Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-32-1069/2019

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-15
Bylos Nr.: e2-32-1069/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-00599-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Nainienė
Ieškovas: G. S.
Atsakovas: V. S.
Advokatai: Vida Šeikienė

Civilinė byla Nr. e2-32-1069/2019Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00599-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.4.4.3. (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 15 d.Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,sekretoriaujant Redai Vingienei ir Dovilei Benediktavičienei,dalyvaujant ieškovei G. S. ir jos atstovei advokatei I. G.,atsakovui V. S. ir jo atstovei advokatei Vidai Šeikienei,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei – Daliai Drungelienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui V.S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų bei atsakovo V. S. priešieškinį, pareikštą ieškovei G. S., dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. ieškovė G. S. 2018-04-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, patikslinusi jo reikalavimus, prašė: 1) nutraukti ieškovės jos ir atsakovo V. S. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą (įrašo Nr. 27) santuoką, konstatuojant atsakovo kaltę; 2) nepilnamečio sūnaus G. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui G. S. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 4) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini); 5) nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: 1. Nuo 2019-01-01 iki sūnui sukaks ketveri metai atsakovas turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 10 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. 2. Nuo 2019-01-01 iki sūnaus pilnametystės atsakovas turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą trečiadienį nuo 18 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19 val. 3. Kai sūnui sukaks ketveri metai, iki jo pilnametystės, atsakovas turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 11 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną, t. y. sekmadienį iki 14 val. 4. Atsakovas turi teisę per sūnaus gimimo dieną, t. y. gegužės 27 d. pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. 5. Atsakovas turi teisę 2018 m. per savo gimimo dieną, t. y. rugpjūčio mėn. 16 d. bendrauti su sūnumi sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. iki 12 val. 6. Atsakovas turi. teisę nuo 2019 m. per savo gimimo dieną, t. y. rugpjūčio mėn. 16 d. pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 16 val. 7. Atsakovas kiekvienais metais per Tėvo dieną - pirmą birželio sekmadienį pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 16 val. 8. 2018 m. Šv. Kalėdų pirmą dieną, t. y. gruodžio 25 d. atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 15 val. iki 17 val. 9. 2019 m. Šv. Kalėdų antrą dieną, t. y. gruodžio 26 d. atsakovas turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. 10. Nuo 2020 m. kiekvienais poriniais metais atsakovas turi teisę Šv. Kūčių dieną, t. y. gruodžio 24 d. pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną, t. y., gruodžio 25 d. iki 13 val. 11. Nuo 2020 m. kiekvienais neporiniais metais atsakovas turi teisę pirmą Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 25 d. pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos 13 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną, t. y. gruodžio 26 d. iki 13 val. 12. Nuo 2020 m. kiekvienais poriniais metais atsakovas turi teisę pirmą Šv. Velykų dieną, pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos 13 val. ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 13 val. 13. Atsakovui būnant su sūnumi, atsakovas turi sudaryti sąlygas ieškovei bet kuriuo metu telefonu, internetinio ryšio pagalba pasikalbėti su vaiku ir įsitikinti, ar jam viskas gerai, ar jis yra saugus. 14. Atsakovas turi teisę su sūnumi, pastarajam pageidaujam, bendrauti telefonu, internetinio ryšio pagalba kiekvieną pirmadienį, trečiadienį bei penktadienį nuo 19.30 val. iki 20 val. bei netrukdomai sūnų lankyti visose jo ugdymo, gydymo įstaigose. 15. Kiekvienais metais pirmą gegužės sekmadienį bei mamos gimimo dieną, t. y. kovo 24 d., sūnus praleidžia su mama (G. S.), nepriklausomai, ar ši diena yra skirta sūnaus bendravimui su tėvu. 16. Jeigu atsakovas negali laiku paimti sūnų, jis apie tai privalo informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš tris valandas, o atsakovui vėluojant paimti sūnų daugiau kaip vieną valandą, ieškovė turi teisę laiką leisti su sūnumi savo nuožiūra. 17. Ieškovė ir atsakovas privalo nedelsiant vienas kitą informuoti apie jų pasikeitusius gyvenamosios vietos adresus, telefono numerius, elektroninio pašto adresus, „Skype“ programos adresus ir jų pasikeitimus, o taip pat nedelsiant informuoti vienas kitą apie rimtus sūnaus sveikatos sutrikimus (kuomet sūnus stacionarizuojamas ligoninėje). 18. Ieškovė ir atsakovas turi teisę raštu susitarti tarpusavyje dėl kito atsakovo bendravimo su sūnumi laiko, atsižvelgdami j vaiko poreikius. 19. Ieškovei ir atsakovui susitarus, ieškovė turi teisę būti kartu su sūnumi, kai šis bendrauja su atsakovu. 20. Šios bendravimo tvarkos punktai Nr. 1-3 atsakovui netaikomi, jei tuo metu yra šventinės dienos (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, Motinos diena, ieškoves gimimo diena); 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. 1, el. b. l. 1-5, 104-106).

2. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis vartojo psichologinį ir net fizini smurtą, vakarais, matant vaikui, vienas vartojo alkoholį ir tokiu būdu pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Po gimdymo dėl sepsio esant sunkiai ieškovės sveikatos būklei, atsakovas vartojo psichologinį smurtą, nepadėjo rūpintis vaiku, keikė necenzūriniais žodžiais, neleido pasilikti ieškovės mamai, kad ši padėtų po gimdymo prižiūrėti vaiką, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai, po kurių apsilankymo ieškovei buvo leista išvykti su sūnumi pas mamą. Sustiprėjusi ir norėdama išsaugoti santuoką, tikėdamasi, kad atsakovas pasikeis ir visi trys galės kartu gyventi, ieškovė grįžo pas atsakovą, tačiau situacija nepagerėjo. Atsakovas kaltino, kad per ieškovę su vaiku išleidžia daug pinigų, reikalaudavo jam pateikti visus pirkimo kvitus. Be to, jis nuolat žemindavo ieškovę, pykdavo ant jos dėl sugedusio automobilio. Laukiantis vaiko, jis net maisto nenueidavo nupirkti į parduotuvę, visiškai nepaisė jos norų. Santuokos metu atsakovas nuolat žemindavo ieškovę. Žinodamas, kad ieškovė nesupranta rusų kalbos, nuolat žiūrėdavo laidas, filmus per rusiškus kanalus, neleisdamas žiūrėti tai, ko nori ji. Nepaisė jokių jos poreikių. Ieškovė negalėdavo niekur išvykti be atsakovo leidimo. Siekdama išsaugoti santuoką ieškovė ne kartą atsakovui siūlė eiti pas šeimos psichologą, tačiau jis atsisakydavo, teigdamas, jog jis nėra psichinis ligonis. Dėl nuolatinio atsakovo teroro ir baimės ieškovė yra išsekusi ir sublogusi. Atsakovas kelia konfliktus ir įžeidinėja ieškovę girdint vaikui, todėl mano, jog kartu gyventi jau nebeįmanoma, ir siekiant apsaugoti vaiko interesus būtina santuoką nutraukti.

Atsiliepimas

3. Be to, ieškovė kategoriškai nesutiko su atsakovo prašymu iki vaikui sueis 3 metai, išsivežti jį su nakvyne ir savo atsiliepime (t. 2, el. b. l. 13-16) nurodė, kad sūnus nepažįsta tėvo tėvų (senelių), todėl vaikas jausis blogai nuvežtas pas nepažįstamus žmones. Atsakovas nededa pastangų, kad jo tėvai susipažintų ir pratintųsi prie savo vaikaičio. Vaikas dar nebuvo išvykęs vienas su atsakovu, kuriam sudėtinga pačiam pasirūpinti vaiku, kadangi trūksta žinių apie vaiko amžiaus ypatumus. Vaikas yra labai jauno amžiaus ir ypatingai prisirišęs prie mamos, todėl yra tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Nuo 2018-08-29 nutarties, kuria nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo bendravimo su sūnumi laikina tvarka, priėmimo atsakovas tik vieną kartą (2018-10-06) buvo išsivežęs sūnų, tačiau atsakovas neužtikrino, kad vaikas būtų laiku nuvedamas į tualetą. Vaikui yra būtinas pereinamasis laikotarpis (atsakovas vaiką su nakvyne galėtų išsivežtų tik, kai sūnui sukaks ketveri metai).

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas negali tokio mažo vaiko pasiimti su nakvyne, jis neturi jokių įgūdžių vaiko priežiūros srityje, nemoka gaminti maisto, nesugeba suprasti ir įvertinti vaiko poreikių, nesupranta jo savitos kalbos, nepasodina ant puoduko. Vaikas pasilikdamas su tėvu jaučiasi nesaugus, nenori išvažiuoti su juo, o atsakovas nerodo iniciatyvos pats aprengti vaiką kalbinti jį. Dar daugiau, ieškovei net nežinant vaikas buvo nuvežtas susitikti su atsakovo tėvu, kur buvo ir jam nepažįstamų žmonių, sukurta vaikui nesaugi aplinka – kūrenama ugnis (laužas).

5. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad ginčo šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės (tai įrodyta ieškovės bei liudytojų parodymais, susirašinėjimo ištraukomis, psichologės pateiktomis išvadomis), atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, žemino ją, visapusiškai kontroliavo, neatsakingai vartojo alkoholį. Dėl tų pačių aplinkybių dėl kurių nutrūko šalių santuoka, leisti atsakovui maksimaliai bendrauti su vaiku yra nesaugu ir galimai pažeistų vaiko interesus. Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos papildomai nurodė, kad nuo vaiko 4 iki 5 metų amžiaus imtinai atostogos su tėvu turėtų būti leidžiamos: 1) nuo birželio 25 d. 12 val. iki birželio 30 d. 12 val.; 2) nuo liepos 22 d. 12 val. iki liepos 27 d. 12 val.; 3) nuo rugpjūčio 19 d. 12 val. iki rugpjūčio 24 d. 12 val., o nuo 6 metų amžiaus: 1) nuo birželio 25 d. 12 val., iki liepos 5 d. 12 val., 2) nuo rugpjūčio 19 d. 12 val. iki rugpjūčio 29 d. 12 val.

II. Atsakovo procesinė pozicija

6. Atsakovas, patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašė teismo: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: 1) Iki tol, kol vaikui sueis treji metai: a) Atsakovas bendraus su vaiku kiekvieno mėnesio trečios savaitės antradienį ir trečiadienį, nuo antradienio 9 val. iki trečiadienio 18 val., paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį grąžindamas į jo gyvenamąją vietą. Susitikimo metu V. S. užtikrins vaiko dienos rėžimo, t. y. pietų ir nakties miego, laikymąsi; b) Atsakovas bendraus su vaiku paskutines septynias kiekvieno mėnesio, išskyrus gruodžio mėnesį, dienas nepertraukiamai nuo kiekvieno mėnesio 23 d. 9 val. iki 30 d. 18 val., paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą; c) Per Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus atsakovas bendraus su vaiku nuo gruodžio 26 d. 10 val. iki sausio l d. 17 val., paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą; d) Atsakovas ne mažiau kaip 4 kartus per savaitę iki 20 min. bendraus su sūnumi (duomenys neskelbtini) naudojantis telefono ar interneto ryšiu (programa „Skype“ ar pan.). Bendravimo laikas (diena ir valanda) derinamas tėvų susitarimu SMS žinute ar elektroniniu paštu kiekvienos savaitės sekmadienį, atsižvelgiant į sūnaus dienotvarkę. 2) Kai sūnui sukaks treji metai iki jo šešerių metų: a) Kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 18 val. tėvas bendraus su vaiku nepertraukiamai tėvo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui saugioje vietoje, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir jį grąžindamas į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; b) Atsakovas bendraus su vaiku paskutines septynias kiekvieno mėnesio dienas nepertraukiamai nuo kiekvieno mėnesio 23 d. 9 val. iki 30 d. 18 val., paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą; c) Atsakovas ne mažiau kaip 4 kartus per savaitę iki 20 min. bendraus su sūnumi (duomenys neskelbtini) naudojantis telefono ar interneto ryšiu (programa „Skype“ ar pan.), Bendravimo diena ir laikas derinamas tėvų susitarimu SMS žinute ar elektroniniu paštu kiekvienos savaitės sekmadienį, atsižvelgiant į sūnaus dienotvarkę; d) Vaiko vasaros atostogų metu atsakovas galės pasiimti vaiką kasmet vienam mėnesiui - nuo rugpjūčio 1 d. l0 val. iki rugpjūčio 31 d. 18 val. ir būti su juo savo gyvenamojoje ar kitoje vaikui saugioje vietoje, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir po atostogų grąžindamas į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Ieškovė galės kasdien neribotai bendrauti su sūnumi (duomenys neskelbtini) naudojantis telefono ar interneto ryšiu (programa „Skype“ ar pan.). Atostogų su vaiku metu atsakovas suteiks ieškovei informaciją apie vaiko sveikatą, jo buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus; f) Nelyginiais (2019 ir 2021) metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 10 val., o lyginiais metais - nuo gruodžio 26 d. iki kitų metų sausio l d. 17 val. sūnus praleis su tėvu jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui saugioje vietoje. Tėvas paims vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžins į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; g) Šv. Velykas nelyginiais (2019 ir 2021) metais sūnus praleis su tėvu V. S., kuris paims sūnų šeštadienį prieš Šv. Velykas 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir jį grąžins antrąją Velykų dieną 15 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; h) Per vaiko gimtadienį - gegužės 27 d., kas antrus metus, pradedant nuo 2020 m., vaikas švęs kartu su atsakovu, kuris paims vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžins į jo gyvenamąją vietą kitos dienos l0 val. Tokiu atveju vaiko mama gali atvykti ir dalyvauti vaiko gimtadienyje, o kai gimtadienį organizuos ieškovė, atsakovas turės teisę dalyvauti vaiko gimtadienyje; i) Kasmet per Tėvo dieną - pirmąjį birželio sekmadienį pasiims sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir parveš į namus ar kitą tėvų sutartą vietą tą pačią dieną iki 18 val.; j) Jei vaiko paėmimas ir grąžinimas tėvų susitarimu vyks ne vaiko gyvenamojoje vietoje, o kitoje vietoje, vaiko mama ne vėliau, kaip prieš 1 dieną SMS žinute ar elektroniniu paštu privalo informuoti atsakovą apie tą konkrečią vietą 3) Tėvo bendravimo su vaiku tvarka, kai vaikas bus vyresnis nei 6 metų (iki jo pilnametystės): a) Kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. tėvas bendraus su vaiku nepertraukiamai tėvo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui saugioje vietoje, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir ją grąžindamas į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; b) Vasaros atostogų metu tėvas su sūnumi (duomenys neskelbtini) bendraus kasmet nepertraukiamai visą rugpjūčio mėnesį arba 2 kartus po 2 savaites tėvo pasirinkimu, pasiimdamas vaiką iš tėvų sutartos vietos pirmą atostogų dieną 12 val. ir jį grąžindamas paskutinę atostogų su vaiku dieną 15 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Apie savo pasirinkimą atostogauti su vaiku 2 kartus po 2 savaites ir konkretų tokių atostogų laiką turi pranešti vaiko motinai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų su vaiku pradžios; c)Per žiemos atostogas su vaiku bendraus 1 savaitę: lyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 30 d. 15 val., o nelyginiais metais - nuo gruodžio 30 d. 12 val. iki sausio 5 d. 15 val. (imtinai), paimdamas iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos bei grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; d) Šv. Velykas kiekvienais nelyginiais metais sūnus praleis su tėvu V. S., kuris paims sūnų šeštadienį prieš Šv. Velykas 12 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir jį grąžins antrąją Velykų dieną 15 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; f) Vaiko gimtadienį - gegužės 27 d., lyginiais metais, tėvas švęs kartu su sūnumi (duomenys neskelbtini), paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos tos dienos 15 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 19 val. Tokiu atveju vaiko mama gali atvykti ir dalyvauti vaiko gimtadienyje, o kai gimtadienį organizuos ieškovė, atsakovas turės teisę dalyvauti vaiko gimtadienyje; g) Atsakovas kiekvienais metais per Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) pasiims vaiką iš jo gyvenamosios vietos l0 val. ir parveš atgal į jo gyvenamąją vietą 18 val.. 4. Jei sūnus prieš šioje tvarkoje nustatytą susitikimą suserga, ieškovė privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš 1 dieną, apie tai informuoti atsakovą elektroniniu paštu ar SMS žinute. Tokiu atveju vaiko mama privalės pateikti ligą patvirtinantį medicininį dokumentą ir sudaryti sąlygas atsakovui aplankyti sergantį vaiką. 5. Atsakovas, negalėdamas atvykti šioje tvarkoje nustatytu laiku pasimatyti su vaiku, privalo apie tai raštu (SMS žinute ar elektroniniu paštu) pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš tris valandas iki numatyto susitikimo. 6) Ieškovė įpareigotina informuoti atsakovą raštu (SMS arba elektroniniu paštu) apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą Lietuvoje ne vėliau kaip prieš 20 dienų nuo faktinio pakeitimo dienos, nurodydama tikslų vaiko gyvenamosios vietos adresą. Tokiu atveju iki vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo turi būti suderinta nauja vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarka. 7) Išvykti su vaiku gyventi į užsienį ieškovė galės tik gavusi rašytinį vaiko tėvo sutikimą ir suderinusi su vaiko tėvu jo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimą. 8) Jei ieškovė vyks su vaiku atostogauti į užsienį, ne vėliau kaip prieš 14 dienų ji privalės raštu (SMS ar elektroniniu paštu) nurodyti konkrečią šalį, vietą, laiką ir kelionės tikslą bei transporto priemonę, kuria vykstama. 9) Atsakovas privalo informuoti vaiko motiną raštu (SMS arba elektroniniu paštu) apie numatomą jo išvykimą atostogų metu su vaiku į užsienį, nurodant konkrečią šalį, vietą, laiką (nuo kada iki kada), kelionės tikslą bei transporto priemonę, kuria vykstama. Vaiko motina ne vėliau kaip prieš 14 dienų privalo perduoti atsakovui vaiko asmens dokumentą. 10. Ieškovė privalo informuoti atsakovą raštu (SMS arba elektroniniu paštu) apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą Lietuvoje ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, nurodydama tikslų vaiko gyvenamosios vietos adresą. Tokiu atveju iki vaiko gyvenamosios vietos faktinio pakeitimo ieškovė turi inicijuoti vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimą. 11 Vaiko tėvui pareikalavus, ieškovė privalo ne vėliau kaip per dvi savaites suteikti jam informaciją apie vaiko sveikatą, jo pasiekimus mokykloje ir užklasinėje veikloje bei pranešti apie vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimus ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku. Informacija atsakovui turi būti perduodama elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar internetinėmis bendravimo priemonėmis; 3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (t. 1, el. b. l. 54-65, t. 2. el. b. l. 154-158).

Atsiliepimas

7. Atsakovas nurodė, kad nepažeidė savo kaip sutuoktinio pareigų. Žiūrėjimas ieškovei nepatinkančių televizijos kanalų ar rūpinimasis išleidžiamais šeimoje pinigais, kaip ir rūpinimasis pačia ieškove, noras žinoti, kur ji eina ir, kada grįš, nepažeidžia atsakovo, kaip sutuoktinio pareigų. Nesusipratimai kildavo dėl to, jog ieškovė leisdavo laiką su draugėmis, o sūnų atsakovui parodydavo tik minutei arba iš viso nerodydavo. Ieškovė, sužinojusi apie atsakomybę už melagingą pranešimą policijai, jokio pareiškimo policijai neparašė. Be to, ir pati ieškovė nėra abstinentė, tačiau atsakovo butelio alaus išgėrimą namuose vertina, kaip jo alkoholizmą. Ieškovė labai daug rūko. Prieš ieškovės gimdymą atsakovas visą mėnesį buvo namuose, nedirbo, norėdamas jai padėti. Po gimdymo, ieškovei gulint ligoninėje, atsakovas kiekvieną dieną važiuodavo pas ją ir būdavo iki išnaktų. Ieškovė yra labai priklausoma nuo savo mamos, daug bendrauja su savo seserimi, kurios jai daro neigiamą įtaką, nuteikinėja prieš jį. Ieškovė sublogo ne nuo atsakovo teroro, o dėl dietų laikymosi. Nuo vaiko gimimo ieškovė neleidžia sūnui miegoti jo lovelėje, o tik su ja, todėl šalys miega skirtinguose kambariuose, kas verčia atsakovą galvoti apie ieškovės neištikimybę.

8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad ginčo byloje nėra dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir dėl turto, kurio nėra. Ginčas kyla dėl santuokos iširimo kaltės ir bendravimo su vaiku tvarkos. Nei viena iš šalių nepageidauja išsaugoti šeimos, jau metus nebegyvena kartu. Dėl santuokos nutrūkimo matyti, kad yra visiškas šalių nesusikalbėjimas, interesų ir požiūrių nesutapimas, todėl šios aplinkybės bei tai, kad santuoką sudaryti paskatino vaikelio gimimas, liudija santuokos nutrūkimą dėl abiejų kaltės. Atsakovė nepagrįstai savinasi vaiką, nepagrįstai teigia, kad tėvas nesugebės pasirūpinti vaiku, nesugebės užtikrinti jo poreikių. Teismui pateikta psichologės surašyta psichologinių konsultacijų apibendrinta išvada yra niekinė, kadangi paremta išimtinai tik ieškovės žodinių pareiškimų ir emocijų pagrindu. Ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka nustato minimalų tėvo bendravimą su vaiku. Protingumo ir teisingumo principų neatitinka ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka, žinant, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o darbas užsienyje. Atsakovo pateikta bendravimo su vaiku tvarka yra suskirstyta į laikotarpį iki vaikui sueis 3 metai, nuo 3 metų iki 6 metų, t .y. iki paruošiamojo ugdymo, ir nuo 6 iki pilnametystės. Mano, kad vaikui geriau būti su tėvui, nei darželyje. Be to, jau 3 metų vaikas turi turėti galimybę išvykti kartu su tėvu į jo gyvenamąją vietą su nakvyne (duomenys neskelbtini). Sutinka su ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka vasaros atostogų metu, tačiau mano, kad pirmas šios tvarkos etapas turėtų būti taikomas nuo vaiko 3 metų iki 5 metų, o antras nuo 5 metų. Dėl vaiko bendravimo su tėvu didžiųjų metų švenčių, vaiko gimtadienio metu, lieka prie patikslintame priešieškinyje išdėstytos pozicijos. Vaiko tėvai abu turi pareigą komunikuoti tarpusavyje, vienas kitą informuoti apie pasikeitusias aplinkybes apie negalėjimą bendrauti su vaiku, apie vaiko susirgimus. Dėl vaiko kelionių į užsienį turi būti lygybė abiejų tėvų atžvilgiu, kad jei mama vaiką gali į užsienį išsivežti nuo 5 metų, tai tėvui turi būti suteiktos tokios pat galimybės.

III. Liudytojų parodymai ir institucijos, teikiančios byloje išvadą, išvada

9. Liudytoja G. A. (ieškovės sesuo) parodymuose, užfiksuotose notaro akivaizdoje, nurodė, kad laikotarpiu, kuomet jos sesuo (ieškovė) pastojo, ji gyveno kartu su ja ir atsakovu Anglijoje. Atsakovo reakcija sužinojus apie sesers nėštumą buvo neadekvati, jis pakėlė triukšmą, šaukė, kaltino ją dėl nėštumo. Visą nėštumo laikotarpį atsakovas nesirūpino G. S., ją užgauliojo, įžeidinėjo, žemino, neaprūpindavo jos maistu. Sesuo nuolat verkdavo, buvo įsitempusi. Po santuokos sudarymo, atsakovas ir toliau liko abejingas vaiko gimimui, nepadėjo paruošti Klaipėdoje išsinuomoto buto, sustatyti vaiko lovelės. Gimus vaikui sesers sveikatos būklė buvo labai sunki, ji buvo paguldyta į ligoninę, o ji su mama prižiūrėjo naujagimį. Atsakovas pats nesirūpino vaikeliu ir kaltino sergančią sutuoktinę, kad ši negali rūpintis vaikeliu. Seseriai grįžus iš ligoninės atsakovas nenorėjo išleisti jos su vaikeliu pas mamą, kuri padėtų jai tokiu sunkiu momentu, ir tik įsikišus policijai ieškovė su vaiku išvyko pas mamą. Prasidėjus skyrybų procesui, atsakovo bendravimas su vaiku buvo retas, jis nesistengė jo auklėti, dažnai tiesiog būdavo šalia žaidžiančio vaiko, bet nebendraudavo su juo, juokėsi ir skatino vaiką neklausyti mamos, nesuvokė vaiko poreikių ir norų (t. 2, el. b. l. 187-191).

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. B. (ieškovės teta) parodė, kad ieškovė po gimdymo sukilus aukštai kūno temperatūrai buvo paguldyta į ligoninę įtariant kraujo užkrėtimą. Nuvykusi aplankyti ieškovės, ligoninės personalo ji buvo įspėta apie tai, kad po atsakovo apsilankymo pas pacientę, ieškovės būklė suprastėja, ji būna nusiverkusi ir nusiminusi. Atėjus į palatą atsakovas stovėjo sunėręs rankas, o jos dukterėčia verkė ir papasakojo, kad sutuoktinis, nepaisydamas jos būklės, verčią ją būti su vaikeliu ligoninėje. Be to, kai ji su dukterėčia buvo išvykusios (ir vaikelį palikusios ieškovės mamai) susilaukė iš atsakovo begalės SMS žinučių ir skambučių, nurodymų nedelsiant pasakyti, kur ir su kuo paliktas vaikas. Pažymėjo, kad atsakovui nustatytu laiku neatvykus pasiimti vaiko, ieškovė liko nepatogioje padėtyje, tėvui neatvykus, vaikas nusivilia. Gyvendama santuokoje su atsakovu ieškovė buvo nepaliaujamai kontroliuojama, žeminama, vadinama įvairiausiais epitetais, necenzūriniais žodžiais. Santykiai su sutuoktiniu labai sumažino jos savivertę, įtakojo suprastėjusią jos psichologinę būklę. Vaiko apsilankymas pas tėvą (atsakovę) su nakvyne padarytų žalos vaikui, atsakovas neturi jokios patirties auginant sūnų, nesugeba juo pasirūpinti. Vaikui žalinga, kad tėvas neturi pastovios bendravimo su vaiku vietos, kad jis nuolat sūnų vežasi į skirtingas vietas.

11. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. L., parodė asmeniškai pažįstantis tiek savo sutuoktinės seserį – ieškovę G. S., tiek jos sutuoktinį – atsakovą V. S.. Papasakojo, kad atsakovas naujametinio vakarėlio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pastūmė savo dar tuometinę draugę (ieškovę), be to, tuomet norėjo vairuoti automobilį išgėręs. Dar iki skyrybų proceso pradžios A. L. padėjo ieškovei išsikraustyti iš jų bendrų namų Klaipėdoje, tuomet ieškovė atrodė išsekusi pasimetusi, pavargusi. Žinojo, kad jų šeimoje nuolat vyko konfliktai, yra matęs ieškovę verkiančią išgyvenančią, kartais jai reikėdavo teikti finansinę paramą. Tačiau tikslių konfliktų priežasčių nežino, į smulkmenas gilindavosi tik jo sutuoktinė (ieškovės sesuo).

12. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Klaipėdos apskrities VTAS) atstovė teismo posėdžio nurodė, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai turi neišsiaiškintų tarpusavio problemų, dėl kurių nuolat kyla nesutarimai. Ši institucija jokių duomenų, jog vaiko bendravimas su tėvu, nepilnamečiui vaikui darytų žalos, neturi, tokių duomenų nėra ir byloje. Rekomenduotina abiem tėvams išklausyti pozityvios tėvystės kursus, kuriuose būtų gautos gairės, kaip jiems bendrauti tarpusavyje vaiko akivaizdoje, koks jų bendravimas būtų priimtinas vaikui. Tokių kursų metų tėvai gautų daug naudingos informacijos ir patarimų, padėsiančių jiems išsiaiškinti tarpusavio nesutarimus vaiko auginimo klausimais. Taip pat rekomenduoja abiem tėvam apsilankyti pas psichologą, kas padėtų jiems išsiaiškinti tarpusavio nesutarimus. Kita vertus, mano, kad tėvo (atsakovo) bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti nustatoma maksimali, nes bendravimas su tėvu vaikui nedaro žalos. Akcentavo tai, kad pereinamasis laikotarpis, paprastai būna ikimokyklinis, tačiau šio ginčo atveju pereinamasis laikotarpis galėtų būtų nuo 3 iki 5 vaiko metų. Ypatingai negerai, tai kad vaikas su tėvu leidžia laiką vis skirtingose vietose, atsakovui turi būti suteikta galimybė vaiką atsivežti į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur aplinka yra saugi. Pažymėjo, kad kelionė mažiau pažeistų vaiko interesus, nei nakvojimas skirtingose vietose (viešbutyje ar nuomojamuose butuose ir pan.). Vasaros laiko atostogų tvarka yra tinkama vaikui ir gali būti taikoma nuo 3 metų. Ieškovės nurodytas 10 metų barjeras dėl vaiko vykimo atostogoms su atsakovu į užsienį yra nepagrįstas, mano, kad galėtų būti ženkliai mažesnis. Ieškovės argumentas, kad atsakovas nemoka gaminti nėra svarbus, kadangi vaikas gali būti maitinamas ir viešose maitinimo įstaigose, arba senelių namuose. Išklausius pozityvios tėvystės kursus situacija galėtų pasikeisti. Šventes vaikas turėtų švęsti su abiem tėvais, todėl tėvai turėtų pasiskirstyti švenčių dienomis kiekvienais metais, o ne nustatyti, kad vaikas skirtingais metais šventes švenčia su vienu iš tėvų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

13. Ieškovė G. S. ir atsakovas V. S. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (t. 1, el. b. l. 7). Santuokos metu, (duomenys neskelbtini), šalims gimė sūnus G. S. (t. 1, el. b. l. 8), daugiau vaikų šalys nesusilaukė. Ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu reikalavimu, priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką, konstatuojant pačios ieškovės kaltę.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos: sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Žemesnės instancijos teismas

15. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas), privalo įrodyti, kad kitas būtent sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

16. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas, po sūnaus gimimo, nesirūpindamas ieškove, ją žemindamas ir kontroliuodamas bei nepadėdamas prižiūrėti jų sūnaus, privertė ieškovę išeiti iš namų ir palikti bendrą būstą, tokiu būdu pažeisdamas savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir neigiamai paveikdamas ieškovės moralę, pakirsdamas pasitikėjimą savimi. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas sistemingai skaudino ir įžeidinėjo, ji nuolat jautė psichologinį atsakovo spaudimą. Ieškovės paaiškinimais sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo būtent ir pasireiškia tuo, kad ji dėl fizinio ir psichologinio išsekimo buvo priversta palikti jų bendrus namus. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl jo kaltės nesutiko, teigdamas, kad jis nenaudojo jokio psichologinio smurto, o problemos šeimoje prasidėjo po to, kai gimus sūnui, į jų bendrą gyvenimą pradėjo kištis ieškovės šeima ir jam reikšdavo nuolatinius priekaištus. Atsakovo teigimu, ne jis, bet ieškovė kalta dėl jų šeimos iširimo, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Teismo posėdyje šalys patvirtino, kad prieš santuoką bendravo apie pusmetį, o susituokus ir gimus sūnui atsirado tarpusavio nesutarimų, pradėjo skirtis jų požiūris į šeimą ir šeimos vertybes.

17. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas prieš ją naudojo smurtą (fizine, psichologine ir ekonomine prasme). Tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti apie kurios nors iš šių smurto formų panaudojimo prieš ieškovą faktą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp sutuoktinių šeimoje kildavo įvairių buitinių nesutarimų, ir galiausiai 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje, tarp šalių įvyko žodinis konfliktas, todėl ieškovė išėjo iš bendro šalių buto, kartu su sūnumi persikraustė į savo tėvų namus ir kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Tačiau byloje nėra pateiktų įrodymų patvirtinančių, kad ieškovė buvo priversta išeiti iš bendro buto dėl atsakovo prieš ieškovę panaudoto fizinio / psichologinio / ekonominio smurto (vienkartinio pobūdžio ar ilgalaikio). Minėta, kad šioje byloje ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėjo savo pačios paaiškinimais, liudytojų parodymais, 2017-09-02 nufilmuota medžiaga bei bylos svarstymui pateikta 2019-02-04 psichologinių konsultacijų apibendrinta išvada.

18. Liudytojos G. A. teigimu, atsakovas neigiamai reagavo į ieškovės nėštumą, nėštumo laikotarpiu ja nesirūpino, be to, liko jai abejingas ir po santuokos sudarymo bei vaikelio gimimo, kategoriškai nenorėjo išleisti ieškovės su vaikeliu pas mamą ir, tik įsikišus policijos pareigūnams, ieškovė su vaiku išvyko į savo mamos namus (t. 2, el. b. l. 187-191). Liudytoja A. B. akcentavo, kad atsakovas demonstravo atsainų požiūrį į ieškovę, po gimdymo elgėsi nerūpestingai, skaudindavo ieškovę, santuokoje su atsakovu ieškovė buvo nepaliaujamai kontroliuojama, žeminama, tai labai sumenkino ieškovės savivertę. Dar vienas liudytojas – A. L., prisiminė, kaip atsakovas naujametinio vakarėlio metu apsvaigęs nuo alkoholio pastūmė ieškovę (kuri tuo metu buvo dar tik jo draugė), taip pat patvirtino, kad yra matęs ieškovę verkiančią, išgyvenančią dėl savo santuokos, nurodė, kad kartais jai reikėdavo teikti finansinę paramą (skolinti pinigų).

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas, vertindamas liudytojų (G. A., A. L. ir A. B.) parodymus, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad visi šie liudytojai yra ieškovei itin artimi asmenys, atitinkamai – sesuo ir jos sutuoktinis bei teta. Todėl liudytojų parodymai, susiję su šalių santuokos metu ieškovės atžvilgiu naudotu psichologiniu bei ekonominiu spaudimu, negali būti laikomi visiškai objektyviais, dėl šių liudytojų natūralaus artumo ieškovei, noro apsaugoti ieškovę bei palaikyti ją skyrybų procese. Be to, nei vienas iš šių liudytojų nepasakojo jokių faktinių aplinkybių ir (ar) atskirų epizodų, kurie leistų spręsti, kad šalių santuokos metu atsakovas (pa)naudojo fizinį smurtą ieškovės ar savo sūnaus atžvilgiu. Visų antra, visi šie liudytojai tik patvirtino tai, kad ieškovei jau iki santuokos sudarymo buvo žinomas atsakovo elgesys, manieros, gyvenimo būdas, bendravimo būdo su ja ypatumai (švelnumo ir atidumo stoka), tačiau tai nebuvo kliūtis santuokai sudaryti.

20. Vertindamas ieškovės pateiktą dar jų santuokos metu 2017-09-02 nufilmuotą ir teismo posėdžio metu ištirtą vaizdo (video) medžiagą, kurioje užfiksuotas atsakovo elgesys po šventės, įvykusios jų namuose, teismas priima domėn atsakovo atstovės, akcentuotas aplinkybes, kad nors šventės metu atsakovas neabejotinai padaugino alkoholio, tačiau net ir tuomet jis nebuvo agresyvus, nenaudojo necenzūrinių išsireiškimų ieškovės atžvilgiu, nors vaizdo įraše matosi, kad jam labai negera, jis tai sako ir ieškovei bei klausia jos, kuriam tikslui ieškovė jį filmuoja (vaizdo įrašo [00:16 sek.], [00:40 sek.] ir kt.). Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad ieškovė 2017-09-02 šventinio susitikimo su draugais metu alkoholio nevartojo, rūpinosi vaiku, vadinasi, atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad jam vartojant alkoholį, kūdikiu nebus tinkamai pasirūpinta. Teismas visiškai sutinka su ieškovės argumentais, jog 2017-09-02 nufilmuotas vaizdo įrašas leidžia spręsti apie atsakovo lengvabūdiškumą pasirenkant alkoholio kiekį, tačiau byloje nėra duomenų, apie tokio atsakovo elgesio sistemingumą (CPK 12, 178 straipsnis). Todėl 2017-09-02 vaizdo įrašo pagrindu teismas negali padaryti vienareikšmiškos išvados dėl atsakovo kaltės. Priešingai, šis vaizdo įrašas leidžia spręsti apie pačios ieškovės kiek nebrandų ir cinišką požiūrį į savo pasirinktą sutuoktinį, kas tik patvirtina, kad praėjus net ir neilgam laiko tarpui po santuokos sudarymo abu sutuoktiniai jau neturėjo tvirtų įsitikinimų dėl bendro gyvenimo būdo pasirinkimo, tarpusavio pagalbos, solidarumo ir privataus gyvenimo vedimo (CPK 185 straipsnis).

21. Kalbant apie ieškovės pateiktą 2019-02-04 psichologinių konsultacijų apibendrintą išvadą (t. 2, el. b. l. 104, 105-110), kurioje vienareikšmiškai konstatuotas atsakovo psichologinio smurto naudojimo savo sutuoktinės atžvilgiu faktas bei suformuluotas pasiūlymas teismui atidžiai įvertinti (susipažinti) su sutuoktinių susirašinėjimo medžiaga, teismas, atsižvelgia į tai, kad ši išvada parengta remiantis tik pačios ieškovės pasakojimu (subjektyviu situacijos vertinimu) ir išvadą rengusiai sveikatos psichologei Nidai Gruodienei pateiktais šalių privataus elektroninio susirašinėjimo fragmentais (t. 2, el. b. l. 111-134). Sveikatos psichologės išvada iš esmės nuosekliai atkartoja pačios ieškovės parodymus teisme, tačiau šioje išvadoje nėra jokių duomenų (nuorodų) apie atsakovo dalyvavimą šios išvados rengime, apie sveikatos psichologės iniciatyvą / pageidavimą išklausyti ir priešingos šalies (sutuoktinio) poziciją prieš tokios išvados pateikimą teismui. Dar daugiau, atsakovas, manydamas, kad ši išvada, parengta neišklausius jo, yra nesąžininga ir neobjektyvi, iniciavo išvados rengusios sveikatos psichologės Nidos Gruodienės profesinės etikos patikros procedūrą, pateikdamas skundą Lietuvos psichologų sąjungos Etikos komitetui (t. 2, el. b. l. 160-163), atsakovo vertinimu, psichologė nesilaikė profesinio garbingumo ir nešališkumo principų.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nuosekliai išreiškiama pozicija dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), kur nurodoma, kad šalių lygybės principas reikalauja, jog kiekvienai proceso šaliai turėtų būti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylą sąlygomis, kurios nepastatytų jos į daug nepalankesnę, nei priešingos šalies, poziciją; teisė į rungtynišką procesą, kaip viena sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių, reiškia, kad kiekvienai proceso (civilinio ar baudžiamojo) šaliai iš esmės turėtų būti suteikta galimybė žinoti ar pakomentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus turint tikslą paveikti teismo sprendimą; tik ginčo šalys gali nuspręsti, kuris priešingos šalies ar liudytojo pateiktas dokumentas turėtų būti jų pakomentuotas; svarbus byloje dalyvaujančių asmenų pasitikėjimas teisingumo vykdymu, kuris inter alia pagrįstas žinojimu apie turėtą galimybę pareikšti savo požiūrį dėl kiekvieno dokumento byloje (žr. Pellegrini v. Italy, no. 30882/96, par. 44, 45, ECHR 2001-VIII; Buchberger v. Austria, no. 32899/96, par. 50, 20 December 2001; kt.).

23. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad aptariamas įrodymas (2019-02-04 psichologinių konsultacijų apibendrinta išvada) neatitinka rungimosi principo civiliniame procese sampratos ir esmės (CPK 12, 185 straipsnis). Vis dėl to, teismas vertindamas vieną iš šaltinių, kuriuo grindžiama Nidos Gruodienės išvada (t. y., šalių privataus elektroninio susirašinėjimo fragmentus), sprendžia, kad tikėtina, jog emocinė pusiausvyra ginčo šalių šeimoje buvo (ir yra) sutrikusi ir šis sutrikimas yra tęstinio pobūdžio, tačiau byloje nepaneigta, kad tai neigiamai veikia abu sutuoktinius (CPK 185 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

24. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, kitų byloje esančių įrodymų visetą, pripažintina, kad nei ieškovė G. S., nei atsakovas V. S. nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad jų šeima iširo išimtinai tik dėl kurio nors iš sutuoktinių kaltės. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, abipusių kompromisų būdu priimti tarpusavio susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, ilgainiui atsiradusi nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, negalėjimas ir nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, rasti bendrą kompromisą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys santuokoje ilgainiui nebegerbė viena kitos, neprisidėjo prie kito sutuoktinio visapusiškų poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis).

25. Teismas, remdamasis aptartų aplinkybių visuma, sprendžia, kad abi šalys netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas: nevykdė pareigų viena kitą gerbti, remti moraliai, prisidėti prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, iškart po santuokos sudarymo (praėjus vos porai mėnesių) gimus jų sūnui nesiekė atkurti (t. y., iš esmės suformuoti) šeiminių ryšių, nesistengė, kad šeima būtų išsaugota, todėl pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė / kaltės laipsnis dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

26. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai turi bendrą vaiką (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į ieškovės prašymą jai palikti turimą pavardę, į tai, kad atsakovas tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo, teismas sprendžia, kad visiškai teisinga, jog tiek vaikas, tiek motina turėtų tokias pačias pavardes, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos turimos santuokinės pavardės: ieškovei – (duomenys neskelbtini), atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

27. Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo

28. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto, įskaitant ir prievoles, padalijimo klausimus, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Be to, dalijant santuokoje įgytą turtą, negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis). Sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turi būtų pateikti duomenys apie sutuoktinių kreditorius, kreditoriams turi būti pranešta apie bylos iškėlimą, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

29. Jau minėta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2016-03-25, transporto priemonių ir (ar) kito registruotino turto šalys būdamos santuokoje neįgijo (t. 1. el. b. l. 13-16). Tačiau teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartis Nr.: 17-058376-GV ir 17-073978-GV (t. 1. el. b. l. 69-88). Atsakovo kreditorei buvo pranešta apie santuokos nutraukimo procesą (t. 1. el. b. l. 89), tačiau kreditorė jokių prieštaravimų dėl įsipareigojimų pagal minėtas sutartis pripažinimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis, nereiškė ir neįstojo į procesą trečiuoju asmeniu.

30. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

31. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

32. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas atsisakė savo procesinės pozicijos, kad įsipareigojimui bankui pagal vartojimo sutartis buvo skirti šeimos poreikių tenkinimui, ir sutiko, kad visi jo skoliniai įsipareigojimai bankui, įvardinti priešieškinio pareiškime, būtų pripažintini jo asmeninėmis prievolėmis iki jų visiško įvykdymo. Kitų duomenų apie šalių finansinius įsipareigojimus byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo

33. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų G. S., gimusį 2016-05-27 (t. 1, el. b. l. 8). CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo.

34. CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

35. Ieškovė prašė nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vieta su ja, kadangi sūnus su ja gyvena nuo gimimo, ji visapusiškai juo rūpinasi. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su šiuo ieškovės reikalavimu. Išvadą teikianti institucija taip pat neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

36. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis sūnumi ar elgiasi priešingai vaiko interesams, nepilnamečio G. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

37. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvas (motina), negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

38. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas vaiko visapusiškai ir harmoningai raidai. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

Žemesnės instancijos teismas

39. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas su sūnumi (duomenys neskelbtini) bendrauja netrukdomai pagal jos pateiktą bendravimo tvarką (t. 1, el. b. l. 104-106 ir 2019-03-27 teismo posėdžio metu padaryti patikslinimai žr. šio posėdžio garo protokolą). Ieškovės įsitikinimu, atsakovo vaiko priežiūros įgūdžiai nėra pakankami tam, kas šis pasiimtų sūnų iš jo gyvenamosios vietos su nakvyne. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, tai, kad atsakovas, siekdamas pabendrauti su sūnumi, šiam tikslui Šilutės mieste galėtų nuomotis butą ar kitą patalpą ir joje leisti laiką, priešingu atveju, jis nesugebės užtikrinti sūnaus interesų, susijusių su maistu ir higiena, o sūnaus išvežimas į atsakovo gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini) mieste) ir svetimą aplinką gali įbauginti vaiką.

40. Atsakovas nesutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka ir pateikė savo bendravimo tvarkos variantą (t. 2. el. b. l. 154-158 ir 2019-03-27 teismo posėdžio metu padaryti patikslinimai žr. šio posėdžio garo protokolą). Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu prašo nustatyti kitokią bendravimo tvarką nei siūlo ieškovė, kadangi gyvena kitame mieste ((duomenys neskelbtini)) ir dirba užsienyje, todėl ieškovės siūloma tvarka jam yra sunkiai įgyvendinama (iš esmė neįmanoma). Atsakovas siūlė bendravimo tvarką nustatyti atskiriems laikotarpiams, t. y., iki vaiko 3 metų, nuo 3 m. iki 6 metų bei nuo 6 metų iki vaiko pilnametystės. Atsakovo vertinimu, kol vaikas lanko lopšelį-darželį jis galėtų su sūnumi nepertraukiamai bendrauti kiekvieno mėnesio septynias dienas, kadangi laikas su tėvu yra vertingesnis nei laikas, praleistas ugdymo įstaigoje. Atsakydamas į ieškovės argumentus dėl tėvystės įgūdžių stokos atsakovas paaiškino, kad planuoja su vaiku lankytis maitinimosi įstaigose ir taip jam kompensuoti savo kulinarinių gebėjimų stoką, be to, (duomenys neskelbtini) atsakovas gyvena kartu su savo tėvais (vaiko biologiniais seneliais), kurie neabejotinai padės jam pasirūpinti sūnumi.

