Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-3743-991/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-09-17
Bylos Nr.: e2-3743-991/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-00216-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Neringa Ruibytė-Karimžanova
Ieškovas: UAB „Autoliepa“
Atsakovas: V. K.
Advokatai: Petras Macenis

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.16.3Transporto priemonių nuoma
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-3743-991/2024Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00216-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.16.3; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,sekretoriaujant Mortai Kungienei,dalyvaujant ieškovės UAB „Autoliepa“ atstovui E. M.,atsakovui V. K.,atsakovo V. K. atstovui advokatui Petrui Maceniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Autoliepa“ ieškinio atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 375 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2023 m. birželio 5 d. sudarė automobilio nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas privalėjo išsinuomotą automobilį grąžinti 2023 m. birželio 7 d., tačiau savo prievolės tinkamai neįvykdė, t. y. pristatęs automobilį į stovėjimo vietą, automobilio užvedimo raktų neperdavė ieškovės atstovui. Atsakovas laiku ir tinkamai neatsiskaitė už suteiktas paslaugas už automobilio nuomą, bei neatlygino padarytos žalos, bei liko skolingas ieškovei 375 Eur. Šalys sutartyje susitarė, jog automobilis privalo būti grąžintas adresu (duomenys neskelbtini), arba pagal susitarimą. Skolininkas prievolės grąžinti tinkamai neįvykdė. Nors skolininkas automobilį 2023 m. birželio 7 d. pristatė į aikštelę, tačiau automobilio raktelių negrąžino, t. y. pažeidė sudarytą sutartį. Pasibaigus automobilio nuomos sutarčiai atsakovas privalėjo ieškovei perduoti raktelius, nes be jų automobilis negalėjo būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį. Atsakovo sutarties nevykdymas, t. y. piktybiškas automobilio raktelių neperdavimas ieškovei, yra tiesioginė neigiamų padarinių, kilusių ieškovei, kaip automobilio savininkei, priežastis. Jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs pareigas pagal sutartį ir perdavęs automobilio raktelius, kad automobilį būtų galima užvesti ir su juo važiuoti, ieškovei nebūtų kilusi būtinybė pasigaminti naujų raktelių ir ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių. Be raktelių automobilis negalėjo būti nuomojamas, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2023 m. birželio 14 d., iki buvo pagaminti automobilio rakteliai, ieškovė patyrė 245 Eur sumos žalą, t. .y negautos pajamos (7 d. x 35 Eur). Ieškovė dėl atsakovo veiksmų buvo priversta pasigaminti automobilio raktelius, kurių kaina – 230 Eur, iš viso ieškovė patyrė 475 Eur žalą. Atsakovas pagal sutartį buvo sumokėjęs ieškovei 100 Eur sumos užstatą, kuris užskaitytas ieškovės pairtai žalai padengti, taigi atsakovo žala ieškovei sudaro 375 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo atmesti ieškovės reikalavimą dalyje dėl 375 Eur sumos priteisimo iš atsakovo kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas 2023 m. birželio 5 d. 18.50 val. priėmė iš ieškovės automobilį RENAULT MASTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo išnuomotas 2 paroms. 2023 m. birželio 7 d. 18.40 val. atsakovas automobilį pristatė į aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), kur ir turėjo būti grąžintas. Ieškovei pranešus telefonu apie grąžintą automobilį, buvo nurodyta, kad jau ne darbo laikas ir raktelius reikia palikti trečiajam asmeniui, kuris negali pasirašyti automobilio priėmimo-perdavimo akto ir negali grąžinti užstato. Atsakovas pasirašyti automobilio priėmimo-perdavimo aktą atvyko kitą darbo dieną 2023 m. birželio 8 d. 8.01 val., jam buvo pasiūlyta pasirašyti automobilio priėmimo-perdavimo aktą su sąlyga, kad bus grąžintas 65 Eur avansas, nes atsakovas pavėlavo grąžinti automobilį, todėl skaičiuojama papildoma para. Turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymas neįvyko, sutartis ir kasos pajamų orderis negalėjo būti kaip įrodymas apie automobilio grąžinimą, kadangi dokumentai buvo be ieškovės atstovų parašų, todėl atsakovas pasiliko automobilio raktelius, tikėdamasis susitarti taikiai. Automobilio priėmimo-perdavimo aktas, tiksliau grafa apie automobilio grąžinimo laiką, šalių nėra pasirašytas iki šiol ir tuo pagrindu negrąžinami automobilio rakteliai. Pažymėjo, kad sutarties 6.7 punkte šalys susitarė, jog pamestus raktelius mokama 130 Eur bauda. Ieškovė yra nesąžininga, netaikydama sutartyje numatytų netesybų, taip pat netinkamai pagrindžia savo patirtas išlaidas už spynos montavimą. Ieškovės pateiktas prekių (paslaugų) kvitas Nr. 33 neįrodo jos patirtų išlaidų dėl ginčo automobilio spynelės keitimo, kadangi nėra aišku dėl kokio automobilio buvo minėtas kvitas išrašytas, kvite nenurodyti automobilio identifikavimo duomenys, kvite nurodytas tik vienos spynelės keitimas, kai tuo tarpu ginčo automobilyje jų yra trys (galinėse, vairuotojo durelėse ir užvedimo spynelėje) ir privalu keisti jas visas, todėl tikėtina, kad paslaugų kaina yra žymiai didesnė, nei nurodo ieškovė. Be to, minėtas kvitas nėra griežtos atskaitomybės dokumentas, jame aprašomos paslaugos, prilygintinas PVM sąskaitai-faktūrai, kuris nepatvirtina pinigų apmokėjimo aplinkybių ir kt. Mano, jog ieškovė turėjo automobilio apsauginį raktą ir užsakė jo gamybą, patyrusi ne daugiau kaip 130 Eur išlaidas. Ieškovė yra savo srities profesionalė, besiverčianti automobilių nuoma, todėl ji privalo imtis visų atsargumo priemonių ir turėti savo automobilių atsarginius raktelius, raktų pametimas yra dažnas reiškinys, todėl ir buvo sutartyje numatyta sąlyga, numatanti atsakovui 130 Eur baudą už raktelių pametimą. Priešingu atveju ieškovė turi prisiimti atsakomybę už patirtus nuostolius dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo, neįvertindama rizikos dėl jų pametimo ir neturėdama atsarginių raktelių. Taigi, atsakovui negali kilti atsakomybė dėl didesnių nei 130 Eur nuostolių atsiradimą. Ieškovės reikalavimas dėl 230 Eur priteisimo laikytinas nepagrįstu. Atsakovas remdamasis sutarties 6.7 punktu sutinka tik su 30 Eur ieškinio suma, įvertinant išskaičiuotą 100 Eur avansą. Ieškovė dėl savo netinkamų ir nerūpestingų veiksmų (neveikimo) (atsarginių raktų neturėjimo (nepasigaminimo) patyrė tariamas negautas pajamas, todėl turi prisiimti savo nerūpestingo elgesio padarinius. Be to ieškovė, prašydama priteisti 245 Eur negautas pajamas, nepaskaičiavo jokių sąnaudų ir pelno mokesčio, nepateikia duomenų ar realiai jos buvo patirtos, duomenų kiek iš viso ieškovės nuomoja automobilių, kokia jų paklausa, kokios grynosios pajamos nuo tokios rūšies automobilių nuomos, todėl ieškinyje nurodomos tikėtinos pajamos, kurių gavimas nebuvo realus ir neišvengiamas. Taigi toks ieškovės reikalavimas laikytinas taip pat nepagrįstu.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Autoliepa“ atstovas E. M. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas pasiėmė automobilį ir atvežė 2023 m. birželio 7 d. 19-20 val. vakare. Automobilį grąžino vėliau nei numatyta sutartyje. Automobilio aikštelė yra saugoma, todėl paprašė automobilio raktelius paduoti budinčiam asmeniui, o kitos dienos ryte atiduos užstatą. Su atsakovu viskas kaip ir buvo sutarta, tačiau paskambinusi atsakovo sutuoktinė pareikalavo grąžinti 100 Eur užstatą. Ieškovės žinioje yra 70 automobilių ieškovė neturi laiko kiekvieną kartą, grąžinus automobilį, važinėti ir grąžinti užstatus. Tuomet buvo pasakyta, jog atsakovas negrąžins automobilio raktelių. Ieškovė perspėjo atsakovą, jog negrąžinus automobilių raktelių, bus skaičiuojamas mokestis už parą. Kaip ir buvo žadėta atsakovui kitos dienos ryte vadybininkė atsakovui grąžino 70 Eur užstato. Atsakovas negrąžinęs raktelių, išėjo. Ieškovė automobilių atsarginių raktelių neturėjo, ne visos transporto priemonės parduodamos su dviem rakteliais, nes automobiliai nėra nauji, todėl ieškovė pasigamino kitą raktelį, tačiau jis pastoviai atsiriša nuo automobilio, kadangi yra neoriginalus. Ieškovė ne kartą skambino atsakovui ir prašė grąžinti automobilio raktelius, tačiau atsakovas to nepadarė, nors buvo įspėtas, kad atsarginių raktelių ieškovė neturi ir pagal sutartį atsakovas privalėjo juos grąžinti. Grąžintu automobiliu negalėjo naudotis, nes atsakovas negrąžino raktelių, nors automobilio jau laukė kitas asmuo. Raktelius gamino UAB „Spynų pasaulis“. Darbo vietoje iki 17 val. visada būna vadybininkė, kuri ir priima bei apžiūri grąžintą automobilį taip pat grąžina sumokėtą užstatą. Kai automobilis grąžinamas vakare (po darbo valandų), rakteliai paliekami budinčiam darbuotojui, o kitos dienos ryte, vadybininkė apžiūri automobilį ir grąžina užstatą, pasirašo automobilio priėmimo-perdavimo aktą (sutartyje), kitas asmuo (budintis) priimti ar atiduoti automobilio negali, nes nežino, kokios būklės automobilis buvo perduotas asmeniui naudoti, taip pat ne darbo laiku grąžinti užstatą. Budintis asmuo perduoti automobilį ne darbo laiku gali tik tuo atveju, jeigu automobilis jau vadybininko sutvarkytas, apžiūrėtas ir yra pasirašyta vadybininko sutartis. Įmonėje dirba 4 budintys asmenys ir jie keičiasi. Užstatas visada grąžinamas tik darbo dienomis ir valandomis. Sutartyje numatytas 6.7 punktas numato baudą tik už raktelių pametimą, o už raktelių pagaminimą yra mokama pagal sąskaitą-faktūrą, ne visų automobilio raktelių pagaminimo kaina yra vienoda, priklauso nuo automobilio modelio. Tam, kad būtų pagamintas raktelis, automobilio kompiuteris ir spyna yra ištraukiami ir pagal tai yra gaminamas raktelis bei pririšamas prie automobilio kompiuterio. Už raktelių gamybą sumokėjo grynais, kvitą atiduoda buhalterei finansinei apskaitai. Rakteliai buvo gaminai savaitę laiko, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius, kadangi automobilis nebuvo nuomojamas, jis savaitę laiko stovėjo, ieškovė negavo pajamų, nors buvo norinčių nuomotis automobilį. Kvite nenurodomas automobilis dėl duomenų apsaugos, spynos keitimo kainos pagal modelį svyruoja nuo 300 Eur iki 380 Eur. Pristačius automobilį darbo laiku, kol darbo vietoje buvo vadybininkė, nebūtų kilę jokių problemų, automobilis būtų apžiūrėtas, priimtas ir atsakovui grąžintas užstatas, tam vadybininkui ir suteiktos tokios funkcijos. Visais atvejais klientai yra įspėjami, jog automobilį grąžinus ne darbo valandomis, užstatas grąžinamas kitą darbo dieną. Atsakovas nesilaikė sutartyje numatytų įsipareigojimų.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko su 30 Eur ieškinio suma, įvertinant išskaičiuotą 100 Eur avansą, kitoje dalyje prašė ieškinio reikalavimus atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad su ieškove telefonu susitarė, kad nori išsinuomoti automobilį, atvykę su ieškove apsitarė, išsirinko modelį, nufotografavo, paliko 100 Eur užstatą ir už dvi paras 70 Eur. Atsakovas gavo raktelius ir kasos pajamų orderį, kuriame nebuvo nei numerio, nei parašų, ieškovė dar paklausė ar automobilio dokumentų nebus, ieškovė atsakė, kad jie nereikalingi. Pasibaigus nuomos terminui, atvykus į aikštelę, atsakovas pastatė automobilį, tuo metu bendravo su moterimi, kuri paklausė, kur automobilio rakteliai, atsakovui pasiteiravus dėl užstato, moteris atsakė, kad jį grąžins kitą dieną likus apie 15 minučių iki automobilio grąžinimo, paskambino ieškovei dėl automobilio grąžinimo, informavo, kad automobilį palieka automobilio saugojimo aikštelėje, ieškovei pasiteiravus, kur raktas, atsakovas nurodė, kad jis yra pas jį. Atsakovas neturėjo nei sutarties, kad jis nuomojasi automobilį, kasos pajamų orderis be parašų, be numerio, automobilio iš jo niekas nepriėmė, kaip pastatė automobilio stovėjimo aikštelėje, taip jis ir liko stovėti, todėl raktelis buvo kaip vienintelis įrodymas, kad automobilį jis turėjo. Ieškovė nurodė, kad negrąžinus raktelių, ji skaičiuos mokestį už parą, nes ne darbo valandomis ieškovė nedirba. Atsakovas automobilio nakčiai nepaliko ir automobilį atvežė kitos dienos ryte, kad užbaigti automobilio grąžinimo procedūrą, ieškovė pasiūlė grąžinti avansą, tačiau 35 Eur mažiau. Atsakovui pasiteiravus už ką, ieškovė paaiškino, jog jis laiku negrąžino automobilio ir už tai dar papildomai skaičiuoja už parą. Šalims sukonfliktavus atsakovas išvažiavo ir kreipėsi į advokatus dėl pretenzijos ieškovei surašymo, į kurią ieškovė nereagavo, kreipėsi į policiją, tačiau buvo pasiūlyta dėl civilinio ginčo kreiptis į teismą. Atsakovas automobilio raktelių negrąžino, dar kažkurį laiką saugojo juos, tačiau kur jie yra dabar, nežino. Sutartį atsakovas gavo automobilio grąžinimo dieną, paprašius vadybininkės padaryti sutarties kopiją. Atmintinė klientui buvo prisegta prie kasos pajamų orderio.

7. Teismo posėdžiu metu atsakovo V. K. atstovas advokatas Petras Macenis prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovas automobilį grąžino laiku 2023 m. birželio 7 d. 18.40 val. į automobilio stovėjimo aikštelę, ieškovė apie automobilio grąžinimą buvo informuota telefonu. Kilus ginčui dėl užstato grąžinimo, atsakovas automobilio nepaliko ir atvyko tik sekančią dieną, ieškovė atsakovui grąžino jau sumažintą užstato sumą ir už tą dieną nuskaičiavo 35 Eur. Byloje nėra įrodyta ar rakteliai buvo pagaminti būtent ginčo automobiliui, kvite abstrakčiai nurodytas paslaugos pavadinimas - spynos montavimas, o apie raktelių gamybą net nerašoma. Be to, sutarties 6.7 punkte yra aiškiai nurodoma, kad už raktelių pametimą mokama 130 Eur, todėl atsakovas sutinka su ta ieškinio dalimi, kuria 100 Eur, kurį atsakovas sumokėjo kaip užstatą, paliekama kaip kompensacija pagal sutartį, o 30 Eur atsakovas sutinka sumokėti ieškovei. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji patyrė kokią nors žalą. Žala turi būti reali, pirmiausia spynos montavimas užtruko 7 dienas, nors praktikoje raktelių gamyba apima kelias valandas, šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė, nurodydama spynos montavimo ilgesnį laiką, siekia padidinti žalos dydį. Apie negautas pajamas nepateikta jokių įrodymų, nepateikta jokių užsakymų, jog ginčo automobilis turėjo išvažiuoti jau sekančią dieną po jo grąžinimo. Taip pat atsakovui laiku grąžinus automobilį 2023 m. birželio 7 d., ieškovė, žinodama, kad automobilis reikalingas kitam asmeniui, privalėjo atvykti priimti automobilį ir grąžinti atsakovui užstatą, tačiau to nepadarė. Be to, ginčo automobilyje yra trys užraktai, ieškovė kalba tik apie užvedimo spynelę, nors turėjo būti keičiamos visos trys spynelės. Todėl kvite pateikta informacija neišsami ir neatitinka tikrovės. Ieškovė neįrodė realios žalos, kuria jis patyrė bei nepateikė jokių įrodymų apie negautas pajamas, todėl nėra pagrindo iš atsakovo priteisti 375 Eur žalą ir šioje dalyje ieškinį prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Autoliepa“ (nuomotojas) ir atsakovo V. K. (nuomininkas) sudaryta automobilio nuomos sutartis (toliau ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui išnuomojo transporto priemonę RENAULT MASTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metais – 2016, nuomojamojo automobilio vertė – 7000 Eur, nuomos pradžia – 2023 m. birželio 5 d., nuomos pabaiga 2023 m. birželio 7 d., automobilis išnuomotas 2 paroms, vienos paros nuomos kaina 35 Eur, suma už nuomą – 70 Eur, užstatas – 100 Eur. Sutartyje nurodyta, kad automobilis privalo būti grąžintas adresu (duomenys neskelbtini), arba pagal susitarimą. Automobilis turi būti grąžintas ne vėliau kaip iki tos valandos kaip buvo perduotas. Atsakovas 2024 m. birželio 7 d. pristatęs automobilį į stovėjimo vietą, automobilio užvedimo raktelių neperdavė ieškovei, pažeidė Sutartį. Ieškovė be automobilio užvedimo raktelių negalėdama naudotis automobilio pagal jo tikslinę paskirtį, privalėjo pasigaminti naujus raktelius, kol buvo gaminami transporto priemonės rakteliai, laikotarpiu nuo 2023 m. m. birželio 7 d. iki 2023 m. birželio 14 d. ieškovė negalėjo nuomoti automobilio, dėl atsakovo piktybiškų veiksmų patyrė 475 Eur žalą (230 Eur už naujų raktelių gamybą, 245 Eur negautų pajamų (7 d. x 35 Eur)). Atsakovas ieškovei buvo sumokėjęs 100 Eur sumos užstatą, kuris įskaitytas į ieškovės paskaičiuotą žalą, iš viso atsakovas ieškovei turi sumokėti 375 Eur sumą žalos atlyginimui.

9. Atsakovas nesutinka su ieškovės paskaičiuota 375 Eur žala, priešingai teigia, jog automobilis į stovėjimo aikštelę buvo pristatytas laiku, ieškovė telefonu apie tai buvo informuota, tačiau ne darbo laiku pristačius automobilį ir aikštelės apsaugos darbuotojui negalint pasirašyti automobilio priėmimo-perdavimo akto bei grąžinti užstato, atsakovas automobilį grąžino 2024 m. birželio 8 d., tačiau ieškovė pasiūlė grąžinti užstatą, išskaičiuojant nuomos mokestį už parą. Automobilio priėmimo-perdavimo akto pasirašymas neįvyko, sutartis ir kasos pajamų orderis negalėjo būti kaip įrodymas apie automobilio grąžinimą, kadangi dokumentai buvo be ieškovės atstovų parašų, todėl atsakovas pasiliko automobilio raktelius, kreipėsi į policiją, taip pat teisinės pagalbos dėl pretenzijos surašymo dėl užstato grąžinimo, tačiau ieškovė užstato atsakovui negrąžino. Atsakovui negali kilti atsakomybė dėl didesnių nei 130 Eur nuostolių atsiradimą, kadangi Sutarties 6.7 punktas numato, jog pametus raktelius mokama 130 Eur bauda. Atsakovas remdamasis Sutarties 6.7 punktu sutinka tik su 30 Eur ieškinio suma, įvertinant išskaičiuotą 100 Eur avansą. Ieškovė dėl savo netinkamų ir nerūpestingų veiksmų (neveikimo) (atsarginių raktų neturėjimo (nepasigaminimo) patyrė tariamas negautas pajamas, todėl turi prisiimti savo nerūpestingo elgesio padarinius. Be to, ieškovė ieškinyje nurodė tikėtinas pajamas, kurių gavimas nebuvo realus ir neišvengiamas.

Dėl sutartinų įsipareigojimų vykdymo (nevykdymo).

10. Nagrinėjamu atveju šalių – ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis atitinka transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties esmę (CK 6.522 straipsnis). Pagal transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). Specialiosios teisės normos nereglamentuoja nuomininko atsakomybės prieš nuomotoją tvarkos ir sąlygų, todėl sprendžiant atsakomybės klausimą, taikomos bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios normos. CK 6.489 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas pablogina išnuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pablogėjimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis).

11. Taigi, tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.522 straipsnis) ir ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo (nuomininko) atsakomybės už išnuomoto jai automobilio netinkamą grąžinimą, negrąžinus ieškovei (nuomotojui) išnuomoto automobilių raktelių ir dėl to atsiradusios žalos, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai).

12. Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

13. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

14. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

15. Byloje ginčo dėlto, kad ieškovė atsakovui išnuomojo transporto priemonę RENAULT MASTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Šalys taip pat neginčija ginčo transporto priemonės techninės būklės. Iš byloje pateiktos Sutarties matyti, kad automobilis atsakovui buvo perduotas 2023 m. birželio 5 d., 18.50 val., Sutarties automobilio priėmimo-perdavimo žymoje pažymėta, kad automobilis perduodamas 2023 m. birželio 5 d., laikas 18.50 val. Sutartis patvirtinta ieškovės apvaliu antspaudu be ieškovės vadovo parašo bei pasirašyta atsakovo. Todėl, laikoma, kad automobilio perdavimo metu 2023 m. birželio 5 d. atsakovui buvo perduoti ir automobilio rakteliai, šį faktą patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu bei teismo posėdžiu metu liudytoja apklausta A. G.-K., kuri nurodė, kad 2023 m. birželio 5 d. atvyko su atsakovu išsinuomoti transporto priemonės, paliko užstatą, gavo tik raktelius, kasos pajamų orderį be numerių, dar skambino pasitikslinti, ar tikrai daugiau jokių dokumentų turėti nepriklauso, ieškovė patikino, kad viskas yra gerai. Išvažiuojant nusifotografavo visą automobilį, nes automobilis buvo prastos būklės ir pergyveno, jog jį grąžinant, jų neapkaltintų dėl automobilio būklės. Ieškovė 2023 m. birželio 5 d. atsakovui išrašė kasos pajamų orderio kvitą už automobilio RENAULT MASTER nuomą 70 Eur sumai (100 Eur užstatas). Ieškovė atsakovui pateikė atmintinę klientui, kurioje nurodyta, kad prieš pasiimant automobilį būtinai nusifotografuoti automobilio išorę, vidų ir įsitikinti, kad jis techniškai tvarkingas, jog grąžinant automobilį nekiltų nesklandumų. Automobilis turi būti grąžintas švariu, tvarkingu salonu, jei automobilis grąžinamas neišvalytas imamas 20 Eur mokestis už išvalymą. Automobilio salone griežtai draudžiama rūkyti, jei automobilis grąžinamas prirūkytu salonu taikoma 50 Eur bauda. Automobilis turi būti grąžintas ne vėliau kaip iki tos valandos kaip buvo perduotas adresu (duomenys neskelbtini). Norint pratęsti nuomą būtina skambinti (nurodytas mob. telefono numeris). Užstatas grąžinamas po automobilio apžiūros tą pačią arba sekančią darbo dieną. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas gavo raktelius ir kasos pajamų orderį, kuriame nebuvo nei numerio, nei parašų, ieškovė dar paklausė ar automobilio dokumentų nebus, ieškovė atsakė, kad jie nereikalingi. Sutartį atsakovas gavo automobilio grąžinimo dieną, paprašius vadybininkės padaryti sutarties kopiją. Atmintinė klientui buvo prisegta prie kasos pajamų orderio. Nors ieškovė, kaip verslininkė, tinkamai nevykdė pareigos pateikti atsakovui (fiziniam asmeniui) visus tinkamai užpildytus dokumentus (abiejų šalių apsirašytą nuomos sutartį, pasirašytą kasos pajamų orderio kvitą su nurodyta data ir numeriu ir kt.), tačiau teismo vertinimu, faktas, kad transporto priemonės nuomos sutartis buvo sudaryta, t. y. kad nuomotojas (ieškovė) kartu su transporto priemonės rakteliais perdavė nuomininkui transporto priemonę ir, kad transporto priemone buvo naudojamasi (arba valdoma ir naudojamasi) už nuomos mokestį, šioje byloje yra įrodytas.

16. Sutarties 1.1 punkte numatyta, kad nuomininkas parašu patvirtina, kad gavo automobilį tvarkingą ir geros techninės būklės. Nuomininkas automobilį privalo grąžinti tokios techninės būklės ir komplektacijos, kokios buvo išnuomotas, automobilis paimamas ir grąžinamas sutartu laiku (1.2 punktas). Darbo valandomis numojamas automobilis turi būti paimtas ir pristatytas į sutartą vietą, po darbo valandų ir savaitgaliais pagal išankstinį susitarimą (1.4 punktas). Dėl nuomos pratęsimo reikia tartis su nuomotoju ir gauti jo patvirtinimą (1.8 punktas). Sutartyje nurodyta, kad automobilis privalo būti grąžintas adresu (duomenys neskelbtini), arba pagal susitarimą. Automobilis turi būti grąžintas ne vėliau kaip iki tos valandos kaip buvo perduotas. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas automobilį turėjo grąžinti ne vėliau kaip 2023 m. birželio 7 d., 18.50 val. Sutartyje žyma apie automobilio grąžinimą neužpildyta.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį 2023 m. birželio 7 d. 18.40 val. (po ieškovės darbo valandų) atsakovas pristatė į aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), kur ir turėjo būti grąžintas. Ieškovė apie grąžintą automobilį buvo informuota telefonu. Aplinkybė, jog automobilis į stovėjimo aikštelę buvo pristatytas 2023 m. birželio 7 d. patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. G.-K., kuri nurodė, kad grąžinant automobilį laiku, tuo metu aikštelėje esanti mergina paaiškino, kad pinigų negali grąžinti, tokių įgaliojimų ji neturinti, pinigus gali grąžinti tik šeimininkas, todėl ir įvyko tas konfliktas. Jokių kitų įrodymų, be turimų automobilio raktelių, jie neturėjo, paaiškėjo, kad užstato nebeatgaus. Atsakovas nusprendė važiuoti kitą dieną, kai jau bus pats savininkas, pasiims užstatą ir grąžins raktelius, taip pat ir pati ieškovė nurodė, jog automobilį atsakovas atvežė 2023 m. birželio 7 d., 19-20 val. vakare, taip pat patvirtino, jog pristačius automobilį ieškovė su atsakovu tą pačią dieną bendravo telefonu. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas automobilį grąžino vėliau nei numatyta Sutartyje, tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė. Ieškovė pateikė duomenis, jog UAB „Autoliepa“ aikštelė adresu (duomenys neskelbtini), yra saugoma automobilių stovėjimo aikštelė, turinti daug vietų lengviesiems automobiliams, mikroautobusams, motociklams, motoroleriams bei įvairioms kitoms transporto priemonėms. Automobilių parkavimas vykdomas 7 dienas per savaitę, 24 val. per parą. Nuolat budi apsaugos darbuotojai, yra šlagbaumas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilių aikštelė yra filmuojama, dirba apsaugos darbuotojai, tačiau jokių duomenų apie tai, kad atsakovas automobilį 2023 m. birželio 7 d. pristatė vėliau nei numatyta Sutartyje, t. y. iki tos valandos, kaip buvo perduotas, ne vėliau kaip 2023 m. birželio 7 d., 18.50 val., nepateikė. Todėl, teismas laiko, jog atsakovas tinkamai vykdė Sutartyje numatytą pareigą automobilį pristatyti ne vėliau nei Sutartyje numatytu laiku.

18. Pasibaigus nuomos terminui, 2023 m. birželio 7 d. pristačius automobilį į stovėjimo aikštelę bei apie automobilio grąžinimą informavus telefonu ieškovę, jam ieškovės buvo liepta automobilį palikti stovėjimo aikštelėje, raktelius perduoti apsaugos darbuotojui, ir atsakovas buvo informuotas, jog užstatas bus grąžintas ir automobilis apžiūrėtas grąžintas kitą ieškovės darbo dieną, nes apsaugos darbuotojai neturi įgaliojimų apžiūrėti automobilio bei grąžinti užstatą. Pastebėtina, kad tinkamu sutarties užbaigimu ir sutarties dalyko – automobilio, grąžinimu ieškovei, turėjo rūpintis nuomininkas (atsakovas), nes būtent jam tokia pareiga numatyta Sutartyje. Atsakovui neturint tinkamai paruoštų dokumentų (Sutarties, kasos pajamų orderio), tinkamai neperdavus automobilio atsakingiems asmenims, kuriems suteikti įgaliojimai jį apžiūrėti ir priimti bei grąžinti atsakovui sumokėtą užstatą, atsakovas automobilį pristatė 2023 m. birželio 8 d. ieškovės darbo metu, kad užbaigti automobilio grąžinimo procedūrą, tačiau ieškovė paskaičiavo 35 Eur nuomos mokestį už papildomą parą, atsakovui laiku negrąžinus automobilio. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. G.-K., kuri parodė, kad atvykus kitą dieną, savininkas pasakė, kad užstato negrąžins, nes dar paskaičiuos nuomą už papildomą parą. Automobilis pristatytas buvo laiku, tačiau jo niekas nepriėmė ir neapžiūrėjo ne dėl jų kaltės. Sutarties kopiją atsakovas gavo, kai atvyko pakartotinai kitos dienos ryte grąžinti automobilį. Atsakovo teigimu, automobilio raktelis buvo vienintelis įrodymas, jog automobilį jis turėjo. Kaip jau minėta, atsakovas tinkamai vykdė Sutartyje numatytą pareigą automobilį pristatyti ne vėliau nei Sutartyje numatytu laiku, todėl, teismo nuomone, ieškovė nepagrįstai negrąžino atsakovo sumokėto 100 Eur užstato bei paskaičiavo už parą papildomą 35 Eur nuomos mokestį už automobilio nuomą. Iš byloje pateikto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. birželio 13 d. rašto Nr. 30-S-5839 matyti, kad atsakovo 2023 m. birželio 8 d. pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl negrąžinamo automobilio užstato atsisakyta nagrinėti, nurodant, jog tarp šalių susiklosčius civiliniams santykiams tikslinga kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo. Atsakovas 2023 m. birželio 14 d. pretenzija dėl užstato grąžinimo kreipėsi į ieškovę siūlydamas per 10 dienų nuo šio rašto gavimo dienos apmokėti atsakovui 100 Eur užstatą, perduodant juos per atstovą (atsakovo sutartu laiku) ar tiesiogiai jam ir ieškovei tuo pačiu bus grąžinti automobilio rakteliai. Ieškovė nurodė, kad atsakovui buvo žinoma apie užstato grąžinimą, kuomet automobilis grąžinamas ne ieškovės darbo valandomis, tokia informacija yra nurodoma visiems klientams, ieškovė pateikė 2024 m. liepos 4, 5 d. elektroninius užsakymus dėl automobilio nuomos, kuriuose klientams nurodoma informacija, jog užstatas pasiimant naują automobilį – 400 Eur, ne naują – 150 Eur, užstatas už automobilio nuomą turi būti apmokėta pavedimu, kortele arba grynais. Užstatas neimamas pasirinkus draudimą su 0 Eur franšize. Užstatas grąžinamas po atgauto automobilio apžiūros. Jei užstatas mokėtas grynais, atiduodama tą pačią dieną arba darbo valandomis, jeigu pavedimu arba kortele, buhalterija sumokėtą sumą grąžins per keletą darbo dienų. Automobilį grąžinus savaitgalį, sumokėtas depozitas grąžinamas kitą darbo dieną. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad užstatas atsakovui nėra grąžintas. Aplinkybė, jog užstatas grąžinamas ieškovės darbo dienomis ir tik jos įgaliotų asmenų, nesuteikia ieškovei teisės užstato atsakovui negrąžinti visiškai bei nepanaikina ieškovės pareigos jį grąžinti atsakovui.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo.

19. Ieškovės teigimu, be automobilio užvedimo raktelių negalėdama naudotis automobilio pagal jo tikslinė paskirtį, privalėjo pasigaminti naujus raktelius, kol buvo gaminami transporto priemonės rakteliai, laikotarpiu nuo 2023 m. m. birželio 7 d. iki 2023 m. birželio 14 d. negalėjo nuomoti automobilio, dėl atsakovo piktybiškų veiksmų patyrė 475 Eur žalą (230 Eur už naujų raktelių gamybą, 245 Eur negautų pajamų (7 d. x 35 Eur)). Atsakovas ieškovei buvo sumokėjęs 100 Eur sumos užstatą, kuris įskaitytas į ieškovės paskaičiuotą žalą, iš viso atsakovas ieškovei turi sumokėti 375 Eur sumą žalos atlyginimui.

20. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

22. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

23. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Taigi sutartinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015).

24. Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad nuomininkas asmeniškai yra įsipareigojęs sumokėti nuomotojui pareikalavus: nuomos sumą, paskaičiuotą pagal nuomos įkainius nurodytą sutartyje, sumą už papildomus patarnavimus, sumą, kuri kompensuotų padarytus nuostolius. Už kiekvieną uždelstą dieną nuomininkas įsipareigoja sumokėti 0,5 proc. delspinigių (5.4 punktas). Sutarties 6.7 punkte numatyta, kad už pamestus automobilio dokumentus mokama 20 Eur, raktus – 130 Eur. Jei dėl nuomininko veiksmų automobilis sulaikomas ar kitokiu būdu nuomotojui suvaržoma galimybė naudoti automobilį, nuomininkas įsipareigoja padengti patirtas nuomotojo išlaidas (6.9 punktas).

25. Šiuo atveju, teismo vertinimu, jei atsakovas būtų įvykdęs Sutarties 1.2 punkte numatytą sąlygą - grąžinti automobilį tokios komplektacijos (kartu su rakteliais), kokios buvo išnuomotas, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, kurią sudaro 230 Eur išlaidos spynos montavimą, 245 Eur negautos pajamos (7 d. x 35 Eur), kurias ieškovė tikėjosi gauti, jeigu atsakovas Sutarties 1.2 punkte numatytą įpareigojimą būtų įvykdęs tinkamai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad atsakovas pažeidė Sutarties 1.2 punkte numatytą įpareigojimą neteisėtu neveikimu (automobilių raktelių negrąžinimu) bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), ir tarp šio neveikimo ir ieškovei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Tai reiškia, atsakovui kyla sutartinė atsakomybė iš nuomos sutartinių teisinių santykių.

Dėl žalos atlyginimo.

26. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį visais atvejais turi įrodyti ieškovas (CK 6.249 straipsnio1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas).

27. Ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), negrąžinus automobilio raktelių, privalėjo pasigaminti naujus raktelius, todėl laikotarpiu nuo 2023 m. m. birželio 7 d. iki 2023 m. birželio 14 d. negalėjo nuomoti automobilio, dėl atsakovo piktybiškų veiksmų patyrė 475 Eur žalą (230 Eur už naujų raktelių gamybą, 245 Eur negautų pajamų (7 d. x 35 Eur)). Atsakovas ieškovei buvo sumokėjęs 100 Eur sumos užstatą, kuris įskaitytas į ieškovės paskaičiuotą žalą, iš viso atsakovas ieškovei turi sumokėti 375 Eur sumą žalos atlyginimui.

28. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018 52 punktą; 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019 53 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29. Ieškovė pateikė 2023 m. birželio 14 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 33 (Paslaugos pardavėjas - V. L., verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), už spynos montavimą, 230 Eur sumai, taip pat užklausą ((duomenys neskelbtini)) dėl automobilio rakto gamybos, atrakinimo ir pririšimo kainos ir laiko, per kiek būtų pagaminama, automobilis RENAULT MASTER 2017 metų, ar ant pinigų paėmimo kvito gali parašyti VIN ir automobilio registracijos numerius. Atsakyme nurodyta, kad pagal ieškovės pateikto modelio užklausą iškvietimo (atvykimo) į vietą, rakto pagaminimo pagal spyną, imobilaizerio ir pulto pririšimo kaina sudaro 300-380 Eur. Kaina tikslinama pagal tikslų modelį, rakto imobilaizerį ir rakto pulto dažnį. Gaminimo terminas (pagal darbo užimtumą) – 1-3 darbo dienos. Nei automobilio VIN, nei valstybinių numerių nerašo dėl duomenų apsaugos įstatymo bei dėl pačio kliento apsaugos.

30. Atsakovas nesutinka su ieškovės paskaičiuota 375 Eur žala, ieškovė netinkamai pagrindžia patirtas išlaidas už spynos montavimą, nėra aišku dėl kokio automobilio buvo išrašytas prekių (paslaugų) pirkimo kvitas Nr. 33 (230 Eur sumai), kurioje nėra nurodyti automobilio duomenys. Kvite nurodyta, jog keičiama viena spynelė, kai tuo tarpu ginčo automobilyje jų yra trys. Atsakovo teigimu prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 33 nurodytas tik vieno spynelės montavimas, tačiau iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad išnuomotame krovininiame automobilyje RENAULT MASTER yra net trys spynos (automobilio galinės durelės, vairuotojo durelės ir užvedimo spynelė), todėl turėjo būti pakeistos visos trys (DOK-13797 fotonuotraukos). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji patyrė kokią nors žalą. Žala turi būti reali, pirmiausia spynos montavimas užtruko 7 dienas, nors praktikoje raktelių gamyba apima kelias valandas, šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė, nurodydama spynos montavimo ilgesnį laiką, siekia padidinti žalos dydį. Iš atsakovo byloje pateiktų užklausų el. paštu ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad mikroautobuso RENAULT MASTER 2018 m. rakto su centriniu užraktu programavimo ir naujo rakto gamybos kaina svyruoja nuo 200 Eur iki 250 Eur, terminas – nuo 4-6 val. iki 1 dienos.

31. Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog 230 Eur spynos montavimo išlaidos realiai buvo patirtos, nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad už spynos montavimą sumokėjo grynais, tačiau teismui šios išlaidos kelia abejonių. Byloje pateiktas 2023 m. birželio 14 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 33 (Paslaugos pardavėjas - V. L., verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), už spynos montavimą, 230 Eur sumai, nėra išsamus, nėra aišku, ar tikrai spynos montavimo išlaidos buvo patirtos būtent ginčo automobiliui, o ne bet kuriam kitam iš ieškovės turimam automobiliui, kvite neįvardinta naujų automobilio raktelių gamybos paslauga, o tik spynos montavimas, nors kvite dėl duomenų apsaugos nenurodyti nei automobilio valstybiniai numeriai, nei VIN numeris, tačiau pastebėtina ir tai, kad kvite vieši duomenys, tokie kaip automobilio modelis, taip pat nėra nurodytas, be to, iš byloje pateikto kvito nėra galimybės nustatyti, ar spynos montavimo paslauga apskritai buvo atlikta transporto priemonei. Atsižvelgiant į tai pripažintina, jog ieškovės prašoma priteisti 230 Eur spynos montavimo išlaidų suma nėra pagrįsta, todėl priteisti jos iš atsakovo nėra pagrindo.

32. Ieškovė taip pat prašo priteisti 245 Eur negautas pajamas (7 d. x 35 Eur), kurias jis būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų grąžinęs automobilio raktelius ir ieškovė būtų galėjusi ginčo automobilį nuomoti. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu atlyginti negautų 245 Eur pajamų sumą, kadangi jokių įrodymų, jog ieškovė juos realiai būtų patyrusi, nepateikė, nurodydama tik tikėtinas pajamas.

33. Taigi, ieškovė reikalauja priteisti dėl naudojimosi ginčo automobiliu praradimo patirtų nuostolių atlyginimą. Tokie nuostoliai atsiranda dėl to, kad asmuo dėl kito asmens neteisėtų veiksmų tam tikrą laiką negali naudotis savo nuosavybe ir gauti iš to ekonominės naudos. Nuostoliai dėl naudojimosi turtu praradimo gali pasireikšti ir kaip netiesioginiai nuostoliai, šiuo atveju kaip negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

34. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

35. Nuostoliai, atsiradę dėl naudojimosi turtu praradimo, gali būti įrodinėjami ir kaip negautos pajamos dėl verslo pertraukimo, ir kitais būdais, pvz., reikalaujant kompensuoti nuomos vertę, kurią paprastai sudaro suma, už kurią įprastomis verslo sąlygomis būtų galima išnuomoti turtą tuo laikotarpiu, kol nukentėjęs asmuo negalėjo naudotis turtu. Šie nuostoliai gali būti įrodinėjami ne tik nuomos verte, bet ir konkrečiomis gautinomis nuomos pajamomis, kurios grindžiamos ieškovo jau sudarytų nuomos sutarčių pagrindu.

36. Pagal kasacinio teismo praktiką, negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; kt.).

37. Šiuo atveju ieškovė siekia prisiteisti dėl naudojimosi ginčo automobiliu praradimo patirtų nuostolių atlyginimą ir šiuos nuostolius įrodinėja negautomis iš šio turto nuomos pajamomis, kurios ieškovės paskaičiavimu sudaro 245 Eur (7 d. x 35 Eur), kurias ji būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų grąžinęs automobilio raktelius ir ieškovė būtų galėjusi ginčo automobilį nuomoti. Ieškovė nurodė, kad ginčo automobilis turėjo būti išnuomotas, pagrįsdamas šią aplinkybę pateikė A. G. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad kelionei į Norvegiją jis planavo 2023 m. birželio 7 d. išsinuomoti autobusiuką. Autobusiuką planavo pasiimti 2023 m. birželio 7 d. vakare, kadangi UAB „Autoliepa“ direktorius įspėjo, kad autobusiukas grįš vakare apie 18-19 val. Paskambinus apie 18 val. UAB „Autoliepa“ direktorius pasakė, kad autobusiukas grįžo, tačiau nuomininkas nepaliko raktelių ir juos perduos tik kitos dienos ryte. 2023 m. birželio 8 d. buvo pasakyta, kad nuomininkas neatiduoda autobusiuko raktų, UAB „Autoliepa“ bandys spręsti šią problemą, todėl jis buvo priverstas ieškoti autobusiuko kitoje firmoje, nes neturėjo laiko laukti.

38. Pažymėtina, kad ieškovė, siekdama įrodyti negautų pajamų, kaip savo nuostolio, dydį, turi įrodyti negauto pelno dydį. Tai reiškia, kad būtent ieškovė turi įrodyti ir tuos sutaupymus, tas sąnaudas, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų negalėjo naudotis jam priklausančia transporto priemone. Kitaip tariant, ieškovas turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, be kita ko, skirtumą tarp jo sąnaudų, kurias jis patiria eksploatuodamas ir nuomodamas transporto priemonę įprastomis sąlygomis, ir sąnaudų, patirtų laikotarpiu, kai nukentėjęs asmuo negalėjo nuomoti transporto priemonės. Ieškovė jokių įrodymų apie patiriamas sąnaudas ir negautą pelną, nuomos sutarčių, nepateikė, vien ieškovės pateiktas A. G. paaiškinimas, jog nagrinėjamu laikotarpiu jis planavo nuomoti automobilį, nepatvirtina fakto, jog transporto priemonė būtų išnuomota, jokių duomenų, jog automobilis buvo rezervuotas, užsakytas, ar sudaryta nuomos sutartis, byloje nėra. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog ieškovė jokių duomenų kiek iš viso tokios rūšies automobilių turi ir nuomoja ieškovė, kokia jų paklausa, koks yra tokios rūšies išnuomotų transporto priemonių parų kiekis per mėnesį (ketvirtį, metus), kokios grynosios pajamos (atskaičius sąnaudas) nuo tokio automobilio nuomos, nepateikė, todėl darytina išvada, jog ieškovė nurodė tik tikėtinas negautas pajamas. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog ieškovė neįrodė negautų pajamų fakto, nepagrindė jokiais įrodymais jų dydžio, todėl ieškovės prašoma priteisti 245 Eur negautų pajamų iš atsakovo nepriteisiama.

Dėl netesybų (baudos) priteisimo.

39. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71–6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Bauda, kaip netesybų forma, yra konkreti, vienkartinio pobūdžio suma, mokama prievolės pažeidimo atveju. Šalims susitarus dėl baudos, iš karto apibrėžiamas tikslus ir užtikrintas potencialių nuostolių dydis dėl konkrečios prievolės nevykdymo. Bauda gali būti nustatoma ne tik už sutarties įvykdymo termino praleidimą, bet ir už kitaip, ne sutarties įvykdymo termino praleidimu, pasireiškusį sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sutartimi nustatytos netesybos siejamos su sutarties laisvės principu, tačiau šalių susitarimas nustatant baudos dydį vis dėlto turėtų atitikti bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei potencialų nuostolių dydį.

40. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra pažymėjęs, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).

41. Sutarties 5.4 punktas numato, jog už kiekvieną uždelstą dieną nuomininkas įsipareigoja sumokėti 0,5 proc. delspinigių. Sutarties 6.7 punkte numatyta, kad už pamestus automobilio dokumentus mokama 20 Eur, raktus – 130 Eur. Atsakovas su Sutarties sąlygomis bei numatytų netesybų dydžiu sutiko ir Sutartį pasirašė, o po sutarties sudarymo niekada nekėlė klausimo dėl netesybų dydžio. Atsakovas sutiko Sutarties 6.7 punkte numatyta 130 Eur bauda, įvertinant išskaičiuotą, avansą (užstatą), sutinka ieškovei už pamestus automobilio raktelius sumokėti 30 Eur baudą. Ieškovė delspinigių priteisti neprašo. Nustatyta, kad ginčo automobilio rakteliai ieškovei nėra grąžinti iki šiol. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei automobilio raktelių negrąžino, dar kažkurį laiką saugojo juos, tačiau kur jie yra dabar, nežino. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė Sutartyje 1.2 punkte numatytos pareigos grąžinti automobilį tokios komplektacijos, kokios buvo išnuomotas, byloje nėra duomenų apie automobilio raktelių grąžinimo faktą ieškovei, įvertinus tai, jog už automobilio raktelių pametimą Sutartyje numatyta bauda, iš atsakovo ieškovei priteistina 30 Eur netesybų, numatyta Sutarties 6.7 punkte.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

42. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti žalą tenkintinas tik iš dalies, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

43. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei formuojamą kasacinio praktiką, pripažįsta, kad ieškovės ieškinys iš dalies pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 30 Eur bauda, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita ieškinio dalis atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

44. CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

45. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 732 bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis (11 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimą, 11 Eur primokėtas žyminis mokestis už ieškinio pateikimą, 710 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (dokumentų surašymas, atstovavimą, teisines konsultacijas).

46. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 760 Eur bylinėjimosi išlaidas (160 Eur susipažinimas su teismo įsakymu, kitais byloje esančiais dokumentais, jų analizė, atsiliepimo paruošimas, surašymas, pateikimas teismui, 500 Eur susipažinimas su ieškiniu, byloje esančia medžiaga, jos analizė, LAT teismų praktikos paieška, analizė, atsiliepimo į ieškinį paruošimas, surašymas, pateikimas teismui, 100 Eur pasiruošimas teismo posėdžiui, atstovavimas teismo posėdyje).

47. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.

48. Šiuo sprendimu teismas ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovo atžvilgiu išsprendė patenkindamas 8 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta 92 proc. ieškinio reikalavimų, todėl teismas ieškovei iš atsakovo priteisia 58,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 699,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. Teismas šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė, todėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K. 30 Eur (trisdešimt eurų) baudos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 30 Eur (trisdešimt eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 58,56 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei UAB „Autoliepa“.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Autoliepa“ 699,20 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atsakovui V. K..

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova