- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-682-280/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00894-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- L. P.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutarties pagal pareiškėjos antstolės Irenos Bakšienės pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Antstolė Irena Bakšienė kreipėsi į teismą dėl sprendimo nevykdymo, kuriuo pareiškėja prašo teismą spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 str. numatytų priemonių taikymo skolininkei G. B.. Prašo skirti baudą už sprendimo nevykdymą bei teismo patvirtintos taikos sutarties punktais nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nesilaikymą.
2. Nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-222-726/2016 dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi O. P. tvarkos. Išieškotojas pranešė jai, kad 2018 m. balandžio 13 d. turėjęs įvykti bendravimas su dukra O. P. pagal teismo sprendime nurodytą tvarką neįvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2018 m. liepos 10 d. nutartimi antstolės pareiškimo netenkino.
4. Teismas, ištyręs bylos įrodymus konstatavo, kad sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos buvo vykdomas iš dalies, L. P. susitiko ir bendravo su dukra jos gyvenamojoje vietoje. G. B. teismo sprendimo neįvykdė dėl pateisinamų ir objektyvių priežasčių, psichologo išvada patvirtina, kad mergaitė yra patyrusi traumą dėl kurios jaučia baimę išvykti su tėvu ar netgi bijo važiuoti su juo kartu vienu automobiliu. Teismas nenustatė, kad G. B. būtų draudusi, ar sudariusi kliūtis tėvui bendrauti su dukra.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantas L. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės pareiškimą tenkinti.
6. Nurodo, kad bendravimo su vaiku tvarka nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-222-726/2016 bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas buvo dalinai pakeistas. Nagrinėjant minimą civilinę bylą buvo atlikta Psichologinė ekspertizė, jau kurios metu atsakovė (skolininkė) G. B. nurodė, kad nuo dukters neslepia savo nusistatymo prieš L. P., O. akivaizdoje nevadina ir neketina vadinti jo tėvu. Taigi jau šios ekspertizės metu atsakovė (skolininkė) išsakė savo poziciją, kad vaikas su tėčiu galės matytis tik kai užaugs ir jei norės
7. Kaip minėta, nepaisant to, kad aukščiau nurodytas teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti, atsakovė (skolininkė) jo nuo 2017 m. vasaros nebevykdo.
8. Teigia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog neva „pagal psichologo tyrimą O. P. yra patyrusi psichologinę traumą dėl kurios jaučia baimę išvykti į kitą miestą kartu su tėčiu ar netgi važiuoti su juo kartu vienu automobiliu“ bei, jog neva „psichologo išvados dėl vaiko“ – O. P. baimių savo tėvo L. P. atžvilgiu yra pagrįstos ankstesniais faktais – 2015 m. sausio 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu L. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas už tai, kad savo namuose, konflikto su G. B. metu jų mažametės dukros akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą prieš G. B., sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą“.
9. Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos 2018-01-23 rašte nurodyta, kad „manome, kad mergaitė yra patyrusi psichologinę traumą“, tačiau nenurodyta kokio pobūdžio ir kokios kilmės yra ši trauma ir nenurodyta, jog mergaitė būtent dėl šios traumos jaučia baimę išvykti į kitą miestą kartu su tėčiu ar važiuoti su juo kartu vienu automobiliu, kaip kad nusprendė Panevėžio apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.
10. 2014-2016 metais ir laikotarpiu iki Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties priėmimo L. P. su vaiku bendravo ir vaikas jo nebijojo, todėl teigti, kad 2017 m. vaikui staiga atsirado baimė dėl 2013 metais buvusių įvykių yra daugiau nei nepagrįsta.
11. Skolininkė vis akcentuoja, kad ji neprieštarauja, kad vaikas su tėvu bendrautų, tačiau aiškiai nepasako, jog prieštarauja, kad tėtis bendrautų su vaiku pagal teismo sprendime numatytą tvarką, o pageidauja, kad jis bendrautų būtent pagal skolininkės nustatytą tvarką arba nebendrautų apskritai.
12. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog L. P. ir vaiko teisė bendrauti yra įgyvendinama, kadangi jis su vaiku susitinka Rokiškyje, tačiau akivaizdu, jog toks ribotas, keliolikos minučių ar poros valandų bendravimas su vaiku yra nepakankamas ir neužtikrinantis intereso bendrauti tarpusavyje.
13. Taigi vienintelė galimybė bendrauti su vaiku, jei mama, visų pirma, nustotų vaikui apie tėvą pasakoti blogus ir išgalvotus dalykus ir patikintų vaiką, kad jis tikrai ją parveš namo. O tai, kad mama daro vaikui neigiamą poveikį ir sąmoningai daro įtaką vaikui, kad jis su tėvu nebendrautų, yra nurodyta aukščiau minimoje teismo psichologijos ekspertizės išvadoje bei įrodyta 2018 m. vasario 28 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-1629-1059/2018.
14. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 337 str. 1 d. 2 p.).
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).
