Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 261 straipsnį ir nuteistas:

1) pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ‑ 30 (trisdešimties) parų areštu;

2) pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ‑ laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

3) pagal BK 261 straipsnį - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, dalis paskirtų bausmių apimtos, o kitos iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir V. V. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. (nuosprendžio paskelbimo dienos).

Kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta nepakeista.

Nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį taip pat pripažinta kalta ir nuteista G. V., tačiau dėl jos apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliaciniu skundu, įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai ir pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, vertino byloje surinktus įrodymus nuteisdamas V. V. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau V. V. kaltė neteisėtai disponavus dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – karfentanilio ir platinus šią narkotinę medžiagą nepilnametei I. V. įrodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas šioje dalyje išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas nusikalstamos veikos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl 0,002 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo neteisėto laikymo

10. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 7 d. rastos klonozepamo tabletės priklausomybė A. V. kelia abejones, nes kaltinamojo gynėjos pateiktas receptas išrašytas 2019 m. rugsėjo 20 d., tabletė rasta V. V. kambaryje, tačiau tabletės priklausomybė patikimais įrodymais nenustatyta. Kaip jau buvo minėta, savo parodymuose A. V. nurodė, kad tabletė galėjo priklausyti tiek jai, tiek mirusiam vyrui, tiek sūnaus draugui, bet tik ne sūnui V. V. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje esantys duomenys dėl rastos tabletės priklausomybės V. V., o taip pat duomenys, jog ši tabletė buvo laikoma neteisėtai, kelia abejones, o visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Šioje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad būtent V. V. laikė tabletę, turinčią psichotropinės medžiagos, taip pat nepakanka ir duomenų, jog paminėta psichotropinė medžiaga buvo laikoma neteisėtai. Nesurinkus patikimų V. V. kaltės įrodymų, kad rasta klonozepamo tabletė priklausė jam, jis išteisintinas. Ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir joje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis.

Dėl narkotinės medžiagos karfentanilio platinimo nepilnametei

11. Apeliantas V. V. neigia žinojęs, kad I. V. nepilnametė, teigia, kad nėra byloje surinkta neginčijamų įrodymų, kad būtent jis būtų davęs narkotinių medžiagų I. V. Teisėjų kolegija pažymi, kad didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys išnagrinėtos bylos duomenims. Išanalizavusi bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai V. V. pripažino kaltu padarius BK 261 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

12. Nors nuteistasis neigia padaręs šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma: specialisto išvada Nr. T-N 2663/2018, I. V. parodymais, iš dalies paties V. V. parodymais apie tai, kad įvykio dieną jis su I. V. važiavo pirkti narkotinių medžiagų (heroino). Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino įrodymus bei šioje dalyje priėmė neteisėtą nuosprendį.

14. Apeliantas V. V. skunde akcentuoja I. V. 2018 m. spalio 17 d. duotus parodymus, kad ji paskutinį kartą narkotikus vartojusi prieš mėnesį, juos įsigijo (duomenys neskelbtini) miškelyje, iš pažįstamų asmenų, taip pat gaudavo iš kaimyno, kurio vardas lyg tai (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną narkotikų nevartojo (t. 1, b. l. 58-59). Visgi kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuos parodymus I. V. paneigė vėlesnėse apklausose ir teisminio nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teisme ji nurodė, kad pirminiuose parodymuose viską melavo (t. 4, b. l. 166). Visi šeimos nariai jai patarė sakyti tiesą. Vėlesni jos parodymai (ką ji patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu) dėl esminių nusikaltimo aplinkybių buvo nuoseklūs, jie neprieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl netikėti jais nėra pagrindo.

16. Pagal BK 261 straipsnį atsako tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. Pagal galiojančią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui – nepilnamečiui. Platinimas gali būti ne tik šių medžiagų pardavimas, bet ir dovanojimas, davimas už atliktus darbus, paslaugas, davimas skolon ir kt. Dėl tokių veiksmų kitas asmuo tampa tų medžiagų įgijėju. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą kyla nepriklausomai nuo platinamų nepilnamečiui narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla tuo atveju, kai kaltininkas žino arba turi ir gali suvokti, kad asmuo, kuriam jis platina narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Šio nusikaltimo sudėties subjektyvioji pusė yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad platina nurodytas medžiagas nepilnamečiui ir siekia tai daryti. Šioje byloje V. V. veikoje yra visi ir objektyvieji, ir subjektyvieji šio nusikaltimo požymiai. Byloje įrodyta ir nustatyta, kad V. V. davė neatlygintinai nepilnametei I. V. nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos karfentanilio. Jau aptartais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis žinojo, jog I. V. nepilnametė, todėl platindamas, t. y. duodamas neatlygintinai nepilnametei I. V. narkotines medžiagas, V. V. veikė tiesiogine tyčia. Teismas, pripažinęs jį kaltu ir kvalifikavęs V. V. nusikalstamą veiką pagal BK 261 straipsnį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Vertinti kitaip V. V. nusikalstamų veiksmų nei įvertino Kauno apygardos teismas nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

19. Byloje esančia specialisto išvada Nr. 140-(5260)-IS1-6760 nustatyta, kad tirti pateiktame paketėlyje, kurio pakuotės Nr. 482406 (rastas įvykio apžiūros metu, griovyje) esančioje rusvos spalvos birioje medžiagoje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00194 g Tirti pateiktame lankstinuke, kurio pakuotės Nr. 482412 (paimta iš G. V.) esančioje rusvos spalvos birioje medžiagoje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00012 g. Ant tirti pateiktų dviejų vamzdelių, kurio pakuotės Nr. 482364 (paimta automobilio apžiūros metu) yra narkotinės medžiagos – karfentanilio pėdsakų ir narkotinės medžiagos – metadono pėdsakų (t. 2, b. l. 186-188).

20. Išanalizavusi nuteistojo V. V. bei nepilnametės liudytojos I. V. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad narkotines medžiagas pas romų tautybės asmenį pirko V. V.. Būtent V. V. dalį įsigytos narkotinės medžiagos pardavė G. V., dalį vartojo pats ir vaišino nepilnametę I. V., o dalį, padedant I. V., supratęs, kad yra persekiojamas policijos darbuotojų – išmetė pro automobilio langą.

21. V. V. apeliaciniame skunde teigia, kad narkotikai, kuriuos rado policijos pareigūnai griovyje jam nepriklauso, nes ant paketo jo pirštų antspaudų nerasta. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad ant pro automobilio lango išmesto paketėlio rankų pėdsakai buvo rasti, tačiau netinkami asmeniui identifikuoti. Taigi pėdsako nesuradimas ant paketėlio nei patvirtina, nei paneigia V. V. kaltę. Analizuojant kitus bylos duomenis akivaizdu, kad šis paketėlis priklausė būtent V. V. ir būtent jo paliepimu šį paketėlį pro automobilio langą išmetė I. V.. Tokios aplinkybės nustatytos ne tik nuosekliais I. V. parodymais, bet ir paties nuteistojo V. V. parodymais. 2018 m. spalio 19 d., atliekant daiktų apžiūrą, apžiūroje dalyvavęs V. V. apžiūrint paketėlį paaiškino, kad paketėlio viduje yra narkotinė medžiaga, kurią jis įgijo 2018 m. spalio 16 d. Vilniuje iš romų tautybės asmens, o paskui jis pats šią medžiagą apvyniojo juodos spalvos lipnia juosta. Taip pat būtent šį paketą jo draugė I. V. išmetė pro automobilio „Mercedes“ langą, kai juos (duomenys neskelbtini) pradėjo stabdyti policijos pareigūnai. Taigi išmesto pro automobilio langą paketėlio priklausymas V. V. nustatytas patikimais I. V. parodymais, kuriuos atitinka ir kiti byloje esantys duomenys.

22. Apeliaciniame skunde nuteistasis abejoja narkotinių medžiagų kiekiu, kuris nurodomas kaltinime, vertina, kad I. V. galėjo išmesti didesnį kiekį nei V. V. tąkart nusipirko, kadangi ji pirko narkotinių medžiagų ir sau. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad įvykio dieną I. V. nepirko narkotinių medžiagų, nes neturėjo pinigų, o su V. V. važiavo žinodama, kad pastarasis ją pavaišins. V. V. nuteistas už tokį narkotinės medžiagos kiekį, kokį jis ir įsigijo iš romų tautybės asmens. Dalį narkotinės medžiagos (0,00012 g karfentanilio) V. V. tą pačią dieną išplatino G. V., o dalis (0,00194 g karfentanilio) narkotinės medžiagos buvo rasta paketėlyje, kurį V. V. paliepimu I. V. išmetė pro automobilio langą. Šios aplinkybės nustatytos ne tik jau minėtais V. V. parodymais, bet ir nuosekliais I. V. bei G. V. parodymais.