41. Abiejų šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo ir sūnaus bendravimas pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką buvo komplikuotas, šalys skirtingai skaičiavo bendravimo laiką, skirtingai interpretavo savo teises ir pareigas. Ieškovė nuogąstavo, kad vaikui buvo sukurta nesaugi aplinka, jis nebuvo tinkamai pamaitintas, pamigdytas (neaprengta pižama), nebuvo užtikrinta vaiko higiena. Tuo tarpu atsakovas aiškino, kad pati ieškovė piktnaudžiauja savo, kaip motinos valdžia, manipuliuodamas vaiko peršalimais neleidžia jiems bendrauti pagal teismo nustatytą laikinąja bendravimo tvarką, nesudaro galimybės vaikui susipažinti su jo seneliais ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

42. Teismas atsižvelgia į posėdžio metu, išsakytus ieškovės paaiškinimus, kad (duomenys neskelbtini) yra dar mažas ir yra labai jautrus vaikas (labai prisirišęs prie jos ir savo aplinkos), jo raida yra lėtesnė, todėl ieškovei baisu, kad atsakovas, išsivežęs jį į kitą miestą netinkamai juo rūpinsis. Tačiau šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstais jos reikalavimus nustatyti, jog skyrium gyvenantis tėvas su vaiku iki ketverių metų amžiaus galėtų bendrauti išimtinai be nakvynių, o vėliau (nuo ketverių metų) paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 14 val. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į atsakovą gyvenamąją vietą kitame mieste ((duomenys neskelbtini)) ir didelį atstumą tarp šių miestų, į prioritetinį vaiko interesą bendrauti su tėvu saugioje namų aplinkoje ir į Klaipėdos apskrities VTAS išvadą, jog kelionė į kitą miestą mažiau pažeistų (duomenys neskelbtini) interesus nei bendravimas su tėvu vis naujoje vietoje. Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovo gyvenamoji vieta būtų grėsminga vaikui, priešingai, bylos svarstymui pateiktas (duomenys neskelbtini) rajono VTAS apsilankymo šeimoje aktas (t. 2, el. b. l. 38-39) leidžia spręsti, kad atsakovo gyvenimo sąlygos yra tinkamos ir vaikas pagal jo amžių ir poreikius gali leisti laiką atsakovo gyvenamojoje vietoje.

43. Teismas kaip nepagrįstus atmeta ieškovės argumentus, susijusius su tuo, kad vaiko seneliai (atsakovo tėvai) iki šiol nesidomėjo vaikaičiu ir nereiškė noro su juo bendrauti, tarp vaikaičio ir senelių nėra užsimezgusio emocinio ryšio, todėl ieškovė nesutinkanti, kad vaikas bendrautų su tėvu būtent jų gyvenamojoje vietoje. Šioje byloje yra sprendžiama dėl tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, o ne dėl vaiko senelių bendravimo su vaikaičiu tvarkos (CPK 185 straipsnis).

44. Taigi byloje nenustatyta ir teismo posėdžio metu ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių reikalavimą iki vaikui sukaks 4 metai, riboti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimą, t. y. kad atsakovas dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių, asmeninių savybių negali bendrauti su vaiku ir užtikrinti jo poreikių tenkinimą išvykus į atsakovo gyvenamosios vietos miestą. Nenustačius byloje duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku darytų jam žalą, kad atsakovas netinkamai vykdytų ar piktnaudžiautų tėvo pareigomis, elgtųsi priešingai vaiko interesams, darytina išvada, kad ieškovės prašymas apriboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku iki kol jam sukaks 4 metai tik dalyvaujant ieškovei, yra nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

45. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką šiuo klausimu, į vaiko teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir skyrium gyvenančio tėvo pareigą ir teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, motinos, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pareigą nekliudyti ir sudaryti tinkamas sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku, vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais, teismas sprendžia, jog abiejų šalių prašoma nustatyti bendravimu tvarka koreguotina vadovaujantis vaiko interesais. Vaikas jau nuo 2018 m. rudens lanko ugdymo įstaigą (vadinasi, yra socialiai aktyvus ir pergyveno adaptacinį laikotarpį ugdymo įstaigoje), todėl prioritetas teiktinas vaiko ugdymui įstaigoje, kas nesudaro pagrindo tvirtinti bendravimo tvarkos ir pagal atsakovo siūlomą variantą.

46. CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Pagal suformuotą teismų praktiką, jei byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai ir turi teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007, 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010 ir kt.).

47. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. „įsiteisėjusio teismo sprendimo“) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

48. Tokiu atveju teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas kenktų vaiko interesams, įvertinus tai, kad teismo posėdžio metu abi ginčo šalys, davusios priesaikas, teismo posėdyje patvirtino, kad siekdamos vaiko akivaizdoje išlaikyti geranoriškumu pagrįstą bendravimą, nesipykti ir nekonfliktuoti, teigiamai atsiliepti apie vienas kitą, ketina paisyti Klaipėdos apskrities VTAS rekomendacijų ir išklausyti pozityvios motinystės / tėvystės kursus (pagal Klaipėdos apskrities VTAS atstovės paaiškinimus šie kursai yra būtini tiek ieškovei, tiek atsakovui, taip pat paaiškino, kad šie kursai yra nemokamai organizuojami kiekvieno jų gyvenamosios vietos savivaldybėje bei rekomendavo juos lankyti kiekvienam atskirai), teismas sprendžia, kad šio individualus ginčo situacijoje nėra pagrindo nustatyti itin detalios (sudėtingos) bendravimo tvarkos, nes tai tik suteiktų pagrindą skirtingam šios tvarkos interpretavimui, komplikuotų tėvo ir sūnaus bendravimą ir sudarytų prielaidas naujų ginčų kilimui. Todėl teismas, nesuteikdamas prioriteto nei vienos iš šalių pasiūlytai tvarkai, parenka (nustato) tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri, teismo vertinimu, maksimaliai atitiks vaiko interesus, pagal esamą situaciją, vaiko amžių ir Klaipėdos apskrities VTAS išsakytas išvadas, o taip pat nesukels ginčo šalims papildomų keblumų dėl bendravimo tvarkos teksto aiškinimo bei kiekvienai iš ginčo šalių sudarys sąlygas išsaugoti asmeninio gyvenimo privatumą laiko perspektyvoje.

49. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų CK 3.178 straipsnis numato būtiną valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimą. Valstybės ir savivaldybių institucijų, teismo įtrauktų dalyvauti procese ar įstojusių į procesą savo iniciatyva, atstovai duoda savo išvadą teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo. Po to teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti šių institucijų atstovams klausimus išvadai išaiškinti ir papildyt (CPK 252 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas ginčą, teismas vertina ne tik išvadą, bet ir vaiko interesus bei kitus šalių pateiktus įrodymus. Institucijos teikiančios išvadą atstovo žodinis procesinis pasisakymas (išvada) teismo posėdyje nesaisto teismo ir nėra teismui privalomas, teismas priima spendimą ar nutartį, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrindžia savo spendimą ar nutartį tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnis).

50. Šios bylos atveju teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimas teisme jau yra užsitęsęs galutinę žodinę Klaipėdos apskrities VTAS išvadą išklausė iš karto po įrodymų ištyrimo, šalims buvo sudaryta galimybė dėl šios išvados teikti klausimus (2019-03-27 teismo posėdžio garo protokolas). Aplinkybė, kad ši išvada nebuvo išimtinai palanki ieškovės ir (ar) atsakovo pozicijai nesudaro pagrindo teismui spręsti apie tokios išvados neišsamumą, išvados formos ydingumą ir (ar) ja nesiremti, sprendžiant klausimus, susijusių su šalių nepilnamečio vaiko poreikiu identifikavimu, be to, minėta, kad šią išvadą teismas vertintina visų byloje surinktų įrodymų kontekste, o apie tai, kad tokios išvados pateikimas yra galimas ir žodine forma pasisakoma ir teisminėje praktikoje (žr. pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-10-04 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5094-815/2016 3.3.1. ir 3.3.2. punktus).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

51. Byloje nustatyta, kad nepilnametis G. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)) yra ieškovės G. S. ir atsakovo V. S. sūnus (t. 1, el. b. l. 8). Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 196).

52. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas kyla iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

53. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kito tėvo / motinos pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

54. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečiam sūnui 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu (ir jo dydžiu) sutiko bei patvirtino, kad jo finansinės galimybės šiuo metu leidžia teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą. Klaipėdos apskrities VTAS jokių prieštaravimų dėl tokio ieškovės reikalavimo neišdėstė ir (ar) argumentų dėl kitokios sumos, reikalingos vaiko poreikių užtikrinimui, nepateikė.

55. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

56. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, pirmiausiai atsižvelgtina į vaiko poreikius. Ieškovė sūnaus poreikių išsamiai nedetalizavo. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti ir nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

57. Ieškovės teigimu, 2016-05-27 gimusio berniuko poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga apie 400 Eur. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Atsakovas teismo posėdžio metu visiškai sutiko su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu (200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės) ir nenurodė jokių prieštaravimų dėl vaiko poreikių, jų apimties ir lėšų, reikalingų jiems patenkinti dydžio.

