- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-530-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06012-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Asta Pikelienė (pirm.), Loreta Braždienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- N. N.
- Atsakovas
- M. M., G. M., Maniakai
- Trečiasis asmuo
- DELFI
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Almos Urbanavičienės,
apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. N. ir atsakovų M. M., G. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo N. N. ieškinį atsakovams M. M., G. M., uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB)„Maniakai“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Delfi“, dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais asmens garbę ir orumą ir įpareigojimo tokius duomenis paneigti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo:
1.1. pripažinti, kad 2017 m. sausio 2 d. 15.20 val. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje (duomenys neskelbtini) atsakovų M. M., UAB „Maniakai“ bendrais veiksmais paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą:
1.1.1. „<...> VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. N. sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“;
1.1.2. „Viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių – Olandijoje registruota „TAF Asset 11 B.V.“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <... > “;
1.1.3. „<...> pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje. Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“;
1.2. įpareigoti UAB „Delfi“ ir atsakovą M. M. savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis adekvačioje paskelbtam straipsniui (duomenys neskelbtini) vietoje, t. y. naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“, paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyta, kad 2017 m. sausio 2 d. 15.20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje (duomenys neskelbtini) M. M., UAB „Delfi“ ir UAB „Maniakai“ bendrais veiksmais paskleisti teiginiai: „<...> VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. N. sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“; „Viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių – Olandijoje registruota „TAF Asset 11 B.V.“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <...>“; „<...> pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje. Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ neatitinka tikrovės ir žemina N. N. garbę ir orumą“;
1.3. pripažinti, kad 2017 m. sausio 2 d. 15.20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje (duomenys neskelbtini) atsakovų G. M., UAB „Maniakai“ bendrais veiksmais paskleistas teiginys „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą;
1.4. įpareigoti atsakovą G. M. ir UAB „Delfi“ savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir N. N. garbę ir orumą žeminančius duomenis adekvačioje paskelbtam straipsniui (duomenys neskelbtini) vietoje, t. y. naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“, paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyta, kad 2017 m. sausio 2 d. 15.20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje (duomenys neskelbtini) G. M. paskleistas teiginys „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ neatitinka tikrovės ir žemina N. N. garbę ir orumą“.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovai M. M. ir G. M. bendrais veiksmais viešai paskelbė tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius ginčo teiginius.
II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
3.1. atmetė ieškovo reikalavimus atsakovei UAB „Maniakai“;
3.2. iš dalies patenkino ieškovo reikalavimus atsakovui M. M. ir pripažino, kad 2017 m. sausio 2 d. 15.20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje (duomenys neskelbtini) atsakovo M. M. paskleistas teiginys „<...> Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą;
3.3. įpareigojo atsakovą M. M. savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, adekvačioje paskelbtam straipsniui (duomenys neskelbtini) vietoje, t. y. naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“, paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. Teismo sprendimu nustatyta, kad 2017 m. sausio 2 d. 15.20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje (duomenys neskelbtini) M. M. paskleistas teiginys – „Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ neatitinka tikrovės ir žemina N. N. garbę ir orumą“;
3.4. patenkino ieškovo reikalavimus atsakovui G. M. ir pripažino, kad 2017 m. sausio 2 d. 15.20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje (duomenys neskelbtini) atsakovo G. M. paskleistas teiginys „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą;
3.5. įpareigojo atsakovą G. M. savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis adekvačioje paskelbtam straipsniui (duomenys neskelbtini) vietoje, t. y. naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“, paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nuspręsta, kad 2017 m. sausio 2 d. 15.20 val. UAB „Delfi“ valdomame naujienų portale www.delfi.lt, rubrikoje „Verslas / Naujienos“ paskelbtame žurnalisto M. Ž. straipsnyje (duomenys neskelbtini) G. M. paskleistas teiginys „<...> buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“ neatitinka tikrovės ir žemina N. N. garbę ir orumą“.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovai yra viešieji asmenys. Teismas sprendė, kad atsakovai, turėdami informaciją, jog „TAF“ įsigijo „Emir“ obligacijų, įvertinę, kad „Emir“ neturi ar gali neturėti lėšų atsiskaityti su „TAF“ artimiausiu metu, ką patvirtina aptartas „TAF“ balansas, bei įvertinę, kad „TAF“ paskolinti pinigai per eilę sandorių atsidūrė ieškovo sąskaitoje, galėjo susidaryti nuomonę, jog dėl ieškovo veiksmų „TAF“ akcininkai galėjo patirti nuostolių. Teismas sprendė, kad atsakovų nuomonė dėl „TAF“ akcininkų lėšų patekimo į ieškovo sąskaitą ir dėl to galimo „TAF“ akcininkų nuostolių atsiradimo turėjo faktinį pagrindą. Teismas nurodė, kad vidutinis statistinis informacijos gavėjas galėjo suprasti, jog straipsnyje pateikiami ne faktai apie įvykius, bet dvi viena kitai priešingos nuomonės.
5. Teismas įvertino, jog atsakovo M. M. pirmasis ir antrasis teiginiai, trečiojo teiginio pirmas sakinys yra nuomonė ir nežemina ieškovo garbės ir orumo. Teismas sprendė, kad atsakovo M. M. trečiojo teiginio antrasis sakinys: „Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą.
6. Teismas atmetė atsakovo G. M. argumentus, kad jo ištartas teiginys buvo pasakytas teismo posėdžio metu, todėl jis nėra atsakingas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 9 dalį. Teismas sprendė, kad atsakovas G. M. paskleidė žinią (duomenis), jog ieškovo veiksmais (sandoriais) „buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“, kuri neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą.
7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovų apeliacinius skundus, 2019 m. vasario 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo N. N. kasacinį skundą, 2019 m. spalio 2 d. nutartimi nutarė, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 7 ir 8 straipsnių nuostatas, įtvirtinančias proceso koncentracijos, bendradarbiavimo, teisėjo vadovavimo procesui principus, bei konstatavo, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė
9. Ieškovas N. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovo M. M. atžvilgiu ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
10. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas teiginius kaip nuomonę bei nurodydamas, kad nuomonė turėjo faktinį pagrindą bei nebuvo žeminančio pobūdžio, nukrypo nuo kasacinės instancijos ir Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau EŽTT) praktikos, kadangi:
10.1. Teismas nesivadovavo pagrindine taisykle, kuri yra taikytina norint paskleistą informaciją priskirti teisinei žinios arba nuomonės kategorijai, t. y. neįvertino, ar paskleistą informaciją galima patikrinti objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. CPK numatytais įrodymais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, o atsakovo M. M. apie ieškovą paskleistus teiginius ne tik galima patikrinti, bet ir iš tikrųjų nurodyti teiginiai buvo tikrinami įvairių valstybės įgaliotų institucijų.
