- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-1205-613/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01801-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- G. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei G. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti 2019 m. balandžio 15 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimo dalį dėl tėvo V. S. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi G. S., pagal ieškovo pateiktą bendravimo tvarką.
2. Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatyti laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi: 1) tėvas V. S. būdamas Lietuvoje, bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo buvimo vietos (namų, ugdymo įstaigos ar kt.) pasibaigus ugdymo įstaigoje oficialiai numatytoms pamokoms/užsiėmimams, bet ne vėliau kaip 16 valandą ir grąžindamas sūnų motinai ne anksčiau kaip sekmadienį iki 20 valandos. Tėvui negalint bendrauti su sūnumi jam tenkantį savaitgalį, bendravimas perkeliamas į sekančios savaitės savaitgalį. Šalys susitaria, kad nepilnametį sūnų bendravimui tėvas pasiima iš ugdymo ar jo buvimo vietos pats, atvykęs į (duomenys neskelbtini), o sūnų grąžina motinai, pastarajai atvykus į (duomenys neskelbtini), konkrečioje iš anksto sutartoje vietoje; 2) atsakovė įsipareigoja netrukdyti ir užtikrinti ieškovo bendravimą su sūnumi telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Messenger“ socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, kai sūnus praleidžia laiką pas motiną. Nepilnamečiui sūnui laikinai neturint telefono ar kito telekomunikacijų galinio įrenginio (dėl jo gedimo, pametimo ar kt.) motina G. S., užtikrina galimybę sūnui bendrauti su tėvu, leidžiant naudoti tam savo telefoną ar kitą telekomunikacijų galinį įrenginį, suteikiant galimybę bendrauti su vaiku kiekvieną dieną ne mažiau kaip l-ą valandą, bendraujant pasirinktinai laikotarpiu nuo 17 iki 20 valandos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė G. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, jog ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra perteklinė, nes vaikas su tėvu (ieškovu) bendrauja pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32-1069/2019 nustatytą bendravimo tvarką. Sprendimu nustatyta nuolatinė bendravimo tvarka, ir atsakovė neriboja šio bendravimo. Todėl ieškovo ir vaiko interesai bendrauti vienas su kitu nėra kaip nors pažeidžiami ir nebus pažeidžiami visos bylos dėl bendravimo tvarkos pakeitimo metu. Atsakovė nurodo, kad ieškovas pats nevykdo nuolatinės bendravimo tvarkos tokiu intensyvumu, kokia šiuo metu yra nustatyta teismo sprendimu. Ieškovo prašoma laikina bendravimo tvarka yra išimtinai tenkinanti vien ieškovo interesus, visiškai neatsižvelgiant į vaiko galimybę bendrauti su tėvu ir į vaiko bei jo motinos interesus. Taip pat ieškovo siūlomais laikinos bendravimo tvarkos punktais atsakovei uždedama neadekvati našta įgyvendinant ieškovo siūlomą pakeisti bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai. Laikina vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
4.2. Pažymėjo, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Neįrodžius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
4.3. Akcentavo, kad ieškovas teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė jokių įrodymų, kad teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
4.4. Teismas sutiko su atsakovės nurodytais argumentais, kad ieškovo prašoma taikyti laikina bendravimo tvarka yra perteklinė, kadangi Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32-1069/2019 jau nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nesigilino ir nepagrįstai nevertino nei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo aplinkybių, nei prašyme nurodytų aplinkybių, apsiribodamas bendro pobūdžio šioje byloje net netaikytinu teiginiu, esą ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui bei kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32-1069/2019 jau nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku.
5.2. Pažymi, kad išvadą byloje teikianti institucija savo nuomonę dėl ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pateikė praleidusi terminą, t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesivadovavo išvados nuomone, t. y. išsprendė klausimą be institucijos išvados, kadangi ji (išvada) paprasčiausiai nebuvo pateikta per nurodytą terminą.
Atsiliepimas
5.3. Akcentuoja, kad išvadą teikiančios institucijos išvada yra visiškai nepagrįsta, paremta išskirtinai atsakovės atsiliepime nurodytais teiginiais, visiškai nepagrįstai nevertinant ir ignoruojant ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes ir teisiniu reglamentavimu skyriumi gyvenančiam tėvui suteikiamas teises bendrauti su nepilnamečiu vaiku, todėl nagrinėjant atskirąjį skundą šį, byloje esanti institucijos išvada neturėtų lemti ieškovo pateikto prašymo taikymo.
5.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai formaliai, išsprendė ieškovo prašymą, kuriuo, kaip matyti iš atsakovės veiksmų ir 2023 m. lapkričio 6 d. antstolės A. M. priimto patvarkymo problema nė kiek nebuvo išspręsta, o toliau yra gilinama. Tai, kad tėvas gyvena ne tame pačiame mieste ((duomenys neskelbtini), o motina su vaiku (duomenys neskelbtini)), tai kad tėvas pragyvenimui ir vaiko išlaikymui užsidirba kartais išvykdamas į darbo komandiruotę ir dėl to realiai neturėdamas galimybės fiziškai atvykti bendrauti pas sūnų, neturi tapti jam savotišku nubaudimu, kaip ir neturi tapti pagrindu atsakovei ir teismui riboti dėl to tėvo teises maksimaliai bendrauti su sūnumi.
Šalies argumentai
5.5. Nurodo, kad prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas ir prašo nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką, kad šiai dienai susiklosčiusi ydinga situacija būtų išspręsta iki ginčo išsprendimo, t. y. ieškovui fiziškai negalint atvykti bendrauti su sūnumi, leisti jam tai daryti nuotoliu ir/arba jeigu ieškovas dėl pateisinamų priežasčių, kaip šiuo atveju darbinės komandiruotės, fiziškai negali atvykti pas sūnų, nes yra kitoje valstybėje, leisti jam su sūnumi bendrauti sekantį, po to einantį savaitgalį, tėvui negalint tą savaitgalį atvykti nekliudant su sūnumi bendrauti nuotoliu.
5.6. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiškai nepagrįstai netyręs ir nevertinęs ieškovo prašyme nurodytų aplinkybių, nors būtent nurodytos aplinkybės, konkrečiai atsakovės elgesys teikiant skundus antstolei jau po to kai teisme gautas ieškinys dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodant, kad fiziškai dėl darbo komandiruotės (kuri gali ir kartotis) ieškovas negali atvykti bendrauti su sūnumi ir lemia objektyvią būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo byloje išsprendimo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priimti teikiamus papildomus rašytinius įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Pažymi, kad preliminariai įvertinus ieškovo pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jame nurodytus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, nes ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka šioje bylos proceso stadijoje yra nepagrįsta, t. y. ieškovas niekaip nepagrindė ir kitaip neįrodė, kad, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, vaiko teisėti interesai bus pažeisti.
6.2. Nurodo, kad pats ieškovas nesilaiko ir nevykdo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos tokiu dažnumu, kaip ji yra nustatyta, tačiau ieškiniu ir tuo pačiu prašymu dėl laikino bendravimo tvarkos pakeitimo siekia pakeisti ją į dar intensyvesnę bendravimo su vaiku tvarką.
6.3. Akcentuoja, kad šiuo metu nebėra jokio teisinio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl ieškovo komandiruotės, nes ieškovui komandiruotė baigėsi 2023 m. lapkričio 15 bei duomenų, kad komandiruotės ieškovui kartosis, nėra. Todėl visas ieškovo pagrindimas, kad jo prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra reikalingos dėl to, jog jis negali su sūnumi bendrauti savaitgaliais, kai yra išvykęs į komandiruotę, neteko aktualumo ir nagrinėjant šį atskirąjį skundą, nebegali būti vertinamos kaip pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6.4. Nurodo, kad ieškovo siūlomas bendravimo tvarkos laikinas pakeitimas kas antrą savaitgalį yra identiškas šiuo metu galiojančiai sprendimu nustatytai nuolatinei bendravimo tvarkai, pagal kurią ieškovas turėtų neporiniais kalendoriniais metais bendrauti su vaiku neporinių metų savaičių savaitgaliais (poriniais kalendoriniais metais – porinių metų savaičių savaitgaliais). Todėl nėra jokio pagrindo keisti minėtos nuolatinės bendravimo tvarkos vien dėl kitokios bendravimo tvarkos formuluotės, kuri reiškia iš esmės tą patį.
6.5. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas prašo kompensuoti bendravimo savaitgalius, praleistus ne dėl svarbių priežasčių, o tiesiog ieškovui negalint bendrauti su savo vaiku. Tai dar kartą patvirtina, kad ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, kompensuojant praleistus bendravimo savaitgalius, tik leis ieškovui pasiimti vaiką, kada jis nori, kada jam patogu, nepaisant vaiko ir atsakovės interesų.
Atsiliepimas
6.6. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos 2 punktu ir pažymi, kad šalių vaikas turi savo asmeninį telefoną, kuriuo bendrauja su ieškovu nuotoliniu būdu. Vaikas su ieškovu bendrauja taip, kaip nustatyta Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo 3 punkte, t. y. pirmadieniais ir trečiadieniais, nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Vaikas prie šios bendravimo tvarkos jau yra pripratęs. Taip pat vaikas papildomai bendrauja su tėvu, kada pats nori susisiekti su tėvu, susirašinėja, susiskambina, siunčia vienas kitam balso pranešimus ir pan. Todėl atsakovė nemato jokio būtinumo keisti nuolatinės bendravimo tvarkos laiko nuotoliniu būdu, kol bus nagrinėjama byla dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
11. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolės A. M. 2023 m. lapkričio 6 d. patvarkymą Nr. S-23-104-50993 dėl informacijos pateikimo, nurodo, kad antstolės patvarkymas patvirtina, kad atsakovė nepaisydama ieškinio ir ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jame išdėstytų aplinkybių, realaus negalėjimo fiziškai atvykti ir pasiimti sūnaus bendravimui pagal galiojančią tvarką, esant ne Lietuvoje, o darbo komandiruotėje, teikia skundus antstoliui nurodydama, realios tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad esą ieškovas vengia bendrauti su sūnumi, pažymi, kad šio dokumento ieškovas negalėjo pateikti kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tuo metu jis dar neegzistavo. Taip pat ieškovas teikia jau po skundžiamos nutarties 2023 m. lapkričio 9 d. įvykusį susirašinėjimą, atsakovės pateiktą atsakymą dėl bendravimo su sūnumi.
12. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia papildomą rašytinį įrodymą, t. y. 2023 m. lapkričio 9-10 d. vykusio šalių susirašinėjimo, pateikto kartu su ieškovo atskiruoju skundu, tęsinį, ir prašo juo vadovautis nagrinėjant ieškovo atskirąjį skundą, nurodo, kad šis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas visiškai nepaiso Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu nustatytos nuolatinės bendravimo tvarkos, susirašinėjimo metu nepagarbiai bendrauja su atsakove, nepaiso nei vaiko interesų, nei atsakovės, kaip vaiko mamos, suplanuotų savaitgalių su vaiku.
13. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, sprendžia, kad šalių rašytiniai įrodymai teikiami naujai ir pirmosios instancijos teismui nebuvo teikiama. Šiuo atveju, įvertinus apeliacijos dalyką, jie neturi teisinės reikšmės atskirajam skundui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti. Atsižvelgiant į tai, juos atsisakytina priimti.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
15. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
16. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
18. Byloje nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu buvo nutraukta G. S. ir V. S. sudaryta santuoka, be kita ko buvo išspręsti klausimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo jam priteisimo, taip pat nustatyta ieškovo V. S. ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka.
19. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, motyvuodamas tuo, kad ieškovas teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė jokių įrodymų, kad teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ir pritarė atsakovės pozicijai, kad ieškovo prašoma taikyti laikina bendravimo tvarka yra perteklinė, kadangi Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32-1069/2019 jau nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku.
20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jo prašyme nurodytų argumentų, kas lėmė visiškai neteisingą ir nepagrįstą skundžiamos nutarties priėmimą. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai dėl grėsmės būsimo sprendimo tinkamam įvykdymui, visiškai neatitinka šeimos bylose taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, kas objektyviai parodo, kad skundžiama nutartimi iš esmės nebuvo atsižvelgta į ieškovo prašyme nurodytas svarbias, rašytiniais įrodymais pagrįstas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais pagrindo sutikti neturi.
21. Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl grėsmės būsimo sprendimo tinkamu vykdymu ir nurodo, kad tai neatitinka šeimos bylose taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir/ar turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Akcentuotina, kad viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių t. y. nenustačius laikinos ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams.
22. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių aplinkybių nenurodė.
23. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovo prašoma taikyti laikina bendravimo tvarka yra perteklinė, kadangi Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32-1069/2019 jau nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku. Akcentuoja, kad būtent dėl šios iki šiol galiojančios 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32-1069/2019, nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo ieškovas ir kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas ją pakeisti bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ši tvarka yra ydinga, nelanksti ir suteikianti atsakovei galimybes piktnaudžiauti savo kaip motinos teisėmis ieškovo ir nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad šiuo atveju Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu šalims nutraukiant santuoką buvo nustatyta ieškovo V. S. ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie suponuotų išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, darytų neigiamą įtaką vaiko interesams, žalingai veiktų jo vystymąsi ar pasaulėžiūrą. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai ištirti ir įvertinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, pagrįstumui.
25. Ieškovas atskirajame skunde, taip pat dėsto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei pratęsė terminą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, taip pat kvestionuoja institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir pats pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šia išvada nesivadovavo, kadangi ji nebuvo pateikta per teismo nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesivadovavo išvadą teikiančios institucijos pateikta išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nevertina ir nepasisako dėl šių aukščiau aptartų apelianto argumentų, kadangi tai nesusiję su apeliacijos dalyku.
26. Pažymėtina, teismas priimdamas sprendimus turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jo nurodytų aplinkybių ir įrodymų, kurie, anot ieškovo, įrodo pasikeitusias aplinkybes ir lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, vertintini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog byloje yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė grėsmės, jog nepritaikius apelianto prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų nukentėti bylos šalių vaiko interesai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą.