Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovui advokatui V. R., atsakovui R. S., jo atstovui advokato padėjėjui G. L., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovas A. P. teismo prašo priteisti iš atsakovo R. S. 23300 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 350 Lt žyminį mokestį, 90 Lt už antstolio paslaugas.

Atsakovas R. S. su ieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-09-17 priėmė teismo įsakymą, kuriuo patenkino kreditoriaus A. P. pareiškimą skolininkui R. S. dėl 23300 Lt skolos priteisimo (b.l. 5). Skolininkui R. S. pateikus prieštaravimus (b.l.43), 2012-12-31 nutartimi teismo įsakymas panaikintas ir priimtas ieškinys (b.l. 55). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-01-07 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino (b.l. 59). Atsakovas R. S. pareiškė prieštaravimus (b.l. 69-71).

Nustatyta, kad 2006 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 893027 ieškovas A. P. atsakovui R. S. pervedė 30000 Lt (b.l. 3). Ieškovas nurodo, kad atsakovas R. S. prašė paskolinti pinigų, todėl ieškovas ir pervedė minėtą sumą į atsakovo asmeninę sąskaitą, o žodžiu su atsakovu susitarė, kad šis paskolą grąžins iki 2009 m. kovo 15 d. Atsakovui suteiktos paskolos sumą ieškovas mažina: 5500 Lt už kelionės bilietus vykstant į Afrikos žemyną, 1200 Lt už naktinio matymo prietaisą, įsigytą atsakovo R. S. tėvui priklausančioje parduotuvėje. Ieškovas nurodo, kad ne kartą kreipėsi dėl paskolos grąžinimo, tačiau atsakovas vengia vykdyti savo piniginę prievolę.

Ieškovas paaiškino, kad atsakovas R. S. prašė, ar negalėtų ieškovas jam paskolinti 30000 Lt sumos. Pinigų prašė paskolinti ne ilgiau kaip trims metams, t.y. pažadėjo gautus pinigus grąžinti ne vėliau iki 2009-03-15. Kadangi ieškovas ir atsakovas buvo geri seni pažįstami ir ieškovas juo pilnai pasitikėjo, sutiko prašomą sumą jam paskolinti, dėl ko 2006 m. kovo 15 d. į jo nurodytą sąskaitą ir pervedė 30000 Lt sumą. Paskolos tikslu ieškovas nesidomėjo. Vėliau ieškovas su atsakovu sutarė, kad dalis sumos - 5500 Lt, bus išminusuota už kelionės bilietus, vykstant 2007 metais pavasarį į kelionę - į Namibiją. Todėl likusi atsakovo grąžintina ieškovui paskolos suma po įskaitymo sudarė 24500 Lt. sumą. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2008 metais atsakovo tėvui priklausančioje parduotuvėje, esančioje Bažnyčios g. 30, Marijampolėje, ieškovas ketino įsigyti išsirinktą naktinio matymo prietaisą už 1200 Lt sumą, tačiau jam buvo pasiūlyta, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovui skolingas 24500 Lt sumą, naktinio matymo prietaiso kainą sudarančią 1200 Lt galima išskaityti iš atsakovo grąžintinos paskolos sumos. Tokiam siūlymui ieškovas neprieštaravo, kadangi tai jam atrodė logiška, todėl ieškovas laiko, kad atsakovas jam liko skolingas 23300 Lt. Atėjus paskolos grąžinimo terminui, ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą R. S., kad pastarasis gautą paskolą grąžintų, tačiau atsakovas vis žadėjo likusią paskolą grąžinti, tačiau jos iki šiol taip ir negrąžino.

Atsakovas R. S. nesutinka su ieškiniu. Jis paaiškino, jog ieškovas įrodinėja, kad tarp šalių susiklostę paskolos sutarčiai būdingi teisiniai santykiai, o 2006m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 893027 atitinka paskolos raštelį. Atsakovo nuomone, net ir paskolos rašteliui, jau nekalbant apie paskolos sutartį, keliami minimalūs reikalavimai. LR CK 6.780 str. l d. nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kieki tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsakovo nuomone, ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo valią skolintis iš ieškovo pinigų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas įsipareigojo 2006 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 893027 pervestus pinigus grąžinti ieškovui, juo labiau, ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas įsipareigojo pervestus pinigus grąžinti iki 2009 m. kovo 15 d. Atsakovas pareiškė, kad jis niekada neprašė ieškovo paskolinti 30000 Lt ir niekada neįsipareigojo šiuos pinigus grąžinti atsakovui nei iki 2009 m. kovo 15 d., nei vėliau. Atsakovo nuomone, nėra teisinio pagrindo 2006 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymą Nr. 893027 laikyti paskolos sutartimi, ar paskolos rašteliu, kadangi jame neatsispindi atsakovo įsipareigojimas juos grąžinti. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai labiau primena dovanojimo sutarčiai būdingus teisinius santykius. Atsakovo įsitikinimu, LR CK 6.465 str. l d. nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas per laikotarpį nuo 2006 m. kovo 15 d. iki kreipimosi į teismą nė karto nei žodžiu, nei raštu neprašė atsakovo sugrąžinti 2006 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 893027 pervestų pinigų. Pirmą kartą apie tokius ieškovo ketinimus sužinota iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kuomet ieškovas kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūrą, įžvelgdamas atsakovo veiksmuose sukčiavimo požymių. Atsakovas pažymėjo, kad tuomet ieškovas teigė, kad atsakovas sukčiaudamas užvaldė ieškovui priklausančius 30000 Lt. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 56-2-00033-11 buvo nutrauktas.

