- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-297-730/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01801-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- V. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. (V. S.) ieškinį atsakovei G. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo:
1.1. Pakeisti 2019 m. balandžio 15 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimo dalį dėl ieškovo (tėvo V. S.) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. S. tvarkos ir nustatyti ją tokią:
Šalies argumentai
1.1.1. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo buvimo vietos (namų, ugdymo įstaigos ar kt.) pasibaigus ugdymo įstaigoje oficialiai numatytoms pamokoms / užsiėmimams, bet ne vėliau kaip 16 valandą ir grąžindamas sūnų atsakovei (motinai) ne anksčiau kaip sekmadienį iki 20 valandos. Tėvui negalint bendrauti su sūnumi jam tenkantį savaitgalį, bendravimas perkeliamas į kitos savaitės savaitgalį. Šalys susitaria, kad nepilnametį sūnų bendrauti tėvas pasiima iš ugdymo ar jo buvimo vietos pats, atvykęs į (duomenys neskelbtini), o sūnų grąžina motinai, jai atvykus į (duomenys neskelbtini), konkrečioje iš anksto sutartoje vietoje.
1.1.2. Tėvas kartu su vaiku kiekvienais metais praleidžia pusę jo vasaros atostogų laiko, o nelankant ugdymo įstaigos (darželio, mokyklos) tiesiog vasaros laiko. Lyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 15–30 d., liepos 15–30 d., rugpjūčio 15–30 d., nelyginiais metais tėvas su vaiku atostogauja birželio 1–15 d., liepos 1–15 d. ir rugpjūčio 1–15 d. Atostogų datos gali būti keičiamos tik abipusiu šalių rašytiniu susitarimu. Tėvas pasiima sūnų pirmąją atostogų dieną iš jo buvimo vietos ne vėliau kaip 12 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne anksčiau kaip 18 val.
1.1.3. Nepilnamečio vaiko tėvai įsipareigoja netrukdyti su sūnumi bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „WhatsApp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, kai sūnus praleidžia laiką pas vieną iš tėvų. Nepilnamečiam sūnui laikinai neturint telefono ar kito telekomunikacijų galinio įrenginio (dėl jo gedimo, pametimo ar kt.) tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, užtikrina galimybę sūnui bendrauti su tėvu / motina, leisdamas naudoti tam savo telefoną ar kitą telekomunikacijų galinį įrenginį, suteikia galimybę bendrauti su vaiku kiekvieną dieną ne mažiau kaip 1-ą valandą, bendraujant nuo 19 iki 20 valandos.
1.1.4. Vaiko atostogas (nustatomas pagal mokslo metų metu moksleiviams skiriamas rudens, žiemos, papildomas žiemos ir pavasario atostogas) vaikas praleidžia su tėvu tokia tvarka: rudens atostogas vaikas poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su mama; žiemos atostogas, įskaitant šv. Kūčių, šv. Kalėdų šventes ir Naujųjų metų šventę, o jeigu tokių (atostogų) nėra pagal vaiko amžių, tai nurodytų švenčių metu vaikas neporiniais metais praleidžia su tėvu, poriniais metais – su mama; papildomas žiemos atostogas, jeigu tokios yra, vaikas neporiniais metais praleidžia su mama, poriniais metais praleidžia su tėvu, pavasario atostogas, jeigu tokios yra, įskaitant šv. Velykų šventes, o jeigu atostogų nėra, tai šv. Velykų laikotarpį vaikas poriniais metais praleidžia su mama, neporiniais metais praleidžia su tėvu. Tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ne vėliau kaip 11 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 18 val. Jeigu vaikui pagal amžių atostogų dar nėra, tokiu atveju tėvas: a) paima vaiką šv. Kūčių dieną 10 val. ir nepertraukiamai būna su vaiku savo pasirinktoje vietoje, grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18 val.; b) paima vaiką pirmą šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžina vaiką motinai antrąją šv. Velykų dieną 18 val.
1.1.5. Nepriklausomai nuo aptartos bendravimo tvarkos, Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu, Motinos dieną – su motina. Bendravimo su vaikais laikas – nuo 10 iki 19 val. Jeigu nurodytu metu, t. y. Motinos dieną, vaikas pagal nustatytą tvarką leidžia su tėvu, tai vaiką bendrauti Motinos dieną nurodytu laiku – 10 val. pasiima ir grąžina 19 val. tėvui savo lėšomis pati motina.
1.1.6. Savo gimtadienio dienas motina – kovo 24 d., o tėvas – rugpjūčio 16 d. turi teisę praleisti su vaiku, net jei jos nesutaptų su bendravimo tvarkoje numatytu bendravimo su vaikais laiku. Bendravimo su vaikais laikas – nuo 10 valandos gimtadienio dieną iki kitos po gimtadienio dienos 19 val. Jeigu nurodytu metu, t. y. motinos gimimo dieną, vaikas pagal nustatytą tvarką leidžia su tėvu, tai vaiką bendrauti motinos gimtadienio metu nurodytu laiku – 10 val. pasiima ir kitą dieną 19 val. grąžina tėvui savo lėšomis pati motina.
1.1.7. Sūnus nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos gimtadienį vienais metais (poriniais) švenčia su motina, kitais metais (neporiniais) su tėvu. Bendravimo su vaiku laikas – nuo 10 valandos gimtadienio dieną iki kitos po gimtadienio dienos 19 val. Jeigu nurodytu metu vaikas pagal nustatytą tvarką leidžia su tėvu, tai vaiką bendrauti gimtadienio metu nurodytu laiku 10 val. pasiima ir kitą dieną 19 val. grąžina tėvui savo lėšomis pati motina.
1.1.8. Tėvas turi teisę pasiimti sūnų į savo artimiausių giminaičių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.133 straipsnyje, 3.135 straipsnyje, gimtadienius ar kitas dideles šventes (krikštynos, vestuvės ir kitos artimųjų šventes) apie tai iš anksto informuodamas vaiko motiną ne mažiau kaip prieš 7 kalendorines dienas. Bendravimo su vaiku laikas – nuo 10 valandos, jeigu tai yra laisvadienis, arba nuo 17 valandos, jeigu tai yra darbo (mokymosi / ugdymo) diena, iki kitos dienos arba ne ilgiau kaip dvi iš eilės einančias dienas iki 19 val.
1.1.9. Nepriklausomai nuo to, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką nepilnametis sūnus laiką leidžia su motina, tačiau esant aplinkybėms, kai motina neturi galimybės laiko leisti su sūnumi ir realiai su juo nebūna dėl darbo, ligos, išvykų, kitų aplinkybių, tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi nepertraukiamai, pasiimdamas vaiką iš jo buvimo vietos (ugdymo įstaigos, namų ar kt.), atsižvelgdamas į vaiko norą bendrauti su tėvu, ir grąžindamas vaiką, kai išnyksta aplinkybės, motinai trukdančios rūpintis sūnumi, ne anksčiau kaip kitos dienos po tokių aplinkybių išnykimo 18 valandą. Tokio bendravimo metu tėvas užtikrina, kad sūnus nepraleistų ugdymo įstaigoje vykstančių pamokų ir kitų lankomų užsiėmimų, jeigu tuo metu, kai bendraujama, pamokos / užsiėmimai vyksta pagal nustatytą tvarkaraštį.
1.1.10. Dėl objektyvių priežasčių (sūnui stipriai susirgus, susižalojus ar dėl kitų rimtų ir nenumatytų aplinkybių, dėl kurių fiziškai negalėtų bendrauti su tėvu) bendravimas su sūnumi gali būti atšaukiamas prieš tai nepilnamečio motinai pateikus oficialias pažymas ar dokumentus iš gydymo ar kitų įstaigų / institucijų, apie tai nepilnamečio motinai informavus tėvą raštu (SMS ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais), iki bendravimo pradžios likus 2 kalendorinėms dienoms. Esant tokioms aplinkybėms motina įsipareigoja netrukdyti tėvui aplankyti sūnaus namuose ar gydymo įstaigoje pagal tėvo turimas galimybes ir bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, kaip tai numatyta 1.3 punkte. Jokiu kitu atveju tėvo bendravimus su sūnumi negali būtu atšaukiamas, tai reikštų motinos piktnaudžiavimą savo teisėmis.
1.1.11. Vaikui susirgus buvimo su motina ar su tėvu metu, jiems privalu nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 (tris) valandas suteikti motinai ar tėvui turimą informaciją apie vaiko sveikatos, savijautos būklę, o nelaimingo atsitikimo atveju ar kitokiomis ypatingomis aplinkybėmis – net ir tuomet, kai tikslios informacijos dėl būklės dar nėra.
1.1.12. Nepilnamečio vaiko tėvai susitaria, kad atsižvelgiant į augančio sūnaus poreikius bei šalių galimybes bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka gali būti koreguojama abipusiu rašytiniu šalių susitarimu.
1.2. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodo, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32-1069/2019 nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka neatitinka nepilnamečio sūnaus teisėtų interesų maksimaliai bendrauti su abiem tėvais, be pagrindo riboja tėvo teises netrukdomai ir maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Nustatyta bendravimo tvarka yra nelanksti, neatitinkanti gyvenimiškų aplinkybių. Dėl ieškovo gyvenamosios vietos, darbo pobūdžio (jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o atsakovė su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini)) nustatyta tvarka vaiko motinai suteikia galimybę nepagrįstai riboti tėvo ir sūnaus tarpusavio bendravimą, kas pastaruoju metu pasireiškia. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti visus teismo sprendimo nustatytus bendravimo tvarkos 12 punktų ir šie punktai keistini nustatant ieškovo siūlomą jo ir sūnaus bendravimo tvarką. Teigia, kad bendravimo tvarka, kurią ieškiniu prašo nustatyti ieškovas, ne tik užtikrina skyriumi gyvenančio tėvo maksimalų bendravimą su nepilnamečiu sūnumi, bet ir atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir prioritetinio vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo nuostatas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, juo prašo:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Ieškovo ieškinį atmesti ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32-1069/2019 nustatytą ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką pakeisti pagal atsakovės siūlomą bendravimo tvarką taip:
3.1.1. Tėvas neporiniais kalendoriniais metais su vaiku bendrauja neporinių metų savaičių savaitgaliais (poriniais kalendoriniais metais – porinių metų savaičių savaitgaliais), pasiimdamas vaiką penktadieniais nuo 16 val. iš ugdymo įstaigos su teise įsivežti vaiką į savo gyvenamąją vietą ir parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. Esant abiejų tėvų sutikimui, savo bendravimo su vaiku savaitgaliais ir buvimo (duomenys neskelbtini) metu tėvas vaiką gali parvežti nakvynės į atsakovės (motinos) namus.
3.1.2. Tėvas bendrauja su vaiku darbo dienomis, pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 19 val. iki 20 val., naudodamasis telefono ar mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „WhatsApp“, Messenger“ ar kt., o motina turi sudaryti sąlygas nurodytu laiku tėvui bendrauti su vaiku nurodytomis telekomunikacijų priemonėmis. Taip pat tėvas privalo vaiko bendravimo su tėvu laiku netrukdyti vaiko motinai susisiekti ir bendrauti su vaiku telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „WhatsApp“, Messenger“ ar kitais įrenginiais ir sudaryti sąlygas vaiko motinai bendrauti su vaiku nurodytomis telekomunikacijų priemonėmis.
3.1.3. Tėvas su vaiku šventiniu periodu ir vaiko rudens, žiemos, papildomų žiemos ir pavasario atostogų metu bendrauja taip:
3.1.3.1. poriniais metais mokyklines rudens atostogas vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę mokyklinių rudens atostogų dieną iki 18 val. Neporiniais metais mokyklines rudens atostogas vaikas praleidžia su motina;
3.1.3.2. neporiniais metais Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 24–26 d.) vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10 val. ryte ir grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 18 val. Poriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 24–26 d.) vaikas praleidžia su motina;
3.1.3.3. poriniais metais mokyklines žiemos atostogas, išskyrus Šv. Kūčių ir abi Šv. Kalėdų dienas, vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 27 dieną 10 val. ryte ir grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę žiemos atostogų dieną iki 18 val. Neporiniais metais mokyklines žiemos atostogas, neįskaitant Šv. Kūčių ir abiejų Šv. Kalėdų dienų, vaikas praleidžia su motina;
3.1.3.4. neporiniais metais papildomas mokyklines žiemos atostogas vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę papildomų žiemos atostogų dieną iki 18 val. Neporiniais metais papildomas mokyklines žiemos atostogas vaikas praleidžia su motina;
3.1.3.5. poriniais metais Šv. Velykų abi dienas vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip antrąją Šv. Velykų dieną iki 18 val. Neporiniais metais Šv. Velykų abi dienas vaikas praleidžia su motina;
3.1.3.6. neporiniais metais mokyklines pavasario atostogas, neįskaitant šv. Velykų abiejų dienų, vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją mokyklinių pavasario atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę mokyklinių pavasario atostogų dieną iki 18 val. Poriniais metais mokyklines pavasario atostogas, neįskaitant Šv. Velykų abiejų dienų, vaikas praleidžia su motina.
3.1.4. Tėvas turi teisę vaiko vasaros atostogų metu nepertraukiamai praleisti su vaiku šį laiką, t. y.: (1) nuo birželio 25 d. iki liepos 5 d.; (2) nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 20 d. Apie šį numatomą tėvo bendravimo su vaiku atostogų metu laiką ir vietą vaiko motina turi būti informuojama ne vėliau kaip prieš dvi savaites (14 kalendorinių dienų) iki numatomų atostogų pradžios. Bendravimo su vaiku jo atostogų metu tikslu vaikas paimamas pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžinamas atgal į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę atostogų dieną iki 19 val.
3.1.5. Tėvas turi teisę savo bendravimo su vaiku laiku per vaiko mokyklines atostogas iš savo asmeninių lėšų išsivežti vaiką į užsienio valstybę. Tėvas apie ketinimą išvežti vaiką atostogų į užsienį privalo informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, nurodyti šalį, į kurią bus vykstama, viešbutį, apsistojimo adresą, tikslias išvykimo į kelionę ir grįžimo datas. Draudžiama tėvui išvežti vaiką į tas užsienio šalis, kuriose vyksta karas, yra pandemijos proveržis ar kiti neramumai. Tėvas visų atostogų su vaiku užsienyje metu privalo užtikrinti galimybę motinai susisiekti su vaiku, o vaikui su motina. Motina įsipareigoja prieš tėvo kelionę su vaiku perduoti tėvui vaiko pasą, kuris po kelionės grąžinamas vaiko motinai kartu su vaiku.
3.1.6. Nepriklausomai nuo aptartos bendravimo tvarkos, savaitgalį, kurį minima Tėvo diena, tėvas praleidžia su vaiku nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., o visą savaitgalį, kurį minima Motinos diena, vaikas praleidžia su motina. Ši bendravimo tvarka turi pirmumo teisę prieš kitus bendravimo tvarkos punktus.
3.1.7. Nepriklausomai nuo aptartos bendravimo tvarkos, savaitgalį, kurį švenčiama tėvo gimimo diena (rugpjūčio 16 d.), tėvas praleidžia su vaiku nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., o savaitgalį, kurį švenčiama atsakovės gimimo diena (kovo 24 d.), vaikas praleidžia su motina. Ši bendravimo tvarka turi pirmumo teisę prieš kitus bendravimo tvarkos punktus, išskyrus tėvo bendravimą su vaiku vasaros atostogų metu, kuris gali sutapti su tėvo gimimo diena.
3.1.8. Kiekvienais neporiniais metais (2023, 2025 m. ir kt.) vaiko tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku per vaiko gimimo dieną (gegužės 27 d.). Jeigu vaiko gimtadienis sutampa su poilsio diena, tėvas pasiima vaiką penktadienį nuo 16 val. ir grąžina vaiką sekmadienį iki 18 val. Jeigu vaiko gimtadienis sutampa su darbo diena, tėvas pasiima vaiką kitą savaitgalį, einantį po vaiko gimtadienio, tai yra penktadienį nuo 16 val., ir grąžina vaiką sekmadienį iki 18 val. Kiekvienais poriniais metais (2024, 2026 m ir kt.) vaikas gimtadienį švenčia su motina. Jeigu poriniais metais vaiko gimtadienis sutampa su tėvo bendravimo savaitgaliu, tėvo bendravimas su vaiku pagal numatytą bendravimo tvarką savaitgaliais nevyksta. Šis bendravimo tvarkos punktas turi pirmumo teisę prieš kitus tvarkos punktus.
3.1.9. Tėvas kiekvieną kartą prieš 2 kalendorines dienas privalo informuoti motiną raštu (SMS trumpuoju pranešimu ar kitomis informacinių technologijų priemonėmis) apie tai, ar tėvas atvyks / neatvyks pasiimti vaiko bendrauti pagal nustatytą bendravimo tvarką.
3.1.10. Dėl objektyvių priežasčių (sūnui susirgus, susižalojus ar dėl kitų rimtų, nenumatytų aplinkybių, dėl ko jis fiziškai negalėtų bendrauti su tėvu) bendravimas su sūnumi G. S. gali būti atšaukiamas, prieš tai nepilnamečio motinai informavus tėvą raštu (SMS ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais), iki bendravimo pradžios likus 1 kalendorinei dienai. Esant tokioms aplinkybėms, motina privalo suteikti galimybę tėvui pabendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, jeigu vaikas gydomas namuose, ne ilgiau kaip 30 min. nuo 19.30 val. iki 20 val., o, vaikui gydantis gydymo įstaigoje, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku, jį lankydamas pagal gydymo įstaigos numatytas lankymo valandas.
3.1.11. Vaikui susirgus buvimo su motina ar bendravimo su tėvu metu jiems privalu nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 (tris) valandas suteikti motinai ar tėvui turimą informaciją apie vaiko sveikatos, savijautos būklę, o nelaimingo atsitikimo atveju ar kitokiomis ypatingomis aplinkybėmis – net ir tuomet, kai tikslios informacijos dėl būklės dar nėra.
3.1.12. Nuo teismo nustatytos bendravimo tvarkos vaiko motina ir tėvas gali nukrypti tik abipusiu šalių rašytiniu susitarimu. Dėl visų su vaiko bendravimu susijusių klausimų informacijos perdavimas tarp šalių yra galimas tik raštu: el. paštu, SMS ir (ar) kitokiomis žinutėmis.