23. V. V. iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis bylos aplinkybėmis, teigia, jog jis neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegija šiuos nuteistojo argumentus atmeta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme, svarstant kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo klausimą bei apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. V. neneigė, kad dalį iš romų tautybės asmens įsigytų narkotikų, t. y. 6 lankstinukus (remiantis specialisto išvada 0,00012 g) jis pardavė G. V.. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, V. V. nurodė, kad narkotines medžiagas pardavinėdavo tik (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 160-162). Be paties V. V. parodymų narkotikų pardavimą patvirtina G. V., kuri teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad įvykio dieną (2018-10-16) prie parduotuvės susitiko su V. V. ir iš pastarojo už 50 Eur nusipirko narkotikų. Narkotinės medžiagos buvo paketėlyje įvyniotame lipnioje juostoje, ten turėjo būti 6 dozės. Šiuos nuteistosios G. V. parodymus patvirtina ir I. V.. Pastaroji teismo posėdyje nurodė, kad V. V. mašinoje turėjo svarstykles, narkotikus, įgytus pas romų tautybės asmenį, pasvėrė, ten buvo maždaug 4 g ir susirašė su G. V.. Ji (I. V.) kartu su V. V. padarė ir supakavo 6 paketėlius. Po to V. V. susitiko su G. V. ir ji suprato, kad būtent šiuos narkotikus V. V. pardavė G. V.. Šie duomenys pilnai paneigia V. V. teiginius dėl narkotinių medžiagų platinimo. Jis ne tik ketino, bet dalį narkotinių medžiagų ir išplatino parduodamas G. V. bei, kaip jau buvo paminėta anksčiau, pavaišindamas nepilnametę I. V..

24. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog aplinkybėmis, parodančiomis tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014). Šioje byloje V. V. tikslą platinti narkotines medžiagas be jau minėtų duomenų patvirtina automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiuojant V. V. ir I. V. sustabdė policijos pareigūnai, apžiūros metu be kitų daiktų rastos elektroninės svarstyklės, du vamzdeliai, folijos ritinėlis (t. 2, b. l. 144-151). Iš 2018 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad G. V., kuri 2018 m. spalio 16 d. įsigijo iš V. V. 0,00012 g karfentanilio laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. spalio 16 d. 17 kartų V. V. pervedė pinigų sumas nuo 5 Eur iki 95 Eur (t. 2, b. l. 104-105). Slapta fiksuoti pokalbiai tarp V. V. ir G. V., susirašinėjimo su ja trumposiomis žinutėmis turinys (t. 2, b. l. 38-45), taip pat patvirtina V. V. tikslą platinti narkotines medžiagas.

26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal teismų praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, jog medžiaga, kuria jis disponuoja, yra psichotropinė ar narkotinė, bendrais bruožais suvokia šios medžiagos kiekius. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją.

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad V. V. žinojo, jog jo įgyjamų narkotinių medžiagų veiklioji medžiaga bus ne heroinas ir neabejotinai bendrais bruožais suvokė šios įgyjamos medžiagos kiekį. Byloje nustatyta, kad V. V. tabore, iš nenustatyto romų tautybės asmens įsigijo beveik 3 g (2,994 g) birios medžiagos. Iš nupirktos medžiagos 6 lankstinukus (čekius) supakavo į juodą izoliacinę juostą. Ši dalis buvo skirta parduoti G. V.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. V. šiuos lankstinukus, padedant I. V., sverdamas ir pakuodamas padarė pats. Kiekviename paketėlyje buvo labai mažas kiekis birios medžiagos, o gryno karfentanilio per visus 6 lankstinukus buvo rasta tik 0,00012 g, kai tuo tarpu sau jis pasiliko didžiąją dalį birios medžiagos (2,770 g). Ši aplinkybė, dėl itin mažo birios medžiagos kiekio padalinimo į dar 6 lankstinukus, rodo, kad V. V. suvokė, jog jo perkama medžiaga nėra heroinas, nes suprato, kad ir labai mažas įsigytos medžiagos kiekis turi pakankamą vartoti (stiprų) poveikį.

28. V. V. 2013 m. balandžio 9 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (už disponavimą heroinu, amfetaminu). Tai leidžia teigti, jog jis turi narkotinių medžiagų vartojimo patirtį ir supratimą apie narkotines medžiagas. Jam buvo žinoma ir tai, kad perkant narkotines medžiagas negalima būti tikru dėl konkrečios pageidaujamos medžiagos įsigijimo, nes tokios medžiagos dažnai maišomos siekiant sustiprinti jų poveikį. Teisiamajame posėdyje pats V. V. nurodė, kad perkant narkotines medžiagas negalima būti tikru dėl to ką perki („Taip išėjo, kad ten kitokia medžiaga buvo, tai aš nežinau, nes ką duoda tą imi“. „(duomenys neskelbtini) galvojo, kad bus heroinas, nes visą laiką važiuoji pirkti heroino, bet ką jie ten įdeda nežinosi“. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog V. V. žinojo kas yra karfentanilis, nes jis apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad (duomenys neskelbtini) suprato, kad automobilyje jie dalino (pakavo į lankstinukus) narkotikus. Jis jai sakė, kad tai „dramblio migdomieji“ (t. 3, b. l.160-162), o būtent taip dėl itin stipraus mažo kiekio medžiagos poveikio yra apibūdinamas karfentanilis. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. V. kelerių metų narkotinių medžiagų vartojimo patirtis, disponavimas įvairių rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą apie turėtą supratimą apie narkotinių medžiagų rūšis, pavadinimus, svorį. Byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad nuteistajam V. V. bendrais bruožais buvo suvokiamas disponuojamos narkotinės medžiagos kiekis.

29. Taigi pirmosios instancijos teismas nenukrypdamas nuo teismų praktikos bei vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visumos analize ir vertinimu, teisingai nustatė V. V. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią disponuoti dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, padarė teisingą išvadą apie tai, kad V. V. neteisėtai disponavo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, turėdamas tikslą jas platinti. Daryti kitokias išvadas, tenkinti apelianto prašymą ir perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Pagal byloje nustatytas ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes V. V. veika atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, baudžiamasis įstatymas jo veikai taikytas tinkamai.

Dėl paskirtų bausmių

30. Nuteistojo V. V. teigimu, jam paskirta bausmė yra per griežta, jam turėjo būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, teismas neįvertino jo stiprių socialinių ryšių, kad jis vienintelis rūpinasi motina, kurios būklė yra kritiška.

31. Skundžiamu nuosprendžiu teismas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 261 straipsnyje paskyrė V. V. šių baudžiamųjų įstatymų numatytas bausmes, nedaug viršijančias žemutines sankcijų ribas. Galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė jam paskirta dalinio sudėjimo būdu, prie aštuonerių metų 6 mėnesių bausmės, paskirtos už 260 straipsnio 2 dalį, pridedant šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje (skirta 3 metai 6 mėnesiai). Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką V. V. buvo skirta arešto bausmė, tačiau ji neįtakojo galutinės bausmės trukmės, nes bendrinta bausmių apėmimo būdu. Apeliantas prašo skirti jam švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti tokį apelianto prašymą nėra pagrindo.

32. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse bei 55 – 61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

33. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad bausmės skyrimo V. V. motyvai išdėstyti labai lakoniškai, tačiau atsižvelgta į visas aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyse nurodytas aplinkybes. Teismas nenustatė V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį, ankstesnius teistumus.

34. V. V. padarė vieną sunkų (BK 260 straipsnio 2 dalis) ir kitą labai sunkų (BK 261 straipsnis) nusikaltimus. Anksčiau yra teistas 4 kartus, iš jų 2 kartus už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. V. V. socialiniai ryšiai nėra stiprūs. Jis nėra vedęs, dažnai keičia darbovietes. Iš Sodros pateiktų duomenų matyti, kad V. V. iki sulaikymo (duomenys neskelbtini) dirbo 3 mėnesius, (duomenys neskelbtini) ‑ 2 savaites, A. K. įmonėje ‑ 2 savaites, (duomenys neskelbtini) ‑ 6 savaites. Ilgiausiai, nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. sausio 4 d., V. V. dirbo (duomenys neskelbtini). Remiantis jo motinos A. V. paaiškinimais, jos sūnus gyvendavo pas ją (duomenys neskelbtini) ir Vilniuje (nuomojosi butą). Gyvendamas atskirai nuo savo motinos galimai ne visada ja rūpinosi. Byloje yra duomenys, kad A. V. 10 metų serga aukšto kraujospūdžio liga, 2010 m. jai diagnozuota degeneraciniai akių tinklainės pakitimai, 2011 m. stuburo osteochondrozė su išreikštu skausmu, dešinės kojos venų varikozė. 2018 m. ji buvo 43 dienas nedarbinga dėl kelių sąnarių artrito, 68 dienas dėl peties aukštumo sindromo (t. 4, b. l. 8). Tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo taikyti V. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriant jam švelnesnes bausmes, nei numatytos sankcijose. Neigiami padariniai yra natūralus nusikaltimo padarymo rezultatas, apie tai asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skundžiamu nuosprendžiu paskyrus V. V. abiejų baudžiamųjų įstatymų sankcijų žemutines ribas atitinkančias bausmes dar labiau jas mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

35. Nuteistasis V. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 30 parų areštu, kadangi šiuo nuosprendžiu jis išteisinamas dėl pastarosios veikos, keičiama nuosprendžio dalis dėl subendrintų bausmių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir V. V. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. V. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė apėmimo būdu buvo subendrinta su bausmėmis paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 261 straipsnį, o galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams palikti nepakeistą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.