LR CK 6.871 str. 3 d. numato, kad rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinka bet koks dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pinigų perdavimą atsakovui patvirtina pateiktas 2006-03-15 mokėjimo nurodymas Nr.893027. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Atsakovo aiškinimu, ši suma buvo pervesta dėl planuojamos kelionės į Afrikos žemyną. Pasinaudojus dalimi šių pinigų, likusią sumą grynais pinigais, atsakovo aiškinimu, jis perdavė savo tėvui A. S., kuris pinigus grąžino ieškovui. Liudytojas A. S. šią aplinkybę patvirtino, nurodydamas, kad jokio pinigų grąžinimo rašto nepasirašė, nes pasitikėjo ieškovu. Pinigų grąžinimo momento niekas nematė ir patvirtinti negali. Ieškovas teigia, kad nei atsakovas R. S., nei jo tėvas A. S. jam skolos negrąžino.

LR CK 6.870 str. 1 d. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies naudai (paskolos gavėjui) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos gavėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos teisiniai padariniai atsiranda tik perdavus pinigus. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Be to, pagal šalių teisių ir pareigų pasiskirstymą tai yra vienašalė sutartis, nes po sutarties sudarymo (taigi, ir po paskolos sumos perdavimo paskolos gavėjui) paskolos davėjas turi tik teises, o paskolos gavėjas – tik pareigas. Iš paskolos sutarties sąvokos matyti, kad paskolos sutarties būtinosios sąlygos yra šios: 1) paskolos davėjo paskolos gavėjui paskolos dalyko perdavimas; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti paskolą. Pinigų perdavimą atsakovui patvirtina byloje pateiktas 2006 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 893027, patvirtinantis, kad A. P. pervedė atsakovui 30000 Lt sumą, o atsakovas minėtus pinigus gavo (b.l. 3). Atsakovas pripažįsta pareigą grąžinti likusią nuo kelionės bilietų sumą ir atsakovo teigimu, ją per trečiuosius asmenis grąžino. Vadinasi, pripažįsta prievolę grąžinti jam pervestus pinigus. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytą pinigų grąžinimo aplinkybę, nepateikia.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, pagal kurią fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. v. V. K. , bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinės formos paskolos sutarties šalys nebuvo sudariusios; 2006 m. kovo 15 d. banko mokėjimo nurodymu ieškovas pervedė atsakovui 30000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – sąskaitos papildymas (b.l. 3). Ieškovas, remdamasis šiuo banko mokėjimo nurodymu, įrodinėjo tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius reikalaudamas grąžinti 23300 Lt skolą – dalį pervestų 30000 Lt sumos. Atsakovas ginčijo šalių paskolinius teisinius santykius, nurodydamas, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai labiau primena dovanojimo sutarčiai būdingus teisinius santykius. Atsakovo nuomone, nėra teisinio pagrindo 2006 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymą Nr. 893027 laikyti paskolos sutartimi, ar paskolos rašteliu, kadangi jame neatsispindi atsakovo įsipareigojimas juos grąžinti. Atsakovas teigia niekada neprašęs paskolinti jam pinigų, niekada nesitaręs apie jokią paskolą su ieškovu. Atsakovo teigimu, šiuos pinigus ieškovas pervedė į jo sąskaitą planuojamos kelionės į Afrikos žemyną išlaidoms padengti. Tačiau bilietas kainavo 5500 Lt, t.y. penkis kartus mažiau, nei buvo pravesta pinigų. Į bylą pateiktas atsakovo asmeninės sąskaitos, į kurią buvo pravesti 30000 litų, išrašas liudija, kad tą pačią ir sekančią dieną gautų iš ieškovo pinigų dalis buvo pervesta kitiems gavėjams (b.l. 140-141). Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovui pinigai buvo reikalingi ir panaudoti.

Remiantis kasacinio teismo praktika, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž. , bylos Nr. 3K-3-187/2008). Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H.-J. A. G. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-290/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. L. P. , bylos Nr. 3K-3-544/2011; kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas pinigų gavimo fakto neginčijo, bet nesutiko su ieškovo teiginiu, kad gavo iš ieškovo paskolą. Tačiau atsakovas įrodinėjo pinigų grąžinimo faktą. Pripažino, kad dalis iš ieškovo gautų pinigų – 5500 Lt panaudoti bilietų kelionei į Afriką pirkimui, ir 1200 Lt – už optinį prietaisą (b.l. 166 antra pusė). Šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovas. Likusią sumą – 23300 Lt ieškovas prašo grąžinti, atsakovas įrodinėja – grąžinęs.

Teismo nuomone, banko mokėjimo nurodymas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, kuris laikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ne tik lėšų pervedimo, bet ir paskolos sutarties sudarymo faktą. Atsakovo veiksmai (ieškovo pinigų su nuoroda – sąskaitos papildymas – priėmimas ir disponavimas jais) patvirtina ieškovo reikštą šioje byloje poziciją, t. y. šalių paskolinius teisinius santykius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme. Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką ir dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G. , bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-235/2009; kt.).

Remiantis kasacinio teismo praktika pažymėtina, kad rašytinės sandorių formos reikalavimas ir draudimas remtis liudytojų parodymais šį reikalavimą pažeidus (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) įstatyme nustatyti tam, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose sukurtų daugiau stabilumo, sumažintų ginčų tikimybę bei palengvintų kilusių ginčų sprendimą, o ne tam, kad pasunkintų civilinę apyvartą ir įrodinėjimo procesą. Rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus. Dėl rašytinių įrodymų privalumų, lyginant su liudytojų parodymais, kai kurios aplinkybės, tarp jų – ir sandorio, sudaryto nesilaikius privalomos rašytinės formos, sudarymo ar įvykdymo faktas (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), negali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais.

Minėta, kad pagal bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose skolininkui nustatyta pareiga įrodyti, jog jis paskolą grąžino. Be to, atkreiptinas dėmesys į įstatymo nustatytą prezumpciją – pagal CK 6.65 straipsnį skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, todėl kreditorius, norėdamas šią prezumpciją nuginčyti, turėtų įrodyti, kad yra priešingai. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas R. S., įrodinėdamas pinigų grąžinimą ieškovui, nepateikė tai patvirtinančio dokumento, rėmėsi liudytojo parodymais. Liudytojo A. S. parodymai vertinti kritiškai ir dėl to, kad jis yra atsakovo R. S. tėvas, t.y. suinteresuotas bylos baigtimi (b.l. 166 antra pusė). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytų ar kitokių aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti nurodytą rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtį, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurioms esant šalims nebuvo galima sudaryti sandorio raštu ir atitinkamai raštu įforminti pinigų grąžinimą. Be to, byloje nepateikta kitokių rašytinių įrodymų, kurie netiesiogiai patvirtintų pinigų ieškovui grąžinimą. Kaip aukščiau nurodyta, sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui.

Sutinkamai su LR CK 6.873 str. 2 d., jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Tokiu būdu, šiuo atveju nėra itin svarbu, ar šalys susitarė dėl paskolos grąžinimo termino. Ieškovui pareikalavus, paskola nebuvo grąžinta, todėl spręstina, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę.

LR CK 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Todėl iš atsakovo priteistina 23300 Lt skolos.

Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Ieškovo reikalavimu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2012-09-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kito posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškovas turėjo 440 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 350 Lt sumokėtas žyminis mokestis valstybei, 90 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per pasirinktą antstolį. Šios aplinkybės grindžiamos: ieškiniu (b.l.50-54), 2006-03-15 mokėjimo nurodymu Nr.893027 (b.l.3), antstolės S. Ž. pranešimu dėl dokumentų įteikimo (b.l.29).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo R. S. priteistina ieškovo naudai 2000 Lt už advokato pagalbą (b .l. 125-126) bei 440 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų: 350 Lt žyminis mokestis (b.l. 3, 49) ir 90 Lt už antstolės paslaugas (b.l. 37). Iš atsakovo taip pat priteistinos 77,39 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 80 str., 82 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti visiškai. Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 23300 Lt (dvidešimt tris tūkstančius tris šimtus litų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 23300 Lt (dvidešimt tris tūkstančius tris šimtus litų) nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2440 Lt (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 77,39 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. AB "Swedebank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.