Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-5094-815/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-10-04
Bylos Nr.: I-5094-815/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05837-2015-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: O. Š.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Administracinė byla Nr. I-5094-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05837-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 15.2.3.2; 1.38; 3.6; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui O. Š., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausiajai specialistei Monikai Ražukaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. Š. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas O. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2015 m. gruodžio 11 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–11).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad: skundžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA) veiksmus ir neveikimą, nagrinėjant pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. skundą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų grubiai pažeidžiant keturių mažamečių vaikų teises bei teisėtus interesus“ (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 29 d. skundas) bei atsisakymą vykdyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliu – ir VAĮ) įtvirtintą administracinę procedūrą; VMSA Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) veiksmus ir neveikimą, atstovaujant mažamečių. vaikų (t. y. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), N. Š., (duomenys neskelbtini), ir S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vaikai)) teises ir teisėtus interesus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-231-577/2015 (toliau – ir VAT byla). Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Dėl VMSA veiksmų ir neveikimo, nagrinėjant pareiškėjo Skundą

2015 m. rugsėjo 29 d. skundas buvo pateiktas, vadovaujantis VAĮ 3 skirsnio nuostatomis, jame pareiškėjas prašė VMSA pradėti VAĮ 19 straipsnyje nustatytą administracinę procedūrą dėl VTAS veiksmų, kuriais buvo pažeistos pareiškėjo Vaikų ir paties pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. VMSA, gavusi 2015 m. rugsėjo 29 d. skundą, atsisakė pradėti VAĮ įtvirtintą administracinę procedūrą. VMSA Personalo departamento 2015 m. spalio 28 d. rašte Nr. A51-103029/15(3.3.2.4-EM4) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjas informuotas, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. skundo pagrindu atliekamas tarnybinis patikrinimas. Gavęs VMSA Personalo departamento 2015 m. spalio 28 d. raštą Nr. AS1-103029/15(3.3.2.4-EM4) pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VMSA su 2015 m. lapkričio 10 d. raštu „Dėl administracinės procedūros 2015 m. rugsėjo 29 d. skundo pagrindu“ (toliau – ir 2015 m. lapkričio 10 d. raštas). Pareiškėjo 2015 m. lapkričio 10 d. rašte prašyta informuoti apie 2015 m. rugsėjo 29 d. skundo pagrindu privalomos atlikti VAĮ nustatytos administracinės procedūros eigą, taip pat prašyta, vadovaujantis VAĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sudaryti pareiškėjui sąlygas susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija. VMSA, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. skundą ir 2015 m. lapkričio 10 d. raštą, pateikė 2015 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. A63-1189/15(3.2.1-EM4) „Dėl 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. lapkričio 11 d. skundų dėl savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų veiksmų išnagrinėjimo“ (toliau – ir VMSA raštas Nr. 1). VMSA rašte Nr. 1 pateikiama informacija apie tarnybinio patikrinimo metu analizuotus dokumentus, pasisakyta apie VTAS pateiktas žodines išvadas, apie objektyvumo ir nešališkumo principų laikymąsi. VMSA rašte Nr. 1 nepateikiama jokia informacija apie VAĮ nustatytos administracinės procedūros atlikimą, ir (ar) atliktos administracinės procedūros rezultatus, iš šio rašto turinio galima suprasti, kad VMSA nesiėmė ir nesiims jokių priemonių, kuriomis būtų apgintos VTAS veiksmais pažeistos mažamečių Vaikų teisės ir teisėti interesai.

Remiantis VAĮ 19 straipsnio 1 dalimi, VMSA neturėjo teisinio pagrindo neatlikti administracinės procedūros, gavusi 2015 m. rugsėjo 29 d. skundą, ir savo neveikimu pažeidė VAĮ reikalavimus.

Taigi, VMSA dėl 2015 m. rugsėjo 29 d. skundo neatliko VAĮ nustatytos privalomos administracinės procedūros, nepriėmė administracinės procedūros sprendimo ir nesiėmė jokių veiksmų, siekdama apginti pareiškėjo bei jo Vaikų teises ir teisėtus interesus. VMSA pažeidė ne tik VAĮ reikalavimus, nepaisė VAĮ paskirties, kuria siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bet pažeidė ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio reikalavimus.

2.2. Dėl VTAS veiksmų ir neveikimo, atstovaujant Vaikų teises ir teisėtus interesus VAT byloje

2.2.1. VTAS veiksmai ir neveikimas, atstovaujant Vaikų teises ir teisėtus interesus VAT byloje prasidėjo VTAS gavus Vilniaus apygardos teismo (toliau – ir VAT) 2014 m. gegužės 27 d. raštą ir baigėsi VTAS atstovo (t. y. S. Sandienės) dalyvavimu ir pasisakymu VAT bylos baigiamajame posėdyje 2015 m. rugsėjo 16 d. Nurodytame VAT rašte prašyta VTAS per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti savo išvadą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. VTAS 2014 m. birželio 27 d. rašte Nr. A104-2648/14(2.13.2.6-AD15) Vilniaus apygardos teismui, galimai nesilaikant teismo nustatytų terminų, buvo pateikta VTAS išvada (toliau – ir VTAS išvada), kurioje konstatuojama, kad: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo duota VTAS išvada: nepilnamečiai vaikai neturi būti išskirti (teismo posėdyje abu tėvai taip pat pasisakė, kad vaikai neturėtų būti išskirti), vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina ieškove V. Š. labiau atitiktų jų interesus. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. vasario 12 d. teismo posėdyje duota VTAS išvada dėl Vaikų nesikeičia.

2.2.2. VTAS savo veiksmais ir neveikimu iki pat VAT bylos nagrinėjimo pabaigos pritarė VTAS išvadai, kad visų keturių nepilnamečių Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina ieškove V. Š. labiau atitiktų jų interesus. VTAS išvada, taip pat tolimesniais VTAS veiksmais bei neveikimu, dalyvaujant VAT byloje (taip pat ir VTAS atstovo pasisakymas baigiamajame teismo posėdyje 2015 m. rugsėjo 16 d. (toliau – ir Teismo posėdis)) buvo pažeisti vaikų teises ginančių nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų reikalavimai, VTAS veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikos. Šį teiginį pareiškėjas grindžia LAT 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 35, byla Nr. 3K-3-14/2011. VTAS išvadoje nepateikti jokie motyvai, nepateiktas joks pagrindimas ir nenurodyti jokie argumentai, konstatuojant, kad visų 4 Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų jų interesus. VTAS išvada iš esmės nukrypta nuo LAT praktikos, susijusios su išaiškinimais dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos.

2.2.3. VTAS išvadoje ir VTAS atstovo pasisakyme baigiamajame teismo posėdyje 2015 m. rugsėjo 16 d.:

2.2.3.1. rekomenduota teismui Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su fizinį ir psichologinį smurtą Vaikams vykdančiu asmeniu, t. y. Vaikų motina V. Š. Tokiais VTAS veiksmais pažeidė Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė teisėtus Vaikų interesus, siekdama, kad mažamečiai Vaikai gyventų nesaugioje aplinkoje, pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 4 punktus, 8 straipsnio 1 punktą, 10 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 4 dalies. nuostatas.

Pasak pareiškėjo, apie V. Š. smurtinį elgesį prieš Vaikus byloja duomenys, užfiksuoti garso įrašuose, kurie pateikiami su skundu, Vaikų pasisakymai apklausų metu, pateikiama Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro 2015 m. balandžio 17 d. parengta vaikų psichologinės ekspertizės išvada (toliau – ir Ekspertizės išvada). VTAS, turėdamas šiuos duomenis ne tik nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas apsaugoti mažamečius Vaikus nuo motinos smurto, bet net rekomendavo Teismui Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su fizinį ir psichologinį smurtą prieš mažamečius Vaikus vykdančiu asmeniu.

2.2.3.2. Neatsižvelgta: į objektyvius faktus ir duomenis apie V. Š. ypatingai šiukštų, agresyvų ir vulgarų elgesį su Vaikais 2012 m.–2015 m. (žr. pateikiamus garso įrašus, garso įrašų išklotines); į tai, kad Vilniaus m. 6 policijos komisariate 2013 m. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00084-13 dėl to, kad V. Š. 2013 m. sausio 8 d. sužalojo dukrai G. Š. galvą (eksperto įvertinta kaip nežymus kūno sužalojimas), tyčiojosi iš stipriai verkiančio vaiko, niekino dukrą; į tai, kad Vilniaus m. 6 policijos komisariate 2014 m. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 17-1-00300-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį, nes V. Š. 2014 m. vasario 9 d., smurtaudama prieš dukrą E. Š., sukėlė vaikui skausmą ir sužalojo jai dešinės rankos plaštaką (V. Š. statusas byloje – įtariamoji). Po V. Š. 2014 m. vasario 9 d. fizinio smurto prieš dukrą, E. Š. skaudėjo dešinės rankos plaštaką ir buvo sunku rašyti. Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikoje 2014 m. vasario 10 d. buvo išduota medicininė pažyma , pagal kurią dukra E. Š. atleidžiama nuo fizinio lavinimo pamokų ir choreografijos iki 2014 m. vasario 28 d. ir kurioje nurodyta nerašyti iki 2014 m. vasario 14 d.; į byloje esančius duomenis apie V. Š. psichologinį smurtą dukros E. Š. atžvilgiu, E. Š. žeminimą kitų vaikų akivaizdoje, kitų vaikų nuteikinėjimą prieš E. Š. Galimai būtent dėl V. Š. vykdyto fizinio ir psichologinio smurto dukra E. Š. pradėjo kalbėti apie savižudybę, ėmėsi demonstratyvių to veiksmų.

2.2.3.3. rekomenduota teismui visų mažamečių vaikų, taip pat ir E. Š., gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nepaisant to, kad civilinėje byloje esantys, taip pat ir Vaikų ekspertizės metu surinkti duomenys, patvirtino faktą, kad motina tyčia psichologiškai gniuždo E. Š.

Ekspertizės išvadoje pateikiami duomenys, kad: remiantis E. Š. žodžiais ji išgyvena daug baimės ir nesaugumo santykiuose su motina, jaučiasi jos pažeminta ir atstumta, patirianti motinos fizinį ir psichologinį smurtą (2 punktas); mergaitė išsako bijanti, kad mama pradės iš jos tyčiotis, ją žeminti ar mušti (9 punktas); E. Š. savo motinos elgesį su ja apibūdina kaip agresyvų ir žeminantį, pavyzdžiui, mergaitė išsako, kad mama atvirai iš jos tyčiojasi, ją žemina, ignoruoja kitų vaikų akivaizdoje, apriboja jos galimybę matytis su jai svarbiais žmonėmis, taip pat E. Š. pažymi, kad motina fiziškai prieš ją smurtauja (10 punktas); pati mergaitė išsako, kad santykiuose su motina jaučiasi nesaugi ir pažeidžiama, patirianti psichologinį ir fizinį smurtą (17 punktas). Ypatingai agresyvios motinos nuostatos dėl E. Š. ir ketinimai užfiksuoti 2012 m. spalio 27 d. garso įraše (pateikimas su skundu). 2014 m. sausio 26 d. garso ir 2014 m. vasario 9 d. vaizdo įrašuose užfiksuotas motinos tyčinis kliūčių sudarymas E. Š. naudotis virtuvės įranga, E. Š. psichinis gniuždymas, kaltinant vaiką dėl to, ko vaikas nepadarė, ciniškas kitų vaikų nuteikinėjimas prieš E. Š.; 2015 m. vasario 26 d. garso įraše užfiksuoti motinos veiksmai psichologiškai gniuždant dukrą E. Š., draudžiant jai bendrauti su jai artimais giminaičiais ir tiesiog paaiškinant E. Š., kad ji motinai nereikalinga.

2.2.3.4. neatsižvelgta į duomenis apie tai, kad motinos fizinis bei psichologinis smurtas žaloja kitus Vaikus, dukra G. Š. buvo fiziškai sužalota V. Š. 2013 m. sausio 8 d. smurto proveržio metu. N. Š. ne kartą yra pasisakęs apie motinos smurtavimą (pateikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. protokole užfiksuotas N. Š. pasisakymas, smurto faktą patvirtina ir Ekspertizės 10 punktas; 2012 m. spalio 13 d. garso įraše užfiksuota, kaip dėl V. Š. psichologinio smurto proveržio dukros S. Š. ir G. Š. vengia bendravimo su motina;

2.2.3.5. buvo rekomenduojama teismui visų Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nepaisant to, kad Vaikams, gyvenantiems su motina, kuri elgiasi labai agresyviai, šiurkščiai, amoraliai, vartoja įvairiausius keiksmažodžius (žr. pateikiamus garso įrašus, garso įrašų išklotines), neabejotinai kiltų pavojus perimti asocialaus elgesio standartus;

2.2.3.6. neatsižvelgta į duomenis apie tai, kad dėl V. Š. ilgai vykdyto fizinio ir psichologinio smurto E. Š. požiūris į motiną yra priešiškas, E. Š. jos neklauso, atitinkamai, V. Š. net nesugebėtų jos auklėti.

2.2.3.7. buvo rekomenduojama teismui visų Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina nepaisant to, kad dukra E. Š. (t. y. vyriausias vaikas šeimoje) 2013 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu išreiškė tvirtą ir aiškiai pagrįstą poziciją, kad nori gyventi su tėčiu ir nenori gyventi su motina. Dukra E. Š. išreiškė tvirtą nuomonę, kad nori gyventi su tėčiu ir nenori gyventi su motina taip pat 2014 m. ir 2015 m. vaikų psichologinės ekspertizės metu. 2015 m. balandžio 17 d. vaikų psichologinės ekspertizės išvadoje konstatuota, kad E. Š. atsisako gyventi su motina. Pati mergaitė išsako, kad santykiuose su motina jaučiasi nesaugi ir pažeidžiama, patirianti psichologinį ir fizinį smurtą. Remiantis E. Š. žodžiais, tėvas geba geriau pasirūpinti jos poreikiais. Mergaitė išsakė tvirtą norą gyventi su tėčiu. Pažymėtina, kad VTAS atstovui baigiamajame teismo posėdyje pasisakant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo į 12 metų vaiko išsakytą nuomonę visiškai neatsižvelgiama. Tokiais VTAS veiksmais buvo pažeista: Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.164 straipsnio 1 dalis.

2.2.3.8. Buvo rekomenduojama teismui Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina nepaisant to, kad dukra G. Š. 2013 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje pasisakė, kad jeigu tėveliai išsiskirtų, ji norėtų likti gyventi su tėčiu. Neatsižvelgiant į vaiko išsakytą norą, VTAS pažeidė Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ir CK 3.164 straipsnio 1 dalį.

2.2.3.9. pasisakant VTAS atstovui baigiamajame teismo posėdyje buvo rekomenduojama teismui visų Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nepaisant to, kad 2015 m. balandžio 17 d. vaikų psichologinės ekspertizės išvadoje yra aiškiai konstatuota, kad emociškai įtemptu santykiu su motina kontekste mergaitės (t. y. E. Š.) vidinis nesaugumas yra stipriai susijęs su baime prarasti ryšį su tėvu.