58. Iš Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registro duomenų matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise nei nekilnojamasis turtas, nei transporto priemonės nepriklauso (t. 1, el. b. l. 13, 16). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 36-37), teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad yra sveika ir darbingo amžiaus.

59. Iš Nekilnojamojo turto registro ir transporto priemonių registro duomenų matyti, kad atsakovas taip pat neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, užregistruotų jo paties vardu (t. 1, el. b. l. 14, 15). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dirba užsienyje, patvirtino, kad turi finansines galimybes teikti vaikui po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį. Duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų ar yra nedarbingas, byloje nėra.

60. Teismas, atsižvelgdamas į esamą vaiko amžių, poreikius ir jam reikalingą patenkinti išlaidų dydį, taip pat įvertinęs bylos duomenis apie šalių turtinę padėtį, galimybes dirbti ir gauti pajamų, į tai, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti yra protingo dydžio, priteisia iš atsakovo V. S. šalių nepilnamečiam vaikui – G. S. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Ieškovė, kaip nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsni), skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

61. Tauragės apylinkės teismo 2018-04-18 ir 2018-08-29 nutartimis (t. 1, el. b. l. 42-43, 159-162) šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo su juo tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Be to, teismas gali nukrypti nuo nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

63. Kadangi abejų šalių reikalavimai nutraukti santuoką, konstatuojant kito sutuoktinio kaltę liko nepatenkinti (šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės), kaip ir priešiniai reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo (alternatyvią bendravimo tvarką nustatė teismas) teismas sprendžia, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (teisinės pagalbos bei žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus sumokėjimo išlaidos) viena kitai neatlygintinos, kitaip tariant, įskaitytinos. Kita vertus, už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ieškovė nuo žyminio mokesčio buvo atleista, todėl už šį reikalavimą iš atsakovo valstybei priteisiama 54 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 27), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. S. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, V. S. – „(duomenys neskelbtini)“.

Po santuokos asmeninėmis atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis iki jų visiško įvykdymo pripažinti įsipareigojimus pagal tokias vartojimo kredito sutartis, sudarytas su kreditore – akcine bendrovė „Swedbank“: 2017 m. rugpjūčio 28 d. sutartį Nr. 17-058376-GV ir 2017 m. spalio 20 d. sutartį Nr. 17-073978-GV.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. S. (gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja tokia tvarka:

1. tėvas V. S. neporiniais kalendoriniais metais su vaiku bendrauja neporinių metų savaičių savaitgaliais (poriniais kalendoriniais metais – porinių metų savaičių savaitgaliais), pasiimdamas vaiką penktadieniais nuo 16.00 val. iš ugdymo įstaigos su teise įsivežti vaiką į savo gyvenamąją vietą ir parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val. Esant abiejų tėvų sutikimui, savo bendravimo su vaiku savaitgaliais ir buvimo Šilutėje metu V. S. vaiką gali parvežti nakvynei į mamos G. S. namus.

2. darbo dienomis V. S. su vaiku turi teisę pabendrauti antradieniais ir ketvirtadieniais. Planuodamas pabendrauti su vaiku darbo dienomis, V. S. apie vaiko pasiėmimą iš ugdymo įstaigos (ne anksčiau kaip nuo 16.30 val.) informuoja G. S. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas iki numatomos bendravimo dienos (pranešama motinai SMS ar kita žinute). Vaiką V. S. darbo dieną privalo parvežti į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.00 val.

3. darbo dienomis V. S. su vaiku taip pat turi teisę pabendrauti pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 19.30 val. iki 20 val. naudojantis telefono ar interneto ryšiu (programa „Skype“ ar panašios programos), motina turi sudaryti sąlygas nurodytu laiku V. S. pabendrauti su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis.

4. neporiniais metais vaikas su tėvu praleidžia pirmą Šv. Velykų dieną, antrą Šv. Kalėdų dieną ir Naujuosius Metus (gruodžio 31 d.). Poriniais metais – antrą Šv. Velykų dieną ir Šv. Kūčių dieną bei pirmą Šv. Kalėdų dieną. Šiomis bendravimo dienomis V. S. paima vaiką 10.00 val. ir grąžina jį motinai ne vėliau kaip iki 19.00 val. Tuo atveju kai su tėvu laikas leidžiamas Šv. Kūčių dieną tėvas vaiką paima Šv. Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžina jį motinai ne vėliau kaip iki 19.00 val. pirmą Šv. Kalėdų dieną. Tuo atveju kai su tėvu laikas leidžiamas sutinkant Naujuosius Metus (gruodžio 31 d.) tėvas vaiką paima gruodžio 31 d. 10.00 val. ir grąžina jį motinai ne vėliau kaip iki 19.00 val. sausio 1 d.

5. tėvas V. S. turi teisę vaiko vasaros atostogų metu nepertraukiamai praleisti su vaiku: (1) nuo birželio 25 d. iki liepos 5 d.; (2) nuo rugpjūčio 19 d. iki rugpjūčio 29 d. Apie šį numatomą bendravimo atostogų metu laiką ir vietą vaikų motina G. S. turi būti informuojama ne mažiau kaip prieš dvi savaites (14 kalendorinių dienų) iki numatomų atostogų pradžios.

6. vaikui pradėjus lankyti mokyklą, rudens, žiemos ir / ar pavasario atostogų mokykloje metų V. S. savo pasirinkimu turi teisę praleisti su vaiku dar dvi savaites (14 kalendorinių dienų). Apie numatomą bendravimo atostogų metu laiką ir vietą vaiko motina G. S. taip pat turi būti informuojama ne mažiau kaip prieš dvi savaites (14 kalendorinių dienų). Vaiko vykimui į užsienį būtinas rašytinis motinos sutikimas. Pastarasis reikalavimas nebetaikomas, kai vaikui sueis 7 metai.

7. bendravimo su vaiku jo atostogų metu vaikas paimamas pirmąją atostogų dieną 10.00 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.

8. nepriklausomai nuo aptartos bendravimo tvarkos, Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu – V. S.. Motinos dieną – su mama G. S.. Bendravimo su vaikais laikas – nuo 10.00 iki 19.00 val.

9. savo gimtadienio dienas G. S. – (duomenys neskelbtini), o tėvas V. S. – (duomenys neskelbtini), turi teisę praleisti su vaiku, net jei jos nesutaptų su bendravimo tvarkoje numatytu jų bendravimo su vaikais laiku. Bendravimo su vaiku laikas – nuo 10.00 iki 19.00 val.

10. jeigu vaikas serga tomis dienomis, kai pagal bendravimo tvarką jis turėtų praleisti su tėvu, tai tėtis turi teisę aplankyti vaiką vaiko gyvenamoje vietoje ir su vaiku pabendrauti, tačiau ne vėliau kaip iki 19.00 val. Bendravimo su vaiku laikas ir trukmė tokiais atvejais privalo būti iš anksto suderintas su motina.

11. vaikui susirgus buvimo su motina ar bendravimo su tėvu metu, jiems privalu nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 (tris) valandas suteikti motinai ar tėvui turimą informaciją apie vaiko sveikatos, savijautos būklę, o nelaimingo atsitikimo atveju ar kitokiomis ypatingomis aplinkybėmis – net ir tuomet, kai tikslios informacijos dėl būklės dar nėra.

12. nuo teismo nustatytos bendravimo tvarkos vaiko motina ir tėvas gali nukrypti tik abipusiu šalių susitarimu. Dėl visų su vaiko bendravimu susijusių klausimų informacijos perdavimas tarp šalių yra galimas raštu: el. paštu, SMS ir (ar) kitokiomis žinutėmis.

Priteisti iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. balandžio 3 d.) iki vaiko pilnametystės.

Paskirti ieškovę G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti teismo 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į teismą.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Lina Nainienė