Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. V. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2024 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 357-752 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. V., nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 261 straipsnį, ir taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendis pakeistas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį V. V. išteisintas, jam paskiriant galutinę bausmę – 9 metus laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2027 m. spalio 16 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime V. V. bausmę atlieka nuo 2024 m. balandžio 29 d.

3. Komisija 2024 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutarimą Nr. 357-752, kuriuo nutarė taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis jau yra atlikęs 1/2 dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis teistas 5 kartą, teisės pažeidimams būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Laisvėje nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, bausmės atlikimo metu įgijo mūrininko ir suvirintojo kvalifikacijas. Atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, tačiau darbo pobūdžiui buvo išrankus. Vėliau nuostata į darbą pasikeitė ir įsidarbino Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ siuvykloje darbininko/vietininko pareigose. Perkėlus nuteistąjį į Alytų atlikti bausmę atviro tipo sąlygomis – pusiaukelės namuose, jis įsidarbino pienovežio vairuotoju. Nuteistasis teigia, kad lygtinio paleidimo atveju kažkurį laikotarpį dar dirbtų šį turimą darbą, vėliau pagal gyvenamą vietovę susirastų kitą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis sugebėjo save realizuoti darbinėje veikloje, supranta darbo naudą, nevengė savęs realizuoti mokymosi procese, įgijo profesiją. Pažymėtina, jog pastovi, stabili bei nuosekli darbinė veikla padėtų nuteistajam greičiau integruotis į visuomenę bei užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis paskirtas administracines baudas yra sumokėjęs. Bausmės atlikimo metu palaiko socialinius su artimaisiais, bendrauja skambučių pagalba, trumpalaikių išvykų į namus metu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nevengia kalbėti apie įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, pastebima, kad jis jaučia kaltę ir gailestį ne tiek dėl sau sukeltų praradimų, bet dėl nuo jo nusikalstamos veiklos sukeltų padarinių (nurodė, kad platindamas narkotines medžiagas kitiems asmenims darė jiems žalą). Šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina ankstesnį savo gyvenimo būdą bei elgesį. Laisvės atėmimo vietoje bendravimo problemų su kitais nuteistaisiais neturi, draugus renkasi atsargiai, vengia destruktyvių grupių, susirado draugę su kuria daugiausiai bendrauja telefonu, jaučia iš jos palaikymą. Nuteistojo elgesys struktūrizuotoje aplinkoje nebuvo visada nepriekaištingas, pradžioje bausmės jis negebėjo laikytis jam keliamų reikalavimų, todėl baustas drausmine tvarka 3 kartus, paskutinį kartą 2019 m. spalio 31 d. Pastaruosius kelerius metu stebimas labiau disciplinuotas elgesys, nebaustas, už gerą elgesį ir gerą darbą skatintas aštuonis kartus, perkeltas į lengvą grupę, o vėliau bausmę atlikti atviro tipo sąlygomis. Atlikdamas bausmę stengėsi įsitraukti į pozityvią veiklą dalyvaudamas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, mokinosi bausmės atlikimo metu ir įgijo dvi specialybes, sėkmingai įsitraukia socialiai priimtiną bei darbinę veiklą vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra baustas už psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimą, dalyvavo Narkotikų prevenciniuose užsiėmimuose. Šiuo metu problemas dėl psichiką veikiančių ar narkotinių medžiagų neigia, sakosi geba save kontroliuoti ir poreikio narkotikams nejaučia. Nėra duomenų, apie smurtinį elgesį apsvaigus ar piktnaudžiavimą alkoholiu, priklausomybę neigia. Nuteistasis geba atpažinti problemas susijusias su jo nusikalstamu elgesiu ir tiki, kad ateityje sugebės save realizuoti tinkamais būdais ir priemonėmis. Nors V. V. asmenybėje vis dar išlieka dinaminių kriminogeninių veiksnių, tačiau yra ir apsauginių: jis turi draugę, kuria su ja ateities planus, santykiai šilti ir palaikantys; teigiama nuostata į darbą. 2024 m. rugpjūčio 20 d. atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta – vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimi teigiami pokyčiai „Gyvenimo stilius ir draugai“ srityje, „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srityje, „Ryšiai“ srityje.

4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 357-752 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, nurodant, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant iš nuteistojo elgesio eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis.

5. 2024 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teisme gautas V. V. apeliacinis skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, kaip tai numatyta BVK 82 straipsnio 4 dalyje.

5.1. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad Apylinkės teismo teiginys, jog jam šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą nebūtų pasiekti bausmės atlikimo tikslai, yra klaidingas, kadangi šiuo metu nuteistasis jau yra esmingai pasitaisęs. Apylinkės teismas priimdamas nutartį rėmėsi tik nuteistojo praeitimi, o dabartinius pokyčius laiko neva dirbtinu jo elgesiu, siekiant išeiti į laisvę. Nors V. V. nusikalstamo rizika vis dar yra vidutinė, tačiau tam įtaką daro statiniai kriminogeniniai veiksniai – dėl praeityje buvusių teistumų neįmanoma esmingai sumažinti nusikalstamos rizikos balų, nors nuteistasis vykdo visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Be to, Apylinkės teismas per daug sureikšmino aplinkybę, kad sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą Komisija priėmė ne vienbalsiai, tačiau neatsižvelgė į tai, kad sprendimas buvo priimtas ženklia balsų dauguma.

5.2. Nuteistasis nurodo, kad Komisija, vertindama reikšmingas atskiras aplinkybes ir jų visumą, konstatavo, kad bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko daugiau kaip 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, charakterizuojamas teigiamai, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas už nepriekaištingą elgesį, dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, dirba, lygtinio paleidimo atveju taip pat turėtų darbą, gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, neturi finansinių įsipareigojimų, palaiko tamprius socialinius ir artimus šeiminius ryšius. Kaip rodo teismų praktika, 2023 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-268-634/2023, A.Š. buvo paleistas lygtinai, nors jo nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė, taigi, tai reiškia kad ir jis (V. V.) atitinka BVK 82 straipsnio 2 dalyje numatytas lygtinio paleidimo sąlygas. Tuo tarpu Apylinkės teismas rėmėsi formaliais duomenimis apie senas jo įvykdytas nusikalstamas veikas, teistumus, perdėtai ir nepagrįstai jį apibūdino kaip linkusį nusikalsti. Faktas, kad prieš daugelį metų jis buvo teistas, išliks visada, todėl remiantis Apylinkės teismo logika, dėl ankstesnių senų teistumų jam niekada nebūtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, Apylinkės teismas per daug sureikšmino jam likusios neatliktos bausmės dalį, nurodydamas, kad lyginant ją su paskirta bausme, ši dalis dar yra labai didelė. Nuteistasis pabrėžia ir tai, kad bausmę jis atlieka pusiaukelės namuose, tai yra dirba laisvėje, bendrauja su žmonėmis, vaikšto gatvėmis, mano, kad yra įgavęs pataisos įstaigos pasitikėjimą.

6. Skundas Kauno apygardos teisme iš nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

7. Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Nuteistojo V. V. skundas atmestinas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą Apylinkės teismo nutartį bei Komisijos nutarimą, pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam V. V. šiuo metu dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad Apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamąją vietą, palaiko artimus santykius su artimaisiais, turi teigiamą darbinę motyvaciją, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygos Pusiaukelės namuose, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

11. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos Apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas. Be to, nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad Apylinkės teismas be reikalo atkreipė per didelį dėmesį į aplinkybę, jog Komisija spręsdama klausimą dėl jo lygtinio paleidimo nebuvo vieninga, kadangi sprendimą, nuteistojo teigimu, Komisija priėmė esmingu skirtumu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais nuteistojo teiginiais sutikti negali, kadangi sprendžiant klausimą dėl V. V. lygtinio paleidimo, iš šešių komisijos narių net trys balsavo prieš jo lygtinį paleidimą, o Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, galutinį sprendimą priėmė Komisijos pirmininkas. Taigi, akivaizdu, kad net ir Komisija turėjo rimtų abejonių, ar nuteistasis jau pakankamai pakoregavo savo elgesį.

12. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš 2024 m. rugpjūčio 19 d. Socialinio tyrimo išvados, V. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu išliko vidutinė. Nors sutiktina su nuteistojo argumentais, kad vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, o statinių kriminogeninių veiksnių jis savo elgesiu koreguoti negali, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – negalima neigti, kad V. V. daro pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi, kad leistų teismui spręsti jog bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti. Aukštesnysis teismas neakcentuoja nuteistajam nustatomų statinių kriminogeninių veiksnių, tačiau pabrėžia, kad V. V. vis dar nustatoma ir daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos savo elgesiu ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, tai yra: neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad minėti dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik V. V. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

13. Pritariant Apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas V. V. nėra pirmasis, praeityje jis yra teistas keturis kartus, visi nusikaltimai yra susiję su finansinės naudos siekimu, būdingas nusikalstamų veikų sunkėjimas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistajam praeityje buvo taikyta ir švelnesnio pobūdžio bausmė (areštas), tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, nusikalstamos veikos sunkėja, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, tai yra buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

14. Vertinant V. V. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2024 m. rugpjūčio 19 d. Socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis geba analizuoti situaciją, tačiau tam tikrais atvejais siekia ieškoti save pateisinančių aplinkybių. Nuteistasis pats nurodo, kad suprato, jog vieną dieną toks jo elgesys prie gero neprives, tačiau išvadų nepadarė ir buvo nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Šiuo metu nuteistasis geba atpažinti problemas susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, tai yra bendraudavo su netinkama kompanija, nebuvo pozityvaus laisvalaikio užimtumo. Nuteistasis spręsdamas problemas pasirinkdavo netinkamas jų sprendimo strategijas, negebėjo užsiimti pozityvia veikla. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad gebėjimas adekvačiai vertinti savo galimybes, nustatyti savo poreikius bei tenkinti juos priimtinais visuomenėje būdais, sąmoningai įžvelgti probleminio elgesio sritis, jas analizuoti, numatyti savo sprendimų pasekmes, padėtų nuteistajam išvengti problemų ateityje, o minėti pokyčiai priklauso nuo jo motyvacijos ir poreikio keistis. Taigi, nuteistojo mąstymas ir elgesys nors ir keičiasi teigiama linkme, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jis vis dar koreguotinas.

15. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, 8 paskatinimų turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau apygardos teismo vertinimu nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Juolab, kaip teisingai pažymėjo Apylinkės teismas, nors anksčiau nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesį dabartinės bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu.

16. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis būdamas laisvėje nuteistasis nevengė bendrauti su asmenimis, kurie jį įtraukdavo į nusikalstamas veikas. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Tai rodo, nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai, priklausomybė narkotikams neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje, dėl to pasireiškė nusikalstamas elgesys, tačiau pastaruoju metu yra stebimi pozityvūs pokyčiai nuteistojo laisvalaikyje bei santykiuose su kitais asmenimis, nuteistasis dirba, įsitraukia į pozityvias veiklas, mokėsi, sprendė narkotinių medžiagų vartojimo problemą ir atliekant bausmę nebuvo užfiksuotas vartojant narkotines medžiagas. Vis dėl to, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo tikimybė, kaip rizikos veiksnys, vis dar išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Taigi, nors įkalinimo įstaigoje piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis epizodų neužfiksuota ir nuteistasis bausmės atlikimo metu siekė spręsti turimas problemas, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šią problemą jis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur narkotinės medžiagos, priešingai nei pataisos įstaigoje, gali būti įsigyjamos laisvai. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad ankstesnis piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis vis dar yra priskiriamas prie nuteistajam nustatomų kriminogeninės rizikos veiksnių.

17. Atmetant nuteistojo skundą taip pat pastebėtina, kad jo skunde akcentuojamas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, galimybė įsidarbinti, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas ir socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog V. V. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog V. V. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

18. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo motyvams, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji V. V. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotus kelis sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį V. V. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam V. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. V. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų spalio 9 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.