3 d. išieškotojas L. P., pateikė vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-222-726/2016 dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi O. P. tvarkos. 2018 m. gegužės 14 d., gautas L. P. prašymas dėl akto surašymo ir kreipimosi į teismą.
2018 m. gegužės 18 d. antstolė I. Bakšienė surašė „Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą“, kuriame nurodė, kad 2018-05-14 gautas L. P. prašymas dėl akto surašymo ir kreipimosi į teismą. L. P. praneša, kad 2018 m. balandžio 13 d. jam atvykus į Rokiškį skolininkė vykdyti teismo sprendimą atsisakė kaip ir ankstesniais atvejais, motyvuodama dukros nuomone. Panaudoti privalomos tėvų valdžios nesutiko, telefonu neatsiliepė, bendravo tik SMS žinute, motyvuoti savo neveikimą atsisakė. L. P. prideda SMS žinutėmis susirašinėjimą. Skolininkė G. B. informacijos apie 2018 m. balandžio 13 d. turėjusį įvykti L. P. ir dukros susitikimą informacijos nepateikė. 2018 m. balandžio 13 d. teismo sprendimas nebuvo vykdomas.
Šalies argumentai
Pareiškėja antstolė Irena Bakšienė teismo posėdžio metu pateiktą pareiškimą palaikė bei prašė jį tenkinti ir skolininkei skirti baudą už sprendimo nevykdymą. Nurodė, kad skolininkė, kaip ir ankstesniais kartais sprendimo nevykdo, kadangi atvykęs išieškotojas L. P. negalėjo dukros pasiimti su savimi.
Teismo posėdžio metu išieškotojas L. P. nurodė, kad pagal teismo sprendimą yra numatyta jo bendravimo su dukra O. P. tvarka, tačiau šio sprendimo G. B. nevykdo jau metai laiko, sugalvoja įvairių priežasčių, kad jis nebūtų vykdomas. G. B. atsisako skatinti vaiką vykti kartu su juo ir nededa jokių pastangų, kad teismo sprendimas būtų įgyvendintas. Ji prisidengia vaiko nuomone tam, kad nevykdyti sprendimo. Kiekvieną kartą atvykdamas pasiimti vaiko jis informuoja apie tai G. B.. Nagrinėjamu atveju, tai yra 2018 m. balandžio 12 d. prieš atvykdamas pasiimti dukros parašė žinutę, kad atvyks dukros pasiimti 2018 balandžio 13 d. apie 16 val.. Duktė O. P. jam parašė, kad su juo nevažiuos. Susisiekus su G. B. ši jam parašė, kad ji nieko nežinanti ir bendrauti su dukra liepė pačiam. Su tokiu G. B. teiginiu nesutiko, nes jo nuomone motina turi įtakoti dukrą, kad ji vyktų kartu su juo. Nurodytu laiku jis atvyko pas dukrą, su ja susitiko, pasivažinėjo dviračiais. Pasiūlius dukrai kartu su juo važiuoti automobiliu iki parduotuvės, ji bijojo net įsėsti į automobilį. Iš esmės dukrai pasiūlius kai kur vykti kartu ji atsisako visko ką jis siūlo, net nemotyvuodama atsisakymo. Matosi, kad vaikas yra motinos paveiktas. Su vaiko motina G. B. konstruktyviai bendrauti neišeina (bendrauja tik SMS žinutėmis), ji teigia, kad jokių veiksmų artimesniam jo ir dukros bendravimui skatinti nesiims, nurodydama, kad tai ne jos reikalas. Pritaria antstolės pareiškimui, kad G. B. dėl teismo sprendimo nevykdymo turi būti taikomos sankcijos.
Atsiliepimas
Skolininkė G. B. pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2018 m. balandžio 12 d. L. P. jai mobilaus telefono žinute pranešė, kad atvyks pas O.. Tą informaciją ji pasakė dukrai. Balandžio mėn. 13 d. L. P. ir O. pasimatymas įvyko, tai patvirtina O. ir L. P. susirašinėjimas mobiliuoju telefonu. Nurodo, kad su L. P. ji bendrauju, tačiau jis jai skambina ar parašo mobilaus telefono žinutes jos darbo metu, kuomet bendrauti ar rašyti mobilaus telefono žinutes, ji negali. Su L. P., ji gali bendrauti ne darbo metu, todėl nesupranta kodėl jis visuomet jai skambina darbo metu ir piktinasi, jog nebendrauja, nors yra pasakiusi, kad skambintų po darbo. Jos nuomone vaikas gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama. (duomenys neskelbtini) progimnazijos O. pateiktoje charakteristikoje pažymima, kad O. geba išsakyti savo nuomonę, aktyviai dalyvauja klasės renginiuose, lengvai bendrauja, todėl ji turi būti išklausyta, o ne prieš ją naudojama tėvų valdžia. Nurodo, kad O. bendrauja su L. P., jie susitinka, o jos nenoras su L. P. vykti į Vilnių, pažymėtas Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės - psichologės I. Z. informaciniame pranešime. Prašo atmesti antstolės Irenos Bakšienės pareiškimą, dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes: 2018 m. balandžio 13 d. O. ir L. P. susitikimas įvyko; naudojant prieš O. tėvų valdžią, neišklausant O. ir neatsižvelgiant į jos norus, bei nepaisant Rokiškio pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės - psichologės I. Z. informacinio pranešimo, būtų pažeidžiamos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos ir daromas administracinis nusižengimas; psichologo pagalbos reikia L. P., jai ir O. - nes 2013 m. liepos mėnesį L. P. O. akivaizdoje smurtavo prieš ją (G. B.), 2014 m. rugpjūčio 29 d. L. P. išsivežė O. jai nežinoma kryptimi, laikė pas save savaitę nevesdamas į mokyklą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; siūlo kilusį nesusikalbėjimą, kad nedaryti psichologinės žalos dukrai, spręsi mediacijos pagalba.
Skolininkė G. B. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad dėl ankstesnių netinkamų L. P. veiksmų dukra O. P. yra patyrusi psichologinę traumą ir jai dingęs pasitikėjimas tėvu, yra pakankamas atotrūkis tarp tėvo ir dukros. Didesnis noras pas dukrą bendrauti su tėvu neatsiranda, nes L. P. yra atvyksta pas dukrą su antstoliu, advokatu, dėl ko vaikas patiria stresą. Ji dukrą O. P. kalbina, kad ji susitiktų su tėvu ir dukra tai gali bet kada daryti. Dukra bijo su tėvu kur nors išvykti, nes yra patyrusi psichologinę traumą ir iki šiol prisimena, kad jis ją buvo išvežęs prieš jos valią. Dukra teigia bijanti, kad tėvas gali vėl jos neparvežti į namus. Dėl to kreipėsi į psichologą ir mano, kad glaudesniam ryšiui tarp tėvo ir dukros reikia pereinamojo laikotarpio. Šiuo metu pradėtas vykdyti Vaiko teisių apsaugos tarnybos inicijuotas mediacijos procesas, kurio metu bandoma vaiką įtikinti, kad jis norėtų labiau bendrauti su tėvu. L. P. atsisako bendrauti su dukra pas ją namuose, o kad dukrai neatsiranda pasitikėjimas tėvu ji dukros negali taip stipriai įtakoti. Dukra yra praradusi pasitikėjimą tėvu, nes prieš penkerius metus jis ją buvo išsivežęs iš namų ir kurį laiką negražinęs, be to dukros akivaizdoje yra naudojęs smurtą prieš ją (G. B.). Nurodo, kad ji negali dukrai liepti vykti kartu su tėvu, tačiau stengiasi bendraudama įtikinti, kad dukra glaudžiau bendrautų su tėvu. Dėl to pagalbos kreipėsi ir į psichologą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš teismui antstolės pateikto 2018 m. gegužės 18 d. „Pareiškimo dėl sprendimo nevykdymo“ (vykdomosios bylos Nr. 0115/17/01947) žinoma, kad 2016 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr.e2-222-726/2016) buvo nustatyta L. P. bendravimo su dukterimi O. P. tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-657-603/2017) pakeistas 2016 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dalyje papildant nustatytą bendravimo tvarkos punktą Nr. 2 bei nustatant, kad „…>L. P. turi teisę bendrauti su dukterimi O. P. kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukterį O. P. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 16 val. iki 18 val. ir parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl L. P. bendravimo su dukterimi O. P. tvarkos. Vykdomasis raštas 2017 m. liepos 3 d. pateiktas vykdymui antstolės Irenos Bakšienės kontorai.
Nustačiusi aplinkybes, kad teismo sprendimas nėra vykdomas antstolė 2018 m. gegužės 18 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 771 str. 1 d., surašė „Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą“, nes išieškotojui L. P. 2018 m. balandžio 13 d. atvykus į Rokiškį skolininkė G. B. vykdyti aukščiau nurodytą teismo sprendimo dalį atsisakė.
Teismo posėdyje išklausius pareiškėjos, išieškotojo ir skolininkės nustatyta, kad 2018 m. balandžio 13 d. teismo sprendimas dėl L. P. bendravimo su nepilnamete O. P. tvarkos buvo vykdomas iš dalies, nes L. P. atvykęs į Rokiškį su dukra O. P. susitiko, bendravo, važinėjosi dviračiais, tačiau O. P. atsisakė kartu su L. P. išvykti iš Rokiškio miesto, atsisakė bet kur vykti su L. P. vairuojamu automobiliu.
Iš išieškotojo L. P. pateikto susirašinėjimo su G. B. matyti, kad balandžio 13 d. L. P. rašė G. B. žinutę, jog O. jam parašė, kad su juo nevažiuos, todėl G. B. turi užtikrinti, kad sprendimas būtų vykdomas ir liepti O. važiuoti kartu su juo bei padaryti taip, kad ji vyktų kartu su juo. Tuo tarpu G. B. atrašydama L. P. nurodo, kad jos pareiga sudaryti jam galimybę bendrauti su dukra, ką ji ir daro, tačiau atsisako liepti dukrai vykti kartu su L. P..
Iš skolininkės G. B. pateikto O. P. ir L. P. susirašinėjimo matyti, kad balandžio 13 d. O. P. ir L. P. žinutėmis abipusiu sutarimu derina L. P. atvykimo į Rokiškį laiką, O. P. siūlo L. P. nueiti į kavinę, L. P. siūlo dukrai pasivažinėti dviračiais, o L. P. tam neprieštarauja.
Iš Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos rašto 2018-01-23 Nr. DV-S-176 „Dėl informacijos pateikimo“ žinoma, kad O. P. lankėsi Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, kurio metu buvo atliktas psichologinis tyrimas: pokalbis, stebėjimas, piešinio „Mano šeima“ analizė. Tyrimo metu nustatyta, kad O. P. savo šeimoje tėčio nevaizduoja, nurodydama, kad po to kai jis ją su mama naktį išvarė iš namų ir smaugė mamą, jis nėra jų šeimos narys, o tik biologinis tėtis. Į klausimą dėl tėčio atvykimo ją lankyti, O. P. nurodė, kad bijanti su tėčiu važiuoti į Vilnių, nes jos gali neparvežti į namus. Nurodė, kad anksčiau būnant pas tėtį, jis ją buvo nuvežęs pas savo draugus, pats gėrė, o jai reikėjo būti su jo draugų vaikais. Be to nurodė, kad tėtis buvo sulaužęs susitarimą kai jie planavo dviems dienoms važiuoti į Rygą. Taip pat, nurodė nenorinti dėl dviejų valandų tam, kad pažiūrėti filmą, važiuoti pas tėtį į Vilnių, o likusį laiką prasėdėti (taip buvo vieną kartą). Nurodė, kad turi savo draugų, su kuriais jai labiau patinka būti. Nurodė galinti su tėčiu susitikti vietoje, pasivaikščioti, nueiti į piceriją ir pan., tačiau į Vilnių nenorinti važiuoti. O. P. nurodė, kad dėl bendravimo su tėčiu motina jai pataria elgtis taip kaip ji norinti. Esant išdėstytai situacijai psichologė nurodė, kad O. P. yra patyrusi psichologinę traumą, todėl tėčiui daryti O. P. spaudimą, dėl bendravimo su juo, nerekomenduojama.
Teismo nuomone, psichologo išvados dėl vaiko – O. P. baimių savo tėvo L. P. atžvilgiu yra pagrįstos ankstesniais faktais – 2015 m. sausio 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu L. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas už tai, kad savo namuose, konflikto su G. B. metu jų mažametės dukros akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą prieš G. B., sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tiek išieškotojas L. P., tiek skolininkė G. B. teismo posėdžio metu pripažino, kad siekiant išspręsti problemą dėl tinkamo bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi jau lankėsi jiems skirtoje pirmoje mediacijos programos dalyje.
Remiantis išdėstytomis aplinkybes teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skolininkė G. B. teismo sprendimo tinkamai nevykdė esant tam pateisinamų ir objektyvių priežasčių, kadangi pagal psichologo tyrimą O. P. yra patyrusi psichologinę traumą dėl kurios jaučia baimę išvykti į kitą miestą kartu su tėčiu ar netgi važiuoti su juo kartu vienu automobiliu. Iš ištirtų aplinkybių nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju G. B. būtų draudusi ar sudariusi kliūtis L. P. susitikti ir bendrauti su dukra. Netgi priešingai iš pateiktų tekstinių žinučių matyti, kad ji L. P. nurodė, kad ji sudaro galimybes pastarajam bendrauti su dukra, tik atsisako liepti dukrai išvykti iš namų kartu su tėčiu.
Teismo sprendime nustatyta, kad L. P. turi teisę bendrauti su dukterimi O. P. kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukterį O. P. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 16 val. iki 18 val. ir parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas buvo vykdomas dalyje, nes L. P. įgyvendino savo teisę bendrauti su dukra – su ja susitiko ir bendravo Rokiškio mieste. Vienok teismo sprendimas dalyje suteikiantis teisę L. P. pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį ir ją gražinti į namus sekmadienį, tai yra dukrą išsivežti pagal savo nuožiūrą nebuvo įgyvendintas. Kaip jau minėta, ši sprendimo dalis nebuvo įgyvendinta dėl išieškojo ir skolininkės dukros O. P. psichologinės būklės ir jos baimės bei nenoro išvykti kur nors su savo tėčiu, kas nagrinėjamu atveju laikytina buvus objektyviomis aplinkybėmis trukdančiomis įvykdyti teismo sprendimą.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teismas nustatęs, kad skolininkė iš esmės vykdė pareigą užtikrinti vaiko teisę į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu, mano, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo skolininkei G. B. už nagrinėtą spendimo nevisiško įvykdymo atvejį skirti Lietuvos Respublikos CPK 771 str. 5, 6 d. numatytą sankciją.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 771 straipsniu, teismas
nutaria:
antstolės pareiškimo, dėl Lietuvos Respublikos CPK 771 straipsnyje numatytų priemonių taikymo skolininkei G. B., netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.