2.2.3.10. Teismui rekomenduota Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, kuri 2013 m. buvo pripažinta kalta padariusi administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje (Tėvų valdžios nepanaudojimas / panaudojimas priešingai vaiko interesams) (žr. pateikiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarimą).

2.2.3.11. Teismui rekomenduota Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, kuri 2014 m. pripažinta kalta, padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika), o taip pat pažeidė Vaiko teisių pagrindų įstatymo 6, 16, 43 ir 56 straipsnių reikalavimus (žr. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6-ojo policijos komisariato 2014 m. kovo 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 17AN-9508848-14).

Žemesnės instancijos teismas

2.2.3.12. Teismui rekomenduota Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nepaisant to, kad V. Š. niekuomet nesirūpino šeimos, t. y. ir Vaikų, gyvenamo būsto išlaikymu. VTAS išvada pateikiama, esant pagrįstoms abejonėms apie V. Š. gebėjimą išlaikyti vaikų gyvenamąjį būstą (žr. duomenis apie O. Š. ir V. Š. skirtas lėšas, išlaikant šeimos valdomą butą, adresu: (duomenys neskelbtini). VTAS išvada pateikta taip pat neatsižvelgiant į teismo byloje esančius faktus (užfiksuotus taip pat ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole), kurie byloja apie tai, kad V. Š. daužė, gadino šeimos turtą.

2.2.3.13. VTAS atstovui pasisakant baigiamajame teismo posėdyje, pasisakyta ir apie psichologo poreikį, atstatant motinos ir dukros E. Š. santykius. VTAS atstovas tokiu pasisakymu neįvertino to, kad V. Š. jau bent kelerius metus nerodo jokių pastangų normalizuoti santykius su dukra, priešingai, V. Š. jau kelerius metus tyčiniais veiksmais mažametį vaiką fiziškai ir psichiškai žaloja. VTAS atstovo pasisakymas šiuo klausimu 2015 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje šiurkščiai pažeidė E. Š. teisėtus interesus, kadangi siūlyta iš esmės psichologiškai gniuždyti mažametį vaiką, verčiant jį, pasitelkiant psichologą, susitaikyti su motinos vykdomu fiziniu ir psichiniu smurtu. Tinkamai atstovaujant vaiko interesus turėjo būti siekiama, kad būtų užtikrinta E. Š. saugi ir rami gyvenamoji aplinka, kurioje jai nebūtų vykdomas fizinis ir psichologinis smurtas. Tokiais VTAS atstovo veiksmais pažeistas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas principas, nustatantis, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Vaiko interesų prioriteto principas nustatytas ir Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje.

2.2.4. Pateikiant VTAS išvadą ir pasisakant VTAS atstovui baigiamajame teismo posėdyje konstatuota, kad visų Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina V. Š. labiau atitiktų jų interesus, tačiau, laikantis tokios pozicijos, visiškai neargumentuota, kodėl Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu mažiau atitiktų jų interesus. Pažymėtina, kad:

2.2.4.1. Vaikų tėvas niekuomet nenaudojo fizinio ir (ar) psichologinio smurto prieš Vaikus (V. Š. vykdė ir fizinį, ir psichologinį smurtą prieš Vaikus).

2.2.4.2. Vaikų tėvas niekada nenaudojo necenzūrinių žodžių mažamečių vaikų ar sutuoktinės atžvilgiu (garso įrašuose užfiksuoti įvairiausi šiurkštūs ir vulgarūs V. Š. keiksmažodžiai, adresuoti tiek Vaikams, tiek sutuoktiniui).

2.2.4.3. Vaikų tėvas niekada nebuvo padaręs jokių administracinės teisės apžeidimų dėl netinkamo elgesio su vaikais Pažymėtina, kad V. Š. atžvilgiu buvo atliekami ir du baudžiamojo proceso ikiteisminiai tyrimai (specialaus liudininko ir įtariamosios statusas) dėl skausmo mažamečiui vaikui sukėlimo ir mažamečio vaiko sužalojimo. Vaikų tėvui jokie baudžiamojo proceso ikiteisminiai tyrimai nebuvo atliekami.

2.2.4.5. Vaikų tėvas vienintelis šeimoje visuomet rūpinosi šeimos gyvenamojo būsto ir šeimos poreikiams naudojamo automobilio išlaikymu, V. Š. pradėjo tik iš dalies prisidėti prie šeimos gyvenamojo būsto išlaikymo nuo 2014 m. rugpjūčio mėn., po O. Š. teismui pateikto prašymo pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę, nustatant V. Š. gyvenimą skyrium.

2.2.4.6. Vaikų tėvas visuomet rūpinosi visų Vaikų poreikiais (pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. skundo VMSA prieduose pateikiama: 2013 m. gruodžio 6 d. E. Š., G. Š. ir N. Š. mokytojų pažyma, patvirtinanti tėvo rūpinimąsi vaikais; pažyma apie pareiškėjo 2013 m. sausio mėn. – liepos mėn. išlaidas, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu; pažyma; apie pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 2014 m. vasario 28 d. išlaidas, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu). Civilinės bylos nagrinėjimo metu teismui ir VTAS buvo pateiktos ir kvitų kopijos bei pareiškėjo sąskaitos banke išrašai, kuriais patvirtinamos pateiktose pažymose nurodomos sumos.

2.2.4.7. Vaikų tėvas vienintelis iš tėvų artimai ir draugiškai bendrauja su visais 4 šeimos Vaikais, jis vienintelis gali užtikrinti ir visų vaikų bendravimą tarpusavyje (pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. skundo VMSA priede pateikiama 2015 m. rugsėjo 16 d. VAT ir VTAS pateikti įrodymai dėl tėvo sudaromų galimybių bendrauti visiems keturiems mažamečiams vaikams). Pažymėtina, kad dėl motinos vykdyto smurto Vaikų atžvilgiu, motina tiesiog negali ir nesugeba bendrauti su dukra E. Š. ir, atitinkamai, su visais keturiais vaikais vienu metu, organizuoti visiems keturiems vaikams bent kokią bendrą veiklą.

2.2.5. VTAS atstovė VAT bylos 2015 m. rugsėjo 16 d. posėdyje pateikiamą VTAS išvadą grindė ir melagingais teiginiais.

2.2.5.1. VTAS atstovė pateikė teismui informaciją, kad apklausiant mažamečius vaikus Vilniaus miesto apylinkės teisme visi vaikai, išskyrus E. Š., pasisakė norintys gyventi su motina. Tai melaginga informacija, kadangi dukra G. Š. 2013 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje pasisakė, kad jeigu tėveliai išsiskirtų, ji norėtų likti gyventi su tėčiu. Be to, nei sūnus N. Š., nei dukra S. Š. nesakė, kad nenori gyventi su tėčiu, o dukra E. Š. aiškiai ir argumentuotai pasisakė, kad nori gyventi su tėčiu ir nenori gyventi su motina.

2.2.5.2. VTAS atstovė pasisakė, kad neturi duomenų apie V. Š. smurtą vaikų atžvilgiu, kad vaikai nebuvo pasisakę apie tai, kad motina smurtavo, tačiau tai yra melas, kadangi: VTAS turėjo garso įrašus, kuriuose užfiksuotas V. Š. smurtinis elgesys Vaikų atžvilgiu; VTAS turėjo duomenis apie tai, kad V. Š. sukėlė skausmą ir sužalojo G. Š. galvą 2013 m. sausio 8 d. smurto proveržio metu, o dukrai E. Š. sukėlė skausmą ir sužalojo dešinės rankos plaštaką, smurtaudama 2014 m. vasario 29 d. įvykio metu; VTAS turėjo duomenis apie tai, kad atskiri VTAS darbuotojai neįrašė į VTAS protokolus duomenų apie E. Š. pasisakymus dėl motinos vykdyto smurto; VTAS turėjo mažamečių vaikų 2013 m. gruodžio 3 d. apklausos Vilniaus miesto apylinkės teisme protokolą, kuriame užfiksuotas N. Š. pasisakymas, kad mama muša mus (t. y. vaikus), kai jie kažką bloga padaro; VTAS turėjo Ekspertizės išvadą, kurioje vienareikšmiškai konstatuota, kad V. Š. prieš mažamečius vaikus vykdė fizinį ir psichologinį smurtą.

2.2.6. VTAS atstovė 2015 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje, pasisakydama dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, veikė pažeisdama: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 3 straipsnyje nustatytus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarime Nr. 1893 patvirtintuose Bendruosiuose vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatuose nustatytą paskirtį – atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems interesams ir ginti juos pagal teisės aktuose nustatytą tvarką; CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, reikalavimus.

2.2.7. Pažymėtina, kad VTAS atstovės veika, atstovaujant mažamečių vaikų teisėms VAT byloje, taip pat ir veiksmais, pateikiant teismui VTAS išvadas 2015 m. rugsėjo 16 d. posėdyje, sukeltas pavojus mažamečių vaikų sveikatai ir, galimai, gyvybei. Teismui visiškai atsižvelgus į VTAS išvadą ir VTAS atstovės pasisakymus bei nustačius visų vaikų gyvenamąją vietą su smurtaujančiu asmeniu, kurio dukra E. Š. tiesiog bijo, būtų kilęs pavojus E. Š. gyvybei. Savo veiksmais VTAS atstovė ne tik neužtikrino mažamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, tačiau veikė priešingai mažamečių vaikų interesams.

2.2.8. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, bylų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga; nepriklausomai nuo to, kad šeimos bylos nagrinėjamos civiline teisena, jos priklauso nedispozityvių bylų grupei (byla Nr. 3K-3-145/2008). Tokiose bylose nagrinėjama daug klausimų, susijusių su viešuoju interesu, taigi, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnį, teismas šeimos byloje privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą, pirmiausiai – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus (LAT bylos Nr. 3K-3-207/2008, Nr. 3K-3-243/2008, Nr. 3K-3-98/2007). Šių bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, tačiau ir betarpiško bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, vaidmens (LAT byla Nr. 3K-3-141/2011).

2.2.9. Pažymėtina, kad VTAS gaunant papildomus duomenis, buvo galimybė pakartotinai įvertinti VTAS 2014 m. birželio 27 d. rašte Nr. A104-2648/14(2.13.2.6-AD15) Vilniaus apygardos teismui pateiktos išvados dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumą ir patikslinti šią išvadą. VMSA, o taip pat ir VTAS, susipažinus su pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. skundu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų ir neveikimo vaiko teisių apsaugos srityje“ , taip pat galėjo priimti atitinkamus sprendimus ir imtis priemonių, užtikrinant mažamečių vaikų teises, tačiau VMSA ir VTAS veikė pasyviai ir nesiėmė jokių priemonių, net turėdamos duomenų apie galimai nusikalstamą VTAS atstovo veiką, kuria buvo pažeidžiamos mažamečių vaikų teises.

2.2.10. Dėl civilinės atsakomybės

2.2.10.1. Pasak pareiškėjo, dėl VMSA ir VTAS neteisėtos veikos buvo padaryta žala pareiškėjui ir jo 4 mažamečiams vaikams (t. y. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), N. Š., (duomenys neskelbtini), ir S. Š., gim. (duomenys neskelbtini)), kuri šiuo metu jau negali būti ištaisyta. VTAS netinkamai atstovavo mažamečių vaikų teises VAT byloje, o pateikta VTAS išvada bei VTAS atstovės veiksmais buvo pažeista mažamečių vaikų teisė į gyvenimą be smurto, nebuvo atsižvelgiama į atskirų vaikų išsakytą nuomonę, kad jie nori gyventi su tėčiu, nenori gyventi su motina. Pateikta VTAS išvada (rekomenduojant visų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. Š.) buvo sukelta grėsmė dukros E. Š. gyvybei, kadangi dukra bijo motinos ir ne kartą pasisakė, kad teismui nustačius jos gyvenamąją vietą su motina ji nusižudytų. Apie ypatingai blogus dukros E. Š. santykius su motina ir apie dukros E. Š. patirtą smurtą iš motinos pusės byloja garso įrašuose užfiksuoti duomenys bei Ekspertizės išvada. VTAS atstovės netinkamas mažamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas 2015 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje grindžiamas ir kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pateiktomis šiame skunde (VTAS atstovės melagingos informacijos teismui pateikimas, kad apklausiant mažamečius vaikus Vilniaus miesto apylinkės teisme visi vaikai, išskyrus E. Š., pasisakė norintys gyventi su motina, kad VTAS neturi duomenų apie V. Š. smurtą prieš vaikus, kad vaikai nebuvo pasisakę apie tai, kad motina smurtavo ir kt.).

2.2.10.2. VMSA, gavusi minėtą pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. skundą, kuriame prašyta imtis priemonių, kuriomis būtų apgintos VTAS veiksmais pažeistos mažamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, jokių priemonių, kuriomis būtų ištaisyta VTAS neteisėtais veiksmais padaryta žala, nesiėmė.

2.2.10.2. VTAS atstovė VAT bylos nagrinėjimo metu neveikė taip, kaip pagal įstatymus VTAS atstovė privalėjo veikti, todėl vadovaujantis CK 6.271 straipsniu VMSA kyla civilinė atsakomybė už padarytą žalą, žala buvo padaryta VTAS atstovei neteisėtais veiksmais darant įtaką teismo nuomonei dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. CK 3.178 straipsnyje įtvirtintas privalomas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, nagrinėjant ginčus dėl vaikų; šios institucijos pateiktą išvadą teismas vertina, priimdamas atitinkamą sprendimą. Valstybinės vaiko teisių. apsaugos institucijos pateikta išvada teismui turi ypatingai svarbią reikšmę, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, kadangi ši institucija ad legem yra nepriklausoma ir veikianti išskirtinai vaiko interesais.

2.2.10.3. VTAS ir VMSA padaryta žala pareiškėjui ir pareiškėjo 4 mažamečiams vaikams, kuri šiuo metu jau negali būti ištaisyta, vertintina 10 000 Eur. Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, kilusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnį, šiame LR CK straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

II

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, (toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybė) atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skunde pateiktais reikalavimais nesutinka, prašo pareiškėjo skundą dėl VMSA veiksmų ir neveikimo vaiko teisių apsaugos srityje ir neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 79–83)).