3.2. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, kituose procesiniuose dokumentuose nurodė nesutinkanti su ieškovo prašoma pakeisti bendravimo tvarka, kadangi ji tenkintų tik asmeninius ieškovo poreikius, tačiau yra visiškai neatsižvelgiama į vaiko interesus ir pernelyg didelė našta perkeliama atsakovei. Nurodo, kad faktinė situacija nuo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo priėmimo nepasikeitė – ieškovas sprendimo priėmimo dieną gyveno (duomenys neskelbtini), po sprendimo priėmimo apeliacine tvarka jo neskundė, kas rodo, kad ieškovą tenkino sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nuo (duomenys neskelbtini) vaikas lanko (duomenys neskelbtini) klasę ir (duomenys neskelbtini). Šalių vaikas turi sveikatos problemų, tai yra: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini). Per pastaruosius ketverius metus, skaičiuojamus nuo sprendimo paskelbimo dienos, ieškovas nebendravo su sūnumi tokiu intensyvumu, koks nustatytas sprendimu. Atsakovė dėl nuolatinės bendravimo tvarkos nevykdymo iš ieškovo pusės prieš trejus metus kreipėsi į antstolį ir tuo pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu ieškovui vėl nesilaikant nuolatinės bendravimo tvarkos taip, kaip ji yra numatyta sprendime, atsakovė 2023 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į antstolį. Nors ieškovas ieškinį teismui pateikė tą pačią dieną, tai yra 2023 m. rugsėjo 4 d., kaip ir atsakovė kreipėsi į antstolį, tačiau atsakovė apie ieškovo ieškinį sužinojo tik 2023 m. rugsėjo 20 d., kada ieškinys buvo jai įteiktas. Todėl atsakovės 2023 m. rugsėjo 4 d. kreipimasis į antstolį dėl nuolatinės bendravimo tvarkos nevykdymo jau prieš trejus metus užvestoje vykdomojoje byloje nėra niekaip susijęs su ieškovo ieškinio pateikimu teismui. Nurodo, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir nepagrįstai riboja ieškovo bei vaiko bendravimą. Taip pat iš šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, kad ieškovas nesilaiko nustatytos nuolatinės bendravimo tvarkos, skambina vaikui sprendime nenumatytu bendravimo laiku. Be to, ieškovas dažnai parašo atsakovei, jog ji sūnui neleidžia su juo ar su giminaičiais iš jo pusės bendrauti, nors tai netiesa. Ginčas tarp šalių dėl bendravimo tvarkos prasidėjo tada, kai ieškovas pradėjo nebemokėti vaikui einamojo išlaikymo, o atsakovė 2023 metų rugpjūčio mėnesį kreipėsi į antstolį dėl nesumokėto išlaikymo priverstinio išieškojimo. Visa ieškovo prašoma pakeisti bendravimo tvarka paremta piniginiu išskaičiavimu, todėl atsakovė nesutinka su ieškovo siūloma pakeisti bendravimo tvarka, tačiau nurodo, kad jeigu būtų padaryta išvada, jog yra pagrindas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, prašo ją nustatyti tokią, kokią siūlo atsakovė.
5. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad abiejų šalių pateikti bendravimo su vaiku tvarkos projektai nepažeidžia vaiko interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu nusprendė ieškovo V. S. ieškinį tenkinti iš dalies, pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-32-1069/2019 dalį dėl tėvo V. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. S. tvarkos ir nustatyti ją tokią:
1. Tėvas neporiniais kalendoriniais metais su vaiku bendrauja neporinių metų savaičių savaitgaliais (poriniais kalendoriniais metais – porinių metų savaičių savaitgaliais), pasiimdamas vaiką penktadieniais nuo 16 val. iš ugdymo įstaigos su teise įsivežti vaiką į savo gyvenamąją vietą ir parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. Esant abiejų tėvų sutikimui, savo bendravimo su vaiku savaitgaliais ir buvimo (duomenys neskelbtini) metu ieškovas vaiką gali parvežti nakvynės į atsakovės namus. Tėvas kiekvieną kartą prieš 2 kalendorines dienas privalo informuoti motiną raštu (SMS trumpuoju pranešimu ar kitomis informacinių technologijų priemonėmis) apie tai, ar tėvas atvyks / neatvyks pasiimti vaiko bendrauti pagal nustatytą bendravimo tvarką.
2. Nepilnamečio vaiko tėvai įsipareigoja netrukdyti su sūnumi bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „WhatsApp“, ‚Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, kai sūnus leidžia laiką pas vieną iš tėvų. Nepilnamečiam sūnui laikinai neturint telefono ar kitų telekomunikacijų galinio įrenginio (dėl jo gedimo, pametimo ar kt.) tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, užtikrina galimybę sūnui bendrauti su tėvu / motina, leisdamas naudoti tam savo telefoną ar kitą telekomunikacijų galinį įrenginį, suteikia galimybę bendrauti su vaiku kiekvieną dieną nuo 19 iki 20 valandos.
3. Šventiniu periodu ir vaiko rudens, žiemos, papildomų žiemos ir pavasario atostogų metu bendravimo tvarka yra tokia:
3.1 poriniais metais mokyklines rudens atostogas vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę mokyklinių rudens atostogų dieną iki 18 val. Neporiniais metais mokyklines rudens atostogas vaikas praleidžia su motina;
3.2 neporiniais metais šv. Kūčių, šv. Kalėdų dienas (gruodžio 24–26 d.) vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 18 val. Poriniais metais šv. Kūčių ir šv. Kalėdų dienas (gruodžio 24–26 d.) vaikas praleidžia su motina;
3.3 poriniais metais mokyklines žiemos atostogas, išskyrus šv. Kūčių ir abi šv. Kalėdų dienas, vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 27 dieną 10 val. ryte ir grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę žiemos atostogų dieną iki 18 val. Neporiniais metais mokyklines žiemos atostogas, neįskaitant šv. Kūčių ir abiejų šv. Kalėdų dienų, vaikas praleidžia su motina;
3.4 neporiniais metais papildomas mokyklines žiemos atostogas vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę papildomų žiemos atostogų dieną iki 18 val. Neporiniais metais papildomas mokyklines žiemos atostogas vaikas praleidžia su motina;
3.5 poriniais metais šv. Velykų abi dienas vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šv. Velykų dieną 10 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip antrąją šv. Velykų dieną iki 18 val. Neporiniais metais šv. Velykų abi dienas vaikas praleidžia su motina;
3.6 neporiniais metais mokyklines pavasario atostogas, neįskaitant šv. Velykų abiejų dienų, vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją mokyklinių pavasario atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę mokyklinių pavasario atostogų dieną iki 18 val. Poriniais metais mokyklines pavasario atostogas, neįskaitant šv. Velykų abiejų dienų, vaikas praleidžia su motina.
4. Tėvas turi teisę vaiko vasaros atostogų metu nepertraukiamai praleisti su vaiku šį laiką: (1) nuo birželio 25 d. iki liepos 5 d.; (2) nuo liepos 16 d. iki liepos 25 d.; (3) nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 20 d. Apie šį numatomą tėvo bendravimo su vaiku atostogų metu laiką ir vietą vaiko motina turi būti informuojama ne vėliau kaip prieš dvi savaites (14 kalendorinių dienų) iki numatomų atostogų pradžios. Bendravimo su vaiku jo atostogų metu tikslu vaikas paimamas pirmąją atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžinamas atgal į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę atostogų dieną iki 19 val.
5. Tėvas turi teisę savo bendravimo su vaiku laiku per vaiko mokyklines atostogas iš savo asmeninių lėšų išsivežti vaiką į užsienio valstybę. Tėvas apie ketinimą išvežti vaiką atostogų į užsienį privalo informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, nurodyti šalį, į kurią bus vykstama, viešbutį, apsistojimo adresą, tikslias išvykimo į kelionę ir grįžimo datas. Draudžiama tėvui išvežti vaiką į tas užsienio šalis, kuriose vyksta karas, yra pandemijos proveržis ar kiti neramumai. Tėvas visų atostogų su vaiku užsienyje metu privalo užtikrinti galimybę motinai susisiekti su vaiku, o vaikui su motina. Motina įsipareigoja prieš tėvo kelionę su vaiku perduoti tėvui vaiko pasą, kuris po kelionės grąžinamas vaiko motinai kartu su vaiku.
6. Nepriklausomai nuo aptartos bendravimo tvarkos, savaitgalį, kurį minima Tėvo diena, tėvas praleidžia su vaiku nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., o visą savaitgalį, kurį minima Motinos diena, vaikas praleidžia su motina. Ši bendravimo tvarka turi pirmumo teisę prieš kitus bendravimo tvarkos punktus.
7. Nepriklausomai nuo aptartos bendravimo tvarkos, savaitgalį, kurį švenčiama tėvo gimimo diena (rugpjūčio 16 d.), tėvas praleidžia su vaiku nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., o savaitgalį, kurį švenčiama atsakovės gimimo diena (kovo 24 d.), vaikas praleidžia su motina. Ši bendravimo tvarka turi pirmumo teisę prieš kitus bendravimo tvarkos punktus, išskyrus tėvo bendravimą su vaiku vasaros atostogų metu, kuris gali sutapti su tėvo gimimo diena.
8. Dėl objektyvių priežasčių (sūnui susirgus, susižalojus ar dėl kitų rimtų, nenumatytų aplinkybių, dėl ko jis fiziškai negalėtų bendrauti su tėvu) bendravimas su sūnumi gali būti atšaukiamas, prieš tai vaiko motinai informavus tėvą raštu (SMS ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais), iki bendravimo pradžios likus 1 kalendorinei dienai. Esant tokioms aplinkybėms, motina privalo suteikti galimybę tėvui aplankyti vaiką vaiko gyvenamojoje vietoje ir su vaiku pabendrauti, tačiau ne vėliau kaip iki 19 val., o, vaikui gydantis gydymo įstaigoje, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku, jį lankydamas pagal gydymo įstaigos numatytas lankymo valandas.
9. Vaikui susirgus buvimo su motina ar bendravimo su tėvu metu, jiems privalu nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 (tris) valandas suteikti motinai ar tėvui turimą informaciją apie vaiko sveikatos, savijautos būklę, o nelaimingo atsitikimo atveju ar kitokiomis ypatingomis aplinkybėmis – net ir tuomet, kai tikslios informacijos dėl būklės dar nėra.
10. Nuo teismo nustatytos bendravimo tvarkos vaiko motina ir tėvas gali nukrypti tik abipusiu šalių rašytiniu susitarimu. Dėl visų su vaiko bendravimu susijusių klausimų informacijos perdavimas tarp šalių yra galimas tik raštu: el. paštu, SMS ir (ar) kitokiomis žinutėmis.
7. Kitos ieškinio dalies Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu nusprendė netenkinti ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tai yra iš atsakovės priteisė ieškovui 729,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovo priteisė atsakovei 2087,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
7.1 Dėl faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko G. S. tėvai. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32-1069/2019 nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki pilnametystės nustatyta su vaiko motina, iš tėvo sūnaus išlaikymui iki pilnametystės priteistas išlaikymas, mokant periodinėmis išmokomis po 200 Eur/mėn.; nustatyta tėvo bendravimo tvarka su sūnumi.
7.2 Dėl bendravimo tvarkos (ne) pakeitimo pagrindų teismas nurodė, kad, bylos duomenimis, šalių santykiai konfliktiški, to neneigia nė viena šalis. Teismas įvertinęs šalių susirašinėjimo medžiagą padarė išvadą, kad konfliktų kyla dėl to, jog ieškovas laiku neinformuoja, kada atvyks pasiimti vaiko, tačiau yra atvejų, kai nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikė ir atsakovė. Teismas įvertinęs bylos įrodymų visumą konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką, kadangi Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtintos tvarkos 1 punkte nėra nustatyta pareiga tėvui informuoti vaiko motinos, jeigu tėvas negali su vaiku bendrauti nustatytą savaitgalį, be to, teismas taip pat nusprendė, kad vaiko interesus pažeidžia ir nustatytos tvarkos 2 punkto sąlyga dėl vaiko ir tėvo bendravimo, kadangi tėvas gyvena kitame mieste.
7.3 Dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1 punkto, kuriuo ieškovas neporiniais kalendoriniais metais su vaiku bendrauja neporinių metų savaičių savaitgaliais (poriniais kalendoriniais metais – porinių metų savaičių savaitgaliais), pasiimdamas vaiką penktadieniais nuo 16 val. iš ugdymo įstaigos su teise įsivežti vaiką į savo gyvenamąją vietą ir parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val., teismas nurodė, kad ieškovo siūloma tvarka iš esmės yra identiška šiuo metu esančiai, teismas pritarė atsakovės argumentams, jog nustatyta bendravimo tvarka užtikrina lygiateisiškumo principą tėvams bendrauti su vaiku savaitgaliais po lygiai. Pažymėjo, jog atsakovė dirba kelis darbus, jai tenka dirbti pamainomis, todėl atsakovė ne visada galėtų užtikrinti vaiko saugumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad nėra poreikio pakeisti bendravimo tvarkos 1 punktą, tačiau nusprendė jį papildyti sąlyga, kad tėvas kiekvieną kartą prieš 2 kalendorines dienas privalo informuoti motiną raštu (SMS trumpuoju pranešimu ar kitomis informacinių technologijų priemonėmis) apie tai, ar tėvas atvyks / neatvyks pasiimti vaiko pagal bendravimo tvarką.
7.4 Dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 2 punkto teismas nurodė, kad pagal šį tvarkos punktą darbo dienomis ieškovas su vaiku turi teisę pabendrauti antradieniais ir ketvirtadieniais. Planuodamas pabendrauti su vaiku darbo dienomis, ieškovas apie vaiko pasiėmimą iš ugdymo įstaigos (ne anksčiau kaip nuo 16.30 val.) informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas iki numatomos bendravimo dienos (pranešama motinai SMS ar kita žinute). Vaiką ieškovas darbo dieną privalo parvežti į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19 val. Teismas ištyręs šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad šis tvarkos punktas yra nevykdomas ir sunkiai įgyvendinamas, todėl nusprendė antrąjį punktą panaikinti.
7.5 Dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 3 punkto nurodė, kad pagal šį punktą darbo dienomis ieškovas su vaiku taip pat turi teisę pabendrauti pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 19.30 val. iki 20 val. naudodamasis telefono ar interneto ryšiu (programa „Skype“ ar panašios programos), motina turi sudaryti sąlygas nurodytu laiku V. S. pabendrauti su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis. Ieškovas prašo šį punktą pakeisti, kadangi 30 minučių bendravimo terminas konkrečiomis dienomis nepagrįstai riboja bendravimo galimybes. Teismas, atsižvelgęs į šalių konfliktiškus santykius, nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti šią nustatytą tvarką, nustatant, jog vaikas telekomunikacijų įrenginiais galėtų bendrauti nuo 19 iki 20 valandos ir tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, užtikrina galimybę sūnui bendrauti su tėvu / motina, leidžia naudoti tam savo telefoną ar kitą telekomunikacijų galinį įrenginį.
7.6 Dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 4, 6 ir 7 punktų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ketvirtąjį punktą nustatytas vaiko ir tėvo bendravimas šventiniais laikotarpiais, šeštuoju punktu nustatytas bendravimas pradėjus vaikui lankyti mokyklą ir jo atostogų metu, o septintuoju punktu nustatyta, kad ieškovas vaiką pasiima pirmąją atostogų dieną 10 valandą ir grąžina į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę atostogų dieną iki 19 valandos. Ieškovas šiuos nustatytus bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos punktus prašo pakeisti, vertindamas ir nurodydamas, jog jie nepagrįstai riboja vaiko ir tėvo bendravimą. Atsakovė iš dalies su šių punktų pakeitimu sutinka. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko interesus, šalių paaiškinimus, nusprendė pakeisti minėtus tvarkos punktus.
7.7 Dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 5 punkto nurodė, kad pagal šį punktą ieškovas turi teisę vaiko vasaros atostogų metu nepertraukiamai praleisti su vaiku: (1) nuo birželio 25 d. iki liepos 5 d.; (2) nuo rugpjūčio 19 d. iki rugpjūčio 29 d. Apie šį numatomą bendravimo atostogų metu laiką ir vietą vaikų motina turi būti informuojama ne mažiau kaip prieš dvi savaites (14 kalendorinių dienų) iki numatomų atostogų pradžios. Ieškovas šią bendravimo su vaiku tvarką siūlo pakeisti akcentuodamas, kad ieškovas turi lygiai tokią pat teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku jo vasaros atostogų metu, kaip ir vaiko motina, todėl vaiko vasaros atostogų laikotarpiu turi būti nustatyta galimybė jam su sūnumi bendrauti ne mažiau nei vaiko motinai. Teismas atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, faktines bylos aplinkybes nutarė pakeisti nustatytos tvarkos 5 punktą apibrėždamas vaiko atostogų laikotarpį, taip pat minėtą tvarką papildė dėl vaiko išvykimo į užsienio valstybes ribojimo, kadangi tai nepažeidžia vaiko interesų.
7.8 Dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 8 punkto nurodė, kad pagal šį punktą, nepriklausomai nuo aptartos bendravimo tvarkos, Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu; Motinos dieną – su mama; bendravimo su vaiku laikas – nuo 10 iki 19 val. Ieškovas teigia, kad atsakovė nebendradarbiauja, neatsižvelgia į tai, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) kilometrų atstumu, todėl tvarką reikia patikslinti, kad vaiką šiomis dienomis po bendravimo turi pasiimti pati motina savo lėšomis. Atsakovė su pakeitimu nesutinka, teigia, kad siūloma bendravimo tvarka neatitinka ekonomiškumo, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Teismas atsižvelgęs į bylos duomenų visumą nusprendė, kad nėra racionalu įpareigoti atsakovę pasiimti vaiką, kadangi Motinos dienai sutampant su savaitgaliu atsakovė turėtų vykti į (duomenys neskelbtini) pasiimti vaiko 10 val. ir grąžinti tėvui vaiką 19 val. ir grįžti į savo gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka per Tėvo ir Motinos dienas labiausiai atitinka vaiko interesus, todėl tokia ir nustatytina.
7.9 Dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 9 punkto teismas nurodė, kad pagal šį punktą savo gimtadienio dienas atsakovė – kovo 24 d., o ieškovas – rugpjūčio 16 d. turi teisę praleisti su vaiku, net jei jos nesutaptų su bendravimo tvarkoje numatytu jų bendravimo su vaiku laiku. Bendravimo su vaiku laikas – nuo 10 iki 19 val. Ieškovas prašo įtraukti išlygą dėl bendravimo nustatant, kad savo gimtadienio metu būtų galima bendrauti su vaiku, net jei jis nesutaptų su bendravimo tvarkoje numatytu bendravimo su vaiku laiku. Atsakovė siūlo nustatyti, kad, nepriklausomai nuo aptartos bendravimo tvarkos, savaitgalį, kurį švenčiama tėvo gimimo diena (rugpjūčio 16 d.), tėvas praleidžia su vaiku nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., o savaitgalį, kurį švenčiama atsakovės gimimo diena (kovo 24 d.), vaikas praleidžia su motina. Ši bendravimo tvarka turi pirmumo teisę prieš kitus bendravimo tvarkos punktus, išskyrus tėvo bendravimą su vaiku vasaros atostogų metu, kuris gali sutapti su tėvo gimimo diena. Teismas, įvertinęs siūlomas tvarkas, nusprendė, kad labiausiai šalių ir vaiko interesus atitiks atsakovės pasiūlyta tvarka, todėl ji ir nustatytina.
7.10 Dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 10 punkto nurodo, jog pagal šį punktą tais atvejais, jeigu vaikas serga tomis dienomis, kai pagal bendravimo tvarką jis turėtų praleisti su tėvu, tai tėtis turi teisę aplankyti vaiką vaiko gyvenamojoje vietoje ir su vaiku pabendrauti, tačiau ne vėliau kaip iki 19 val. Bendravimo su vaiku laikas ir trukmė tokiais atvejais privalo būti iš anksto suderinti su motina. Ieškovas šią sąlygą siūlo pakeisti, kadangi ji yra diskriminacinė, prieštarauja tėvų teisių ir pareigų vaikams lygybės principui, kadangi nėra jokio pagrindo riboti tėvo galimybes auginti vaiką, leisti laiką su vaiku, slaugyti vaiką ir juo rūpintis. Atsakovė teigia, kad ieškovas turi prieigą prie sveikatos duomenų sistemoje „e. sveikata“, nesutinka, kad ieškovas lankytųsi jos namuose sergant vaikui. Teismas įvertinęs bylos duomenis padarė išvadą, kad ieškovas turi prieigą prie vaiko sveikatos duomenų, nurodė, kad nors atsakovė nesutiko, kad ieškovui turi būti sudaryta galimybė bendrauti su vaiku jam sergant, tačiau teismas nurodė, kad nėra pagrindo riboti šioje dalyje nustatyto vaiko ir tėvo bendravimo, todėl nutarė, kad vaiko motina turi sudaryti galimybę ieškovui pabendrauti su vaiku, tačiau ne vėliau kaip iki 19 valandos jam sergant tomis dienomis, kai vaikas turi bendrauti su tėvu.
7.11 Dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 11 punkto nurodė, kad pagal šį punktą susirgus buvimo su motina ar bendravimo su tėvu metu jiems privalu nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 (tris) valandas suteikti motinai ar tėvui turimą informaciją apie vaiko sveikatos, savijautos būklę, o nelaimingo atsitikimo atveju ar kitokiomis ypatingomis aplinkybėmis – net ir tuomet, kai tikslios informacijos dėl būklės dar nėra. Kadangi tarp šalių nekilo ginčo dėl minėto punkto, pirmosios instancijos teismas nutarė nustatytos tvarkos 11 punktą palikti nepakeistą.
7.12 Dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 12 punkto teismas nurodė, kad pagal šį punktą nuo teismo nustatytos bendravimo tvarkos vaiko motina ir tėvas gali nukrypti tik abipusiu šalių susitarimu. Dėl visų su vaiko bendravimu susijusių klausimų informacijos perdavimas tarp šalių yra galimas raštu: el. paštu, SMS ir (ar) kitokiomis žinutėmis. Ieškovas prašo šį punktą pakoreguoti nurodant, kad abipusis sutarimas turi būti išreikštas raštu (SMS, el. laiškais, faksu ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais). Atsakovė su šiuo reikalavimu iš dalies sutiko, siūlo formuluotės nekeisti, tačiau papildyti, kad šalių susitarimas pakeisti bendravimo tvarką galimas tik raštu, tai yra „nuo teismo nustatytos bendravimo tvarkos vaiko motina ir tėvas gali nukrypti tik abipusiu šalių rašytiniu susitarimu“. Dėl visų su vaiko bendravimu susijusių klausimų informacijos perdavimas tarp šalių yra galimas tik raštu: el. paštu, SMS ir (ar) kitokiomis žinutėmis. Kadangi šalys pageidauja pakeisti minėtos tvarkos 12 punktą taip, kad informacija būtų pateikta raštu, teismas nusprendė ne pakeisti, o papildyti minėtos tvarkos 12 punktą nurodant, kad dėl visų su vaiko bendravimu susijusių klausimų informacijos perdavimas tarp šalių yra galimas tik raštu: el. paštu, SMS ir (ar) kitokiomis žinutėmis.
7.13 Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad ieškovas patyrė 1 459 Eur, o atsakovė 5 142,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas įvertinęs bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus padarė išvadą, kad visos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių, tačiau padarė išvadą, kad ne visos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos gali būti vertinamos kaip pagrįstos ir būtinos. Nurodė, kad atsakovė prašo priteisti 484 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. birželio 27 d. posėdyje, kuris neįvyko tenkinus šalių prašymus atidėti teismo posėdį, teismas taip pat vertino, kad ieškovas nėra atsakingas už tas išlaidas, kurias ieškovė patyrė rengdama skundą dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės veiksmų, todėl pripažino, kad pagrįstomis atsakovės išlaidomis šioje byloje laikytina 4 174,50 Eur suma. Atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 729,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei priteisė 2 087,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos 2 ir 8 punktų nustatymo ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės atsiliepimo į ieškinį rezoliucinės dalies 1.2 ir 1.10 punktus, netenkinus šio apeliacinio skundo rezoliucinės dalies 1 punkto, prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą dalis dėl bendravimo tvarkos 2 ir 8 punktų nustatymo ir dėl šių dalių perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti atsakovei iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o nustačius, kad šalys viena kitai turi atlyginti dalį bylinėjimosi išlaidų, taikyti atitinkamų sumų priešinį įskaitymą. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Dėl patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2 punkto nurodo, kad skundžiamu sprendimu buvo nustatytas įsipareigojimas vaiko tėvams, kai sūnus praleidžia laiką pas vieną iš jų, kitam tėvui užtikrinti galimybę nuotoliniu būdu bendrauti su vaiku kiekvieną dieną nuo 19 iki 20 valandos. Mano, kad teismas šią tvarką nustatė nepakankamai įsigilinęs į byloje esančius įrodymus, faktinę situacija, o teismo argumentas, kad byloje nėra įrodymų riboti vaiko teisę kasdien bendrauti su vaiku, nėra tinkamai argumentuotas, neatsižvelgta į atsakovės pateiktus įrodymus. Teigia, kad vaikas turi telefoną, o bendravimas vaikui su tėvu nėra ribojimas, tačiau, atsakovės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad kasdienis bendravimas gali trukdyti vaiko dienos rėžimą, o ir neįvertino, jog atsakovė turės su vaiku būti ryšio zonoje, ir tokiu būdu teismas perkėlė atsakovei naštą pasirūpinti belaidžiu ryšiu, kas yra brangi paslauga, be to, įpareigojimas užtikrinti ryšį varžys atsakovės teisę kokybiškai praleisti laiką teatre, koncertuose, baseinuose. Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė draustų ar kitaip ribotų vaikui teisę bendrauti su tėvu, todėl ieškovo teiginiai apie ribojamas jo galimybes bendrauti su vaiku vertintini kaip deklaratyvūs.
8.2. Dėl patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 8 punkto nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo nustatytas įsipareigojimas, kad tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių (sūnui susirgus, susižalojus ar dėl kitų rimtų, nenumatytų aplinkybių, dėl ko jis fiziškai negalėtų bendrauti su tėvu) bendravimas su sūnumi gali būti atšaukiamas, motina privalo suteikti galimybę tėvui aplankyti vaiką vaiko gyvenamojoje vietoje ir su vaiku pabendrauti, tačiau ne vėliau kaip iki 19 val., o, vaikui gydantis gydymo įstaigoje, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku, jį lankydamas pagal gydymo įstaigos numatytas lankymo valandas. Nurodo, kad atsakovė siūlė alternatyvą, tai yra sergant vaikui sudaryti ieškovui galimybę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, tačiau teismas, atsakovės vertinimu, jos alternatyvaus reikalavimo nepagrįstai netenkino, neatsižvelgė į šalių susirašinėjimą, jog ieškovas bendrauja nepagarbiai, neatsižvelgė, jog šalių santykiai yra konfliktiški, dėl ko ieškovas būdamas namuose gali elgtis priešingai vaiko interesams. Mano, kad atsižvelgdamas į šalių aukštą konflikto lygį teismas turėjo atmesti reikalavimą lankyti vaiką, jam sergant, atsakovės gyvenamojoje vietoje.
8.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas turėjo atlikti įskaitymą ir iš ieškovo atsakovei priteisti iš viso 1 357,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Tai atitiktų ne tik teismų praktiką analogiškais atvejais, tačiau užtikrintų racionalų teismo sprendimo įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra nuolat įsiskolinęs atsakovei už vaiko einamąjį išlaikymą, ką, atsakovės vertinimu, patvirtina byloje esantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių priešpriešiniai reikalavimai viena kitai yra piniginio pobūdžio ir vienarūšiai, nes yra kildinami iš bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme priteisimo, prašo apeliacinės instancijos teismo, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, įskaityti šalių priešpriešinius piniginius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų sumai.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės pateiktą apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės ieškovo naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Dėl patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2 punkto nurodo, kad ši atsakovės apeliacinio skundo dalis visiškai neapgrįsta, kadangi teismas aiškiai ir išsamiai nurodė esmines aplinkybes, kurioms esant teismui buvo pagrindas objektyviai nustatyti atsakovės ginčijamą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Teigia, kad ieškovas neturi galimybės bendrauti su sūnumi darbo dienomis gyvai, ir mano, kad atsakovė keliamais reikalavimais siekia riboti tėvo ir sūnaus bendravimą, kas prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Pažymi, kad atsakovė yra itin priešiška tėvo atžvilgiu, reikalauja preciziškai laikytis bendravimo tvarkos, neleidžia bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis kitomis dienomis, nei nustatyta 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu. Teigia, kad, priešingai, nei nurodė atsakovė, teismas priėmė aiškų ir suprantamą sprendimą, kuris vaiko tėvus įpareigoja netrukdyti bendrauti su vaiku nuotolinėmis ryšių priemonėmis. Pažymi, kad būtent atsakovė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kurios teiktų pagrindą riboti ieškovo kaip skyriumi gyvenančio tėvo teisę maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, o ir pati atsakovė neatsižvelgia, jog vaikas nori bendrauti su tėvu.
9.2. Dėl patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 8 punkto nurodo, kad teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pačios atsakovės asmenybę ir elgesį ir teisingai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma neteikia jokio pagrindo riboti ieškovo teisę būti su sūnumi jo ligos atveju, kartu sūnaus teisę bendrauti su tėvu, kai jam yra sunku, žinoti, kad tėvas bus šalia sūnaus visais atvejais. Pažymi, kad pagal bendravimo tvarką ieškovas galės lankyti sūnų tik tuomet ir tomis dienomis, kai pagal nustatytą bendravimo tvarką numatytas tėvo ir sūnaus bendravimas gyvai, o ne bet kada ir be jokių apribojimų. Priešingai, negu melagingai teigiama apeliaciniame skunde, ieškovas niekada nėra menkinęs atsakovės vaiko akivaizdoje, tai yra netiesa, ne ieškovas, bet atsakovė yra nusistačiusi neigiamai ieškovo atžvilgiu. Pažymi, kad viso proceso metu atsakovė siekė rasti kliūčių ieškovo ieškiniu keliamų reikalavimų tenkinimui, netgi inicijuodama visiškai nepagrįstą ikiteisminio tyrimo pradėjimą, o atsakovės teikiami skundai niekada nepasiteisino. Nurodo, kad ieškovas yra pateikęs į bylą profesionalios medicinos psichologės poziciją apie tai, kaip motinos noras apriboti tėvo buvimą vaiko gyvenime kenkia pačiam vaikui.
Šalies argumentai
9.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad atsakovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir įskaitymo taikymo nėra susijęs su ieškovo ieškiniu keliamų ir teismo tenkintų reikalavimų ginčijimu, todėl tai neturėtų būti apeliacijos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas jokios teisės taikymo klaidos nepadarė, atsakovė neginčija sprendimo esmės dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teigia, kad šalys ir pačios gali atlikti įskaitymus, apmokėdamos bylinėjimosi išlaidas, tam nėra būtina priimti atskirą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, byloje nenustatyta.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą, byloje esančią medžiagą, teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl teikiamų rašytinių paaiškinimų priėmimo
12. Atsakovė 2025 m. sausio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus su šalių susirašinėjimo medžiaga (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodydama, kad susirašinėjimo medžiaga patvirtina, jog ieškovas atsisako informuoti atsakovę apie numatomą savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir grįžimą atgal, inicijuoja konfliktus. Ištyrus teikiamus duomenis – susirašinėjimo medžiagą nustatyta, jog šalys kooperuodamosi dėl bendravimo su vaiku tvarkos nepasiekia sutarimo, bendrauja konfliktiškai. Ieškovas 2025 m. vasario 5 d. pateikė paaiškinimus su prašymu (Nr. (duomenys neskelbtini)) nepriimti atsakovės 2025 m. sausio 30 d. prašymo su teikiamais duomenimis, nurodo, kad šalių tarpusavio santykiai yra seniai nutrūkę, ieškovas neturi pareigos atsiskaityti atsakovei apie savo asmeninį gyvenimą ir neturi informuoti atsakovės apie savo išvykimą. Atsakovė 2025 m. vasario 5 d. pateikė paaiškinimus su šalių susirašinėjimo medžiaga (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodydama, kad po pokalbio su sūnumi, atsakovei prieštaraujant, jog ieškovas kalbėtų su sūnumi apie teisminius procesus, atsakovas rašė įžeidžiamas žinutes. Ištyrus teikiamus duomenis – susirašinėjimo medžiagą nustatyta, kad ieškovui klausiant „kur vaikas“ ir atsakovė į žinutes nereagavo. Ieškovas 2025 m. vasario 5 d. pateikė paaiškinimus su prašymu (Nr. (duomenys neskelbtini)) nepriimti atsakovės 2025 m. vasario 5 d. prašymo su teikiamais duomenimis, teigia, kad vykstant pokalbiui su sūnumi atsakovė kontroliavo sūnaus bendravimą.
13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi nustačius, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, būtina įvertinti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti.
Žemesnės instancijos teismas
14. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo teikiamus naujus rašytinius paaiškinimus, šalių susirašinėjimo medžiagą (kuris įvyko po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo), pirmiausia pažymi, kad nei ieškovas, nei atsakovė procesiniuose dokumentuose nenurodo, kaip teikiami nauji paaiškinimai ir įrodymai gali lemti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo vertinimą, o iš esmės tik papildo byloje esančią medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, jog šalių santykiai yra konfliktiški (CPK 323 straipsnis), visiškai nepagrįsdami teikiamų naujų paaiškinimų ir įrodymų priėmimo būtinybės (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog tiek rašytiniai paaiškinimai, tiek susirašinėjimo medžiaga patvirtina šalių neginčijamą ir pirmosios instancijos teismo nustatytą faktinę aplinkybę, jog šalių santykiai yra konfliktiški. Nenustačiusi CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių, teisėjų kolegija šalių teikiamų naujų paaiškinimų ir įrodymų, nurodytų šios nutarties 12 punkte, nepriima ir jų nevertina.
Dėl patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2 punkto
15. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs šalių paaiškinimus, byloje pateiktus įrodymus, skundžiamu sprendimu pakeitė Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-32-1069/2019 dalį dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. S. tvarkos. Antruoju pakeistu bendravimo tvarkos punktu teismas nustatė – nepilnamečio vaiko tėvai įsipareigoja netrukdyti su sūnumi bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „WhatsApp“, Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, kai sūnus leidžia laiką pas vieną iš tėvų. Nepilnamečiam sūnui laikinai neturint telefono ar kitų telekomunikacijų galinio įrenginio (dėl jo gedimo, pametimo ar kt.), tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, užtikrina galimybę sūnui bendrauti su tėvu / motina, leidžia naudoti tam savo telefoną ar kitą telekomunikacijų galinį įrenginį, suteikia galimybę bendrauti su vaiku kiekvieną dieną nuo 19 iki 20 valandos.
16. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu antruoju bendravimo tvarkos punktu ir prašydama nustatyti tvarką tokią, kokia yra nurodyta atsiliepime į ieškinį (nutarties 3.1.2 punktas), nurodo, kad, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nesiekia riboti tėvo ir vaiko bendravimo, priešingai, atsakovė siekė įrodyti, kad tėvui ir dabar sudaroma galimybių daugiau bendrauti su vaiku, negu Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu nustatyta, pažymi, jog vaikas turi telefoną, todėl neaišku, kokie teismo argumentai lėmė būtinybę nustatyti atsakovei įpareigojimą užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu nuotoliniu būdu griežtai pagal grafiką, pasirūpinti Wi-Fi belaidžiu ryšiu ir nuolat derinti savo buvimo vietą nustatytomis valandomis varžant ir atsakovės teisę lankytis su vaiku nurodytu laiku baseine, teatruose, koncertuose, taip pat nurodo, kad nustatyta tvarka yra per intensyvi.
17. Atsižvelgiant į apeliaciniu skundu keliamus klausimus dėl vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo intensyvumo, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų kartu su nepilnamečiu vaiku gyvenančiai atsakovei proporcingumo ir realizavimo siekiant užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą pirmiausia pažymėtina, kad CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pirmiau aptartos nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).
19. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių nepilnametis vaikas G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kartu gyvenantis su atsakove, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vaiko tėvai gyvena skyriumi – ieškovas (duomenys neskelbtini), o atsakovė su šalių nepilnamečiu vaiku – (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, vaikas turi mobilųjį telefoną, dėl to gali bendrauti su tėvu, nurodo, kad ieškovui sudaroma galimybių daugiau bendrauti su vaiku, negu Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu nustatyta, tačiau, ieškovo teigimu, atsakovė, būdama priešiškai nusiteikusi tėvo atžvilgiu ir reikalaudama preciziškai laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, neleidžia bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis kitomis dienomis ir valandomis, nei nustatyta Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu. Pažymėtina, jog šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad šalių santykiai yra konfliktiški (išsiskiria tik šalių pozicija, kas yra konfliktų iniciatorius), tai patvirtina byloje pateikta susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis medžiaga. Dėl ieškovo netinkamo pareigų vykdymo – nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo atsakovė kreipėsi į antstolę.
20. Ištyrus šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas bendravimo su vaiku tvarkos antrasis punktas yra per daug intensyvus ir įpareigojantis atsakovę (kiekvieną dieną) užtikrinti susisiekimo nuotoliniu būdu galimybes. Pirmiausia, tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir jo bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turi būti nustatytas pirmiausia atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko ir tėvo (motinos) bendravimas telefonu kitu laiku pagal nustatytą tvarką nėra ribojamas, teismo vertinimu įpareigojimas kiekvieną dieną užtikrinti ryšį nuo 19 iki 20 valandos bendravimui su vaiku yra perteklinis ir atsižvelgiant į vaiko amžių, per intensyvus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Antra – iš dalies sutiktina su atsakove, kad įpareigojimas kiekvieną dieną užtikrinti susiekimo nuotoliniu būdu galimybes taip pat neproporcingai riboja ir atsakovės interesus, tai gali neigiamai paveikti vaiko ir motinos bendravimą, kokybišką ir turiningą laiko praleidimą su vaiku po darbo valandų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal neginčijamos tvarkos pirmąjį punktą ieškovas neporiniais kalendoriniais metais su vaiku bendrauja neporinių metų savaičių savaitgaliais (poriniais kalendoriniais metais – porinių metų savaičių savaitgaliais), pasiimdamas vaiką penktadieniais nuo 16 val. iš ugdymo įstaigos su teise įsivežti vaiką į savo gyvenamąją vietą ir parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val., nustatytina, kad su vaiku, neturint jam telefono ar kitų telekomunikacijų galinio įrenginio, kai sūnus praleidžia laiką pas vieną iš tėvų galimybe susisiekti pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais nuo 19 iki 20 valandos antrajame punkte nurodytomis ryšių priemonėmis, tai yra telefonu, programomis „Viber“, „WhatsApp“, Messenger“ socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais užtikrina tuo metu kartu esantis tėvas (motina).
21. Atsižlegiant į tai, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą ir šalių neginčijamą bendravimo tvarkos pirmąjį punktą tėvas neporiniais kalendoriniais metais su vaiku bendrauja neporinių metų savaičių savaitgaliais (poriniais kalendoriniais metais – porinių metų savaičių savaitgaliais), pasiimdamas vaiką penktadieniais nuo 16 val. iš ugdymo įstaigos su teise įsivežti vaiką į savo gyvenamąją vietą ir parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val., bendravimo tvarkos antrasis punktas tikslintinas, nurodant, kad su vaiku, neturint jam telefono ar kitų telekomunikacijų galinio įrenginio, kai sūnus praleidžia laiką pas vieną iš tėvų galimybe susisiekti sekmadieniais nuo 19 iki 20 valandos antrajame punkte nurodytomis ryšių priemonėmis, tai yra telefonu, programomis „Viber“, „WhatsApp“, Messenger“ socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais užtikrina tuo metu kartu esantis tėvas (motina), tais sekmadieniais, kai nebuvo numatytas vaiko ir tėvo bendravimas.
22. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl kompensacinio bendravimo su vaiku mechanizmo nustatymo tais atvejais, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) negali bendrauti su vaiku nustatytoje tvarkoje nurodytu būdu dėl objektyvių priežasčių pažymėta, kad šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Nors atsakovės teigimu konkretaus laiko nustatymas įpareigojant atsakovę užtikrinti nuotolinį ryšį yra neproporcingas, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti.
23. Pirma, šalių santykiai yra konfliktiški, šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės šalys neginčija. Teismo vertinimu, nenustačius konkretaus laiko, šalims nepavyktų susitarti šiuo klausimu. Tokiu atveju nebus pasiektas ir vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Antra, kaip nurodyta nutarties 22 punkte, geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko ir tėvo gyvenamąją vietą skiria didelis atstumas, į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą riboti maksimalų vaiko ir tėvo bendravimą, atsakovė turi pareigą (nutarties 22 punktas) užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu. Trečia, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė su sūnumi būna tokiose vietose, kuriose nėra galimybės užtikrinti mobiliojo ryšio, todėl nurodomi argumentai, jog buvimas ryšio zonoje ir (ar) bevielio Wi-Fi ryšio užtikrinimas konkrečiu bendravimo tvarkoje nurodytu laiku yra neproporcinga priemonė, varžanti atsakovės interesus, laikytini subjektyviais ir vienpusiškais, nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis. Ketvirta, atsakovės pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu nustatytomis valandomis atsirastų tik tuo atveju, jei sūnus laikinai neturėtų telefono ar kito telekomunikacijų galinio įrenginio (dėl jo gedimo, pametimo ar kt.).
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko prioritetinius interesus, jo amžių, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2 punktą iš dalies jį išdėstant taip – nepilnamečio vaiko tėvai įsipareigoja netrukdyti su sūnumi bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „WhatsApp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, kai sūnus leidžia laiką pas vieną iš tėvų. Nepilnamečiam sūnui laikinai neturint telefono ar kitų telekomunikacijų galinio įrenginio (dėl jo gedimo, pametimo ar kt.) tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, užtikrina galimybę sūnui bendrauti su tėvu / motina, leidžia naudoti tam savo telefoną ar kitą telekomunikacijų galinį įrenginį, suteikia galimybę bendrauti su vaiku kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir sekmadienį nuo 19 iki 20 valandos, išskrus tais sekmadieniais, kai yra numatytas vaiko ir tėvo bendravimas tvarkos 1 punkte nurodytu laiku (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 8 punkto
25. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs šalių paaiškinimus, byloje pateiktus įrodymus, skundžiamu sprendimu pakeitė Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-32-1069/2019 dalį dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. S. tvarkos. Aštuntuoju pakeistu bendravimo tvarkos punktu teismas nustatė – dėl objektyvių priežasčių (sūnui susirgus, susižalojus ar dėl kitų rimtų, nenumatytų aplinkybių, dėl ko jis fiziškai negalėtų bendrauti su tėvu) bendravimas su sūnumi gali būti atšaukiamas, prieš tai vaiko motinai informavus tėvą raštu (SMS ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais), iki bendravimo pradžios likus 1 kalendorinei dienai. Esant tokioms aplinkybėms, motina privalo suteikti galimybę tėvui aplankyti vaiką vaiko gyvenamojoje vietoje ir su vaiku pabendrauti, tačiau ne vėliau kaip iki 19 val., o, vaikui gydantis gydymo įstaigoje, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku, jį lankydamas pagal gydymo įstaigos numatytas lankymo valandas.
26. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu aštuntuoju bendravimo tvarkos punktu ir prašydama nustatyti tvarką tokią, kokia yra nurodyta atsiliepime į ieškinį (nutarties 3.1.10 punktas), nurodo, kad ieškovas turi teisę lankyti vaiką, jam gulint gydymo įstaigoje, pagal gydymo įstaigos lankymo valandas, tačiau prieštarauja, kad vaikui sergant ieškovas atvyktų jo lankyti į atsakovės namus, nes jis nusitekęs agresyviai atsakovės atžvilgiu, sukelia kivirčus, kas išgąsdina vaiką, todėl atsakovė siūlo alternatyvą – nustatyti, kad, vaikui sergant, ieškovas turėtų galimybę su vaiku pabendrauti nuotoliniu būdu. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į byloje pateiktą susirašinėjimo medžiagą, šalių konfliktinius santykius, neįvertino, kad vaiko bendravimas su tėvu atvykus į namus nusveria vaiko teisę augti ramioje ir saugioje aplinkoje, nepatenkant į tėvų konfliktus, be to, nustatė vaiko lankymą iki 19 valandos, kas reiškia, jog ieškovas galės lankyti sūnų atsakovės namuose ir visą dieną iki 19 valandos.
27. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Kartu pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, ištyrusi byloje esančius įrodymus, pažymi, kad šalių santykiai yra konfliktiški, jų bendravimas dėl su vaiku susijusių interesų nėra konstruktyvus ir pagarbus. Nei ieškovas, nei atsakovė neginčija fakto, jog jų bendravimas yra konfliktiškas, išsiskiria tik šalių pozicija, kas yra konfliktų iniciatorius. Šiuo aspektu sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas tokią tvarką, pagal kurią ieškovas galėtų lankytis atsakovės namuose, nepakankamai atsižvelgė į tokios tvarkos realizavimo galimybes ir vaiko interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovo lankymasis atsakovės gyvenamojoje vietoje ne tik sudaro prielaidas ginčams tarp tėvų kilti ir neatkuria teisinės taikos tarp ginčo šalių, tačiau tėvų konfliktai vaiko akivaizdoje taip pat neabejotinai pažeistų ir vaiko interesus, teisę į saugią ir stabilią aplinką. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į vaiko amžių (8 metai), šalių konfliktinius santykius, į tai, kad šioje dalyje sprendžiamas klausimas dėl vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo vaikui sergant ar kitų rimtų priežasčių, būtinybę vaiko ligos ar susižalojimo atveju užtikrinti jam visapusiškai ramią ir saugią aplinką, pirmosios instancijos teismo aštuntuoju punktu nustatyta tvarka dėl vaiko ir tėvo bendravimo ligos laikotarpiu neatitinka geriausių vaiko interesų, todėl pakeistina.
29. Atsakovė prašo nustatyti bendravimo tvarką vaiko ligos laikotarpiu atsiliepime nurodyta tvarka – dėl objektyvių priežasčių (sūnui susirgus, susižalojus ar dėl kitų rimtų, nenumatytų aplinkybių, dėl ko jis fiziškai negalėtų bendrauti su tėvu) bendravimas su sūnumi gali būti atšaukiamas, prieš tai nepilnamečio motinai informavus tėvą raštu (SMS ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais), iki bendravimo pradžios likus 1 kalendorinei dienai. Esant tokioms aplinkybėms, motina privalo suteikti galimybę tėvui pabendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, jeigu vaikas gydomas namuose, ne ilgiau kaip 30 min. nuo 19.30 val. iki 20 val., o, vaikui gydantis gydymo įstaigoje, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku, jį lankydamas pagal gydymo įstaigos numatytas lankymo valandas (nutarties 3.1.10 punktas).
30. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl šalių konfliktiškų ir nekonstruktyvių santykių ieškovas neturi objektyvių galimybių bendrauti su vaiku jo buvimo vietoje atsakovės namuose, į tai, kad vaiko ligos laikotarpiu vaiko ir tėvo bendravimas nuotolinėmis ryšių priemonėmis nutarties 29 punkte nurodytu laiku užtikrins vaiko ir tėvo bendravimo tęstinumą ir toks bendravimas vaiko ligos laikotarpiu atitiks geriausius vaiko interesus, į tai, jog atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog jis turi galimybę susipažinti su vaiko sveikatos dokumentais sistemoje „e. sveikata“, į tai, jog pagal atsakovės siūlomą tvarką atsakovė įsipareigoja sudaryti galimybę tėvui bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, nutaria pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos aštuntąjį punktą pakeisti ir jį išdėstyti taip – dėl objektyvių priežasčių (sūnui susirgus, susižalojus, dėl ko jis fiziškai negalėtų bendrauti su tėvu) bendravimas su sūnumi gali būti atšaukiamas, prieš tai nepilnamečio motinai informavus tėvą raštu (SMS ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais), iki bendravimo pradžios likus 1 kalendorinei dienai. Esant tokioms aplinkybėms, motina privalo suteikti galimybę tėvui pabendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, jeigu vaikas gydomas namuose, ne ilgiau kaip 30 min. nuo 19.30 val. iki 20 val., o, vaikui gydantis gydymo įstaigoje, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku, jį lankydamas pagal gydymo įstaigos numatytas lankymo valandas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
31. Pažymėtina, kad atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovo ir vaiko bendravimas gali būti atšaukiamas, ne tik dėl su vaiko sveikata susijusių, bet ir dėl kitų, nenumatytų aplinkybių, tačiau atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, į tai, kad nustatoma bendravimo su vaiku tvarka turi būti aiški ir suprantama, nesudaranti prielaidų naujiems ginčams kilti, nutariama, kad atsakovės reikalavimas visa apimtimi negali būti tenkinamas, tai yra netenkinama ta atsakovės prašymo dalis, kuria siūloma nustatyti tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo ribojimą dėl nenumatytų aplinkybių, kadangi toks ribojimas yra nekonkretus, neaiškus, sudarantis galimybę kilti naujiems ginčams tarp šalių, be ko pažymint, jog abu tėvai dėl bendravimo su vaiku nepaisant jų konfliktiškų santykių pobūdžio turi pareigą kooperuotis, priimti tokius sprendimus, kurie atitiktų šiuo atveju prioritetinį vaiko interesą ir nepiktnaudžiauti tėvų valdžia (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
32. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, nurodo, kad teismas nustatė, jog ieškovas patyrė 1 459 Eur bylinėjimosi išlaidų, o būtinomis ir pagrįstomis atsakovės bylinėjimosi išlaidomis pripažino 4 174,50 Eur sumą. Teismas atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovui 729,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei – 2 087,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė teigia, kad teismas privalėjo atlikti nurodytų sumų įskaitymą ir tai užtikrintų racionalų teismo sprendimo įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra įsiskolinęs už vaiko einamąjį išlaikymą. Pažymi, kad šalių reikalavimai yra priešpriešiniai ir vienarūšiai, todėl turi būti įskaityti.
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
34. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, kurias reglamentuoja CPK 93 straipsnis, įstatymas expressis verbis (tiesiogiai) neįpareigoja atlikti šalims viena iš kitos priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymo, antra – bylinėjimosi išlaidų įskaitymas yra galimas vykdymo procese - CPK 687 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reguliuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, paskirstymo
35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus arba priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
36. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 459 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus, jog iš viso turėjo 5 142,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tik dalis atsakovės išlaidų (4 174,50 Eur suma) yra pagrįstos ir būtinosios. Pažymėtina, jog atsakovė šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliaciniu skundu neskundė, tai yra atsakovė apeliaciniu skundu prašė atlikti pirmosios instancijos teisme ieškovui iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, tačiau neišreiškė nesutikimo motyvų dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė laikyti, jog atsakovės dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų (968 Eur suma) yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į bylos ribas (CPK 320 straipsnis), laikytina, kad, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, paskirstytinos tik tos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, kurias teismas pripažino būtinosiomis ir pagrįstomis, tai yra 4 174,50 Eur suma.
37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, nutaria pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimo dalį pakeisti iš dalies, tai yra pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos antrąjį punktą iš dalies, tai yra nustatyti konkrečias dienas vaikui ir skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti nuotoliniu būdu, pakeisti nustatytos tvarkos aštuntąjį punktą atsakovės iš dalies atsiliepime į ieškinį nurodyta tvarka. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją darytina išvada, jog ieškovo ieškinys buvo patenkintas 40 procentų, atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 583,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (1 459 Eur x 40 / 100) ir atsakovei iš ieškovo priteistina 2 504,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (4 174,50 Eur x 60 / 100) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, spręsdamas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą, dėl to nutariama iš dalies tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta bendravimo tvarka nuotoliniu būdu (patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2 punktas), pakeisti iš dalies, nustatant, kad nepilnamečiam sūnui laikinai neturint telefono ar kitų telekomunikacijų galinio įrenginio (dėl jo gedimo, pametimo ar kt.) tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, užtikrina galimybę sūnui bendrauti su tėvu / motina, leidžia naudoti tam savo telefoną ar kitą telekomunikacijų galinį įrenginį, suteikia galimybę bendrauti su vaiku kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir sekmadienį nuo 19 iki 20 valandos, išskrus tais sekmadieniais, kai yra numatytas vaiko ir tėvo bendravimas tvarkos 1 punkte nurodytu laiku, taip pat pakeistinas nustatytos bendravimo tvarkos 8 punktas, nustatant, kad dėl objektyvių priežasčių (sūnui susirgus, susižalojus ar dėl kitų rimtų, nenumatytų aplinkybių, dėl ko jis fiziškai negalėtų bendrauti su tėvu) bendravimas su sūnumi gali būti atšaukiamas, prieš tai nepilnamečio motinai informavus tėvą raštu (SMS ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais), iki bendravimo pradžios likus 1 kalendorinei dienai. Esant tokioms aplinkybėms, motina privalo suteikti galimybę tėvui pabendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, jeigu vaikas gydomas namuose, ne ilgiau kaip 30 min. nuo 19.30 val. iki 20 val., o, vaikui gydantis gydymo įstaigoje, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku, jį lankydamas pagal gydymo įstaigos numatytas lankymo valandas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
39. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
40. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, nutaria atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, tai yra iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2 punktą, pakeisti iš dalies nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 8 punktą atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta tvarka, taip pat nutaria atmesti atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme netinkamo paskirstymo, tai yra patirtų išlaidų neįskaitymo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų proporciją daro išvadą, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas 60 procentų.
41. Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 500 Eur už advokato teisinę pagalbą (2025 m. sausio 7 d. sąskaita už teisinės paslaugas Nr. LIN6-0002). Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 110 Eur žyminis mokestis už pateiktą apeliacinį skundą (akcinės bendrovės „Swedbank“ 2025 m. sausio 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 247), 968 Eur už advokato teisinę pagalbą (2024 m. gruodžio 31 d. sąskaita Nr. 00000782, akcinės bendrovės „Swedbank“ 2025 m. sausio 3 d. ir 2025 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymai). Iš viso patyrė 1 078 Eur bylinėjimosi išlaidų.
42. Atsižvelgiant į nustatytą patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, vadovaujantis CPK 93 straipsnyje nustatytomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, nutariama ieškovui iš atsakovės priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (500 Eur x 40 / 100), o atsakovei iš ieškovo priteisti 646,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (1 078 Eur x 60 /100).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. S. tvarkos antrąjį punktą ir jį išdėstyti taip:
„Nepilnamečio vaiko tėvai įsipareigoja netrukdyti su sūnumi bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „WhatsApp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, kai sūnus leidžia laiką pas vieną iš tėvų. Nepilnamečiam sūnui laikinai neturint telefono ar kitų telekomunikacijų galinio įrenginio (dėl jo gedimo, pametimo ar kt.) tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, užtikrina galimybę sūnui bendrauti su tėvu / motina, leidžia naudoti tam savo telefoną ar kitą telekomunikacijų galinį įrenginį, suteikia galimybę bendrauti su vaiku kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir sekmadienį nuo 19 iki 20 valandos, išskyrus tais sekmadieniais, kai yra numatytas vaiko ir tėvo bendravimas tvarkos 1 punkte nurodytu laiku.“
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. S. tvarkos aštuntąjį punktą ir jį išdėstyti taip:
„Dėl objektyvių priežasčių (sūnui susirgus, susižalojus, dėl ko jis fiziškai negalėtų bendrauti su tėvu) bendravimas su sūnumi gali būti atšaukiamas, prieš tai nepilnamečio motinai informavus tėvą raštu (SMS ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais), iki bendravimo pradžios likus 1 kalendorinei dienai. Esant tokioms aplinkybėms, motina privalo suteikti galimybę tėvui pabendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, jeigu vaikas gydomas namuose, ne ilgiau kaip 30 min. nuo 19.30 val. iki 20 val., o, vaikui gydantis gydymo įstaigoje, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku, jį lankydamas pagal gydymo įstaigos numatytas lankymo valandas.“
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti taip:
„Iš atsakovės G. S. ieškovui V. S. priteisti 583,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Iš ieškovo V. S. atsakovei G. S. priteisti 2 504,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“
Kitą Tauragės Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš atsakovės G. S. ieškovui V. S. priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Iš ieškovo V. S. atsakovei G. S. priteisti 646,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Atsisakyti priimti ieškovo V. S. pateiktus rašytinius paaiškinimus (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsisakyti priimti atsakovės G. S. pateiktus rašytinius paaiškinimus su teikiamais įrodymais (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)).