- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-1700-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04790-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonei „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- notarė D
- Kategorijos
- 2.3.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenis notarė D. M., V. M., R. M., G. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. B. (toliau – ir ieškovė) prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio A. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti arba atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą brolio A. M. palikimo priėmimo terminą; 2) pripažinti negaliojančiu 2023 m. gegužės 17 d. Panevėžio m. 7-ojo notarų biuro notarės D. M. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis A. M., deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), o gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini). Po brolio mirties liko jam priklausęs nekilnojamasis turtas. Brolis testamento nebuvo sudaręs, vaikų, tėvų, vaikaičių, senelių ir provaikaičių neturėjo. Ieškovė yra ketvirtos eilės įpėdinė, paveldinti po brolio mirties likusį turtą pagal įstatymą. Paaiškino, kad iš karto po brolio mirties pradėjo valdyti jo turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, prižiūrėti, tvarkyti. Taip pat palaidojo brolį, gavo laidojimo pašalpą. Ieškovė atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Su broliu buvo labai artimi, po jo mirties jautėsi labai blogai, sunkiai išgyveno jo netektį, negalėjo galvoti apie materialinius dalykus. Kadangi kiti ketvirtos eilės įpėdiniai (brolis R. M., seserys G. M. ir V. M.) buvo pareiškę, kad į palikimą nepretenduoja, ji buvo įsitikinusi, kad po brolio mirties yra vienintelė viso jam priklausiusio turto savininkė. Į notarą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos. Palikėjas visą gyvenamąjį namą ir kiemą adresu (duomenys neskelbtini), buvo užvertęs šiukšlėmis, todėl 2022 m. birželio, liepos mėnesiais, taip pat 2023 m. vežė šiukšles su ratukais miesto autobusu, kadangi neturi automobilio, konteinerio neėmė, nes per brangu. Medžių nekirto, negenėjo. Padėjo sūnus M. B., krikštasūnis M. M. (sesers G. M. sūnus), sesuo V. M. savo dalį pati susitvarkė. Į brolio butą adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo patekti, nes namo gyventojai įsidėjo naujas lauko duris, pasikeitė kodas, o namo pirmininkė jos neįleido. 2023 m. kovą – balandį ėjo pas notarę V. J. pagal palikėjo gyvenamąją vietą, kuri pasakė, kad jokių paveldėjimo dokumentų nėra tvarkiusi ir vėliau nukreipė pas kitą notarę D. M., kuri pranešė, jog brolio palikimą priėmė valstybė. Ieškovė nurodė, kad po brolio A. M. mirties asmeniškai jokių mokesčių nemokėjo, bet davė sesei V. M. grynų pinigų, kad ji sumokėtų AB „Panevėžio specialus autotransportas“ už komunalinių atliekų tvarkymą. Gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), buvo sudaužyti langai, todėl ji sudėjo langus. Po brolio mirties 2022 metais kreipėsi į UAB „Ignitis“, AB „Panevėžio energija“, kad gautų duomenis apie palikėjo skolas, taip pat į VĮ „Registrų centras“ dėl informacijos, tačiau visi atsisakė suteikti informaciją, nes nesutvarkytas paveldėjimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį.
4. Nurodė, kad 2022 m. liepos 11 d. raštu UAB „Ignitis“ informavo apie skolininko A. M. vardu registruotą ir po mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių palikimą, apie bešeimininkį turtą bei susikaupusius įsiskolinimus už turtą. Gautos informacijos pagrindu, 2023 m. sausio 27 d. kreipėsi į Panevėžio miesto 7-ąjį notarų biurą ir notaras 2023 m. gegužės 17 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Šiuo metu minėtas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei. Ieškovė nurodo tikrovės neatitinkančius teiginius, kad iš karto po brolio mirties pradėjo valdyti minėtą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, prižiūrėti. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų faktiškai priėmusi valdyti atsiradusį palikimą ar būtų pateikusi prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė po palikėjo mirties sumokėjo mokesčius ar atliko kokius nors aktyvius veiksmus. Ieškovė neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiškai valdyti likusį palikimą ir valdytų jį kaip savo turtą. Ieškovė žinojo apie palikėjo mirtį, tačiau nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Ieškovė nepateikia įrodymų ir nenurodo pagrindų, dėl kurių Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikia įrodymų, kad notaras, išduodamas ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Ieškovė neatliko palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų, todėl notaras neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes apie palikėjo mirtį žinojo, terminas turi būti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovė reiškia alternatyvų reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau nenurodo jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas. Atsakovė tvarkė visą gyvenamąjį namą ir kiemą adresu (duomenys neskelbtini), bei butą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė turtu nesirūpino, mokesčių nemokėjo. Ieškovė žinojo, kad jai reikia įsiteisinti palikėjo nuosavybę, pati nurodė, kad kreipėsi į įstaigas, institucijas, kurios nedavė informacijos, nes ji nėra paveldėtoja.
5. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė po A. M. mirties sudėjo keturis išdaužtus langus, rinko, rūšiavo šiukšles, apmokėjo sąskaitas už šiukšles. Atsakovė išvežė jos nuosavybės dalyje esančias šiukšles, iškirto vaiskrūmius ir vaismedžius. Ieškovė priėmė brolio A. M. palikimą.
6. Trečiasis asmuo G. M. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė yra vienintelė paveldėtoja po brolio A. M. mirties. Ieškovė priėmė brolio palikimą. Atsakovė neturėjo jokios teisės įeiti į jų privačią teritoriją ir imtis veiksmų. Ieškovė pagal savo galimybes tvarkėsi, vežė šiukšles.
7. Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti.
8. Trečiasis asmuo notarė D. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
10. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės brolis A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) A. M. tėvas A. V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), motina A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). A. M. buvo nevedęs, vaikų neturėjo, turėjo brolį R. M., gimusį (duomenys neskelbtini), seserį D. B., gimusią (duomenys neskelbtini), seserį G. M., gimusią (duomenys neskelbtini), seserį V. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir tretieji asmenys V. M., R. M., G. M. yra ketvirtos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. A. M. testamento nebuvo sudaręs. UAB „Ignitis“ 2022 m. liepos 11 d. raštu, AB „Panevėžio energija“ 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštu informavo atsakovę apie A. M. vardu registruotą ir po mirties įstatyminių įpėdinių nepriimtą bešeimininkį turtą ir skolas. Gautos informacijos pagrindu, atsakovė 2023 m. sausio 27 d. kreipėsi į Panevėžio miesto 7-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. 2023 m. gegužės 17 d. valstybė, pateikdama notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, priėmė A. M. palikimą. Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. M. 2023 m. gegužės 17 d. valstybei išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3221, kuriuo patvirtino, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkas yra palikėjas A. M.. Valstybė paveldėjo palikėjo A. M. turtą: 1) po ¼ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) 89/2576 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 127/3056 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 1/28 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 1/20 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 4) pinigines lėšas sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB. 2023 m. rugpjūčio 16 d. notarė informavo ieškovės atstovę, kad po A. M. mirties palikimą priėmė ir turtą paveldėjo valstybė.
11. 2023 m. gegužės 17 d. turto apžiūros akte nurodyta, kad gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kiemas pilnas šiukšlių, šiukšlių maišų, parazitų; nurodyta, prasibrovus prie lango matosi ta pati situacija kaip ir lauke, pilna šiukšlių, parazitų; nurodyta, kas kol nebus išvalyta ir dezinfekuota, į vidų nebus galima patekti; elektros nėra, skaitikliai demontuoti. 2023 m. gegužės 17 d. turto apžiūros akte nurodyta, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), niekas negyvena; butas blogos būklės, pilnas šiukšlių; būtina dezinfekuoti ir išvalyti šiukšles; elektra atjungta. Atsakovės užsakymu UAB „Sentios“ gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), ir bute adresu (duomenys neskelbtini), atliko šiukšlių surinkimo, rūšiavimo ir išvežimo paslaugas už 5 075 Eur (plius PVM). UAB „Utenos deratizacija“ atliko parazitų naikinimo paslaugą adresu (duomenys neskelbtini), už 18 Eur. L. P. individuali įmonė atliko medžių genėjimą, pjovimą ir šalinimą adresu (duomenys neskelbtini), už 1 999 Eur (plius PVM) Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad medžių nekirto, negenėjo. Iš pateiktų įrodymų (turto apžiūros aktų, fotonuotraukų, patirtų didelių išlaidų už suteiktas paslaugas) teismas padarė išvadą, kad ieškovė turtu nesirūpino, jo neprižiūrėjo ir netvarkė.
12. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad po A. M. mirties jokių mokesčių nemokėjo, tik davė sesei V. M. grynų pinigų, kad ji sumokėtų AB „Panevėžio specialus autotransportas“ už komunalinių atliekų tvarkymą. 2024 m. sausio 26 d. AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pažymoje nurodyta, kad V. M. adresu (duomenys neskelbtini), už atliekų išvežimą 2023 m. gruodžio 31 d. yra neskolinga. 2024 m. vasario 6 d. AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. už komunalinių atliekų tvarkymą adresu (duomenys neskelbtini), mokėjimus gavo iš V. M.. Iš pateiktų įrodymų teismas padarė išvadą, kad mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą už visą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) mokėjo bendrasavininkė V. M.. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ji duodavo grynų pinigų sesei V. M., kad ji sumokėtų už brolio dalį, yra deklaratyvi, jai pagrįsti ieškovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
13. Teismas vertino, kad yra neįrodyta aplinkybė, kad ieškovė gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), sudėjo langus. Nurodė, kad įsigyjant (užsakant) langus yra sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, padaromi langų brėžiniai, pateikiamas komercinis pasiūlymas, išrašoma sąskaita, daromas pavedimas ar išrašomas kasos pajamų orderis, jei mokėta grynais pinigais ir pan. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė, vien ieškovės ir trečiųjų asmenų V. M. ir G. M. paaiškinimai, kurios yra suinteresuotos bylos baigtimi ieškovės naudai, liudytojų G. B., kuri pati nematė, kas langus dėjo, M. M. parodymai, kuris yra artimas ieškovės giminaitis, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas įrodyti minėtą aplinkybę. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų teismui patikrinti ieškovės paaiškinimų pagrįstumą ir patikimumą.
14. Teismas sprendė, kad ieškovės paaiškinimai ir liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, vieni kitiems prieštarauja. Ieškovė paaiškino, kad medžių nekirto, negenėjo, o liudytoja G. B. parodė, kad matė, kaip ieškovė 2023 m. pavasarį kirto medžius. Ieškovė paaiškino, kad į brolio butą negalėjo patekti, nes namo gyventojai įsidėjo naujas lauko duris, pasikeitė kodas, o namo pirmininkė jos neįleido. Tuo tarpu liudytojas M. M. parodė, kad po laidotuvių su ieškove buvo bute, lauko durys ir buto durys buvo nerakintos. Liudytojas M. B. parodė, kad po dėdės mirties name buvo tik kelis kartus, 2022 m. pavasarį ir vasarą, į maišus krovė šiukšles, jas vežė vežimėliu, o liudytojas M. M. parodė, kad su M. B. daug kartų buvo name, vežė šiukšles, maišus paimdavo į rankas ir su miesto autobusu išveždavo. Teismas, vertindamas liudytojų parodymų patikimumą, įvertino tai, kad jie yra artimi ieškovei asmenys, kurie galimai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ieškovės naudai.
15. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybės, jog ieškovė galimai keletą kartų rankomis išvežė šiukšlių maišus iš gyvenamojo namo, nepakanka patvirtinti, jog ieškovė aktyviais veiksmais perėmė turtą, valdė jį kaip savo ir laikė save turto savininke. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė per įstatymo nustatytą terminą po palikėjo mirties sumokėjo mokesčius ar atliko kokius nors aktyvius veiksmus. Šie faktiniai duomenys leidžia spręsti, kad ieškovė neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiškai valdyti likusį palikimą ir valdytų jį kaip savo turtą.
16. Teismas nurodė, kad palikimo atsiradimo data yra (duomenys neskelbtini), į teismą ieškovė kreipėsi 2023 m. gruodžio 6 d., t. y. po 1 metų ir 8 mėnesių, dėl to sprendė, kad ieškovės termino priimti palikimą praleidimo priežastis – teisinių žinių stoka. Ieškovė, būdama palikėjo sesuo, žinojo apie brolio mirtį, dalyvavo jo laidotuvėse. Ieškovė turėjo visą informaciją apsispręsti priimti palikimą ar jo atsisakyti, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė savo teisės neįgyvendino dėl to, kad nebuvo tiek atidi, rūpestinga ir sąžininga kaip to reikalauja rūpestingo žmogaus kriterijus, palikimo nepriėmė dėl savo nerūpestingumo.
17. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti notaro išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu. Ieškovė žinojo apie palikėjo A. M. mirties faktą, t. y. ji turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti: priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau nebuvo aktyvi ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė.
18. Teismas sprendė, kad ieškovė, būdama palikėjo sesuo, dalyvavusi jo laidotuvėse, žinojo brolio mirties datą ir nuo tada jai turi būti skaičiuojamas terminas ginčyti išduotą atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą, o taip skaičiuojant, terminas ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą yra suėjęs.
19. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimą dėl 2023 m. gegužės 17 d. Panevėžio m. 7-ojo notarų biuro notarės D. M. išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu teismas atmetė kaip neįrodytą ir taip pat dėl to, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Ieškovė D. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
20.1. Brolio palikimą ieškovė priėmė faktiniu valdymu. Po brolio mirties, būste (duomenys neskelbtini), kuris jam priklausė, ir kuriame jis gyveno, savo lėšomis ieškovė sudėjo naujus plastikinius langus. Šią faktinę aplinkybę patvirtino tretieji asmenys V. M. ir G. M. (seserys), taip pat liudytojai M. M. (sūnus), G. B.. Teismas atmetė trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojo parodymus motyvuodamas tik tuo, kad jie yra ieškovės šeimos nariai, kokia kitokia bylos medžiaga neleidžia tikėti jų paaiškinimais / parodymais, bei jais remtis priimant sprendimą, teismas nenurodė. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kokia kita bylos medžiaga neatitinka ieškovės šeimos narių paaiškinimų ir parodymų, jų pateikta informacija atmesta nemotyvuotai, vien dėl giminystės ryšio. Nors liudytoja G. B. ir nematė kas dėjo langus, tačiau jos parodymai patvirtina, kad langai buvo pakeisti.
20.2. Mokėti už elektrą ar kitas komunalines paslaugas po palikėjo mirties ieškovė negalėjo, nes namui (duomenys neskelbtini), elektros energija ar kitos komunalinės paslaugos nebuvo teikiamos. Ieškovė sumokėjo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ už šiukšlių išvežimą. Nors atsiskaityti reikalingus pinigus perduodavo seseriai V. M., tas nepaneigia paties atsiskaitinėjimo už komunalines paslaugas fakto.
20.3. 2022 m. ieškovė kreipėsi dėl informacijos apie brolio skolas į komunalinių paslaugų teikėjus bei viešo registro tvarkytoją, tačiau prašomos informacijos negavo. Ieškovė domėjosi palikėjo prievolėmis, siekė susirinkti būtiną informaciją joms įvykdyti. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu.
20.4. Teismas nesiaiškino, kokius konkrečius darbus išveždami šiukšles atliko UAB „Sentios“ darbuotojai, kiek darbo valandų buvo sugaišta ir pan. UAB „Sentios“ išvežė tik atliekas, kurias ieškovė jau buvau išrūšiavusi ir paruošusi išvežti. Palikėjas vedė savitą gyvenimo būdą, todėl jo nekilnojamojo turto sutvarkymas po mirties užsitęsė, o genėti medžius namo kieme nebuvo poreikio, nes medžiai teikė pavėsį. Nežinia kodėl VĮ Turto bankas nutarė medžius iškirsti. Atsakovės šiukšlių išvežimas ir medžių genėjimas nepaneigia to, kad ieškovė palikimo nepriėmė.
20.5. Apie tai, kad priimant palikimą reikalinga kreiptis į notarą, ieškovė išsiaiškino tik 2023 m. pavasarį, kai kreipėsi į notarę V. J.. Ieškovė į teismą kreipėsi 2023 m. gruodžio 6 d., o dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo – 2023 m. liepos 17 d. Nuo brolio mirties buvo praėję vieneri metai ir trys mėnesiai, o nuo palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo – tik du mėnesiai, terminai buvo praleisti nedaug. VĮ Turto bankas palikėjui priklausančio turto nerealizavo, tenkinus ieškinį valstybės interesai iš esmės pažeisti nebūtų.
20.6. Nustačius juridinį faktą, kad brolio palikimą ieškovė priėmė faktiniu valdymu, arba atnaujinus palikimo priėmimo terminą, 2023 m. gegužės 17 d. palikimo perėjimo valstybei teisės liudijimas negali būti paliktas galioti.
Atsiliepimas
21. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas nurodytais motyvais:
21.1. 2022 m. liepos 11 d. raštu UAB „Ignitis“ informavo atsakovę apie skolininko A. M. vardu registruotą ir po mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių, taigi bešeimininkį turtą bei susikaupusius įsiskolinimus už turtą, taip pat gautas atitinkamas AB „Panevėžio energija“ 2022 m. rugpjūčio 25 d. pranešimas. Atsakovės atstovams nuvykus apžiūrėti paveldėtą turtą 2023 m. gegužės 17 d. turto apžiūros akte fiksuota, jog bute niekas negyvena, butas blogos būklės <...>, pilnas šiukšlių. Tos pačios dienos namo apžiūros akte fiksuota, kad pilnas kiemas šiukšlių, šiukšlių maišų, parazitų; o prasibrovus prie lango matyti ta pati situacija, kaip ir lauke, ir, kol nebus išvalyta ir dezinfekuota, į vidų nebus galima patekti. Turto apleistumo mastą ir antisanitarines, higienos reikalavimus neatitinkančias sąlygas patvirtina ir atsakovo patirtų išlaidų sutvarkant valstybės paveldėto turto aplinką dydis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad jokio faktinio palikimo priėmimo negalėjo būti.
21.2. Veiksnus asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, turi veikti atidžiai ir rūpestingai, o nesilaikydamas šių reikalavimų privalo prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius. Nepriėmus palikimo pas notarą ir/ar neišviešinus faktinio palikimo priėmimo (nesikreipta į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, vėliau įsiteisėjusio sprendimo pagrindu registruojamos nuosavybės teisės), nebendradarbiaujant ir nesusisiekiant su apeliante, notarui neliko nieko kito kaip tik išduoti apeliantui palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
21.3. Apeliantė yra praleidusi nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti. Ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo palikėjo A. M. mirties dienos (duomenys neskelbtini). Apeliantė, būdama palikėjo sesuo, žinojo apie palikėjo mirtį. Šie faktiniai duomenys leidžia spręsti, jog ieškovė turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti ar priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau ieškovė nebuvo aktyvi, nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. Ieškinio senaties pradžios terminą skaičiuoti nuo to momento, kai apeliantė sužinojo ar turėjo sužinoti, jog palikimą priėmė atsakovas, nėra pagrindo, nes paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas ir po gan ilgo laikotarpio, apeliantė žinojo apie palikėjo mirties dieną ir nuo tada jai turi būti skaičiuojamas terminas ginčyti išduotą atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl paveldėjimo faktiškai pradėjus turtą valdyti
24. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuris yra besąlygiškas, neatšaukiamas, universalus ir kuriuo siekiama perimti palikėjo teises ir pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
25. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą.
26. Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas.
27. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti CK 5.51 straipsnio nuostatas, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Būtina pažymėti, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, aplinkybės, sprendžiant klausimą, ar įpėdinis yra palikimą priėmęs faktiškai, vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste, be kita ko, ir atsižvelgiant į konkrečios bylos palikėjo teisų bei pareigų, patenkančių į palikimo sudėtį, turinį. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
28. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn. Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.
29. Svarbu pažymėti, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose dažnai yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas).
30. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog ieškovė po brolio mirties jo palikimo faktiniu valdymu nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ieškovės ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus ir nepriklausomos liudytojos (kaimynės) parodymus, bei įvertinusi bylos įrodymų visetą, neturi pagrindo su pirmosios instancijos teismo išvada sutikti, sprendžia, jog vertinimas atliktas pernelyg formaliai, neindividualizuojant šios konkrečios bylos aplinkybių ir neįvertinus apeliantės individualių savybių – amžiaus, jos socialinių gebėjimų, teisinių žinių stokos, gyvenimiškos patirties ir materialinės padėties.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės brolis palikėjas A. M. mirė (duomenys neskelbtini), mirė nevedęs, vaikų neturėjo, testamento nepaliko. A. M. tėvas A. V. M. mirė (duomenys neskelbtini), motina A. M. mirė (duomenys neskelbtini). A. M. turėjo brolį R. M. ir seseris D. B. (ieškovė), G. M., V. M..
33. Palikėjui nuosavybės teise priklausė: po ¼ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini); butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 89/2576 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 127/3056 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 1/28 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 1/20 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“. Svarbu, kad kitos šio turto dalys priklausė apeliantės šeimos nariams.
34. Byloje pateikti įrodymai, ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, bei trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyveno vien palikėjas A. M.. Dėl palikėjo socialinių įgūdžių stokos ar sutrikimų jo būstas buvo itin apleistas. Po palikėjo mirties gyvenamajame name taip pat niekas negyveno, nors gyvenamasis namas priklausė po ¼ dalį palikėjo broliui R. M., palikėjo seseriai V. M., kita dalis likusi registruota (duomenys neskelbtini) mirusiai palikėjo motinai A. M..
35. Ieškovė palikimo priėmimo faktą grindė netiesioginiais įrodymai, teigė, kad po brolio mirties ji pradėjo valdyti jo turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, prižiūrėti, tvarkyti, t. y. iš gyvenamojo namo ir kiemo, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo vežti šiukšles, prieš tai jas rūšiavo, dirbo ten esantį daržą, sudėjo išdaužtus langus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės nurodytas aplinkybes iš esmės paliudijo teismo posėdžio metu apklausti liudytojai bei tretieji asmenys, kurie patvirtino, kad ieškovė pakeitė gyvenamajame name išdaužtus langus, tiek ieškovė, tiek ieškovės sūnus ir ieškovės krikštasūnis rinko, rūšiavo šiukšles, jas išveždavo tiek iš gyvenamojo namo sklypo, tiek iš gyvenamojo namo pagal savo galimybes. Ieškovė nurodė, kad ji neturėjo pinigų samdyti kitus žmones ar iš karto užsakyti brangiai kainuojančias šiukšlių išvežimo paslaugas. Kadangi savo automobilio neturėjo, tvarkėsi pamažu, pagal išgales. Šios aplinkybės byloje nėra paneigtos.
36. Minėta, jog tiek gyvenamasis namas, tiek kiemas ir butas buvo itin apleisti, ten buvo pilna šiukšlių, kadangi palikėjas vedė asocialų gyvenimo būdą, kaupė šiukšles, o jų kiekis buvo neįtikimas. 2023 m. gegužės 17 d. atsakovės sudarytas turto apžiūros aktas tai patvirtina, atsakovė akte konstatavo, jog kol nebus išvalyta ir dezinfekuota, į vidų nebus galimybės patekti. Taip pat konstatavo, jog elektros name nėra, skaitikliai demontuoti. 2023 m. gegužės 17 d. turto apžiūros akte nurodyta, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), taip pat niekas negyvena; butas taip pat itin blogos būklės, pilnas šiukšlių, elektra atjungta. Atsakovė samdė UAB „Sentios“ gyvenamajame name ir bute atlikti šiukšlių surinkimo, rūšiavimo ir išvežimo paslaugas net už 5 075 Eur plius PVM, taip pat samdė UAB „Utenos deratizacija“ atlikti parazitų naikinimo paslaugas, bei L. P. individualią įmonę atlikti medžių genėjimą, pjovimą ir šalinimą kieme, už 1 999 Eur plius PVM. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovės užsakymu buvo atlikti itin didelio šiukšlių kiekio surinkimo ir išvežimo darbai, savaime nepaneigia aplinkybės, jog ieškovė turtu visai nesirūpino ar netvarkė. Minėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinti esamos padėties ypatumai bei individualios pareiškėjos kaip asmens savybės. Tiek ieškovės, tiek liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė pasitelkdama šeimos narius (sūnų, krikštasūnį), bandė tvarkyti, rūšiuoti, palikėjo prikauptas šiukšles, pradėjo jas vežti, t. y. rūpinosi gyvenamuoju namu, tačiau dėl finansinių galimybių trečiųjų asmenų paslaugų ir konteinerio prikauptoms šiukšlėms išvežti ieškovė nesamdė.
37. Iš tiesų ieškovė nepateikė tiesioginių rašytinių įrodymų - pirkimo-pardavimo sutarties, langų brėžinių ar sąskaitų, patvirtinančių apmokėjimą už langų pakeitimą, tačiau tiek ji, tiek tretieji asmenys V. M. ir G. M., tiek nesuinteresuota bylos baigtimi liudytoja G. B., patvirtino, jog išdaužtus langus pakeitė ieškovė. Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nematė, kai langai buvo keičiami, tačiau pastebėjo, kad langai buvo pakeisti, iš gatvės pusės matėsi, kad langai gyvenamajame name buvo sudėti nauji, plastikiniai. Atsakovė neteigė, kad langus keitė ji ar dar kokie nors kiti tretieji asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti asmenų paaiškinimai nėra prieštaringi, papildo vienas kitą, neprieštarauja rašytiniams atsakovės pateiktiems įrodymams, todėl sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog langai palikėjo priklausančiame gyvenamajame name buvo pakeisti būtent ieškovės. Nurodytos aplinkybes patvirtina, kad ieškovė po palikėjo mirties likusiu gyvenamuoju namu rūpinosi pagal jos turimas galimybes, dėjo pastangas turtą tvarkyti.
38. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Panevėžio specialus autotransportas“ 2024 m. vasario 6 d. raštu informavo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. už komunalinių atliekų tvarkymą adresu (duomenys neskelbtini), mokėjimus ji gavo iš V. M. (nuo 2023 m. birželio 1 d. už komunalinių atliekų tvarkymą moka atsakovė VĮ Turto bankas). Ieškovė nurodė, kad savo seseriai V. M. ji davė grynų pinigų, kad ši AB „Panevėžio specialus autotransportas“ už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėtų. Nors AB „Panevėžio specialus autotransportas“ už komunalinių atliekų tvarkymą tiesiogiai sumokėjo V. M., tačiau teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad tai darė iš ieškovės gautų lėšų ir jos prašymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo ieškovės ir V. M. paaiškinimais netikėti.
39. Įvertinusi šias nustatytas aplinkybes ir byloje esančius CPL leistinus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog esami faktiniai duomenis patvirtina, kad ieškovė ėmėsi prižiūrėti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą prie namo, iš dalies vykdė prievoles, susijusias su namu (apmokėjo už komunalinių atliekų tvarkymą), o elektros tiekimo atstatyti kol name gyventi galimybės nebuvo, nebuvo poreikio. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra pakankamai netiesioginių įrodymų, kurių visumą ir papildo liudytojų parodymai, kurie sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė po palikėjo mirties savo veiksmais priėmė palikimą faktiškai jį valdydama ir tokiu būdu aiškiai išreikšdama valią jį priimti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė ginčo turto kaip palikimo faktiniu valdymo pagrindu nepriėmė ir nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio A. M. (duomenys neskelbtini) mirties ieškovė priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei faktiniu valdymu priėmus savo brolio palikėjo palikimą, atsiradusi po jo mirties, būtent nuo palikėjo mirties dienos ieškovei atsirado nuosavybės teisė į visą palikėjo paliktą turtą.
Dėl ieškinio senaties taikymo
41. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
42. Šioje byloje keliamas ieškinio senaties termino, kai ginčijamas palikimo priėmimo teisėtumas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taikymo klausimas.
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima šiam tenkančią palikimo dalį. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisės paveldėti pažeidimas ir sužinojimo apie tai momentas gali sutapti, tačiau gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti vėliau. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Asmens amžius, išsilavinimas, profesinė veikla ir kitos jo individualios savybės priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir šių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013).
44. CK 5.8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimui priimti ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui ginčyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
46. Vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Palikimo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas, kadangi tik nuo jo atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas turto paveldėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.
47. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovė palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, konstatuotina, kad ji tapo paveldėtoja, palikėjo turto savininke nuo palikimo atsiradimo momento. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenimis nustačius, kad ieškovė palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, ieškovės teisės palikėjo mirties dieną nebuvo pažeistos, ir, kadangi ieškovės ginčijami palikimo perėjimo valstybei liudijimai nebuvo išduoti, ieškovė galėjo netrukdomai faktiniu valdymu paveldėtą turtą valdyti.
48. Minėta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą tiek faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, tiek padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nagrinėjamu atveju ieškovė faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, taigi - priėmė palikimą vienu iš galimų įstatymo nustatytų būdų, todėl, priėmusi palikimą faktiniu valdymu, ieškovė neturėjo pareigos ir kreiptis į notarą ir priimti palikimą ir kitu būdu – paduodant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
49. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ignitis“ 2022 m. liepos 11 d. raštu bei AB „Panevėžio energija“ 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštu atsakovę informavo apie A. M. vardu registruotą ir po mirties įstatyminių įpėdinių nepriimtą bešeimininkį turtą, kadangi jo skolos nebuvo apmokėtos. Atsakovė 2023 m. sausio 27 d. kreipėsi į Panevėžio miesto 7-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. M. 2023 m. gegužės 17 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3221, kuriuo patvirtino, kad valstybei paveldėjimo teise po palikėjas A. M. mirties pereina turtas: 1) po ¼ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) 89/2576 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 127/3056 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 1/28 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 1/20 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 4) pinigines lėšas sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“.
50. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2023 m. gruodžio 5 d., vadinasi ieškovė įstatymo nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, kurio pradžia skaičiuojama nuo palikimo liudijimo valstybei išdavimo ir ieškovės sužinojimo apie jį, nepraleido.
51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įpėdiniams palikimo nepriėmus, paveldėjimo teisės pareina valstybei. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po palikėjo mirties jo turtą paveldėjo ieškovė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Taigi, paveldėjimo teisė, ieškovei paveldėjus palikėjo turtą, negalėjo pereiti valstybei. Nagrinėjamu atveju valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduoti ginčijami palikimo perėjimo valstybei liudijimai, nesusiklostė.
52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovei faktiniu valdymu priėmus mirusio brolio palikimą, atsiradusį po jo mirties, būtent nuo palikėjo mirties dienos ieškovei atsirado nuosavybės teisė į visą palikėjo paliktą turtą. Kadangi ieškovė tapo viso palikėjo turto savininke (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), valstybė neturėjo teisės įgyti to paties turto nuosavybės teise, todėl jai negalėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažįstamas negaliojančiu.
Dėl bylos baigties
53. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog ieškovė po A. M. mirties priėmė jo palikimą faktiniu valdymu pradėdama turtą valdyti, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priėmė po brolio A. M. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusi palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti bei pripažinti negaliojančiu 2023 m. gegužės 17 d. Panevėžio m. 7-ojo notarų biuro notarės D. M. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3221, kuriuo notarė patvirtino, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkas yra palikėjas A. M..
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 32 punktas).
55. Byloje nėra nustatyta neteisėtų valstybės institucijų veiksmų (neveikimo), nulėmusių palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotos institucijos netinkamas procesinis elgesys, ieškovė taip pat civilinėje byloje neįrodinėjo neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovės nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po brolio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusi palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Pripažinti negaliojančiu Panevėžio m. 7-ojo notarų biuro notarės D. M. 2023 m. gegužės 17 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3221, kuriuo notarė patvirtino, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkas yra palikėjas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties data (duomenys neskelbtini).