10.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teiginius tiek atsakingos institucijos: Generalinė prokuratūra, Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) ir kt., tiek plačioji visuomenė suprato būtent kaip žinias – objektyviai egzistuojančius faktus, todėl buvo pradėti įvairūs teisiniai tyrimai, įskaitant ikiteisminius tyrimus.
10.3. Teismas, spręsdamas dėl teisinio teiginių kvalifikavimo, nepagrįstai rėmėsi vien tik lingvistinėmis kategorijomis. Priešingai nei teigia teismas, ginčo teiginiuose dirbtinai panaudoti modalumą rodantys žodžiai (tokie kaip „galimai“, „anot“ „mano nuomone“) nėra ir negali būti pagrindu išvengti atsakomybės už viešai skleidžiamą melą.
10.4. Teismas padarė klaidą aiškindamas ir taikydamas kasacinės instancijos teismo praktikoje nustatytą taisyklę „atsižvelgti į visą straipsnio kontekstą“, kadangi kontekstu laikė viešosios informacijos rengėjo/skleidėjo straipsnio apipavidalinimą (informacijos paskleidimo formą), o ne informacijos ir su šios informacijos paskleidimu susijusių aplinkybių turinį (informacijos paskelbimo tikslą, visą atsakovo M. M. paskleistos informacijos tekstą ir pan.)
10.5. Trijų ginčo teiginių kvalifikavimas kaip nuomonės prieštarauja kitoms teismo sprendime pateiktoms teismo išvadoms. Teigia, kad teismas pats sau prieštarauja, teiginius apie beveik įrodytus faktus, kuriuos paneigė dviejų įgaliotų valstybės pareigūnų sprendimai, kvalifikuodamas kaip atsakovo M. M. nuomonę.
10.6. Pažymi, jog net ir kvalifikavus teiginius kaip nuomonę, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ši nuomonė turėjo faktinį pagrindą: teismas pirmenybę suteikė ne byloje esantiems prima facie įrodymams, t. y. valstybinių institucijų priimtiems sprendimams, o prielaidoms, be to, teismas visiškai nevertino atsakovų iniciatyva pakviestų liudytojų parodymų.
10.7. Teigia, kad priešingai nei sprendime teigia teismas, teiginių žeminantis pobūdis byloje yra visiškai įrodytas. Vieši pareiškimai apie tai, jog ieškovas N. N. neva nesumokėjo mokesčių Lietuvoje ir pasisavino kitų akcininkų turtą; išplovė daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpė bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui <...>, nes jo (ieškovo) pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių yra aiškūs kaltinimai nesąžininga ir priešinga teisei visuomenine, ūkine-komercine veikla.
11. Taip pat nurodo, jog teismas, iš dalies patenkindamas ieškovo reikalavimus, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovas patyrė 20 504 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei sumokėjo 162 Eur žyminį mokestį, iš viso 20 708 Eur. Teismas, nepaisant to, kad iš dalies patenkino ieškinį, atsakovo M. M. naudai priteisė 9,8 karto didesnes bylinėjimosi išlaidas nei ieškovo naudai iš atsakovo M. M. (2 588, 50 Eur). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Nors ir ne visi apelianto reikalavimai buvo patenkinti, visgi konstatuota, kad apelianto atžvilgiu buvo padarytas pažeidimas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principui. Teismas neteisingai apskaičiavo piniginę išraišką nuo nustatyto patenkintų reikalavimų procento, t. y. 16,67 proc. nuo 20 708 Eur yra 3 452,02 Eur, o ne 2 588,50 Eur. Susidaro tokia situacija, kad ieškovas iš esmės laimėjęs bylą turi susimokėti oponentui ženklią sumą, netgi didesnę negu paties ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
12. Atsakovas M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo M. M. teiginio dalis „Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą.“ pripažinta neatitinkančia tikrovės ir žeminančia ieškovo garbę ir orumą ir nustatytas įpareigojimas paneigti ginčo teiginį bei atmesti ieškovo reikalavimus atsakovo M. M. atžvilgiu visa apimtimi.
13. Nurodo, jog skundžiamos sprendimo dalies išvada dėl ginčo teiginių pripažinimo žinia prieštarauja teismo pagrįstai nustatytiems esminiams faktams ir išvadoms (teismo motyvų prieštaringumas). Teismas, įvertinęs straipsnio kontekstą, įžangą, naudotas formuluotes, straipsnio dalių pavadinimus, pagrįstai sprendė, kad straipsnyje išsakyti atsakovo M. M. teiginiai dėl valstybės ir akcininkų žalos atsiradimo dėl ieškovo galimai neteisėtų veiksmų yra atsakovo nuomonė.
14. Pažymi, jog teismas taip pat konstatavo, kad atsakovų M. ir G. M. nuomonė dėl TAF akcininkų lėšų patekimo į ieškovo sąskaitą ir dėl to galimo TAF akcininkų nuostolių atsiradimo bei galimo ieškovo nuostolio padarymo valstybei, turėjo faktinį pagrindą. Nepaisant šių civilinėje byloje pagrįstai nustatytų faktinių aplinkybių, teismas atskyrė ginčo teiginį nuo viso straipsnio bei pastraipos konteksto, pripažino žinia, kas akivaizdžiai prieštarauja paties teismo išvadai, jog straipsnyje skelbiama nuomonė, turinti faktinį pagrindą. Ginčo teiginys, panaikinus skundžiamą sprendimo dalį, pripažintinas atsakovo M. M. pagrįsta nuomone.
Žemesnės instancijos teismas
15. Anot atsakovo M. M., teismas ginčo teiginį („Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“) vertino ignoruodamas sakinių, esančių pastraipoje, tarpusavio ryšį, todėl nepagrįstai priėmė kategoriškai priešingas išvadas dėl neatskiriamai susijusių teiginio (,,Mano nuomone, pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje. Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą. Kreipėmės į bendrovę, kalbėjome apie tai akcininkų susirinkimuose, vėliau kreipėmės į prokuratūrą“) sakinių skirtingo pobūdžio (nuomonė ir žinia). Teiginio pirmąjį sakinį („Mano nuomone, pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje“) teismas pripažino atsakovo etiškai išreikšta nuomone, turinčia faktinį pagrindą. Tačiau aiškiai su pirmuoju sakiniu susijusį ginčo teiginį („Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“) teismas, ignoruodamas faktą, jog tai pirmojo teiginio tęsinys, t. y. nuomonė, pripažino žinia, pažeidžiančia ieškovo garbę ir orumą.
16. Pažymi, kad teismas iš vertinimo eliminavo teiginio trečiąjį sakinį, nurodantį atsakovo M. M. manymo rezultatą, („Kreipėmės į bendrovę, kalbėjome apie tai akcininkų susirinkimuose, vėliau kreipėmės į prokuratūrą“), kuris patvirtina minėtų teiginių tarpusavio tiesioginį kontekstinį sąsajumą, jog atsakovas M. M. dėl susidariusios nuomonės apie ieškovo galimai neteisėtus veiksmus kreipėsi į atsakingas institucijas, kurios nustatys, ar ieškovas N. N. tikrai atliko neteisėtus veiksmus.
Atsiliepimas
17. Atsakovo M. M. įsitikinimu, visi teiginio sakiniai yra tarpusavyje susiję, todėl ginčo teiginys („Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“), paremiantis pirmąjį sakinį (kuriame išsakyta atsakovo nuomonė) taip pat pripažintinas nuomone:
17.1. visi teiginio sakiniai yra išsakyti ta pačia tema, t. y. pastraipoje nuosekliai dėstoma mintis (nuomonė) ta pačia tema;
17.2. pirmajame teiginio sakinyje panaudotas nuomonės žymiklis „mano nuomone“ rodo, jog ir antrajame pastraipos sakinyje, t. y. ginčo teiginyje, reiškiama nuomonė;
17.3. pirmasis pastraipos sakinys ir antrasis pastraipos sakinys, t. y. ginčo teiginys, nurodo prielaidas (nuomonę), kuri yra pagrindas trečiajame sakinyje nurodomam faktui, t. y. kreipimuisi į prokuratūrą.
18. Atsakovas M. M. nurodo, jog teismo išvada, kad atsakovas neįrodinėjo ginčo teiginio pagrįstumo, prieštarauja paties teismo išvadoms bei nustatytiems faktams. Teismas sprendime konstatavo, kad tiek atsakovų M. ir G. M. nuomonė dėl TAF akcininkų lėšų patekimo į ieškovo sąskaitą ir dėl to galimo TAF akcininkų nuostolių atsiradimo, tiek nuomonė apie galimą ieškovo nuostolių padarymą valstybei, turėjo faktinį pagrindą. Šią išvadą teismas padarė vadovaudamasis atsakovo M. M. pateiktais įrodymais. Taigi, pažymi, kad teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, sprendė jog atsakovų M. ir G. M. nuomonė turėjo faktinį pagrindą, tačiau išimtinai skundžiamoje sprendimo dalyje nepagrįstai nurodė, jog atsakovas M. M. neįrodinėjo akcininkų ir valstybės patirtos žalos.
19. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo (esminė fakto klaida), jog straipsnio paskelbimo metu egzistavo 2 ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimai nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl GPM išvengimo, todėl atsakovas M. M. turėjo įvertinti tai, kad jo nuomonė yra galimai nepagrįsta. Tuo metu kai atsakovas paskelbė ginčo teiginį (2016 m. gruodžio 1 d.) ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebuvo priėmę jokių sprendimų pagal atsakovo M. M. pateiktą informaciją. Atsakovas naujus duomenis apie TAF sandorių schemos sudarymą prokuratūrai pateikė 2016 m. lapkričio 23 d., o pateikiant nuomonę 2016 m. gruodžio 1 d., jokie įgaliotų pareigūnų sprendimai dėl naujai pateiktų duomenų, nebuvo priimti.
20. Pažymi, jog vien VMI iki šiol atliekamas ieškovo N. N. mokestinis tyrimas dėl straipsnyje minimų sandorių, nepaisant vėlesnių prokuratūros sprendimų, patvirtina, jog atsakovo M. M. nuomonei dėl galimai padarytos valstybei žalos susidaryti egzistavo neabejotinas pagrindas.
21. Nurodo, jog teismas be jokio pagrindo, prieštaraudamas nustatytoms aplinkybėms bei kitų teiginių vertinimui, sprendė, jog ginčo teiginys pažeidžia ieškovo garbę ir orumą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad:
21.1. Ieškovas yra viešasis asmuo, privalantis toleruoti net ir griežtesnę kritiką;
21.2. Tarp šalių susiklosčiusi konfliktinė situacija, pateisinanti net ir minčių su didesniu emociniu krūviu reiškimą;
21.3. Atsakovas M. M., pasisakydamas apie galimą nusikalstamų veikų atlikimą, neprivalėjo turėti teismo ar kitos institucijos sprendimo, kuriame būtų konstatuotas neteisėto veiksmo atlikimas.
21.4. Teismas pažeidė taisykles, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei vertinimą, kadangi analogiškų duomenų bei nustatytų faktų pagrindu, priėmė kategoriškai priešingą skundžiamą sprendimo dalį dėl ginčo teiginio.
Šalies argumentai
22. Atsakovas G. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
23. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas G. M. atveju sprendė, kad jis tam tikrų įvykių pagrindu paskleidė naują informaciją, kuri vertintina kaip naujai paskleisti konstatuojamieji duomenys, bei byloje nėra įrodymų, kad būtų pavogtos akcininkų ar valstybės lėšos. Žodis „vagystė“ ir bendrinėje, ir teisinėje kalboje vartojamas apibrėžti aiškiai neteisėtą kriminalinę veiką, taip pat teismas nurodė, jog net vartojant šį žodį ne kriminaline prasme, teiginys yra neetiškas, todėl žemina garbę ir orumą.
Atsiliepimas
24. Atsakovo G. M. nuomone, teismas visiškai nepagrįstai teiginius laikė žinia, o ne nuomone. Atsakovo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nurodė teisingus kriterijus, pagal kuriuos žinia atribojama nuo nuomonės, tačiau juos taikė netinkamai, o kai kurių – visai netaikė. Be to, teigia, jog teismo išvada, kad teiginys yra žinia, iš esmės prieštarauja kitoms prieš tai sekusioms sprendimo išvadoms. Anot atsakovo, teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl sprendimas kritikuotinas:
24.1. Pažymi, jog minėtame ginčo straipsnyje kalbėta apie Olandijos bendrovės „TAF Asset 11 B.V.“ piniginių lėšų judėjimą. Jame pateikta atsakovų G. ir M. M. nuomonė, kad apie 20 mln. Eur bendrovės lėšų po sudėtingų sandorių grandinės nepagrįstai (neteisingai) atsirado asmeninėje ieškovo sąskaitoje. Atsakovų manymu, tokiu būdu buvo pažeisti bendrovės akcininkų, kuriais yra ir atsakovai, taip pat valstybės interesai. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovų nuomonė, jog dėl ieškovo veiksmų bendrovės „TAF Asset 11 B.V.“ akcininkai galėjo patirti nuostolių, o valstybė – negauti mokesčių, turėjo faktinį pagrindą. Taigi nurodo, jog būtent tokia nuomonė yra išdėstyta ir ginčo straipsnyje.
24.2. Nurodo, jog reikia atkreipti dėmesį ir įvertinti kontekstą, kuriame buvo pasakyti ginčo teiginiai. Tarp ieškovo N. N. ir atsakovo M. M. vyksta plačiai visuomenėje žinomas visuomenės konfliktas dėl vadinamosios „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių valdymo. Vienas teisminių ginčų – Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-524-960/2017 – yra susijęs su M. M. išsakyta nuomone apie galimą mokesčių vengimą „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse, o šioje civilinėje byloje liudijo ir atsakovas G. M.. Teigia, kad parodymų turinį sudarė ir aplinkybės, susijusios su bendrovės „TAF Asset 11 B.V.“ piniginių lėšų atsidūrimu pas ieškovą, bei jų subjektyvus vertinimas. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovo G. M. parodymuose kalbėta ne tik apie bendrovės „TAF Asset 11 B.V.“ akcininkų piniginių lėšų praradimą dėl ieškovo veiksmų, bet ir galimą valstybės lėšų praradimą dėl jų. Po šio atsakovo liudijimo, jo turinys buvo paviešintas visuomenės informavimo priemonėse. Atsakovas nurodo, jog jo žiniomis, po kurio laiko po minėto teismo posėdžio žurnalistai kreipėsi į M. M., prašydami pakomentuoti aplinkybes, susijusias su bendrovės „TAF Asset 11 B.V.“ piniginių lėšų judėjimu. Pastarasis paprašė atsakovo G. M. pateikti ir savo komentarą. Anot atsakovo, teiginys tiek savo esme, tiek turiniu visiškai atitinka jo parodymus teisme. Atsakovas, kaip liudytojas, turėjo pareigą duoti parodymus ir sąžiningai ją įvykdė.
24.3. Nurodo, jog atsakovo G. M. parodymai, kurių esmė atspindėta teiginyje, tiek paties atsakovo, tiek kitų asmenų vienareikšmiškai buvo suprasti kaip nuomonė ir būtent kaip nuomonė buvo paskleisti visuomenės informavimo priemonėse.
24.4. Teigia, jog teismas nepagrįstai analizavo tik dalį atsakovo G. M. teiginio. Nurodo, jog teismas nemotyvavo savo išvados, spręsdamas, jog teiginys turi konstatuojamojo pobūdžio toną. Teigia, jog akivaizdu, kad žodžiais „mano nuomone“ prasidedantis teiginys negali būti vertinamas kitaip kaip atsakovo nuomone. Teismo išvada, kad žodžiai „mano nuomone“ labiau sietini su „vogimo“ būdu, o ne pačiu „vogimu“, taip pat nepagrįsti jokiais argumentais. Pažymi, kad panašus teiginio vertinimas buvo pateiktas specialisto L. L. išvadoje (t. 3, b. l. 144), tačiau ja pats teismas visiškai pagrįstai nusprendė nesivadovauti.
25. Atsakovo G. M. įsitikinimu, teiginys yra pareikštas sąžiningai. Byloje nenustatyta, kad teiginiu būtų siekta pažeminti ieškovą N. N., kad jis būtų turėjęs įtakos tam, kaip visuomenė jį vertina.
Atsiliepimas
25.1. Straipsnio atsiradimo iniciatorius yra ne atsakovas G. M., o žurnalistas.
25.2. Ieškovas N. N. yra viešasis asmuo, o straipsnyje nagrinėta tema pagrįstai domino visuomenę. Atsakovas pateikė savo nuomonę, norėdamas atkreipti dėmesį į galimai nesąžiningą ieškovo elgesį tiek buvusių verslo partnerių, tiek valstybės, visos visuomenės atžvilgiu.
25.3. Atsakovo vertinimu, esant konfliktinei situacijai tarp šalių, jų pasisakymai viena kitos atžvilgiu turėtų būti vertinami atlaidžiau, rezervuotai.
25.4. Atsakovas nėra teisininkas, todėl žodį „vagystė“ vartojo buitine, o ne baudžiamosios teisės prasme.
Žemesnės instancijos teismas
25.5. Pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad neigiami ginčo straipsnio skaitytojų komentarai nevertintini kaip straipsnio pasekmė, nes visuomenėje jau anksčiau yra susiformavęs neigiamas įvaizdis apie su ieškovu N. N. ir atsakovais susijusias įmones. Kartu tai reiškia, kad atsakovo G. M. teiginys taip pat neturėjo jokios įtakos tam, kaip visuomenė vertina ieškovą.
Atsiliepimas
26. Atsiliepimais į apeliacinius skundus proceso šalys palaikė savo pozicijas visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl procesinių prašymų, naujų įrodymų prijungimo
29. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi išsprendė atsakovų prašymus apeliacinės instancijos teismui: pridėjo naujus įrodymus (specialisto dr. A. S. išvadą, dėl teksto supratimo (t. IX, b. l. 132-135, pateikta M. M.); specialisto prof. dr. V. K. išvadą dėl teksto supratimo (t. IX, b. l. 189-194, pateikta G. M.); Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2018-06-05 atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadą (t. X, b. l. 6- 30, pateikta M. M.); audituotos TAF Asset 11 B. V. finansines ataskaitas ir kitus finansinės ataskaitos dokumentus už 2016 m. ir audito išvadas bei 2014 m. lapkričio 11-12 d. susirašinėjimą, t. X, b. l. 64-103), netenkino atsakovo M. M. prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
30. 2019 m. gruodžio 5 d. atsakovas M. M. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Teismui teikia bendrovės „TAF Asset 11 B. V.“ akcininkų patvirtintas ir registrui pateiktas bendrovės 2016 m. audituotas finansines ataskaitas ir prašo prijungti prie civilinės bylos motyvuodamas tuo, jog jos patvirtintos tik 2019 m. gegužės 21 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, t. y. civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme metu. Nurodo, jog dėl šios priežasties anksčiau šių įrodymų, patvirtinančių atsakovo ginčo teiginius, pateikti į civilinę bylą atsakovas objektyviai negalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
31. 2019 m. gruodžio 6 d. pateiktu prašymu, ieškovas N. N. prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą, CPK 163 straipsnio 4 dalies pagrindu, iki Valstybinė mokesčių inspekcija užbaigs mokestinį patikrinimą, kurio metu tikrinamos ir šiai civilinei bylai aktualios sandorių grandinės, ir šio patikrinimo išvada turės esminės reikšmės sprendžiant, ar atsakovų viešai paskleisti kaltinimai ieškovui, neva dėl jo veiksmų akcininkai ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą, nes buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės, atitinka tikrovę. Taip pat, prašo įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją užbaigus patikrinimą, jo išvadą pateikti į bylą. Prie prašymo pridėjo išrašą iš 2017 m. gegužės 18 d. VMI prie LR FM Mokesčių administratoriaus nurodymo, ir 2019 m. gruodžio 3 d. VMI prie LR FM raštą.
32. Atsakovas G. M. su pateiktu prašymu dėl bylos sustadymo nesutinka. Teigia, kad viena vertus, net ir palanki ieškovui išvada neturės reikšmės šioje byloje, nes nurodytas tyrimas nėra tapatus bylos dalykui, juolab nurodytas tyrimas yra sustabdytas. Kita vertus, ieškovas nepagrindė kodėl bylos sustabdymo poreikis iškilo tik dabar, ir toks procesinis elgesys vertintinas kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą.
33. Atsakovas M. M. atsiliepimu su ieškovo prašymu dėl bylos sustabdymo ir kartu pateikimų įrodymų prijungimo nesutinka. Nurodo, kad ieškovas piktnaudžiauja procesu, nes apie atliekamą tyrimą žinoma nuo 2017 metų, ieškovo pateikiami įrodymai neatitinka leistinumo reikalavimų nes nėra pilno turinio ir/ar nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
34. 2019 m. gruodžio 16 d. ieškovas N. N. pateikė papildomus paaiškinimus, dėl bylos sustabdymo, vykdomo mokestinio patikrinimo, audituotos TAF ASSET 11 B.V. finansinės ataskaitos už 2016 m., bylai aktualių sandorių vertinimo, bei piktnaudžiavimo saviraiškos laisve. Kartu pridėjo 2017 m. birželio 13 d. VMI pavedimą tikrinti.
39. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
40. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, nesant aukščiau nurodytų išimtinių sąlygų suponuojančių pagrindą prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Viena vertus, dalis pateiktų įrodymų atsirado jau po bylos išnagrinėjimo, kita vertus, objektyviai nepagrįstas dalies įrodymų negalėjimas pateikti pirmos instancijos teismui. Naujų įrodymų prijungimas, šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų nesuderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), bei draudimu apeliaciniame procese remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
42. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateiktas prašymas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, stokoja pagrįstumo, tiek dėl atitinkamos institucijos išvadų privalomumo teismui priimant sprendimą, tiek dėl institucijos išvadų esminės reikšmės sprendžiant šį ginčą. Todėl, teisėjų kolegija, prašymo dėl bylos sustabdymo netenkina.
Dėl sąvokų „žinia“ ir „nuomonė“ aiškinimo ir atskyrimo
43. Civilinėje byloje nustatyta, kad nėra ginčo dėl duomenų paskleidimo fakto, nes ginčo straipsnis buvo paskelbtas trečiojo asmens UAB „DELFI“ valdomame portale 2017 m. sausio 2 d. 15 val. 20 min. (I t., p. 10-17). Byloje nėra ginčo, jog paskelbti duomenys yra apie ieškovą N. N.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčą sprendė kitų dviejų sąlygų kontekste: fakto, kad paskleisti duomenys yra žeminančio pobūdžio bei fakto, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės nustatymo.
44. Ieškovas N. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismų išvada dėl paskleistos informacijos pobūdžio neatitinka įstatymo nuostatų ir jas aiškinant suformuotos teisminės praktikos dėl žinios ir nuomonės atskyrimo, nes atsakovai paskleidė ne nuomonę, o faktinius duomenis, žinias apie ieškovą, kurios neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo N. N. garbę ir orumą. Tuo tarpu, atsakovai nurodo, jog jų teiginiai kvalifikuotini kaip nuomonė, turinti pakankamą faktinį pagrindą, bei nežeidžianti ieškovo garbės ir orumo.
45. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, jog žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
47. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (2016 m. rugsėjo 20 d. įstatymo Nr. XII-2615 redakcija) 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal minėto straipsnio 86 dalį, žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.
48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019).
49. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019).
50. Sprendžiant ginčo straipsnio ir jame išsakytų pozicijų kontekstą, informacijos pateikimo konstrukciją, pažymėtina, kad ieškovas N. N., grįsdamas ieškinio reikalavimus, teikė L. L. išvadą dėl teksto supratimo (III t., b. l. 149–159). Atsakovas M. M. teikė dr. A. S. išvadą dėl teksto supratimo (III t., b. l. 80–82). Apeliacinio proceso metu buvo prijungta atsakovo M. M. pateikta dr. A. S. išvada dėl teksto supratimo (IX t., b. l. 132–135) bei G. M. pateikta prof. dr. V. K. išvada dėl teksto supratimo (IX t., b. l. 187–196). Teisėjų kolegija, susipažinusi su specialistų išvadų turiniu, sprendžia, kad ginčo šalių pateiktos specialistų išvados negali būti laikomos objektyviais įrodymais pagrindžiančiais šalių pozicijas, nes jos parengtos pagal kiekvieno iš užsakovų interesą.
51. Nagrinėjamu atveju, pritartina pirmosios instancijos išvadai, kad atsakovai, turėdami informaciją, jog TAF įsigijo EMIR obligacijų ir atsakovų vertinimas, jog EMIR, neturi ar gali neturėti lėšų atsiskaityti su TAF artimiausiu metu (tą patvirtina minėtas TAF balansas) bei įvertinę, jog TAF paskolinti pinigai per eilę sandorių atsidūrė ieškovo sąskaitoje, galėjo susidaryti nuomonę, jog dėl ieškovo veiksmų TAF akcininkai galėjo patirti nuostolių. Todėl, atsakovų nuomonė dėl TAF akcininkų lėšų patekimą į ieškovo sąskaitą ir dėl to galimo TAF akcininkų nuostolių atsiradimo, turėjo faktinį pagrindą.
52. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, vertinant viso straipsnio kontekstą, o ne atskirus atsakovų teiginius, ginčijamų teiginių formuluotes, pateikimo aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovas ginčija tik tam tikrą jam nepalankią informaciją, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiame straipsnyje pateikta informacija suprantama kaip subjektyvus atsakovų tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovų nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia.
53. Be kita ko, siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ir ieškovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašomos pripažinti pažeidžiančia garbę ir orumą informacijos, eilinis skaitytojas negalėjo įvertinti kaip neginčijamą faktą, nes viso straipsnio kontekste naudojami modaliniai išsireiškimai tokie kaip „prieš metus išsakyta nuomonė tik sustiprėjo“, „mano nuomone“, „galimai“ ir pan. Nors straipsnyje pateikiama atsakovų informacija turi neigiamą kontekstą, šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, reikia atsižvelgti ne tik į paties straipsnio turinį, tačiau ir ieškovo ir atsakovų tarpusavio santykį, kuris be kita ko, ne tik šios civilinės bylos kontekste yra konfliktiškas.
54. Vertinant saviraiškos laisvės ribojimo ir asmens garbės ir orumo, reputacijos gynimo proporcingumą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog svarbus ir asmens, apie kurį viešinama informacija, pakantumo kritikai laipsnis, t. y. turi būti vertinamas asmens vaidmuo visuomenėje (veiklos pobūdis ir pan.) bei kilusios diskusijos svarba visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
55. Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog pagal savo veiklos pobūdį, ieškovas yra žinomas verslininkas Lietuvoje, viešinantis savo veiklos ir asmeninio gyvenimo detales plačiajai visuomenei žiniasklaidos priemonėse, todėl ieškovas N. N. laikytinas viešuoju asmeniu.
56. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovai M. ir G. M. įrodė, jog turėjo pagrįstų duomenų, kurie leido jam susidaryti atitinkamą nuomonę apie ieškovo veiksmų rezultatą.
57. Padaręs išvadą, kad ginčo teiginiai priskirtini nuomonei, teismas pagrįstai nagrinėjo, ar atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys, atsakovo teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, antra, kad nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
Dėl atsakovo M. M. teiginių
58. Vertindamas atsakovo M. M. tris teiginius, teismas vertino ir aplinkybę, jog tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, kurie nagrinėjami tiek viešojoje erdvėje, tiek teismuose. Esant konfliktinei situacijai šalys gali savo mintis reikšti su didesniu emociniu krūviu, todėl teismas, vertindamas teiginius, atsižvelgia ir į šią aplinkybę.
59. Teismo vertinimu, pirmajame teiginyje, atsakovas pavartojo žodį „pasisavinant“ ne kaip terminą apibūdinantį kriminalinę veiką, bet bendrine kalba – perimti turtą savo nuosavybėn. Nors atsakovas teiginyje pavartojo žodį „pasisavino“, tačiau, vertinat visą kontekstą ir žodžio vartojimo prasmę, negalima daryti vienareikšmės išvados apie viso teiginio įžeidžiantį pobūdį.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės byloje aptariamų sandorių ekonominis naudingumas, o atsakovų viešai pateiktas sandorių neigiamas vertinimas tiesiogiai nesuponuoja išvados, kad ieškovas N. N. buvo tiesiogiai apkaltintas nusikaltimo ar mokestinio nusižengimo padarymu. Atsakovas M. M., vadovaudamasis sudaryta sandorių grandine (schema), turėjo faktinį pagrindą išsakyti viešą kritiką ieškovo N. N. vykdomos veiklos atžvilgiu. Vertinant ginčo teiginį straipsnio pastraipos kontekste nėra pagrindo teigti, kad buvo paskleista konkreti žinia, teiginiai abstraktaus pobūdžio, nekonkretizuoti. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo išvadai, kad modalumą žymintys žodžiai naudoti dirbtinai. Visa Straipsnio dalis pateikiama kaip subjektyvi atsakovo M. M., kuris ir pats dalyvavo „Vilniaus prekybos“ įmonių grupių valdyme, nuomonė, subjektyvus nepasitenkinimas sandorių grandine (schema), kurioje pats nedalyvavo.
61. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad žodis „pasisavinant“ labiau indikuoja turto perėmimą, kuriuo akcininkai nėra patenkinti, o ne nusikalstamos veikos padarymą. Apeliavimas į nesumokėtus mokesčius, siejamas su tų pačių sandorių ir iš jų kylančių pasekmių vertinimu. Todėl, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pirmasis teiginys yra nuomonė ir nežeidžianti ieškovo garbės ir orumo.
62. Vertindamas antrąjį teiginį, teismas nurodė, kad sakinyje nėra tiesioginių teiginių, kaltinančių Ieškovą neteisėtų kriminalinių veikų atlikimu, atsakovas teigia, jog „galimai išplauta“, galimai „nuslėpta mokesčių“, t. y. išreiškiama dvejonė, abejonė. Atsakovas nėra teisininkas ir žodžius vartojo bendrinės kalbos prasme, o ne siekdamas įžeisti ar pažeminti ieškovą, nesiekdamas apkaltinti neteisėtų veikų atlikimu, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados apie žeidžiantį formuluotės pobūdį. Ieškovas, kaip viešasis asmuo, turėtų būti pakantus pakankamai griežtai jo atžvilgiu išsakomai nuomonei. Iš šio teiginio negalima daryti vienareikšmės išvados apie šio teiginio įžeidžiamą pobūdį, todėl ieškovas privalėjo įrodyti neigiamų padarinių buvimą, bet to nepadarė, todėl reikalavimas šioje dalyje teismas atmetė.
63. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina teismo išvadai, kad ginčo teiginyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad nurodytą situaciją sukūrė būtent ieškovas, nėra tiesiogiai aišku kas atliko neteisėtus veiksmus – ar bendrovė „TAF“, ar ieškovas, ar dar kitas, sandorių grandinėje (schemoje), dalyvavęs asmuo. Analizuojamame teiginyje subjektyviai analizuojamas vieno iš sandorių grandinėje (schemoje) dalyvavusio asmens „TAF“ vaidmuo sudėtinguose sutartiniuose santykiuose, įvykusiuose tarp įmonių. Iš ginčo teiginio taip pat neaišku, nei kas konkrečiai galimai pasisavino akcininkų turtą, nei kokių konkrečių akcininkų turtą, nei koks konkretus mokestis buvo nesumokėtas Lietuvos Respublikos biudžetui. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog tarp ieškovo N. N. ir atsakovo M. M. vykstant teisminiams ginčams, tarp šalių esanti konfliktinė situacija leidžia kalboje vartoti didesnį emocinį krūvį išreiškiančius žodžius. Teiginiai, susiję su bendrovės „TAF“ veikla, nuasmeninto pobūdžio, neindividualizuoti, t. y. neaišku kas atstovavo „TAF“, su kuriuo konkrečiu asmeniu siejama „TAF“ veikla.
64. Vertindamas trečiąjį teiginį, teismas nurodė, kad teiginys turi baigto veiksmo konstatuojamojo pobūdžio toną – juo viešai skelbiama žinia apie egzistuojančius ieškovo neva baigtinius veiksmus – padarytą žalą akcininkams ir valstybei. Jeigu tikrų faktų pagrindu asmens veiksmai įvertinami taip, kad jam priskiriami konkretūs kiti veiksmai, kurie aiškiai išsakyti, taip pat, ar jie atitinka tikrovę gali būti patikrinta, vadinasi yra paskleisti nauji konstatuojamieji duomenys. Atsakovas žinojo, kad ikiteisminio tyrimo du pareigūnai nepatvirtino jo nuomonės, todėl neturėjo nuomonės reikšti kaip neabejotiną įvykusį faktą. Todėl šiuo atveju ginčo teiginio antrasis sakinys, jog akcininkai ir valstybė patyrė žalą vertintini, kaip konstatuojamieji duomenys, kurie gali būti patikrinami. Byloje nėra duomenų bei atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė, jog akcininkai ar valstybė būtų patyrę žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovo trečio teiginio antrasis sakinys: „Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“, neatitinka tikrovės bei žemina Ieškovo garbę ir orumą.
65. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešai išreikšta nuomonė teiginiu „Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą“ yra konstatuojamojo pobūdžio. Toks nuomonės pareiškimas lemia skaitytojo supratimą, kad toks faktas yra įvykęs. Todėl pagrįsta laikytina teismo išvada, kad atsakovas, neturėdamas konkrečių faktų pagrindžiančių tokią nuomonės išraišką, pažemino ieškovo garbę ir orumą, nes toks teiginys neatitinka tikrovės.
66. Teiginio dalis „pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje“, teisėjų kolegijos vertinimu, yra ieškovo subjektyvi nuomonė, apie verslo oponento tikslus, tarp šalių vykstančių konfliktų kontekste, todėl nepripažintina įžeidžia ir žeminančia ieškovo garbę ar orumą.
Dėl atsakovo G. M. teiginio
67. Teismas vertindamas atsakovo poziciją, kad atsakovo ištartas teiginys buvo pasakytas teismo posėdžio metu, todėl jis nėra atsakingas, nurodė, kad tai nėra žurnalisto teismo posėdžio metu išgirsti liudytojo parodymai. Šis teiginys buvo persiųstas elektroniniu laišku žurnalistui. Atsakovas žinojo ir suvokė, jog šiuo atveju nebe teikia parodymus teismui, bet pateikia informaciją žiniasklaidai, kuri bus paviešinta masinės informacijos priemonėje, todėl jo teiginio transliavimo tikslas buvo kitas, nei duodant parodymus teisme. Taigi atsakovo ginčo teiginys, buvo suformuluotas atsakovo ne kaip teisminio proceso dalyvio, bet kaip buvusio teisminio proceso dalyvio, todėl nėra laikytinas pateiktu subjekto, turinčio ribotą imunitetą, juolab, kad teiginys nebuvo pateiktas teismo dokumentuose. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tai yra naujas atsakovo teiginys ir jam netaikytinas ribotas imunitetas, numatytas CK 2.24 straipsnio 9 dalyje. Todėl, teismas nagrinėjo, ar atsakovo teiginys pažeidė ieškovo garbę ir orumą.
68. Teismas nurodė, kad pirma, straipsnyje nėra nuorodos į tai, kad atsakovo ginčo teiginys yra jo teiginys pateiktas liudijant teisme. Antra, atsakovas, komentuodamas TAF pinigų judėjimą, paskleidė naujus teiginius, kurie savo apimtimi buvo platesni, nei vartoti analogiška leksika teismo posėdyje. Trečia, frazėje: „mano nuomone, būtent tokiu būdu ir buvo pavogti pinigai <...>“, nuoroda „mano nuomone“ yra labiau sietina su būdu, o ne su atsakovo teigiamu veiksmu – „pavogti“, t. y. nuomonė labiau siejama su pinigų „pavogimo“ būdu, o ne pačiu „vogimu“, tarsi pats vogimo faktas yra jau aiškus realus ir neabejotinas. Ketvirta, teiginys pateikiamas būtajame laike, kaip baigtas veiksmas. Penkta, atsakovo teiginys turi konstatuojamojo pobūdžio toną – juo viešai skelbiama žinia apie egzistuojančius ieškovo neva atliktus nusikalstamus veiksmus.
69. Teismas pažymėjo, kad atsakovo formuluotės nėra etiškos, nes teigimas asmenį padarius „vagystę“ turi visuomenėje labai neigiamą reikšmę ir kaltinama kriminalinio nusikaltimo padarymu. Kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį. Šis žodis ir bendrinėje ir teisinėje kalboje vartojamas apibrėžti aiškiai neteisėtą kriminalinę veiką. Bet kuriuo atveju, net ir vartojant teiginį vagystė ne kriminaline prasme, tokio pobūdžio teiginys yra neetiškas, todėl žeminantis asmens garbę ir orumą.
70. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas paskleidė žinią (duomenis), jog ieškovo veiksmais (sandoriais) „buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės“, kuri neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą.
71. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis padarytomis šioje dalyje. Nagrinėjamu atveju, iš esmės vien tik žodžio „pavogti“ naudojimas indikuoja apie kriminalinės veikos padarymą, ir jo įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio neeliminuoja, šio pateikimas kaip nuomonės.
72. Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
73. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas patirtas išlaidas sudaro 20 504 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 162 Eur žyminį mokestį, iš viso 20 708 Eur. Teismas, nepaisant to, kad iš dalies patenkino ieškinį, atsakovo M. M. naudai priteisė 9,8 karto didesnes bylinėjimosi išlaidas nei ieškovo naudai iš atsakovo M. M. (2 588, 50 Eur). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Nors ir ne visi apelianto reikalavimai buvo patenkinti, visgi konstatuota, kad apelianto atžvilgiu buvo padarytas pažeidimas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principui. Teismas neteisingai apskaičiavo piniginę išraišką nuo nustatyto patenkintų reikalavimų procento, t. y. 16,67 proc. nuo 20 708 Eur yra 3 452,02 Eur, o ne 2 588,50 Eur. Susidaro tokia situacija, kad ieškovas iš esmės laimėjęs bylą turi susimokėti oponentui ženklią sumą, netgi didesnę negu paties ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
74. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog byloje buvo pareikšti 4 reikalavimai, nurodė, kad atsakovo M. M. atžvilgiu patenkinta 16,67 proc. ieškinio reikalavimų, reikalavimai atsakovui G. M. patenkinti pilnai, todėl, įvertinus, jog byloje buvo pareikšti 4 reikalavimai, ieškovui priteistina 25 procentai visų bylinėjimosi išlaidų.
75. Teismas nurodė, kad ieškovo išlaidas iš viso sudaro 20 708 Eur, atsakovo M. M. – 30 516, 49 Eur, atsakovo G. M. – 12 400, 08 Eur.
76. Teismas sprendė, kad šalių patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra panašios ir neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
77. Teismas priteisė ieškovo naudai iš atsakovo M. M. - 2 588,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo G. M. - 5 177 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo priteisė atsakovui M. M. - 25 430,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui G. M., jo patirtų 12 400,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovo nepriteisė atsižvelgiant į tai, kad šio atsakovo atžvilgiu ieškinys patenkintas pilnai.
78. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.
79. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pareikšti reikalavimai dėl keturių teiginių (trys M. M. atžvilgiu ir vienas G. M. atžvilgiu), taigi kiekvienam iš jų sudaro 25 proc. reikalavimų, kas sudaro 5 177 Eur dalį ieškovo bylinėjimosi išlaidų. Tačiau, nesutiktina su teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas dėl trečiojo atsakovo M. M. teiginio buvo tenkintas nepilna apimtimi, procentinė tenkintų reikalavimų dalis turėtų būti mažinama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, laikytina, kad atsakovas M. M. turi atlyginti 25 proc. ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl, iš jo ieškovo naudai iš M. M. priteistina 5 177 Eur bylinėjimosi išlaidų.
80. Sprendžiant, dėl atsakovo M. M. patirtų išlaidų atlyginimo, pažymėtina, kad jo atžvilgiu buvo pareikštas reikalavimas dėl trijų teiginių paneigimo, ir kaip nurodyta aukščiau iš esmės, ieškinys patenkintas dėl vieno teiginio, o dėl dviejų teiginių ieškinys atmestas. Šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo mažinti procentinės dalies, dėl patenkinto reikalavimo, atsižvelgiant į tai, kad žeminančiu garbę ir orumą pripažintas ne visas teiginys, nes iš esmės šioje dalyje ieškinys patenkintas. Todėl, laikytina, kad ieškovas turi atlyginti 66,6 proc. atsakovo M. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų (dalyje, kurioje reikalavimai atmesti), kas sudaro 20 344, 33 Eur.
81. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
82. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių iš esmės būtų galima nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, o vien tai, kad proporcingai paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, ieškovui tenka atlyginti atitinkamą dalį atsakovo patirtų išlaidų, nėra pagrindas teismui pažeisti proporcingumo taisyklės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
83. Atsakovas M. M. prašė pripažinti ieškovą piktnaudžiaujant procesu ir skirti baudą, atsižvelgiant į nesavalaikiai įgyvendinamas procesines teises. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018, 33 punktas).
84. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, dėl kurių būtų pagrindas taikyti aptarimas sankcijas. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas, atsakovo vertinimu, nesavalaikiai teikė procesinius prašymus, nelemia išvados dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
85. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
86. Pirmosios instancijos sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp ieškovo ir atsakovo M. M. tikslintinas.
87. Apeliacinius skundus iš esmės atmetus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnis).
88. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta „Priteisti ieškovui N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 588,50 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis euro ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų“ ir „Priteisti atsakovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 430,41 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt eurų ir 41 euro centų) išlaidų advokatų pagalbai apmokėti“ patikslinti sekančiai: „Priteisti ieškovui N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 177 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų“ ir „Priteisti atsakovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 344, 33 Eur (dvidešimt ūkstančių tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 33 euro centų) išlaidų advokatų pagalbai apmokėti“.