17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nebuvo paskirta bauda už sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo
18. Nustatyta, kad pareiškėja antstolė Irena Bakšienė kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl CPK 771 str. numatytų priemonių taikymo skolininkei G. B.. Antstolės Irenos Bakšienės kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-04 išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-222-726/2016 dėl L. P. bendravimo su nepilnamete dukterimi O. P. tvarkos.
19. 2018 m. gegužės 14 d. iš išieškotojo L. P. antstolė gavo informaciją, kad 2018 m. balandžio 13 d. turėjęs įvykti L. P. bendravimas su dukra O. P. pagal teismo sprendime nurodytą tvarką neįvyko. Pagal nustatytą bendravimo tvarką jis turėjo O. P. paimti iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 16 val. iki 18 val. ir parvežti ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val., tačiau tokios galimybės 2018 m. balandžio 13 d. neturėjo. Antstolė 2018-05-18 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-18-115-22984, kuriuo nustatė, kad nebuvo laikomasi nustatytos bendravimo tvarkos.
20. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.) Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 str. 1 d.). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 str. 6 d.). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
21. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad G. B. teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdė dėl objektyvių priežasčių.
22. Bylos duomenys patvirtina, kad G. B. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jog kartu su ja gyvenanti dukra nustatytą dieną t.y. 2018-04-13 būtų pasiruošusi bendravimui su tėvu pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Vaikas neturėjo susiruošęs būtinų daiktų kelionei, higienos priemonių ir net nebuvo jai ruošiamas. Taip atsitiko tik todėl, kad pati mergaitė iš anksto nesutiko vykti su tėvu į jo gyvenamąją vietą, o ne todėl, kad tai uždraudė ar neleido jos motina. Kaip tėvas negali įkalbėti dukros vykti su juo, taip sudėtinga yra ir mergaitės motinai, nes tėvo ir dukros santykiai nėra normalūs, ko neneigia ir apeliantas, kuris įsitikinęs, kad tai dėl motinos elgesio.
23. Mergaitė yra 12-kos metų, todėl viena be motinos pagalbos ir palaikymo ji gali tinkamai pasiruošti kelionei ir vykti kartu su tėvu, jeigu to pati norėtų.
24. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžiai neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus.
25. Šalių dukra yra labai prisirišusi prie motinos, išgyvena stiprų lojalumo konfliktą – nesijausdama pakankamai saugi mylėti abu tėvus, vienam (šiuo atveju, mamai) demonstruoja ištikimybę ir meilę, kitam (tėvui) ir su juo susijusiai aplinkai – priešiškumą ir atstūmimą, todėl motinos įtaka mergaitei yra didelė (2016 m. sausio 28 d. Psichologinės ekspertizės išvada). Bet tai nereiškia, kad tik ji viena gali ją priversti bendrauti su tėvu.
26. Byloje nustatyta, kad šalių santykiai konfliktiški, tai turi įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vykdymui, bet vaikas nėra daiktas, tuo labiau tokio amžiaus, todėl abi šalys, o ne vien tik vaiko motina, kol bendravimo tvarka su vaiku nėra pakeista, turi jos laikytis. Nenustatyta, kad susitikimas neįvyko tik dėl vaiko motinos kaltės ir dėl to jai reikia taikyti poveikio priemones.
27. Skolininkės pateiktas 2018-01-23 Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos rašte nurodytos aplinkybės, kad mergaitė jaučia baimę išvykti su tėvu, todėl mano, kad mergaitė yra patyrusi traumą ir nerekomenduoja jos spausti dėl bendravimo su tėvu, tačiau joje taip pat užfiksuota, kad mergaitė yra įtakojama motinos, nes ji kalba ne savo, o motinos žodžiais, savo tėvą vadindama, ne tėčiu, o tik biologiniu tėvu. Taip mergaitei yra formuojamas neigiamas nusiteikimas ir priešiškumas tėvo atžvilgiu. L. P. padarytas nusižengimas yra padarytas prieš 5 metus, dukra su juo bendravo 2014-2016 metais, todėl kategoriškai teigti, kad dukra 2017 metais pradėjo bijoti tėvo ar su juo kažkur išvykti, nebegalima.
28. Šiai dienai byloje nėra įrodymų apie tai, kad bendravimas su tėvu keltų grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams, tačiau pats vaikas atsisako su tėvu išvykti. Byloje yra pagrindas manyti, kad tokį vaiko nusistatymą kažkiek lėmė ir motinos veiksmai , todėl ji turėtų dėti didesnes pastangas, siekdama padėti dukrai atkurti ir palaikyti buvusį ryšį su tėvu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys patvirtino, kad lankosi jiems skirtoje mediacijos programoje, tai leidžia tikėti, kad ateityje situacija pasikeis. Šis faktas kartu rodo, kad tėvo ir vaiko santykiai dar komplikuoti, vien motina negali užtikrinti tinkamo sprendimo įvykdymo, o dukrą prievarta versti vykti pas tėvą vargiai ar šiuo metu šioje situacijoje galima.
29. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą