Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-15 · Civilinė byla Nr. 2A-1686-260/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-05-28Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-15
Bylos Nr.
2A-1686-260/2018
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02863-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
I. M., R. M., A. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1686-260/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02863-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-513-802/2018 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams I. M., R. M. ir A. Ž. dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. K. 2017 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo įpareigoti atsakovus I. M., R. M. ir A. Ž. teismo salėje paneigti paskleistas ieškovės V. K. garbę ir orumą žeminančias žinias (duomenys neskelbtini)), priteisti iš kiekvieno atsakovo po 500 Eur ieškovei neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovai yra kaimynai. Atsakovai veda triukšmingą gyvenimo būdą, įvairiais būdais įžeidinėja ieškovę, be jokios priežasties prie jos kabinėjasi, konfliktuoja. 2016 m. rugpjūčio 24 d. ieškovei būnant savo namo kieme, į savo kiemą išėjęs kaimynas R. M. be jokios priežasties išvadino ją (duomenys neskelbtini). Šį įvykį matė ir girdėjo ieškovės brolis R. K.. 2016 m. rugpjūčio 27 d. ieškovei vėl išėjus į savo namų kiemą, būdamas savo kieme kaimynas R. M. pavadino ją (duomenys neskelbtini), o ieškovei paklausus, ar jis ilgai dar šaipysis, atsakė (duomenys neskelbtini). I. M. ne kartą garsiu balsu, kad ieškovė girdėtų, su savo draugėmis kieme aptarinėjo ieškovės išvaizdą, teigdama, kad ji (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini) netinkama, vadino ją (duomenys neskelbtini). 2016 vasarą I. M. be jokio pagrindo apkaltino ieškovę ketinimu nunuodyti I. M. (duomenys neskelbtini). I. M. draugas A. Ž., dažnai pas ją viešintis, taip pat ne kartą vadino ieškovę (duomenys neskelbtini), rodė jai įvairius nepadorius gestus, tai girdėjo ir matė ieškovės brolis ir nepilnametis sūnus. Dėl atsakovų patyčių ir nuolatinio psichologinio smurto ji, ieškovė, nebegali ramiai gyventi savo namuose, patyrė daug neigiamų išgyvenimų, gėdos jausmą prieš savo šeimos narius ir asmenis, girdėjusius jai skirtus įžeidinėjimus, pasidarė uždara, nerami, jai sutriko miegas, sumažėjo jos bendravimo galimybės, tokiu būdu ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti kalti dėl žalos atsiradimo asmenys – atsakovai. Egzistuoja visi elementai būtini kriterijai sprendžiant dėl jos garbės ir orumo įžeidimo konstatavimo. Duomenys buvo paskleisti tretiesiems asmenims – juos girdėjo ieškovės brolis, nepilnametis sūnus, atsakovų draugai. Faktas, kad žinios yra apie ieškovę, akivaizdus. Paskleistos žinios neatitiko tikrovės ir žemino asmens garbę ir orumą – tai neigiamą reikšmę turinčios sąvokos apie ieškovės išorę ir charakterį bei neatitinkančios tikrovės

