- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-1718-925/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07611-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hive finance“
- Atsakovas
- R. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hive finance“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos ir negrąžintų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hive finance“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) taikyti atsakovo R. V. atžvilgiu turto areštą, areštuojant R. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir reikalavimo teises, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovui R. V. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, areštą taikant šiuo ieškiniu reiškiamų reikalavimų sumai, sudarančiai 77 632,97 Eur; 2) priteisti ieškovei UAB „Hive finance“ iš atsakovo R. V. 77 632,97 Eur sumą; 3) priteisti ieškovei UAB „Hive finance“ iš atsakovo R. V. 5% dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (šio ieškinio priėmimo) teisme dienos iki būsimo teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovei UAB „Hive finance“ iš atsakovo R. V. šioje byloje ieškovo UAB „Hive finance“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys įrodymai bus pateikti vėliau CPK nustatyta tvarka.
2. Ieškovė ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl 77 632,97 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo grindžia tuo, kad atsakovas be teisinio pagrindo panaudojo, pasisavino ir negrąžino įmonės turto.
3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, yra linkęs piktnaudžiauti ir nuslėpti informaciją. Teigė, kad atsakovo nesąžiningumą įrodo tai, kad atsakovas naudojosi jam palankia padėtimi ir galimybe prieiti prie bendrovės banko sąskaitos, pasisavindamas jos turtą, bendrovės lėšas naudodamas asmeniniams tikslams ir poreikiams. Ieškovės nuomone, iš atsakovo, kaip fizinio asmens, prašoma atlyginti 77 632,97 Eur dydžio žala yra didelė, kadangi atsakovas turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą, kuris yra įkeistas, ir 35 vnt. įmonės akcijų, kurių nominali vertė – tik 875 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – taikyti atsakovo R. V. atžvilgiu turto areštą, areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir reikalavimo teises, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, areštą taikant šiuo ieškiniu reiškiamų reikalavimų sumai, sudarančiai 77 632,97 Eur.
5. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareikštą ieškinį, sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
6. Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui teismas pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas yra linkęs piktnaudžiauti savo teisėmis, būdamas įmonės vadovu, elgėsi nesąžiningai. Nurodė, kad iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovui priklauso vienas nekilnojamojo turto objektas, kuris yra įkeistas hipotekos sutartimi kitiems kreditoriams su tikslu užtikrinti atsakovo ir trečiųjų asmenų pinigines prievoles. Atsakovui šiuo metu priklauso 875 Eur vertės įmonės akcijos, į kurias būtų galima nukreipti ieškovės reikalavimų patenkinimą, tačiau šios sumos neužtenka patenkinti ieškinio reikalavimus.
7. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesuradus kito turto, kurį būtų galima areštuoti siekiant užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, šis įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokia situacija gali susidaryti dėl to, kad ieškinio reikalavimo suma yra didelė, o atsakovas gali atlikti nesąžiningus veiksmus ir tokiu būdu teismo sprendimo įvykdymą apsunkinti arba padaryti visiškai nebeįmanomu. Taigi, teismas konstatavo, jog turi pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantas (atsakovas) R. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-15087-996/2025, dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
8.1. Ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė atsakovo nesąžiningumo, susijusio su atsakovo ketinimais paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, todėl teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismas skundžiama nutartimi nustatė nesąžiningus atsakovo veiksmus, kurie susiję su ieškinio materialiniams reikalavimams pagrįsti įrodinėjamomis aplinkybėmis, o ne su nesąžiningais veiksmais, kuriais būtų siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą galimai ieškovei palankų šioje byloje priimtą teismo sprendimą.
8.3. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl bylos esmės (atsakovo nesąžiningumo, kurį ieškovė išimtinai grindė aplinkybėmis, kuriomis tuo pačiu įrodinėja ieškinio materialinių reikalavimų aplinkybes – atsakovo tariamai neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus) neišklausęs bylos šalių ir neišnagrinėjęs bylos iš esmės.
8.4. Laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikytinos remiantis didelės ieškinio sumos kriterijumi. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju ieškinio suma nėra didelė, nes ieškinio tenkinimo atveju apeliantas turi pakankamai turto, kad ieškinio sumą galėtų atlyginti. Apeliantas, įrodinėdamas, kad ieškinio suma jo atžvilgiu nėra didelė, nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, kurio rinkos vertė, remiantis 2021 m. spalio 21 d. parengta turto vertinimo ataskaita, yra 400 000 Eur. Nors turtas įkeistas hipotekos kreditoriui, tačiau net ir grąžinus hipotekos kreditoriui kreditą (259 845,52 Eur), liktų daugiau nei pakankamai turto ieškinio reikalavimams padengti. Be to, apeliantui priklauso namelis ant ratų TABBERT, kurio vertė, atsakovo žiniomis apie 20 000 Eur, ir 35 vnt. bendrovės akcijų.
Atsiliepimas
3. Ieškovė UAB „Hive finance“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo: 1) atmesti atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15087-996/2025 kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15087-996/2025 palikti nepakeistą; 2) priteisti iš atsakovo R. V. ieškovės UAB „Hive finance“ naudai byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su atskiruoju skundu ieškovė grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismas pagrįstai nustatė atsakovo, kaip ieškovės direktoriaus, nesąžiningus veiksmus, patvirtinančius galimus atsakovo veiksmus slepiant ar perleidžiant turtą, kadangi byloje pateiktų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą apie apelianto nesąžiningų veiksmų tikimybę, t. y. turto paslėpimo ar perleidimo riziką.
9.2. Teismas tinkamai įvertino ieškinio reikalavimus prima facie aspektu. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo tik preliminariai įvertinti ieškinį, nenagrinėjant ieškinio pagrįstumo iš esmės. Todėl apelianto teiginys, kad teismas nepagrįstai pasisakė dėl bylos esmės, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti priimtą nutartį.
9.3. Teismas pagrįstai įvertino, kad didelė reikalavimo suma, kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, papildomai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą.
9.4. Atsakovo teiginiai, esą jo turimo turto užtenka padengti ieškinio reikalavimais prašomas sumas, yra nepagrįsti, nes byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės 35 vnt. akcijų ir namelio ant ratų vertę, o butas šiuo metu įkeistas hipotekos pagrindu kredito davėjo naudai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
5. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 20 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą; informaciją apie paskolos likutį; 2025 m. kovo 19 d. turto arešto aktą Nr. S-619559; Aruodas.lt ekrano kopijas – nekilnojamojo turto rinkos kainas Verkių g., Vilniuje.
6. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
7. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateikti įrodymai yra susiję su sprendžiamo klausimo dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimu, informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos šioje konkrečioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, t. y. pateikti duomenys atitinka sąsajumo su sprendžiamu klausimu reikalavimus, poreikis juos pateikti atsirado po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, todėl atsakovo apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu teikiami papildomi įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant šioms sąlygoms: 1) jų taikymo prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022)
9. Pirmąja laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Pažymėtina, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017).
10. Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Byloje ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo nėra.
11. Kaip pirmiau paminėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nėra įtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas, tačiau ar taikyti, ir kokia apimtimi, laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustato atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo, yra suformuoti ir teismų praktikoje, kurioje pažymėta, kad kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšmingi duomenys, leidžiantys įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-894-790/2018).
12. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi aiškinimo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nesuponuoja. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-97-790/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį su tikslu taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet įvertinti jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
13. Taigi, tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įrodytas atsakovo nesąžiningumas. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo veiksmai, iš kurių gali būti nustatytas jo nesąžiningumas, sudaro pagrindą spręsti, kad gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, t. y., kad egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020).
14. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019), todėl jų taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto/piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018).
15. Apibendrinant nurodytą, darytina išvada, kad bylose dėl piniginių sumų priteisimo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antrosios sąlygos – grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdomumui – egzistavimo: 1) tai, jog ieškinio suma atsakovo atžvilgiu vertintina kaip didelė, savaime tikėtinos grėsmės, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo, nesuponuoja; tačiau atsakovui didelė ieškinio suma vertintina kaip vienas iš kriterijų laikinosioms apsaugos priemonėmis taikyti, o tikėtiną grėsmę, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, patvirtinti gali duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo; 2) laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto arešto, taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti; 3) pareiga pateikti duomenis, t. y. įrodyti nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias tikėtiną teismo sprendimo nevykdymo ir/ar neįvykdomumo grėsmę, tenka jų taikymo prašančiam asmeniui.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tokią grėsmę grindė atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, piktnaudžiavusio savo teisėmis, nesąžiningumu bei didelės ieškinio sumos kriterijumi.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė atsakovo nesąžiningus veiksmus remdamasis ieškinio materialiniams reikalavimams pagrįsti atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kurios gali būti nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl jų negalima laikyti nustatytomis šioje procesinėje stadijoje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kuomet vertinamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumas. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo nesąžiningumą išimtinai grindė aplinkybėmis, kuriomis atsakovė įrodinėja ieškinio materialinių reikalavimų pagrįstumą, t. y. atsakovo neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus kaip pagrindą atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, tačiau galimas atsakovo nesąžiningumas vykdant įmonės vadovo pareigas ir su tuo susijusios aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku, negali būti vertinamos kaip faktiniai duomenys, leidžiantys daryti išvadą dėl atsakovo nesąžiningumo, susijusio su jo ketinimais paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekiant išvengti galimai šioje byloje ieškovės naudai būsimo priimto teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesąžiningi atsakovo veiksmai, kurie susiję su ieškinio materialiniams reikalavimams pagrįsti įrodinėjamomis aplinkybėmis, negali būti tapatinami su atsakovo nesąžiningais veiksmais, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą galimai ieškovei palankų šioje byloje priimtą teismo sprendimą, ir kurie turi būti įrodinėjami kaip viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
18. Kaip jau minėta, atsakovo laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto arešto – taikymas galimas, tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Nors atsakovo turimas nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka, tačiau, kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų, atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, remiantis 2021-10-21 parengta turto vertinimo ataskaita, yra 400 000 Eur, tuo tarpu viešais duomenimis, šiai dienai šio buto vertė yra žymiai didesnė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ar hipotekos kreditorius atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą ketintų realizuoti. Iš atsakovo atskirajame skunde nurodytų ir kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų įvertinus atsakovo likusių įsipareigojimų hipotekos kreditoriui dydį (259 845,52 Eur) ir įkeisto nekilnojamojo turto vertę, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo turimo nekilnojamojo turto, net ir apsunkinto hipoteka, nepakaktų ieškovo pareikštiems reikalavimams įvykdyti jų tenkinimo atveju. Be to, atsakovo pateiktais duomenimis, atsakovas, be minėto buto, nuosavybės teise taip pat turi namelį ant ratų (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė, atsakovo žiniomis, yra 20 000 Eur, bei 35 vnt. ieškovės akcijų. Byloje nėra duomenų ir ieškovė nepateikė, kad atsakovas savo veiksmais siektų sumažinti savo šiuo metu turimo turto vertę ar jį perleisti, ar atliktų kitus veiksmus, sudarančius pagrindą spręsti apie atsakovo ketinimus paslėpti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekiant išvengti galimai šioje byloje ieškovės naudai priimto būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
19. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl grėsmės egzistavimo būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepagrįsta, nes ieškovės nurodytos aplinkybės ir bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui aspektu.
20. Apibendrinant pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius abi jų taikymo sąlygas – tikėtiną (preliminarų) ieškinio pagrįstumą ir grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju ieškovei neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
21. Aukščiau nurodytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl to yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
23. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
24. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-15087-996/2025, dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo R. V. atžvilgiu, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hive finance“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.