- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-14
- Bylos Nr.
- e2S-1345-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00894-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- G. B.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6551-726/2015 pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei G. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bei atsakovės G. B. priešieškinį ieškovui L. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei G. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bei atsakovės G. B. priešieškinį ieškovui L. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-09-19 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta tokia laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra O. P. tvarka: darbo dienomis - kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, ieškovas L. P. pasiima dukrą O. P. iš jos mokymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir popamokiniams užsiėmimams ir grąžina ją atsakovei jos gyvenamojoje vietoje ne vėliau kaip 19 val., ir kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, ieškovas L. P. pasiima dukrą O. P. šeštadienį iš atsakovės gyvenamos vietos nuo 9 val. iki 11 val. ir grąžina atsakovei jos gyvenamojoje vietoje sekmadienį ne vėliau kaip 19 val. Panevėžio apygardos teismas 2014-12-10 nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-09-19 nutartį paliko nepakeistą. Minėtoje teismo nutartyje teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką ir keisti jos atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Ieškovas nagrinėjamoje byloje pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Ieškovas prašo pakeisti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Ieškovo teigimu, tokia būtinybė iškilo, užtrukus teisminiam šios bylos nagrinėjimui. Pritaikant byloje laikinąsias apsaugos priemones nebuvo išspręsti klausimai dėl bendravimo su vaiku atostogų metu. Teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, orientuota į ieškovo bendravimą su vaiku tuo laikotarpiu, kai vaikas lanko mokyklą. Vaiko mokyklinių atostogų metu nustatyta laikina bendravimo tvarka tampa neracionali (nei ieškovas nei atsakovė negali per atostogas su vaiku išvykti ilgesniam laikotarpiui) bei sunkiai įgyvendinama (pagal nurodytą teismo nutartį, ieškovas vaiką turėtų pasiimti iš mokyklos, po pamokų, atostogų metu vaikas pamokų neturi ir mokyklos nelanko). Nurodo, kad laikiną bendravimo tvarką būtina keisti taip pat siekiant išvengti atsakovės trukdymo įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovė su pateiktu prašymu nesutiko.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-01 nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies: pakeitė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-09-19 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi O. P. tvarkos, papildant teismo nutartimi nustatytą laikiną tvarką sąlygomis dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi O. P. jos mokyklinių pavasario ir vasaros atostogų metu bei ieškovo kasmetinių atostogų metu ir galutinai nustatė tokią laikiną ieškovo L. P. bendravimo su nepilnamete dukterimi O. P. tvarką: darbo dienomis (išskyrus moksleivių atostogų laikotarpius) - kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį ieškovas L. P. pasiima dukrą O. P. iš jos mokymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir popamokiniams užsiėmimams ir atveža O. P. į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val. Jei dienomis, kuriomis nustatytas ieškovo bendravimas su dukterimi ji turi dalyvauti kituose renginiuose, į šiuos renginius ieškovas L. P. turi nuvežti dukterį O. P. ir ją iš jų pasiimti; kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį (išskyrus moksleivių atostogų laikotarpius) ieškovas L. P. pasiima dukrą O. P. šeštadienį iš dukters gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 11 val. ir atveža dukterį į jos gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 19 val.; dukters O. P. mokyklinių pavasario atostogų metu ieškovas L. P. pasiima dukrą O. P. iš dukters gyvenamosios vietos 2015 m. balandžio 9 d. 11 val. ir atveža dukterį į jos gyvenamąją vietą balandžio 12 d. 15 val.; dukters O. P. mokyklinių vasaros atostogų metu, tai yra nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31d.: 1) kas antrą ketvirtadienį ieškovas L. P. pasiima dukterį O. P. iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir atveža O. P. į jos gyvenamąją vietą ne vėliau 21 val.; 2) pirmąjį mėnesio savaitgalį ieškovas L. P. pasiima dukterį O. P. penktadienį iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir atveža O. P. į jos gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 19 val.; 3) trečiąjį mėnesio savaitgalį ieškovas L. P. pasiima dukterį O. P. šeštadienį iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir atveža O. P. į jos gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 19 val. Ieškovas L. P. savo kasmetinių atostogų metu - 10 dienų laikotarpiui pasiima dukterį O. P. pirmos šio laikotarpio dienos 13 val. ir atveža dukterį į jos gyvenamąją vietą paskutinę ieškovo atostogų dieną ne vėliau kaip 19 val. Konkretų kasmetinių atostogų laikotarpį (datas) ieškovas L. P. privalo raštu pranešti atsakovei G. B. ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 15 d. Įpareigojo atsakovę G. B. iš anksto informuoti ieškovą L. P. apie jo bendravimo su nepilnamete dukterimi O. P. laiku vykstančius popamokinės veiklos renginius, kuriuose privalo dalyvauti O. P., ir užtikrinti, kad duktė turėtų šiems užsiėmimams reikalingas priemones. Likusioje dalyje ieškovo L. P. prašymo netenkino. Nutartį nutarė vykdyti skubiai. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės sudarė būtinumą patikslinti galiojančia teismo nutartimi nustatytą ieškovo bendravimo su mažamete dukterimi tvarką. Nors atsakovė tam prieštaravo, tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad ieškovas, kaip tėvas, veiktų priešingai dukters interesams, byloje nebuvo pateikta duomenų apie tėvo netinkamą valdžios panaudojimą vaiko atžvilgiu, arba kad tėvas netinkamai rūpintųsi mažamete dukterimi, arba jo namuose vaikui sudarytos netinkamos sąlygos (CPK 178 str.). Atsakovei, gyvenančiai kartu su dukterimi, nebuvo suteikta jokių teisinių privilegijų, todėl sprendžiant klausimą dėl laikinos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nebuvo teisinio pagrindo riboti tėvui pilnavertį bendravimą su dukterimi.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutartį iš dalies – atmesti ieškovo prašymą dėl dukters O. P. bendravimo tvarkos, būtent: pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalius, dukters O. P. mokyklinių atostogų metu, nuo balandžio 9 iki balandžio 12 d., taip pat ieškovo L. P. kasmetinių atostogų metu, įpareigoti ieškovą leisti dukrai O. P. nakvoti namuose pas atsakovę – G. B., o su ja būnant tik dienomis, t. y. nuo 8.00 iki 21.00 val. Likusioje dalyje ieškovo L. P. prašymą tenkinti.
Nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovas šiuo metu yra nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu. Apeliantė pažymi, kad smurtauta ne tik prieš apeliantę, tačiau netiesiogiai ir prieš vaiką, kadangi matydama ir girdėdama kaip ieškovas žemina ir muša mamą, vaikas patyrė psichologinį smurtą. Todėl teismo teiginys, kad nėra objektyvių aplinkybių dėl galimo neigiamo ieškovo, kaip tėvo, poveikio dukrai yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Teismas nesiėmė aktyvaus vaidmens ir nesiaiškino atsakovės nurodytų aplinkybių, jog šalių vaikas bijo pasilikti su ieškovu ilgesnį laiką. Atsakovė neginčija ieškovo kaip tėvo teisės ir pareigos rūpintis ir auginti savo vaiką, tačiau pažymi, kad būtina riboti ieškovo teises būti su dukra naktimis ir toli nuo atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutartį.
Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu yra nutrauktas. Ieškovas nurodo, kad G. B. negali būti laikoma L. P. šeimos nariu ir jo veika šiuo metu negali būti kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d., o turi būti perkvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. Smurto klausimas prieš dukrą šioje byloje visiškai nenagrinėjamas ir nukentėjusiąją ji nepripažinta. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas vartoja prieš dukrą psichologinį smurtą, yra ją pagrobęs, palikęs su nepriimtinais žmonėmis, yra nepagrįsti. Byloje yra dokumentai, kuriuose nurodoma, kad specialistai lankėsi ieškovo namuose, bendravo su ieškovu ir dukra, dukros gyvenimo ir ieškovo bendravimo su ja sąlygas įvertino kaip tinkamas. Nesant objektyvių priežasčių, tik atsakovės apmąstymams apie hipotetines grėsmes dukros atžvilgiu, riboti ieškovo bendravimo su dukra laiką ir tokiu būdu daryti žalą vaiko interesams nėra pagrindo. Ieškovas nurodo, kad pagal ankstesnį bendravimo grafiką dukra su ieškovu leisdavo savaitgalius, kartu lankydavo senelius, krikšto tėvus, važiuodavo prie jūros ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-04-01 nutartimi nutarė iš dalies pakeisti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-04-01 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje, kurioje teismas nustatė, kad atsakovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos jos mokyklinių pavasario atostogų metu laikotarpiu nuo 2015-04-09 11:00 val. iki 2015-04-12 15:00 val., taip pat ir ieškovo kasmetinių atostogų metu. Atsakovė prašo įpareigoti ieškovą leisti dukrai nakvoti namuose pas atsakovę, su dukra būnant tik dienomis. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, jog ieškovas yra nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje. Teismo argumentai, kad nėra objektyvių aplinkybių dėl galimo neigiamo ieškovo poveikio dukrai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, remdamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu. CK 3.165 straipsnyje numatyta, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Laikinoji bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, skirta civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem savo tėvais bei tėvų teisėtus interesus bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais.
Išanalizavęs bylos medžiagą, remdamasis tuo, kas išdėstyta, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisiniu reguliavimu, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo pateiktus motyvus, apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutartį. Keisti, naikinti ar papildyti skundžiamą nutartį, teismo manymu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teismas mano, kad nustatyta bendravimo su vaiku tvarka šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, atsižvelgiant į tai, jog pagrindinis šalių ginčas (ieškinio reikalavimai) yra būtent dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, į tai, jog nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog šalių vaikui dėl bendravimo (gyvenimo) su tėvu kyla (kils) grėsmė ar yra daroma žala jo sveikatai, dvasiniam ar moraliniam ugdymui, yra optimali ir (ar) pakankama priemonė ir šalių bei jų vaikų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek šalių paaiškinimuose, tiek Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendyje, nustatytos aplinkybės dėl buvusių konfliktinių situacijų tarp ieškovės ir atsakovo. Todėl galima konstatuoti, kad ieškovo gyvenimas su atsakove ir vaiku, jam konfliktuojant su atsakove, o ne ieškovo tiesioginis bendravimas su vaiku turi neigiamos įtakos nepilnamečiam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino susiklosčiusią situaciją, atsižvelgė į prioritetinius vaiko interesus, į abiejų tėvų teises ir teisėtus interesus ir nustatė tinkamą laikiną bendravimo su vaiku tvarką.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio mėn. 1 d. nutartį palikti nepakeistą.