Atsiliepimas

3. Atsakovai R. M., I. M. ir A. Ž. 2017 m. birželio 30 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovai nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka visiškai. Visi atsakovai tarpusavyje susiję ryšiais. Ieškovė yra artimiausia atsakovų kaimynė, gyvenanti gretimame name. Ieškovės ieškinys visiškai neatitinka tiesos. Pati ieškovė yra nesugyvenamo charakterio, konfliktuoja nuolat be pagrindo ir pateisinamos priežasties, ne tik su atsakovais, bet ir su kitais asmenimis. Visi ieškovės atsakovų atžvilgiu rašyti pareiškimai policijai atmesti, tyrimai nutraukti, nepradėtos administracinių teisės pažeidimų bylos, nenustatyta skundžiamų asmenų kaltė. Pati ieškovė apie atsakovus skleidžia jų garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovės V. K. ieškinį atmetė, priteisė atsakovui R. M. iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad iki 2008 metų šalių santykiai buvo draugiški, o nuo 2008 m. liepos 23 d. tapo konfliktiški, šalys nuolat vieną kitą kaltina netinkamu elgesiu viena kitos atžvilgiu, rašo pareiškimus policijai ir kitoms tarnyboms. Tarnybos, išnagrinėjusios šalių pareiškimus, teisės pažeidimo bylų nepradeda. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo atsiprašyti teismas nurodė, kad už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti, nes atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, bet yra asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti jį žeminantys duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Todėl ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovus teismo salėje atsiprašyti teismas pripažino atmestinu. Teismas nurodė, jog vertinant, ar duomenys žemina asmens garbę ir orumą, reikia vadovautis protingumo kriterijumi ir atsižvelgti ne tik į pačios ieškovės nuomonę, bet ir į visuomenėje nusistovėjusius garbės ir orumo kriterijus, orientuojantis į protingo žmogaus, skiriančio pažeminimo jausmą nuo sveiko humoro, nors ir kandaus, jausmo. Teismas pripažino nustatytu, kad šalių nesutarimai siekia 2008 metus, kai ieškovė, iš savo sūnaus sužinojusi apie galimai ne visai tinkamą kaimynų dukters (atsakovės šioje byloje) elgesį, vienareikšmiškai veikdama vaiko interesais kreipėsi į atitinkamas institucijas. Ieškovės nurodyti faktai nebuvo patvirtinti ir, jos nuomone, socialinis teisingumas nebuvo atkurtas, kalti asmenys liko nenubausti. Seniai įsišaknijusios nuoskaudos tarp kaimynų pasėjo nesantaiką, kurios jie iki šiol nesugebėjo panaikinti. Tai, kad šalių santykiai ne kaimyniški, nedraugiški ir abipusiai moraliai neteisingi, liudija į bylą pateikti ieškovės daryti šalių pokalbių garso įrašai. Nors atsakovas R. M. nepripažino, kad įrašuose esantis balsas yra jo (nurodė nesąs dėl to tikras), tačiau teismas tuo neabejojo, nes tokių abejonių nebuvo iškelta dar tuomet, kai garso įrašai, kaip įrodymai buvo pateikti policijai, administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau nors tarp šalių egzistuoja nesantaika ir galimai neapykanta, visgi teismas sprendė, kad CK 2.24 straipsnyje apibrėžti teisiniai gėriai, ieškovės nurodytais faktais, nebuvo pažeisti. Teismas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog išklausyti garso įrašai patvirtina pačios ieškovės nepagarbų elgesį kaimynų atžvilgiu. Ieškovė pati provokuoja konfliktą, nevengia su kaimynais kalbėti pakeltu, kaltinančiu tonu, kuris psichologiškai gali išprovokuoti kito pašnekovo gynybinę reakciją. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė neneigė, jog pasakymas (duomenys neskelbtini) yra lietuvių liaudies išsireiškimas, kai jis vartojamas kitų asmenų atžvilgiu ir žeminantis garbę ir orumą, kai kalba eina apie pačią ieškovę. Teismas su tokiu dvigubu vertinimu nesutiko, sprendė, kad pati ieškovė, elgdamasi nepagarbiai, vartodama terminus, kuriuos vėliau, jau pavartotus jos atžvilgiu, laiko žeminančiais jos garbę ir orumą, natūraliai suformuoja ieškovės pašnekovui nuomonę, jog toks elgesys ir tokia terminija ieškovei yra natūraliai suprantama, priimtina ir tinkama vaizdingam bendravimui, todėl kaip neįrodytą atmetė.

7. Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad nenustačius, jog ieškovės garbė ir orumas buvo pažeminti, nėra pagrindo spręsti priteistinos kompensacijos už pažeistą teisinį gėrį klausimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškovei ne kartą buvo išaiškinta pareiga įrodinėti patirtą žalą, jos dydį bei sąsajas (priežastinį ryšį) su garbės ir orumo pažeminimu, tačiau ji to nedarė, jokių objektyvių įrodymų nepateikė, todėl ir šį ieškinio reikalavimą atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė V. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį patenkinti.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai vertino aplinkybes nesusijusias su ieškovės pareikštu ieškiniu, visiškai nepagrįstai sprendė, jog pačios ieškovės elgesys kaimynų atžvilgiu laikytinas nepagarbiu.

2.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant garbę ir orumą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertinant įrodymus, įteisinant tokius veiksmus, kuriuos ieškovės atžvilgiu naudojo atsakovai.

Atsiliepimas

10. Atsakovas R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime jis nurodo, kad su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas kvalifikuotai aiškino garbė ir orumo pažeidimo sudėtį sudarančius požymius ir juos vertino vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose. Teismas pagrįstai nurodė, jog ir nustačius, kad paskleistos žinos neatitinka tikrovės, tačiau jos turi būti žeminančio asmenį pobūdžio. Tai reiškia, kad nustatinėjant šį požymį vadovaujamasi protingumo kriterijumi, atsižvelgiama ne tik į paties ieškovo nuomonę, bet ir į visuomenėje nusistovėjusius garbės ir orumo kriterijus, atsižvelgiant į protingo žmogaus, skiriančio pažeminimo jausmą nuo sveiko humoro, nors ir kandaus, jausmo. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog teismas netyrė įrodymų, o ištirtus vertino netinkamai, neturi jokio pagrindo. teismo proceso metu buvo išklausyti teismui pateikti garso įrašai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad asmens orumas nėra vien subjektyvus savęs vertinimas, nes šio vertinimo kriterijumi turi būti viešoji nuomonė apie asmenį. Teismas teisingai nurodė, kad už garbės ir orumo pažeidimą taikomos sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodytus teisinius ir faktinius argumentus (CPK 320 straipsnis).

Dėl nagrinėjamo ginčo esmės ir įrodymų vertinimo

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016).

13. Nustatyta, kad ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų R. M., I. M. ir A. Ž. po 500 Eur neturtinę žalą bei įpareigoti juos teismo salėje paneigti paskleistas ieškovės garbę bei orumą žeminančias žinias. Nurodė, kad dėl atsakovų paskleistų jos garbę ir orumą žeminančių žinių (įžeidžiantys žodžiai (duomenys neskelbtini)) ji patyrė 1 500 Eur neturtinę žalą, kadangi nebegali ramiai gyventi savo namuose, patyrė daug neigiamą išgyvenimų, gėdos jausmą prieš savo šeimos narius ir asmenis, girdėjusius jai skirtus įžeidinėjimus, pasidarė uždara, nerami, jai sutriko miegas, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus arba jų visiškai nevertino.

14. Šalių ginčas kilo dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo. Kaip žinia, įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. CK 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

16. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

17. Iš skundžiamo sprendimo turinio apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo, ar ieškovės ieškinio argumentai bei prie jo pridėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad dėl atsakovų ieškovės atžvilgiu pasakytų ieškovės nurodytų žodžių buvo pažeminta jos garbė ir orumas bei tokiu būdu pažeista ieškovės garbė ir orumas.

18. Teisėjų kolegijos nuomone, pažodžiui vertinant atskiras frazes, svarbu yra įvertinti jų kontekstą, formuluotes, ar išsakomos frazės suprantamos kaip neginčytinas faktas, ar kaip asmeninis pašnekovo tam tikrų faktinių aplinkybių subjektyvus vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Tad tiriant ir vertinant informaciją, svarbu vertinti ir bylos aplinkybių visumą, analizuoti paskleistų teiginių kontekstą, atsižvelgti į jų formuluotes.

19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, vertindama ieškinio turinį, taip pat skundžiamo sprendimo turinį, nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovės teismui pateiktų įrodymų (garso įrašų) ir ieškinyje nurodytų argumentų. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, aiškiai nurodė, kad ieškovė jokių kitų atsakovų neteisėtų veiksmų, išskyrus šalių ginčų garso įrašus, kurie patvirtina ir pačios ieškovės nepagarbų elgesį atsakovų atžvilgiu, nenurodė. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kas kokiais įrodymais nustatyta, kad iš garso įrašų nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovai tarpusavyje kalbasi paketu tonu ir kandžiai, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo, įvertino visus byloje esančius įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visus esminius ieškinio argumentus ir nagrinėjamos bylos aplinkybes: žodžių pobūdį, apimtį, jų paplitimą ir vertinimą, svarbą visuomenėje, nukentėjusiosios požiūrį ir reakciją į juos, atsakovų tikslus, kaltės laipsnį ir jų elgesį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus faktinius bei teisinius argumentus remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis), priėmė teisingą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.

23. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovas R. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovo R. M. naudai (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas