Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 18 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 1 mėnesio ir 2 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija konstatavo, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu. Neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, šiuo metu elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už gerą elgesį, stropų darbą, dalyvavimą resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo paskatintas aštuonis kartus, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. V. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir BK 261 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto ,,a“ papunkčiu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d., tai yra iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 16 d., pabaiga – 2027 m. spalio 16 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą akivaizdu, kad lygtinio paleidimo instituto taikymą sąlygoja du objektyvūs kriterijai – įstatymu numatytos laisvės atėmimo bausmės privalomai atliktina dalis ir nusikalstamo elgesio rizika, kuri turi būti vertinama kaip žema arba akivaizdžios pastangos mažinant aukštesnę nei vidutinę riziką. Tik nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą atsiranda pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau pažymėtina ir tai, kad net ir nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra absoliutus, tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Byloje esantys duomenys atskleidžia, jog nuteistasis V. V. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktina paskirtos bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Vis tik, kaip jau aptarta aukščiau, tik šios sąlygos nepakanka lygtinio paleidimo taikymui, reikalinga įvertinti ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pažangą ją mažinant. Tuo tarpu bylos duomenų visuma leidžia teismui spręsti, kad būtent šios, antrosios sąlygos, nuteistojo elgesyje fiksuota nėra, o tai nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokia išvada grindžiama sekančiai.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenų, 2023 m. rugsėjo 7 d. atlikus nuteistojo V. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, kas jau savaime neleidžia spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau nustačius tokią riziką reikalinga įvertinti, ar asmuo deda maksimalias pastangas siekdamas tokios rizikos sumažėjimo, o tos pastangos tokios akivaizdžios ir įtikinamos, jog teismui leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Vis tik, teismas sprendžia, jog nuteistasis nededa akivaizdžių pastangų mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, o tai patvirtina aplinkybę, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliekamas ir ankstesniu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu – 2022 m. sausio 18 d., 2022 m. gegužės 6 d., 2023 m. balandžio 5 d., tačiau rizikos vertinimas nei kiek nepakito nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo ir išliko stabiliai vidutinis, o teigiama dinamika stebima tik po 2023 m. rugsėjo 7 d. pakartotinai atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. Tai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę asmens nusikalstamo elgesio rizika iš esmės nekito, teigiami pokyčiai matomi tik po paskutinio jo elgesio vertinimo, teismui neleidžia spręsti, jog asmuo supranta savo nusikalstamo elgesio raiškos aplinkybes ir siekia tokį elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme.

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto jo elgesio. Tuo tarpu nuteistojo V. V. elgesyje vis dar stebimi nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie, kaip nustatyta bylos duomenimis, yra vertinami kaip dinaminiai, todėl šie kriminogeniniai veiksniai, pataisos proceso metu, jį atliekant pataisos įstaigoje, ne tik, kad dar gali, tačiau ir turi būti mažinami, siekiant, pozityvios elgesio korekcijos bei siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Analizuojant nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu matyti, kad išimtinai teigiamu elgesiu jis nepasižymėjo – viso 5 kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, 3 kartus fiksuoti pažeidimai dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo ar laikymo. Pažeidimai nuo bausmės pradžios kartojosi beveik kasmet, paskutinis įstaigos nustatytos tvarkos pažeidimas užfiksuotas – 2022 m. gegužės 24 d., ir nors už šį pažeidimą nuteistajam nebuvo paskirta nuobauda, tačiau pažeidimas užfiksuotas sąlyginai neseniai, o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis net ir struktūruotoje aplinkoje nėra linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, atskleidžia asmens nenorą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme. Juo labiau, kad vienas iš bausmės tikslų yra paveikti asmenį, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o nuteistojo negebėjimas laikytis jam taikomų ribojimų neleidžia spręsti, jog šis bausmės tikslas jau yra pasiektas. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo aštuonis skatintas, tačiau vien teigiama jo elgesio korekcija kol kas dar stebima itin trumpą laiko tarpą, vertinant nuo paskutinio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Dabartiniame pataisos procese dar negalima spręsti, jog nuteistojo elgesys jau yra tiek pasikeitęs pozityvia prasme, kad paleistas lygtinai jis nebenusikals ir laikysis įstatymų.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, jog V. V. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele (4 metai 1 mėnesis 2 dienos), o įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, negalima daryti išvados, jog nuteistojo pataisos procesas, struktūruotoje aplinkoje, jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, pozityvus poslinkis stebimas dar trumpą laiko tarpą, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo V. V. daroma pažanga dar nėra tokia įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.