Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą iškeltą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“ ir L. I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. lapkričio 7 d. teisme gautas pareiškėjos J. J. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo pareiškėja prašo atnaujinti terminą, V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas V. K. Pažymėjo, jog jis 2009 m. balandžio 7 d. sudarytu testamentu užrašė jai nuosavybės teise priklausantį visą turtą kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų. Įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido, nes po tėvo laidotuvių patyrė stresą, nepasikonsultavo su teisininkais dėl palikimo priėmimo tvarkos, o ji pati teisinių žinių neturi, be to, buvo pandemijos laikotarpis, kai institucijų lankymas buvo ribojamas. Taip pat pažymėjo, kad tėvui nuosavybės teise priklausė 2-jų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute po tėvo mirties gyvena jos motina L. I. K., kuri po tėvo mirties butu rūpinosi, mokėjo už jį mokesčius ir dėl buto jai kažkokios pagalbos nereikėjo.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimo neginčija ir prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra bei civilinę bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškėjos J. J. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Liuda I. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad dukra priimtų palikimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. J. palaikė pareiškime išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido, nes jos tėvas mirė visiškai netikėtai. Palaidojus tėtį, sunkiai susirgo mama, kuria vėliau rūpinosi, taip pat bendravimą apsunkino pandemija ir jos metu taikomi ribojimai. Paaiškino, jog atsitiktinai pokalbio metu nugirdo, jog reikia kreiptis į notarą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Ginčo su mama dėl paveldimo turto niekada nebuvo, nes su mama ji palaiko labai gerus santykius bei mama iki šiol rūpinasi. Kitų įpėdinių, su kuriais kiltų ginčų dėl paveldimo turto, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1. straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3. straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais palikimą priimti, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldėto turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; kt.).

Byloje nustatyta, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio 7 d. testamentu jis visą savo turtą paliko J. J.. Pareiškėjos J. J. paaiškinimų teismo posėdyje bei byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad iki mirties pareiškėjos tėvui V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu priklausė nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Įrodymų, kad kiti asmenys būtų kreipęsi į notarų biurą dėl mirusiojo V. K. palikimo, byloje nėra.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių – mirus tėvui ji patyrė stiprų emocinį šoką, todėl natūraliai buvo apsunkinta pareiškėjos galimybė kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Taip pat tuo metu šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, paliktas paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis, dėl ko pareiškėjos galimybės realizuoti teisę kreipiantis į notarą taip pat buvo apsunkinta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog prieštaravimų dėl pareiškėjos reikalavimo tenkinimo suinteresuoti asmenys nepareiškė.

Vertindamas nustatytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą priimti po V. K. mirties likusį palikimą praleido ne dėl to, kad nenorėjo jo priimti ar aplaidžiai elgėsi ir laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Faktinių bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas atnaujinti terminą V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui pagal testamentą priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577 ir 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.