Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 4 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-2263 nutarta taikyti nuteistajam V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 7 mėnesių 15 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. kovo 1 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Vertinant nuteistojo pažangą pažymėtina, kad neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, šiuo metu elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą, dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo paskatintas aštuonis kartus, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima nuteistojo kaip asmenybės, orientacija į pokytį, pradedant analizuoti nusikalstamo elgesio priežastis ir pasekmes, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, mokslus, darbinę veiklą, intervencinių priemonių taikymą. Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. V., nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 261 straipsnį, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį - galutinė bausmė 9 metai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis: išteisintas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą - galutinė bausmė 9 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 16 d., pabaiga – 2027 m. spalio 16 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, tuo tarpu materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir tik nustačius šių dviejų pagrindų egzistavimą, teismas galėtų spręsti ar jau galima nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Sutiktina su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis V. V. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta kaip vidutinė, be to stebimos nuoseklios nuteistojo pastangos ir rizikos mažėjimo dinamika, nes nuteistasis dirba ir gauna stabilias darbines pajamas, kurių užtenka pragyventi, neturi įsiskolinimų, kurie apsunkintų jo finansinę padėtį. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vyrauja nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą/ nestabilią darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami, jį tęsiant įkalinimo įstaigoje, siekiant eliminuoti problemines sritis ir taip mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas vis tik nėra nustatyta įvertinus aukščiau aptartus duomenis. Todėl atsižvelgus į nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, daroma išvada, kad nuteistasis nėra linkęs savo elgesio kreipti išimtinai teigiama linkme. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra nustatytas kaip vidutinis, kurio pokytis pataisos proceso metu stebimas dar itin trumpą laiką, nuo 2023 m. rugsėjo 7 d., kai atliktu pakartotiniu vertinimu, nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio vertinimo rizika, paskutiniu vertinimu atliktu 2024 m. vasario 1 d. nustatyta taip pat mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. BVK 82 straipsnio prasme spręstina, kad materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, iš esmės neegzistuoja, o kartu, įvertinus, dinaminių kriminogeninių veiksnių nepaslankų pokytį, nėra nustatytos ir akivaizdžios nuteistojo pastangos šią riziką mažinti, taip parodant savo siekį sėkmingai reintegracijai į visuomenę. Tokiu būdu teismas negali spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu, jau yra tiek pakoregavęs savo nusikalstamą elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tai, kad Komisija savo nutarime nurodė, jog stebimos nuteistojo vykdomos teigiamos iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą – vykdo resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietų įstaigos Komisijos rekomendacijas, nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atliekantis įkalinimo bausmę.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietoje galima teigti, jog nuteistojo elgesys struktūruotoje aplinkoje nebuvo nepriekaištingas, negebėjo laikytis jam keliamų reikalavimų, 5 kartus prasižengęs, o 3 kartus baustas drausmine tvarka. Pastaruoju metu yra akivaizdžių permainų įrodymų, t. y. neturi galiojančių drausminių nuobaudų, paskutinė nuobauda skirta 2019 m. spalio 31 d. Už gerą ir pavyzdingą elgesį, pavyzdingą ir gerą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas 8 kartus, be to bausmę šiuo metu atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Pažymėtina, kad nuteistojo pastangos keisti gyvenimo būdą, efektyvesnis laisvalaikio praleidimas, stebimos tik pastaruoju metu gana neilgą laiko tarpą.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra patvirtinęs galimos darbovietės po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tačiau motyvuotas dirbti laisvėje. Be to nusikalstamas veika susijusi su siekiu pasipelnyti pažeidžiant įstatymus. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad nuteistasis laisvėje neturėjo stabilių pajamų, ko pasekoje, jis galimai siekė materialinės gerovės užsitikrinimo nusikalstamomis veikomis. Manytina, kad nuteistajam nesugebėjus savęs įtvirtinti darbinėje veikloje (oficialioje bei nepažeidžiančioje teisės normų), tai galėtų tapti vienu iš pakartotinio elgesio riziką galinčių didinti veiksnių.

Galima teigti, kad nuteistojo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo įvykdyti nusikaltimai, suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamai atsakingą požiūrį j nustatytas taisykles bei visuomenės normas. Taigi, nuteistojo nuostatu ypatumai iš dalies gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška, nors šiuo metu ir stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau pokyčiai priklauso nuo jo motyvacijos ir poreikio keistis.

Pažymėtina ir tai, kad siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, V. V. neatliktos bausmės dalis (3 metai 7 mėnesiai 15 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo V. V. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. RV-22-2263.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. RV-22-2263 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.