Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. V. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir BK 261 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto ,,a“ papunkčiu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2027 m. spalio 16 d.

2. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. skundas atmestinas

5. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Jis pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7. V. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, todėl esant nustatytai vidutinei nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, asmens pasiruošimas ir gebėjimas siekti gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis vertintinas itin atidžiai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta iš viso 5 kartus, ir visų vertinimų metu nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Nuteistajam nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: vienas jų statinis – kriminalinė istorija, kiti –dinaminiai: nestabili darbo patirtis; užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; negebėjimas atpažinti problemas, tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. V. V. yra nustatyti ir 3 apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos, socialiniai ryšiai, motyvacija darbinei veikslai, tačiau vertinant juos kitų aplinkybių visumoje, tai negali būti lemiamas faktorius lygtinio paleidimo taikymui.

8. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, V. V. galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau šiuo atveju turi būti vertinami ne tik duomenys, esantys nuteistojo svarstymo metu, tačiau atsižvelgiama į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Pateikti duomenys rodo, kad nuteistasis atlikdamas laivės atėmimo bausmę 5 kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. šie vidaus tvarkos pažeidimas nuteistojo padaryti ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptaciniai taikomo režimo sunkumai, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, pažeidimai nuo bausmės pradžios kartojosi beveik kasmet, paskutinis įstaigos nustatytos tvarkos pažeidimas užfiksuotas – 2022 m. gegužės 24 d. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nors už šį pažeidimą nuteistajam nebuvo paskirta nuobauda, apsiribota svarstymu, tačiau tai nepaneigia nustatytų reikalavimų nesilaikymo fakto, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis net ir struktūruotoje aplinkoje nėra linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Šios aplinkybės kėlė apylinkės teismui pagrįstas abejones jo gebėjimu gyventi laisvėje, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis V. V. bausmės atlikimo metu paskatintas 8 kartus, tačiau po paskatinimų ir vėl pažeidė nustatytą tvarką, kas rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Skunde nuteistojo nurodytas teiginys, jog jis tyčia nusižengti nenorėjo, gavęs pastabą, pasitaisė, atmestinas kaip nepagrįstas, nes paskutinis vidaus tvarkos pažeidimas buvo padarytas ketvirtaisiais bausmės atlikimo metais, kuomet nuteistasis jau privalėjo žinoti ir būti įsisavinęs pataisos įstaigoje galiojančias vidaus tvarkos taisykles bei žinoti jų nesilaikymo pasekmes (buvo baustas bei svarstytas).

9. Nuteistasis skunde nurodo, kad yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, tačiau, kaip minėta, tai yra formali sąlyga, leidžianti nagrinėti lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Aukštesniojo teismo požiūriu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pasisakydamas apie likusią neatliktą bausmės dalį, teismas šią aplinkybę vertino kitų aplinkybių visumos kontekste, nesuteikdamas jai prioritetinės reikšmės. Teismas pažymėjo, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, nes bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Taigi, nors atliktos ir neatliktos bausmės dalių santykis nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

11. Skundą nuteistasis grindžia ir socialiniais ryšiais – būtinybe padėti sergančiai mamai, noru kurti šeimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės, aukščiau aptartųjų visumos kontekste, neduoda pagrindo išvadai, kad V. V. iš tiesų jau pasiruošęs laikytis įstatymų ir jam galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. V. V. anksčiau yra ne kartą teistas, taip pat ir už analogišką nusikaltimą – disponavimą narkotinėmis medžiagomis, už ką buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, buvo paleistas lygtinai, tačiau iš pasekmių nepasimokė ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas rodo, jog jis nusikalto neatsitiktinai, ir šeimos vertybės jam nesukliudė elgtis neteisėtai.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino nešališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog V. V. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai V. V. charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.