- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- 2-513-802/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02863-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eridana Paltanavičienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- I. M., A. Ž., R. M.
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas, Diana Ingrida Vinklerytė, Vilija Kavaliauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams I. M., R. M. ir A. Ž., dėl garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė teismo prašo įpareigoti atsakovus I. M., R. M. ir A. Ž. teismo salėje paneigti paskleistas ieškovės V. K. garbę ir orumą žeminančias žinias (,,nušiurusi durniukė“, ,,smegenų bokštas“, ,,debilė kaimynė“, priteisti iš kiekvieno atsakovo po 500 Eur ieškovei neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 2-5).
Šalies argumentai
Ieškovė posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tarp jos ir kaimynų kyla nuolatiniai nesutarimai. Jie prasidėjo dar 2008 metais, dėl Montvilų dukters Ingos netinkamų žaidimų su jos sūnumi. Ir itin suintensyvėjo kai rugpjūčio 3 d. atsakovai išsiviliojo jos vaiką į gatvę su keturračiu, jį nufilmavo ir pradėjo ją šantažuoti. 2016-08-24 ji išėjo pasiimti katino, kad jo nenušautų. Vos jai išėjus, M., kuris tuo metu rūkė kieme, jai pasakė ,,nu durniuke“ pridėjo ,,nušiurusi“. Šitą girdėjo jos brolis, kuris tuo metu pavėsinėje rūkė pypkę. Konkrečios priežasties nebuvo, tiesiog atsakovas pradėjo ją įžeidinėti ir tiek. I. M. jos išvaizdą aptarinėja, vos jai pasirodžius kieme. Ieškovė neapsikęsdama išvažiuoja, kad nebūtų namuose. Būdavo pas netoliese gyvenančią draugę, Reginą. Išsiveždavo kartu ir sūnų. Kai kaimynas vadino ją smegenų bokštu, girdėjo G. Ž., kuris lankosi pas kaimynystėje gyvenančią motiną. Smegenų bokštas, jai reiškia įžeidimą, kad ji yra durna. Ne liga, ieškovės supratimu, o tiesiog pasišaipymas iš jos. A. Ž. nepažįsta. Jo vardą ir pavardę sužinojo keturračio byloje. 2016-08-23 brolis matė A. Ž. rodomus gestus. Jų buvo trys. Rodė pasukdamas pirštą prie smilkinio, kas reiškia kad esi durnė, vidurinį pirštą, kas reiškia ,,fuck” ir lenktą ranką, ant vidinio rankos alkūnės sąnario, uždėjęs kitos rankos plaštaką, kurios esmė ieškovei ta pati. Konfliktas tęsiasi nuo 2014 m., kai ji parašė pareiškimą policijai dėl balių, vykstančių pas kaimyną namuose, kurie būdavo nuolatiniai. Visas šis konfliktas jai sukelia nervinį stresą, kuris jai kelia spaudimą. Ieškovė ėmė vengti žmonių. 2017 metais, nuo lapkričio pabaigos ant savo namo kraigo kaimynai pasistatė kamerą, nuo tada viskas aprimo ir vaistų ieškovei nebereikia.
Ieškovės atstovas, advokatas A. S., posėdžio metu ieškinį palaiko visa apimtimi. Nurodo, kad ieškovė, gyvendama kaiminystėje su kaimynais, dėl jų vedamo ggyvenimo būdo, rengiamų pasilinksminimų ir vakarėlių, ne kartą sulaukė grasinimų, įžeidinėjimų. Ieškovė pateikė tris atvejus, kada atsakovai pažeidė jos garbę ir orumą. 2016-08-23 A. Ž. ją vadino ,,debile kaimyne” ir rodė nepadorius gestus. 2016-08-24 atsakovas R. M. be jokio reikalo išvadino ją nušiurusia durniuke. Tą girdėjo ir matė, ieškovės brolis, kuris buvo namo kieme. Atsakovas ieškovės brolio tąsyk nematė, o ieškovės brolis viską matė ir girdėjo. 2016-08-27 ieškovė išėjusi į kiemą, iš R. M. sulaukė įžeidžiančių žodžiu, pavadino ją ,,smegenų bokštu”. Tą ieškovė įrašė. Liudytojas Ž. tokių žodžių išsakymą ieškovės atžvilgiu girdėjo. Todėl pateiktų duomenų pakanka nustatyti, kad atsakovai ieškovės atžvilgiu nurodytomis datomis įžeidinėjo ieškovę. Dėl šio ieškinį prašo tenkinti visiškai priteisti simbolinio dydžio neturtinę žalą, kurios paskirtis, kad kaimynai liautųsi įžeidinėję, žeminę, kas ir nutiko ieškovei kreipusis į teismą. Taip pat prašo priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė I. M., prašo ieškinį atmesti. Paaiškina, kad jau ilgą laiką, nuo 2008 metų, neturi jokių santykių su ieškove. Iki tol jie buvo neblogi, nes jie prižiūrėdavo ieškovės vaiką, žaisdavo vieni su kitais jų kiemuose. Kai ji pradėjo augti, nebegalėdavo tiek laiko skirti ieškovės vaikui. Replikuodavo, kodėl ji grįžta 10 valandą vakaro, vaikas išgirsta ją trenkiant vartelius ir šaukia ,,I.”, ,,I.”. Ji pradėjo pykti, kad atsakovė nebeprižiūri jos vaiko. Po 2008 metų įvykio, kai susipyko, atsakovės mama pasakė, kad ieškovės vaiko jos kieme jau nebus. Nuo tada prasidėjo visokie ieškovės pareiškimai policijai dėl triukšmo. Mano, kad ieškovė supyko, kad jos vaiko jie nebeprižiūri. Atsakovė nuo 2015 metų mokosi Vilniuje. Gyveno ten vienus metus, antrus namie buvo ir mokėsi nuotoliniu būdu, nuo 2017 m. vasario mėnesio vėl gyvena Vilniuje. Dabar, nuo šių metų sausio galo pradėjus jai dirbti Vilniuje, iš viso retai į namus sugrįžta. Visas ieškovės nurodomas aplinkybes neigia. Prisimena vienintelį tą konfliktą, įvykusį dėl šunio nuodijimo. Ieškovės niekaip nevadino, nežemino. Nenori su ja turėti jokio kontakto ir reikalų, nieko nenori apie ją žinoti. Ainertas ieškovės tiesiogiai, ar jiems kalbantis tarpusavyje niekaip nevadino, nerodė jokių gestų. Jis taip pat žinojo, kad jie nesutaria ir jam buvo pasakyta niekaip į ieškovę nereaguoti. Dabar jau nei ji negauna jokių pareiškimų, kurių iš ieškovės buvo pakankamai daug, nieko. Ieškovė pati kaltina kitus dėl triukšmo, nors jos pačios vaikas važinėja su keturračiu, keliančiu didelį triukšmą, tada jiems ir trūko kantrybė. Pati atsakovus kaltina, tačiau jos pačios elgesys nėra tinkamas.
Šalies argumentai
Atsakovas A. Ž. su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovės jis nepažįsta, žino tik iš matymo, kad ji yra I. M., buvusios jo merginos, dabartinės draugės, kaimynė. Niekada nėra su ja pačia kalbėjęs. Žino, kad yra konfliktinis žmogus. Nei iš šio, nei iš to parašydavo pareiškimą policijai. Įrašus, kuriuos išklausė posėdžio metu, jis girdėjo pirmą kartą, nedalyvavo šiuose pokalbiuose, todėl nieko pasakyti negali. Ieškovės rodomų, ar kitų, gestų jis ieškovei nerodė. Neįsivaizduoja savęs tą darant. Jis yra auklėtas vyresniam žmogui rodyti pagarbą. Negali kreipti kreipiniu ,,tu”. Jis supranta, kad ieškovės parodyti gestai – žeidžiantys, bet jų jai nerodė. Pati ieškovė nurodė, kad pavadinta ,,debile kaimybe” nėra tikra, kad tai buvo jo balsas. Mano, kad motyvas visam šitam reikalui yra keturračio byla, kurioje jis buvo liudininkas teisme. Nes tik pasibaigus anam teismui, po poros mėnesių, jis buvo patrauktas atsakovu šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas R. M. prašo ieškinį atmesti, nes ieškovės niekaip nevadino. Paaiškina, kad ieškovės brolis Romas yra jo klasiokas. Su juo santykai normalūs, nes jis yra normalus žmogus. Tačiau visa įtaką jam daro ieškovė, jo sesuo V. K.. Su ieškove santykių nėra jokių. Kaimynai su ieškove yra apie 30 metų. Anksčiau jų santykiai buvo geresni. Kai jai reikėjo važinėti į Kauną gydytis, lyg ir cukraligę, jie prižiūrėdavo ieškovės sūnų. Į savaitę porą kartų, jie prižiūrėdavo. Taip apie 3-4 metus. Vaikas priprato prie jų taip, kad nebenorėdavo eiti namo. Paskui jie atsisakė tą vaiką prižiūrėti, prasidėjo konfliktas. Nes jo dukra su draugėmis ėjo į mišką pasivaikščioti, o ieškovė norėjo, kad ir jos sūnų pasiimtų. Jis nesutiko, nes mergaitės pačios dar mažos, atsakyti už mažą vaiką jos negali. Dėl ko ieškovė labai supyko. Paskui 2008 metais ji užvedė atsakovams bylą dėl pedofilijos. Pateiktame garso įraše, kuriame ieškovė pavadinama ,,smegenų bokštu”, negali patvirtinti, kad yra užfiksuotas jo balsas. Nurodo, kad pastoviai konfliktus provokuoja pati ieškovė. Prasideda priekabiavimas, po to pati rašo pareiškimus. Jis 20 ir daugiau metų negeria alkoholio, baliuose nedalyvauja. Pareigūno L nepažįsta, pas jį nesilankė. A. K., L. T. jo žmonos giminės. S. A. nepažįsta. T. dirba mokesčių inspekcijoje, tenai ieškovė yra teikusi skundą. Su Klimavičiūte nebendrauja. Mažvydo bibliotekoje dirba žmonos sesuo. Tetukės Seime jie neturi. Iš ieškovės nesišaipė, niekaip nevadino, nes žino, kad kitą dieną bus rašomas pareiškimas.
Atsakovo atstovė, advokatė Vilija Kavaliauskienė, ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad iš baigiamosios ieškovės atstovo kalbos matyti, kad ieškinį jie palaiko. Tačiau jis suformuluotas netinkamai. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, remiantis suformuota teismų praktika, turi būti faktų visuma. Byloje duomenų apie garbę ir orumą žeminančių faktų paskleidimą nėra. Išklausius liudytoją Žemaitaitį paaiškėjo, kad net kivirčų tarp kaimynų nefiksavo. Nebuvo naudojami necenzūriniai žodžiai, o pavartoti žodžiai, liudytojo nuomone nebuvo nei įžeidžiantys, nei garbę ar orumą žeminantys. Taip pat turi nekilti abejonių, kad išgirsti, panaudoti žodžiai buvo būtent apie ieškovę. Tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta. Nepateikta įrodymų ir apie tai, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir žemina garbę bei orumą. Be to, turi būti visų šių faktų visuma. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nesant aiškiai išdėstytų aplinkybių ir pateiktų jas tvirtinančių įrodymų, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Šias, ieškovės nurodomas aplinkybes, tyrė ir kitos institucijos, tačiau pažeidimų jos nenustatė. Remtis vien ieškovės aiškinimais negalima, nes jos nurodytos aplinkybės nesklandžios, pati provokavo konfliktą, su kaimynais kalbėdama pakeltu tonu, kaimynų mergaitės draugę Orijaną pati vadina ,,proto bokštu” ir nelaiko tai žeminimu. Todėl ir jos atžvilgiu tai nelaikytina žeminimu. Ieškovės teikiami įrodymai, neva buvęs policijos viršininkas S. A. yra giminaitis, o atsakovo sesuo, kuri dirba Mažvydo biliotekoje, nurodyta, kaip dirbanti Seime, taip pat išgalvoti. Prašo į tai atsižvelgti
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Ieškovės ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, posėdyje bylą iš esmės nagrinėjant dalyvavusių šalių paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų R. K. ir G. Ž. parodymais neginčijamai buvo nustatyta, kad iki 2008 metų šalių santykiai buvo draugiški. Ieškovės sūnus dažnai lankydavosi pas atsakovus namuose ir kieme, žaisdavo su Montvilų dukra, atsakove šioje byloje, I. M.. 2008-07-23 ieškovė kreipėsi į Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodydama, kad atsakovė I. M. liepė jos sūnui nusirengti, žaisti kitus nepadorius žaidimus. 2011-07-20 ieškovė dėl šio įvykio kreipėsi į LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierių. Nepasitvirtinus nurodytoms aplinkybėms, tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau tarp kaimynų užsimezgė priešiški santykiai. Nuo 2014-07-22, Kazlų Rūdos PK buvo registruoti 5 ieškovės ir jos brolio (vienas iš penkių) pareiškimai, dėl atsakovų elgesio jų namuose, girtavimo, triukšmo, necenzūrinių žodžių vartojimo, garsaus rėkavimo, dėl kurių buvo trikdoma ieškovės ramybė ir poilsis. Ieškovė taip pat teikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsakovė I. M. galėjo nurauti tris našlaites, augusias ant jos artimųjų kapo, melagingai apkaltino ieškovę, kad ji siekė nunuodyti jų šunį. Taip pat, kad kaimynai grasinosi pastatyti aukštą tvorą ir filmavimo kamerą ir parašyti policijai pareiškimą dėl ieškovės elgesio. Priimtais policijos pareigūnų nutarimais administracinio teisės pažeidimo teisenos nebuvo pradėtos arba buvo nutrauktos. Atsakovai buvo liudytojais Administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje ieškovė buvo traukiama atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį ir 2017-06-19 Marijampolės apylinkės teismo nutarimu tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas. Teismas taip pat nustatė, kad 2016-08-24, ieškovei esant savo namų kieme, kaimynas R. M. ją pavadino ,,nušiurusia durniuke“, o 2016-08-27 tas pats kaimynas ją pavadinimo ,,smegenų bokštu“, atsakovas A. Ž., rodė ieškovei nepadorius gestus.
Ieškovė nurodo, kad atsakovas R. M. šiais išsireiškimais, o kiti atsakovai kitais veiksmais, pažemino jos garbę ir orumą. Prašo paskleistas žinias paneigti teismo posėdžių salėje ir jai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas
CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Šiuo aspektu pažymėtina, kad už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „S. L. International Transport“ v. UAB „Dinaka“, byla Nr. 3K-3-169/2006), nes atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, bet yra asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti jį žeminantys duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl toks ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus teismo salėje atsiprašyti, nustačius, kad garbė ir/ar orumas buvo pažeisti, negali būti tenkinamas ir yra atmestinas.
Pagal CK 2.24 straipsnį garbė ir orumas ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) paskleistų žinių neatitikimą tikrovei; 4) faktą, kad žinios žemina garbę ir orumą. Tik esant visų šių faktų visumai galimas garbės ir orumo gynimas pagal CK 2.24 straipsnį. Teismas nustatinėdamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka "paskleidimas" apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ar pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie pakleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką paskleidimo faktui nustatyti užtenka, kad pagal nurodytus požymius aplinkiniai atpažintų asmenį, apie kurį yra paskleisti duomenys. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pareiškęs, kad netgi tais atvejais, kai žinia neatitinka tikrovės, tačiau nenustatoma, jog ji būtų žeminančio pobūdžio, asmens garbė ir orumas nėra pažeidžiami, nėra visų 4 garbės ir orumo gynimo sąlygų. Vertinant, ar duomenys žemina asmens garbę ir orumą, reikia vadovautis protingumo kriterijumi ir atsižvelgti ne tik į paties ieškovo nuomonę, bet ir į visuomenėje nusistovėjusius garbės ir orumo kriterijus, orientuojantis į protingo žmogaus, skiriančio pažeminimo jausmą nuo sveiko humoro, nors ir kandaus, jausmo.
Ieškovė ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, kad atsakovai, jos atžvilgiu naudotais išsireiškimais, pažemino ieškovės garbę ir orumą. Gana aiškiai ir išsamiai išdėstė faktinį ieškinio pagrindą bei išreiškė aiškų reikalavimą (dalyką), nors jį suformulavo ir ne visai tinkamai – paneigti garbę ir orumą žeminančias žinias ir priteisti iš atsakovų dėl to ieškovės patirtą neturtinę žalą. Todėl svarbu išsiaiškinti ką šios sąvokos reiškia.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas garbę apibūdina kaip visuomenės pripažįstamą asmens pagarbą už nuopelnus, šlovę, gerą vardą. Asmens orumas turi būti suprantamas, kaip asmens savęs vertinimas, kurį lemia visų pirma visuomenės asmens vertinimas. Taigi, asmens orumas nėra vien subjektyvus savęs vertinimas, nes šio vertinimo kriterijus turi būti viešoji nuomonė apie asmenį. Nors įstatymas gina asmens garbę ir orumą kaip asmens moralinį vertinimą, tačiau toks gynimas asmeniui garantuoja tik tokį vertinimą, kokį jis savo poelgiais ir veiksmais užsitarnavo, o ne kokį pats žmogus įsivaizduoja. Įstatymai gina asmens garbę ir orumą kaip asmens moralinį vertinimą, tačiau saugo ne visus šio vertinimo aspektus – jie garantuoja asmeniui tik tą įvertinimą, kurio jis savo veiksmais, poelgiais nusipelno. Todėl tokiu atveju teisės apsaugos objektas yra asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė, apie jį būtų formuojama duomenų, atitinkančių jo tikruosius poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tikrovę bei normų reikalavimus visuomenėje, kurioje jis gyvena. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, daugelis moralinių, religinių, paprotinių nuostatų daro įtaką žmogaus elgesiui, kurio teisės šakos nereguliuoja. Todėl teismai turi atsižvelgti į tai, kaip tam tikrą socialinių normų pažeidimą visuomenė vertina protingo, moralaus žmogaus akimis, t. y. į tai, ar jis gali būti laikomas diskredituojančiu asmens garbę, gerą vardą visuomenėje ir menkinančiu asmens paties savęs vertinimą.
Tai labai svarbu, vertinant į šią bylą pateiktus ir nagrinėjant ją ištirtus įrodymus.
Neabejotinai buvo nustatyta, kad šalių nesutarimai siekia 2008 metus, kai ieškovė, iš savo sūnaus sužinojusi apie galimai ne visai tinkamą kaimynų dukters (atsakovės šioje byloje) elgesį, vienareikšmiškai veikdama vaiko interesais kreipėsi į atitinkamas institucijas. Ieškovės nurodyti faktai nebuvo patvirtinti ir, jos nuomone, socialinis teisingumas nebuvo atkurtas, kalti asmenys liko nenubausti. Seniai įsišaknijusios nuoskaudos tarp kaimynų pasėjo nesantaiką, kurios jie iki šiol nesugebėjo panaikinti. Tai, kad šalių santykiai ne kaimyniški, ne draugiški ir abipusiai moraliai neteisingi, liudija į bylą pateikti ieškovės daryti šalių pokalbių garso įrašai. Nors atsakovas R. M. nepripažįsta, kad įrašuose esantis balsas yra jo (nurodo nesąs dėl to tikras), tačiau teismas tuo neabejoja, nes tokių abejonių nebuvo iškelta dar tuomet, kai garso įrašai, kaip įrodymai buvo pateikti policijai, administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau nors, kaip minėta, tarp šalių egzistuoja nesantaika ir galimai neapykanta, visgi teismas sprendžia, kad CK 2.24 straipsnyje apibrėžti teisiniai gėriai, ieškovės nurodytais faktais, nebuvo pažeisti.
Išklausyti, teismui pateikti garso įrašai, deja leidžia spręsti, kad pačios ieškovės elgesys kaimynų atžvilgiu taip pat yra nepagarbus, netinkamas garbios laikysenos asmeniui. Ieškovė pati provokuoja konfliktą, nevengia su kaimynais kalbėti pakeltu, kaltinančiu tonu, kuris psichologiškai gali išprovokuoti kito pašnekovo (šiuo atveju kaimynų) gynybinę reakciją (b. l. 64, balsas Nr. 17). Kaimynų dukters, I. M., draugę O. išklausomame garso įraše ieškovė pati vadina ,,proto bokštu“, nepagarbiai kalba su kaimynais (b. l. 64, balsas Nr. 18). Ji teigia, kad jos balsas garsus tik todėl, kad ji yra arti garso įrašymo aparato. Neatmesdamas šio argumento teismas pažymi, kad visgi tai, kad ieškovė turi kalbėti pakeltu tonu, o kaimynų balsai girdisi ne itin gerai, leidžia daryti išvadą, jog kalbant savo kieme nepakeltu balso tonu kaimynai vieni kitų girdėti negalėtų ir juo labiau ieškovė, neperžengus savo ir kaimynų sklypo ribų, negalėtų girdėti apie ką kaimynai ar jų svečiai kalbasi savo namuose, kuriuose, ieškovė teigė, girdėjo ją apkalbant, iš jos juokiantis ir pan. Pati ieškovė teigia, jog pasakymas ,,proto bokštas“ yra lietuvių liaudies išsireiškimas, kai ji tokį terminą pavartoja O. atžvilgiu ir žeminantis garbę ir orumą, kai kalba eina apie pačią ieškovę. Teismas su tokiu dvigubu vertinimu nesutinka. Be to, remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad pati ieškovė, elgdamasi nepagarbiai, vartodama terminus, kuriuos vėliau, jau pavartotus jos atžvilgiu, laiko žeminančiais jos garbę ir orumą, natūraliai suformuoja ieškovės pašnekovui nuomonę, jog toks elgesys ir tokia terminija ieškovei yra natūraliai suprantama, priimtina ir tinkama vaizdingam bendravimui. O tai reiškia, kad toks elgesys buvo formuojamas duomenų, atitinkančių pačios ieškovės tikruosius poelgius, pagrindu.
Įrodinėdama 2016-08-24 jos atžvilgiu atsakovo R. M. pavartotos terminijos ,,nušiurusi durniukė“, atsakovo A. Ž. jai rodytus gestus, buvimą ieškovė remiasi savo artimųjų, konkrečiai brolio parodymais. Ir nors liudytojas yra artimas, gal artimiausias ieškovei, asmuo teismas, vertindamas įrodymų patikimumą, pripažįsta, kad netikėti šio asmens duotais parodymais nėra pagrindo. Visgi, minėta, net ir nustačius, kad ieškovės brolis girdėjo, kaip atsakovas R. M. pavadino ją ,,nušiurusia durniuke“, A. Ž. rodė nepadorius gestus, ir toks terminas bei elgesys yra nepagarbūs, teismas sprendžia, jog nėra duomenų paskleidimo sąlygos, nes duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie pakleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Duomenims tapus žinomiems artimiems, ar šeimos, nariams, tikimybė, kad jie bus išplatinti ir žemins subjektą, kurio atžvilgiu yra nukreipti, faktiškai yra negalima. Todėl yra nenustatyta anksčiau paminėtų būtinųjų faktų visuma.
Klausant kitą garso įrašą, darytą 2016-08-27 , teismui nekyla abejonių, kad kaimynų tarpusavio bendravimas yra kandus, pašiepiantis (b. l. 64, balsas Nr. WS_10234). Šiuo įrašu, taip pat liudytojo G. Ž. parodymais byloje įrodyta, kad atsakovas R. M., kalbėdamas su ieškove pavartojo terminą ,,smegenų bokštas“ ir šią žinią girdėjo liudytojas, t. y. pašalinis asmuo. Tačiau, kaip jau buvo minėta, byloje buvo nustatyta, kad ši terminą, kaip vartotiną, atsakovams pirmiausiai (datą, kada darytas pirmas ieškovės pateiktas garso įrašas, nurodė posėdžio metu pati ieškovė ir ji yra maždaug trimis savaitėmis ankstesnė, nei aptariamas garso įrašas) įvardijo pati ieškovė, proto bokštu pavadindama O. Antra vertus, liudytojas nurodė, kad jam šis terminas nepasirodė, nei žeminantis, nei įžeidus. Teismas sutinka, kad jis, bendrame kaimynų bendravimo kontekste, kuris, teismo nuomone yra abipusiai smerktinas, yra kandus, kaip visi kiti jų susitikimai, tačiau garbės ir orumo jis nežemina.
Kitų, ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių apie tai, kad I. M., ne kartą garsiu balsu, kad ieškovė girdėtų, su savo draugėmis kieme aptarinėjo ieškovės išvaizdą, teigdama, kad ji baisiai atrodo, jos plaukų spalva netinkama, vadino ją ,,debile kaimyne“ ir pan., ieškovė neįrodė, todėl ir šioje dalyje ieškinys atmestinas visa apimtimi.
Ieškovė prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Nenustačius, kad ieškovės garbė ir orumas buvo pažeminti nėra pagrindo spręsti priteistinos kompensacijos už pažeistą teisinį gėrį klausimą. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovei (nepaisant to, jog jai buvo atstovaujama) ne kartą buvo išaiškinta pareiga įrodinėti patirtą žalą, jos dydį bei sąsajas (priežastinį ryšį) su garbės ir orumo pažeminimu, ji objektyvių įrodymų, kad dėl šalių tarpusavio konfliktų patyrė neturtinę žalą, į bylą nepateikė ir savo ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes grindė tik savo pačios parodymais. Esant nurodytiems argumentams ieškinys atmestinas visiškai.
Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų patyrusi byloje bylinėjimosi išlaidų, todėl šių priteisimo klausimas nespręstinas.
Byloje ieškovė naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) 2017-04-20 sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-17-P-1448-7982 (pratęstas) pagal kurį ieškovei atstovei nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, skirta advokatė Diana Ingrida Vinklerytė (t. 1, b. l. 6). 2018-01-04 Tarnybos sprendimu ieškovei pakeistas advokatas, nuo to laiko ją byloje atstovavo advokatas A. S. (t. 1, b. l. 92, antra pusė). 2018-03-14 Tarnybos sprendimu ieškovei pratęstas antrinės teisinės pagalbos teikimo terminas (t. 1, b. l. 108). Teismui taip pat pateikta Tarnybos 2018-05-07 išrašyta pažyma Nr. NTP-7-2861, dėl patirtų advokato išlaidų, pagal kurią advokato/padėjėjo užmokestis – 569,24 Eur (t. 2, b. l. 17). Kadangi ieškinys atmestas, šios išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 ir 99 straipsniai).
Atsakovas R. M. byloje patyrė 500 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu (t. 1, b. l. 14, 36, atsakovės I. M. paaiškinimai posėdžio metu, jog advokatei buvo sumokėta, būtent už tėvo gynybą teisme). Šios išlaidos nėra neprotingai didelės, tas akivaizdu vertinant aplinkybę, jog valstybės skirto advokato išlaidos, netgi didesnės, nei atsakovo atstovavimo išlaidos, ieškovė nuo jų mokėjimo nėra atleista, buvo atstovaujama profesionaliai, advokato, kuris turėjo jai išaiškinti procesines teise sir pareigas, todėl šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Byloje valstybė taip pat patyrė 24,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 1, b. l. 1), kadangi ieškovė nuo šių mokėjimo yra atleista, ieškinį atmestus, jos nepriteistinos (CPK ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis virš išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 275 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.