1. Savivaldybė nesutinka su pareiškėjo reiškiamu reikalavimu dėl žalos atlyginimo, kadangi pareiškėjas visų pirma neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kurių žala galėjo kilti, antra, atsakovės įsitikinimu, pareiškėjas neįrodė ir pačios žalos fakto, o juo labiau neįrodė žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų Savivaldybės veiksmų ir žalos.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad jokių neteisėtų Savivaldybės veiksmų pareiškėjas neįrodo. Pareiškėjo teiginiai, neva, Savivaldybė, gavusi pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. skundą, kuriame buvo prašoma imtis priemonių dėl mažamečių vaikų teisių apsaugos, yra nepagrįsti, deklaratyvūs ir neįrodantys Savivaldybės veiksmų neteisėtumo, juo labiau, nesutiktina ne tik su pareiškėjo argumentais, kad Savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų, siekdama apginti pareiškėjo ir jo Vaikų teises, bet ir su argumentais, kad Savivaldybė, gavusi minėtą pareiškėjo skundą, neatliko VAĮ nustatytų procedūrų, nepriėmė jokio sprendimo. Šie teiginiai neįrodo Savivaldybės veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. skundas, kuriame prašyta pripažinti VTAS atstovės VAT byloje 2015 m. rugsėjo 16 d. posėdyje pateiktą išvadą neteisėta bei imtis priemonių dėl pareiškėjo ir jo mažamečių vaikų teisėtų interesų užtikinimo, buvo išnagrinėtas ir priimtas Savivaldybės 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. A63-1189/15(3.2.1-EM4) „Dėl 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. lapkričio 11 d. skundų dėl savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų veiksmų išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas). Taigi, Savivaldybė išnagrinėjo skundą: visapusiškai ištyrė su skundžiama situacija susijusias aplinkybes bei surinkta medžiaga, ir nusprendė, jog pripažinti VTAS VAT 2015 m. rugsėjo 16 d. posėdyje pateikta išvada neteisėta nėra pagrindo. Atsakovė taip pat nenustatė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad VTAS specialistai kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo ar mažamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Sprendimas buvo priimtas, nepažeidžiant VAĮ nuostatų, įstatymuose nustatyta tvarka ir laiku pareiškėjas jo neginčijo, todėl jo teisėtumu ir išvadų pagrįstumu nėra pagrindo abejoti.VAT 2015 m. rugsėjo 16 d. posėdyje nagrinėti V. Š. ir pareiškėjo apeliaciniai skundai dėl Vilniaus miesto apylinkes teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1257-127/2014 dėl santuokos nutraukimo. VTAS minėtoje byloje 2013 m. rugsėjo 20 d. pateikė išvadą Nr. A104-3456(2.13.2.6-AD15) (toliau – ir Išvada) ir 2014 m. kovo 5 d. teismo posėdyje buvo duota galutinė išvada žodžiu dėl nepilnamečių vaikų. Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje civilinėje byloje priimdamas sprendimą, vertino visus byloje surinktus įrodymus, taip pat ir VTAS išvadą. Sprendime teismas pastabų dėl VTAS atstovės galimai netinkamo ar priešingai nepilnamečių vaikų interesams atlikto darbo nepasisakė, nepasisakė ir dėl teiktos išvados netinkamumo ar neteisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

4. VAT 2015 m. rugsėjo 16 d. posėdyje VTAS atstovė pateikė VTAS išvadą apeliacinių skundų ribose, susipažinusi su Ekspertize, jos išvadomis bei nagrinėjamos bylos medžiaga, neišskirdama iš visumos atskirų įrodymų. VTAS atstovė minėtame posėdyje pateikė išvadą žodžiu, kad visų pareiškėjo šeimos 4 mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų vaikų interesus. Nagrinėjant apeliacinius skundus VAT posėdyje VTAS atstovė išvados (pateiktos pirmos instancijos teisme) nekeitė, byla nagrinėta pateiktų apeliacinių skundų ribose, VAT, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, priėmė 2015 m. spalio 13 d. nutartį VAT byloje. Pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje dėl VTAS atstovės netinkamo ar priešingai vaikų interesams atlikto darbo nepasisakė, nenurodė, kad išvada neteisėta ar prieštarauja teisės aktų reikalavimams, atskirosios nutarties nepriėmė.

5. Teismas, siųsdamas byloje išvadą teikiančiai institucijai ieškinį, kartu suformuoja užduotį ir nustato užduoties įvykdymo terminą. VTAS atstovai teismo pavedimu lankosi šalių gyvenamosiose vietose, ištiria jų aplinkos sąlygas, bendrauja su nepilnamečiais vaikais, išsiaiškina jų nuomones dėl ginčo, surašo buities tyrimo aktus, kurių pagrindu parengia išvadą dėl ginčo ir pateikia teismui į byla (CK 3.178 straipsnis). Nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas VTAS atstovų dalyvavimas. Galutinė žodinė išvada teikiama teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo (CPK 252 straipsnis). Spręsdamas ginčą, teismas vertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus. VTAS atstovo žodinis procesinis pasisakymas (išvada) teismo posėdyje nesaisto teismo ir nėra teismui privalomas, teismas priima sprendimą ar nutartį, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrindžia savo sprendimą ar nutartį tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnis).

6. Taigi, akcentuotina, kad VTAS dalyvavo nagrinėjant minėtą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, kaip išvadą teikianti institucija byloje bei teikė teismui visą su šeima susijusią informaciją. Taigi, būtent teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, taip pat ir pareiškėjo skunde dėstomas faktines aplinkybes dėl galimo motinos smurto ir kt., priėmė sprendimą nutraukti santuoką. Pažymėtina, kada VTAS vykdo įstatyme paskirtas funkcijas, t. y. teikia išvadą dėl ginčo, ir vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su VTAS pateiktomis išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti VTAS veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjo ir VTAS specialistų nuomonių nesutapimas savaime nereiškia Savivaldybės tarnautojų suinteresuotumo, nusistatymo prieš pareiškėją ar V. Š. palaikymo. Vykdydami savo funkcijas, VTAS specialistai, visų pirma, gina vaikų interesus. Pagal CK 3.178 straipsnį, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas ir institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl nagrinėjamo ginčo dėl vaiko. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, teismas visapusiškai įvertina visus bylos įrodymus ir priima sprendimą, vien tik VTAS teikiama išvada nenulemia galutinio teismo sprendimo, o pastaroji yra vertinama visų įrodymų kontekste. Be to, CPK neįtvirtinta galimybė panaikini VTAS išvadų dėl nepilnamečių vaikų

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas jokių neteisėtų atsakovės veiksmų šiuo atveju neįrodė: pripažinti, jog VTAS VAT 2015 m. rugsėjo 16 d. posėdyje pateikta išvada yra neteisėta ar konstatuoti, jog VTAS specialistai pažeidė pareiškėjo ar jo Vaikų teises ir teisėtus interesus, – nėra teisinio pagrindo. Vadinasi, šiuo atveju, Savivaldybės veiksmų neteisėtumo faktas neįrodytas, todėl jokia žala CK 6.271 straipsnio pagrindu nekilo ir Savivaldybė neturi pareigos jos atlyginti pareiškėjui.

7. Savivaldybė pažymi, kad pareiškėjas taip pat niekaip nepagrindė objektyviais įrodymais neva patirtos neturtinės žalos fakto, o tiksliau, net nenurodė, kaip ir kokiu būdu žala pasireiškė tiek jam, tiek jo mažamečiams vaikams. Vien pareiškėjo skunde pateiktų aplinkybių ir subjektyvia pareiškėjo nuomone paremtų paaiškinimų nepakanka nustatyti žalos kilimo fakto. Remiantis teismų praktika, vien tik paaiškinimų apie patirtą neturtinę žąlą nepakanka, paaiškinimai turi būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A438-336/2012). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pavyzdžiui, administracines bylas Nr. A575-1098/2014, Nr. A520-1168/2013 ir kt.).

8. Nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina, kad vien pareiškėjo skunde išdėstytų faktinių aplinkybių ir jų įvertinimo (paremto pareiškėjo subjektyvia nuomone) nepakanka, kad būtų nustatyta pareiškėjui ir jo 4 mažamečiams vaikams padaryta neturtinė žala, t. y. tokie teiginiai neįrodo, kad būtent dėl Savivaldybės kaltės pareiškėjas ir jo mažamečiai vaikai patyrė neturtinę žalą ir ta žala vertintina 10 000 Eur suma. Taigi, pareiškėjas nepateikė nė vieno konkretaus teiginio ar objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, jog apskritai buvo patirta neturtinė žala ir tai sukėlė pareiškėjui tam tikras neigiamas pasekmes. Suprantama, kad, vykstant O. Š. ir V. Š. skyrybų procesui, kyla nesutarimai dėl daugelio dalykų, taip pat ir dėl vaikų padalijimo, jų prižiūrėjimo, matymosi tvarkos ir pan., tačiau, bet kokiu atveju, pareiškėjas, teikdamas skundą atsakovei dėl VTAS veiksmų neteisėtumo, turi įrodyti, kad VTAS kokie nors veiksmai buvo neteisėti ir pažeidė konkretų teisės aktą.

9. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjas, juo labiau, kad neįrodo nei Savivaldybės neteisėtų veiksmų, nei žalos fakto, visiškai nepagrįstai prašo priteisti 10 000 Eur dydžio patirtą neturtinę žalą. Atsakovės nuomone, tai yra visiškai neadekvatus reikalavimas, kuriuo paneigiama neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog yra svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą; pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (LAT bylos Nr. 3K-3-136/2010, 3K-3-170/2010). Remiantis LAT praktika, turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas ne vienas kriterijus atskirai (civilinė byla Nr. 3K-3-202/2012). Nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, nėra pagrindo pripažinti pareiškėją patyrus neturtinę žalą, juo labiau laikyti pagrįsta prašomą priteisti sumą. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos; neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai / veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-337/2006). Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, o nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pasekmės pareiškėjui ar jo mažamečiais vaikams būtų kilusios, ir tuo pagrindu reikalavimas dėl 10 000 Eur sumos priteisimo tenkintinas.

10. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi, šioje byloje atsakovės pareiga atlyginti neturtinę žalą galėtų kilti tik esant priežastiniam ryšiui tarp asmens veikos ir kilusios žalos. Nustatinėjant priežastinį ryšį, būtina nustatyti, kad atsakovė turėjo teisinę pareigą, kurią pažeidė, dėl šio pažeidimo kilo žala arba jis padėjo žalai kilti ar padidėti. Atsakovės veiksmai buvo teisėti, visas procedūras atsakovė atliko išimtinai pagal teisės aktuose nustatytą tvarką ir atsakovės veiksmų (Sprendimo) pareiškėjas neginčijo, o pareiškėjas neįrodė ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė žalos fakto / patirtų neigiamų padarinių, šiuo atveju nenustatytinas priežastinis ryšys.

11. Apibendrinant minėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė nė vienos iš trijų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio) viešosios atsakomybės sąlygų, todėl atsakovei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį. Remiantis LVAT praktika, pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pavyzdžiui, LVAT administracinę bylą Nr. A444-669/2011 ir kt.). Taigi, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje atmestinas, neįrodžius visų viešosios atsakomybės sąlygų.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjas O. Š. rėmėsi skundu ir prašė skundą tekinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausioji specialistė Monika Ražukaitė (2016 m. liepos 27 d. įgaliojimas Nr. A117-106/16(3.11.5-EM4) (b. l. 118)) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs garso ir rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Remiantis Lietuvos tesimų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. N2-1257-127/2014 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-24908-2013-8) pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui O. Š., o taip pat atsakovo O. Š. priešieškinį ieškovei V. Š., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:

1.1. Santuoką, įregistruotą 2002 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 1001) tarp O. Š. ir V. Š. nutraukti, pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių O. Š. ir V. Š. kaltės, po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę (duomenys neskelbtini).

1.2. Nustatyti nepilnamečių E. Š. ir N. Š. gyvenamąją vietą su tėvu O. Š., nustatyti nepilnamečių G. Š. ir S. Š. gyvenamąją vietą su motina V. Š.

1.3. Nustatyti tėvų O. Š. ir V. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. Š., G. Š., N. Š. ir S. Š. tvarką:

1.3.1. Tėvas O. Š. bendrauja su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š. kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., motina V. Š. bendrauja su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š. kiekvieno mėnesio II ir IV savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val.

1.3.2. Tėvas O. Š. neporiniais metais praleidžia su Vaikais Naujuosius metus (dvi dienas), Kovo 11 d., Šv. Velykas (dvi dienas), Tėvo dieną (birželio pirmas sekmadienis), Jonines (birželio 24 d.), tėvo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), Žolines (rugpjūčio 15 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), paimdamas vaikus pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžindamas paskutinę šventės dieną 20 val.; motina V. Š. poriniais metais praleidžia su Vaikais Naujuosius metus (dvi dienas), Kovo 11 d., Šv. Velykas (dvi dienas), Motinos dieną (gegužės pirmas sekmadienis), Jonines (birželio 24 d.), motinos gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), Žolines (rugpjūčio 15 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), paimdama vaikus pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžindama paskutinę šventės dieną 20 val.

1.3.3. Tėvas O. Š. poriniais metais praleidžia su Vaikais Vasario 16 d., Gegužės 1 d., Tėvo dieną (birželio pirmas sekmadienis), Valstybės dieną (liepos 6 d.), tėvo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (dvi dienas), vaikų gimtadienius ((duomenys neskelbtini)), paimdamas vaikus pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžindamas paskutinę šventės dieną 20 val.; motina V. Š. neporiniais metais praleidžia su Vaikais Vasario 16 d., Gegužės 1 d., Motinos dieną (gegužės pirmas sekmadienis), Valstybės dieną (liepos 6 d.), motinos gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (dvi dienas), vaikų gimtadienius ((duomenys neskelbtini)), paimdama vaikus pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžindama paskutinę šventės dieną 20 val.

1.3.4. Vaikai pirmąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų praleidžia su tėvu O. Š., o antrąją pusę su motina V. Š.

1.3.5. Tėvas O. Š. ir motina V. Š. bendrauja su Vaikais neribotai telefonu, internetu ir kitomis ryšių priemonėmis.

1.4. Priteisti iš O. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Š. ir S. Š. po 500 Lt kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, kol vaikai sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai V. Š., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

1.5. Priteisti iš V. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Š. ir N. Š. po 500 Lt kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, kol vaikai sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminiam atstovui – tėvui O. Š. priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

1.6. Padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažįstant O. Š. ir V. Š. nuosavybės teisę į 1/2 turto dalį. Priteisti natūra V. Š. šį turtą: 1/2 dalį buto / patalpos-buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė – 97 000 Lt,1/2 dalį 15,7365 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė – 37 900 Lt; viso turto – už 134 900 Lt. Priteisti natūra O. Š. šį turtą: 1/2 dalį buto / patalpos-buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė – 97 000 Lt, 1/2 dalį 15,7365 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė – 37 900 Lt, negyvenamąją patalpą-garažą (boksą) (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė – 20 000 Lt, automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 9 000 Lt; viso turto – už 163 900 Lt.

1.7. Priteisti iš O. Š. už jam tenkančią didesnę turto dalį 14 500 Lt kompensaciją V. Š.

Likusią ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

1.8. Priteisti iš O. Š. turėtas 841 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 2 600 Lt išlaidas advokatės pagalbai apmokėti V. Š.; priteisti iš V. Š. turėtas 1 350 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 2 600 Lt išlaidas advokatės pagalbai apmokėti O. Š.

1.9. Priteisti iš O. Š. į valstybės biudžetą 360 Lt žyminį mokestį ir 17 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą; priteisti iš V. Š. į valstybės biudžetą 360 Lt žyminį mokestį ir 17 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.

1.10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinti.

1.11. Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Rezoliucinė dalis

2. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ir atsakovo O. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui O. Š. bei atsakovo O. Š. priešieškinį ieškovei V. Š., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu, 2015 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-231-577/2015 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-24908-2013-8) nusprendė:

2.1. Ieškovės V. Š. ir O. Š. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl turto padalinimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos pakeisti:

2.1.1. padalinti šalių O. Š. ir V. Š. santuokoje įgytą turtą ir priteisti O. Š. šį turtą: butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė – 56 186,28 Eur, negyvenamąją patalpą-garažą (boksą) (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė – 5792,40 Eur, automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 2 316,96 Eur.

2.1.2. Priteisti natūra V. Š. šį turtą: 15,7365 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė – 2 1953,20 Eur.

2.1.3. Priteisti iš O. Š. 22 800 Eur kompensaciją V. Š.

2.2. Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendime nustatytos tėvų O. Š. ir V. Š. bendravimo su nepilnamečiais Vaikais tvarkos 7 punktą, nurodant, kad Vaikai neporiniais metais pirmąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų praleidžia su tėvu O. Š., o antrąją pusę – su motina V. Š., o poriniais metais antrąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų praleidžia su tėvu O. Š., pirmąją pusę – su motina V. Š.

2.3. Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendime nustatytą tėvų O. Š. ir V. Š. bendravimo su nepilnamečiais Vaikais tvarką naujais punktais:

2.3.1. Nustatyti, kad Vaikams atostogaujant su vienu iš tėvų, šis privalo informuoti kitą iš tėvų, jeigu su vaikais išvyksta iš nuolatinės gyvenamosios vietos apie išvykimo tikslą, laiką, apsistojimo vietą, grįžimo laiką.

2.3.2. Vaikams atostogaujant su vienu iš tėvų, įprastinė bendravimo su vaikais darbo dienomis bei savaitgaliais nustatyta šiame sprendime tvarka kitam iš tėvų netaikoma, išskyrus Motinos dieną ir Tėvo dieną, kurias atitinkamai vaikai praleidžia su motina ar tėvu.

2.4. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodant:

2.4.1. Priteisti iš O. Š. į valstybės biudžetą 360 Lt žyminį mokestį ir 17 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.

2.4.2. Priteisti iš V. Š. į valstybės biudžetą 360 Lt žyminį mokestį ir 17 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.

2.5. Kitą dalį ieškovės ir atsakovo prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

2.6. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

2.7. Kitą dalį ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų atmesti.

2.8. Priteisti iš atsakovo O. Š. ieškovei V. Š. 486,50 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą apeliacinės instancijos teisme.

2.9. Priteisti iš ieškovės V. Š. ir atsakovo O. Š. valstybei po 6,66 Eur pašto išlaidų.

3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. skundą, kuriame pareiškėjas prašė pripažinti, kad VTAS atstovės, t. y. S. Sandienės, VAT bylos 2015 m. rugsėjo 16 d. posėdyje pateikta išvada, kad mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina V. Š. labiau atitiktų jų interesus, yra neteisėta, kadangi prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir pažeidžia mažamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, taip pat imtis priemonių, kuriomis būtų apginti VTAS veiksmais pažeisti mažamečių Vaikų teisės ir teisėti interesai (b. l. 12–18), taip pat į 2015 m. lapkričio 10 d. skundą „Dėl administracinės procedūros 2015 m. rugsėjo 29 d. skundo pagrindu“ (b. l. 62), 2015 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. A63-1189/15(3.2.1-EM4) „Dėl 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. lapkričio 11 d. skundų dėl savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų veiksmų išnagrinėjimo“ konstatavo, kad įvertinus surinktą medžiagą pripažinti, jog VTAS VAT 2015 m. rugsėjo 16 d. posėdyje pateikta išvada neteisėta, nėra teisinio pagrindo, taip pat atlikto patikrinimo metu negauta objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad VTAS specialistai pažeidė pareiškėjo ar vaikų teises ir teisėtus interesus (b. l. 63–65). Sprendime, be kita ko, nurodyta:

3.1. VMSA direktoriaus pavedimu pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. ir lapkričio 11 d. skundus išnagrinėjo VMSA Personalo departamentas, kurio 2015 m. spalio 28 d. rašte Nr. A51-103029/15(3.3.2.4-EM4) pareiškėjui pranešta, kad pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. skundo pagrindu atliekamas tarnybinis patikrinimas, apie kurio rezultatus pareiškėjas bus informuotas papildomai. VSMA Personalo departamentas su raštu kreipėsi į VMSA VTAS. 2015 m. spalio 26 d. gautas VTAS atsakymas Nr. A121-24070/15(2.1.19-AD15), 2015 m. lapkričio 13 d. papildantis pirminį atsakymą elektroninis laiškas, taip pat apklausti VSAT vadovai ir tarnautojai. Tarnybinio patikrinimo metu analizuoti šie dokumentai: Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013 m. birželio 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl G. Š. galvos sumušimo; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato 2014 m. birželio 20 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, to paties komisariato 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl motinos smurto prieš vaikus; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartis, kurioje atmestas pareiškėjo skundas dėl prokuratūros ir policijos nutarimų, vertinant V. Š. smurtą prieš vaikus ir pan., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir kiti dokumentai.

3.2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. posėdyje nagrinėti V. Š. ir pareiškėjo apeliaciniai skundai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. VTAS minėtoje byloje 2013 m. rugsėjo 20 d. pateikė išvadą Nr. A104-3456(2.13.2.6-AD15) ir 2014 m. kovo 5 d. teismo posėdyje buvo duota galutinė išvada dėl nepilnamečių vaikų. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. posėdyje VTAS Vaiko teisių atstovavimo poskyrio vyriausioji specialiste S. Sandienė (toliau – ir Skyriaus atstovė) pateikė Išvadą apeliacinių skundų ribose, susipažinusi su 2015 m. balandžio 17 d. Ekspertize, jos išvadomis bei nagrinėjamos bylos medžiaga, neišskiriant iš visumos atskirų įrodymų. VTAS atstovė minėtame posėdyje pateikė žodinę išvadą, kad visų pareiškėjo šeimos vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų vaikų interesus.

3.3. Dėl VTAS pateiktų išvadų žodžiu

3.3.1. Teismas, siųsdamas VTAS ieškinį, kartu suformuoja užduotį ir nustato užduoties įvykdymo terminą. VTAS teismo pavedimu lankosi šalių gyvenamosiose vietose, ištiria jų aplinkos sąlygas, bendrauja su nepilnamečiais vaikais, išsiaiškina jų nuomones dėl ginčo, surašo buities tyrimo aktus, kurių pagrindu parengia išvadą dėl ginčo ir pateikia teismui į bylą. (CK 3.178 straipsnis). Nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas VTAS dalyvavimas. Galutinė žodinė išvada teikiama teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo (CPK 252 straipsnis). Spręsdamas ginčą, teismas vertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus. VTAS atstovo žodinis procesinis pasisakymas (išvada) teismo posėdyje nesaisto teismo ir nėra teismui privalomas, teismas priima spendimą ar nutartį, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrindžia savo spendimą ar nutartį tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnis).

3.3.2. VTAS atstovė galutinę žodinę išvadą teikė teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės Vilniaus miesto apylinkes teisme, t. y. pirmos instancijos teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismas, minėtoje civilinėje byloje priimdamas sprendimą, vertino visus byloje surinktus įrodymus, taip pat ir VTAS išvadą. Sprendime teismas pastabų dėl VTAS atstovės galimai netinkamo ar priešingai nepilnamečių vaikų interesams atlikto darbo nepasisakė.

3.3.3. VTAS išvada minėtoje byloje duota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, susiformavusia teismų praktika (LAT teisėjų senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium; LAT nutartys“). VTAS vertino abiejų tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas kuriomis vaikui teks gyventi; vaiko norus ir pažiūras, vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, tėvų požiūrį ir dalyvavimą vaiko auklėjime iki ginčo kilimo bei nagrinėjimo metu; tėvų darbo pobūdį darbo režimą; tėvų požiūrį vienas į kitą, į vaiko poreikį turėti ryšius su kitu tėvu (motina) ir kt. Vertinti ne atskiri įrodymai (taip pat ir pateikti garso ir vaizdo įrašai), bet jų visuma, atsiribojant nuo subjektyvaus vertinimo. Minėtos bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė, sutuoktiniai ir jų vaikai gyvena viename bute, į tėvų tarpusavio ginčo sprendimą, skundų nagrinėjimą yra įtraukiami ne tik jų nepilnamečiai vaikai, bet ir įvairios institucijos.

3.3.4. Šalys su minėtu teismo sprendimu nesutiko ir apskundė apeliaciniais skundais Vilniaus apygardos teismui. Nagrinėjant apeliacinius skundus Vilniaus apygardos teismo posėdyje VTAS atstovė išvados (pateiktos pirmos instancijos teisme) nekeitė, byla buvo nagrinėjama pateiktų apeliacinių skundų ribose. VAT, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, priėmė nutartį, kurioje dėl VTAS atstovės netinkamo ar priešingai vaikų interesams atlikto darbo nepasisakė, nenurodė, kad išvada neteisėta ar prieštarauja teisės aktų reikalavimams, atskirosios nutarties nepriėmė. Teismas, pripažinęs, kad tai būtina, atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, gali priimti atskirąją nutartį, o nustatęs, kad pateikta išvada pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ar teisėtus interesus, galėjo pareikšti pastabas ir priimti atskirąją nutartį dėl išvados ar VTAS atstovo.

3.3.5. Pareiškėjas teisme turėjo teisę teikti savo įrodymus, dalyvauti tiriant visus byloje surinktus įrodymus, užduoti klausimus VTAS atstovei, teikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti VTAS atstovės prašymams, argumentams ir samprotavimams (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

3.3.6. Įrodymus vertina teismas (ne šalys), priimdamas sprendimą. Įstatymuose nenustatyta, kad teismo posėdyje pateikta VTAS išvada dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo gali būti pripažinta neteisėta. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimai, su tuo susijusių aplinkybių nustatymas ir VTAS išvada dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pateikta teismui santuokos nutraukimo byloje nėra administracinis sprendimas.

3.4. Dėl objektyvumo ir nešališkumo principų laikymosi

3.4.1. VTAS atstovė paaiškino, kad, atstovaudama teisme, buvo nešališka. Vykdydama savo funkcijas, ji, visų pirma, vadovavosi vaikų interesais, savo pareigas atliko, neturėdama nei asmeninio suinteresuotumo, nei neigiamos nuostatos dėl pareiškėjo, dėl nepilnamečių vaikų ar jo sutuoktinės. VTAS savo išvadose teigia, kad atskirai paėmus, kiekvienas iš tėvų yra socialiai motyvuotas, išsilavinęs, gebantis ir galintis pasirūpinti visais vaikais. Tėvų teisės vaikų atžvilgiu yra išimtinės ir būtent jiems, visų pirma, tenka atsakomybė ir pareiga tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią.

3.4.2. Remiantis LAT praktika (civiline byla Nr. 3K-3-202/2014), vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos; turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl tėvo (motinos), teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis; skyrybų atveju abu tėvai turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą abiejų tėvų globą; nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti iš konflikto zonos, nebendrauti su vienu iš tėvų. Toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, jo teisės turėti ryšį su abiem tėvais, visapusiškai vaiko raidai reikalingi abu tėvai.

3.4.3. Šiuo metu V. Š. ir pareiškėjo santuokos nutraukimo byla išnagrinėta, išspręsti ir su 4 nepilnamečių vaikų interesais susiję klausimai. Pažymėtina, kad pareiškėjo ir VTAS specialistų nuomonių nesutapimas savaime nereiškia tarnautojų suinteresuotumo, nusistatymo prieš pareiškėją ar pareiškėjo sutuoktinės palaikymo. Vykdydami savo funkcijas, VTAS specialistai, visų pirma, gina vaikų interesus.

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. Š. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. įsiteisėjusia nutartimi (b. l. 72-73) atsisakyta priimti O. Š. skundą dalyje dėl reikalavimų pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija veikė neteisėtai, atsisakydama atlikti administracinę procedūrą; pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesiėmė reikiamų priemonių, kuriomis būtų siekiama apginti mažamečių vaikų teises ir teisėtus interesus; pripažinti, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus veika, atstovaujant mažamečių vaikų teisėms Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje, yra neteisėta; pripažinti, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos posėdžio metu netinkamai atstovavo mažamečių vaikų interesus.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Pareiškėjas nurodo, kad neturtinė žala jam kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų ir neveikimo, nes, esą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus veika, atstovaujant mažamečių vaikų teisėms Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje, yra neteisėta, taip pat Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos posėdžio metu netinkamai atstovavo mažamečių vaikų interesus. Teismas pabrėžia, kad jis neturi galimybių revizuoti įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-231-577/2015 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-24908-2013-8) (b. l. 92-113), taip pat toje civilinėje byloje vertintų įrodymų teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teigti, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus veika, atstovaujant mažamečių vaikų teisėms Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje, yra neteisėta, taip pat Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos posėdžio metu netinkamai atstovavo mažamečių vaikų interesus, nėra jokio teisinio pagrindo. Vadinasi, šiuo aspektu nėra atsakovės ir jos pareigūnų veikų neteisėtumo fakto.

Pareiškėjas nurodo ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija veikė neteisėtai atsisakydama atlikti administracinę procedūrą O. Š. 2015 m. rugsėjo 29 d. skundo pagrindu, todėl savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi O. Š. 2015 m. rugsėjo 29 d. skundą, nesiėmė reikiamų priemonių, kuriomis būtų siekiama apginti mažamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjas mano, kad jam neturtinė žala kilo dėl netinkamo jo 2015 m. rugsėjo 29 d. skundo nagrinėjimo. Įvertinus pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. skundo (b. l. 12-18) turinį, matyti, kad juo prašoma persvarstyti Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-231-577/2015 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-24908-2013-8) (b. l. 92-113) vertintų įrodymų teisėtumą bei pagrįstumą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. A63-1189/15(3.2.1-EM4) (b. l. 63-65) pagrįstai nurodė, jog įrodymus vertina teismas (ne šalys), priimdamas sprendimą; jog įstatymuose nenustatyta, kad teismo posėdyje pateikta VTAS išvada dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo gali būti pripažinta neteisėta. Šiame sprendime taip pat nurodyta, jog VTAS atstovė paaiškino, kad, atstovaudama teisme, buvo nešališka, kad, vykdydama savo funkcijas, ji, visų pirma, vadovavosi vaikų interesais, savo pareigas atliko, neturėdama nei asmeninio suinteresuotumo, nei neigiamos nuostatos dėl pareiškėjo, dėl nepilnamečių vaikų ar jo sutuoktinės. Teismas vertina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. A63-1189/15(3.2.1-EM4) pagrįstai ir tinkamai atsakė į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. skundą, todėl ir šiuo aspektu negalima teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybė, jos pareigūnai padarė kokį nors teisės aktų pažeidimą.

Kadangi nėra būtinosios viešosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėtų veiksmų, todėl Vilniaus miesto savivaldybė neturi būti laikoma atsakinga, o pareiškėjo O. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

3. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, netenkinus pareiškėjo skundo, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis