Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-563-357/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-27
Bylos Nr.: e2A-563-357/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-01348-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė, Irena Stasiūnienė
Atsakovas: M. O.
Ieškovas: A. N.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. ?2A-563-357/2021Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01348-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. O. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. patikslintą ieškinį atsakovei M. O. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. N. patikslintu ieškiniu prašo teismo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3494-630/2020 nustatytos bendravimo tvarkos: 1) 2.1. punktą, nustatant, kad A. N. bendrauja su vaiku J. N. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 9.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.; 2) 2.2. punktą, jį panaikinant; 3) 2.3. punktą, nustatant, kad tėvas bendrauja su vaiku poriniais metais – Šv. Kalėdų ir mirusiųjų dieną – lapkričio 1 d. bei sūnaus gimtadienio dieną, o neporiniais – Naujųjų metų išvakarėse ir pirmąją Naujųjų metų dieną bei Šv. Velykų pirmą ir antrą dienas; 4) 2.5. punktą, nustatant, kad tėvas 30 kalendorinių dienų bendrauja su vaiku vasarą tėvo kasmetinių atostogų metu, kol vaikas mokosi ikimokyklinėje įstaigoje. Vaikui pradėjus lankyti mokymosi įstaigą, tėvas su vaiku bendrauja pusę vaiko atostogų laiko. Apie planuojamas atostogas, tėvas informuoja mamą prieš 1 mėnesį iki savo numatomų atostogų ir nurodo, kur bus praleidžiamos atostogos. Mama informuoja tėvą apie numatomas vaiko atostogas; papildyti 2020 m. liepos 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3494-630/2020 nustatytos bendravimo tvarką naujais punktais: 1) tėvas nepriklausomai nuo jo gyvenamosios/buvimo vietos bendrauja su sūnumi elektroninių ryšių pokalbių ir vaizdo priemonėmis („Skype“, „Messenger“, „Viber“ ar kt.) kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgdamas ir įvertindamas jo formalaus ir neformalaus ugdymo užimtumą ir dienos režimą. Motina nedelsiant informuoja tėvą apie priežastis, dėl kurių tėvas negali bendrauti su sūnumi nuotoliniu būdu. Motina tokios formos bendravimui užtikrina technines priemones, tėvo ir sūnaus nevaržomą, konfidencialų bendravimą, nesikišant į sūnaus ir tėvo pokalbius. Sūnus turi nevaržomą teisę ir galimybę susisiekti su tėvu; 2) jeigu tėvo bendravimas su sūnumi J. negalimas dėl vaiko ligos arba kitos svarbios priežasties, bendravimo laikas perkeliamas į kitą pirmą savaitgalį; 3) tėvas turi teisę lankyti sergantį sūnų jo gyvenamojoje vietoje, apie savo atvykimo laiką telefonu ar ryšio priemonėmis suderinęs su vaiko motina. Sergančio sūnaus lankymas ir slaugymas trunka ne trumpiau nei 3 valandas; 4) motina informuoja SMS žinute arba elektroninio ryšio priemonėmis tėvą apie sūnaus J. gyvenamosios vietos pasikeitimus, vaiko sveikatos priežiūros, gydymo, ikimokyklinio ugdymo ir mokymosi įstaigas bei jų pasikeitimus, vaiko ligas, negalavimus ir kitus svarbius įvykius; 5) tėvas įsipareigoja vaiko rimtesnio susirgimo ar gautų traumų atveju informuoti apie tai mamą ir kartu spręsti, kas vaikui būtų geriausia – vykti į gydymo įstaigą, vykti pas mamą ar pasilikti pas tėvą; 6) tėvas ir motina bendru sutarimu gali keisti šią bendravimo tvarką, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, sūnaus norą ir poreikius, taip pat savo galimybes; 7) tėvas arba motina išvykdami su nepilnamečiu vaiku už Lietuvos Respublikos teritorijos visais atvejais turi gauti kito tėvo rašytinį sutikimą, nurodant išsamią informaciją apie išvykimo vietą ir laiką; 8) tėvai informuoja vienas kitą apie kontaktinių duomenų pasikeitimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad iki šalių taikos sutarties patvirtinimo teisme atsakovė su nepilnamečiu vaiku gyveno (duomenys neskelbtini) rajone. Po teismo nutarties priėmimo, atsakovė su vaiku išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Pasikeitus nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai, iš esmės pasikeitė ir ieškovo galimybės kokybiškai bendrauti su sūnumi, be pagrindo minimalizuotas ieškovo dalyvavimas vaiko auklėjime, dėl ko nukenčia vaiko interesai. Ieškovo įsitikinimu, esamu atveju egzistuoja sąlygos pakeisti teismo nutartimi nustatytą jo ir sūnaus bendravimo tvarką taip, kad ta tvarka atitiktų geriausius vaiko interesus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė M. O. su ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas ilgą laiką piktnaudžiauja alkoholiu, yra praradęs teisę vairuoti automobilį. Ieškovo gyvenamojoje vietoje yra kūdra, prie kurios ištemptas vielos tinklas, nesutvirtintas galinčiais atlaikyti vaiko svorį kuolais ir dėl to mažamečiui yra nuolatinė grėsmė į ją įkristi. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ieškovas nuolat palikdavo sūnų J. kitiems asmenims arba visai be priežiūros. Pažymėjo, kad ieškovas pažeidinėjo vaiko teises sistemingai vartodamas fizinį smurtą nepilnamečio jos sūnaus M. B. atžvilgiu matant J. N.. J. N. dėl savo amžiaus ir negalėjimo savimi pasirūpinti ar išsikviesti pagalbą negali būti perduotas ilgesniam laikui ieškovui. Dėl J. N. buvimo ieškovo gyvenamojoje vietoje galėtų būti sprendžiama, kai J. N. sueis 10 metų. Ieškovo bendravimui su J. N. ryšio priemonėmis atsakovė netrukdo ir nuolat informuoja ieškovą apie sūnaus sveikatą, todėl šioje ieškinio dalyje ieškovas neturi pagrindo kreiptis į teismą. Ieškinys dalyje dėl uždraudimo išvykti į užsienį negali būti tenkinamas, kadangi tokio suvaržymo galimybės nenumato įstatymai. Taip pat nėra teisinio pagrindo leisti ieškovui lankytis atsakovės gyvenamojoje vietoje J. N. ligos atveju. Tai keltų grėsmę atsakovei ir M. B., kuris yra nukentėjęs nuo ieškovo smurto.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad pagal psichologo išvadą santykiai su tėvu yra pakankamai geri, vaikas pageidautų toliau bendrauti su tėvu. Ieškovas prašo matytis dažniau, galimybės paimti vaiką su nakvyne. Neprieštarauja ieškovo pozicijai, kad vaikas galėtų vykti su tėvu šeštadienį ir sekmadienį galėtų būti pristatytas į namus. Nemano, kad ieškovo padaryti administraciniai nusižengimai galėtų daryti kokią įtaką vaikui. Pagrindiniai konfliktai kyla dėl ieškovo ir atsakovės santykių. Tėvas savo pareigos bendrauti su vaiku nevengia, todėl mano, kad galėtų būti suteikta galimybė pasiimti vaiką ir bendrauti daugiau. Neprieštarauja ir tvarkos punktams, kurie numato bendravimą vasaros atostogų metu. Minimalus bendravimas kenkia vaikui, emocinis ryšys neturėtų nutrūkti, ypač tokiame amžiuje. Nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių reikėtų riboti bendravimą. Pritaria, kad sergantį vaiką galėtų lankyti pagal nustatytą tvarką, sergančiam vaikui reikia kuo daugiau dėmesio. Mano, kad išvykstant trumpai užtektų informuoti kitą iš tėvų, teisės aktai tuo atveju nereikalauja leidimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3494-630/2020 nustatytą A. N. ir jo nepilnamečio sūnaus J. N., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, nustatant tokią A. N. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. N. tvarką:

1. A. N. bendrauja su sūnumi J. N. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 9.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.

2. Jeigu tėvo A. N. bendravimas su sūnumi J. N. negalimas dėl vaiko ligos arba kitos svarbios priežasties, bendravimo laikas perkeliamas į kitą pirmą savaitgalį.

3. A. N. bendrauja su vaiku J. N. poriniais metais – Šv. Kalėdų ir mirusiųjų dieną – lapkričio 1 d. bei sūnaus gimtadienio dieną, o neporiniais – Naujųjų metų išvakarėse ir pirmąją Naujųjų metų dieną bei Šv. Velykų pirmą ir antrą dienas.

4. A. N. bendrauja su sūnumi 30 kalendorinių dienų vasarą tėvo kasmetinių atostogų metu, kol vaikas mokosi ikimokyklinėje įstaigoje. Vaikui pradėjus lankyti mokymosi įstaigą, tėvas su vaiku bendrauja pusę vaiko atostogų laiko. Apie planuojamas atostogas, tėvas informuoja mamą M. O. prieš vieną mėnesį iki savo numatomų atostogų ir nurodo, kur bus praleidžiamos atostogos. Mama informuoja tėvą apie numatomas vaiko atostogas.

5. A. N. tėvas bendrauja su sūnumi elektroninių ryšių pokalbių ir vaizdo priemonėmis („Skype“, „Messenger“, „Viber“ ar kt.) kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgdamas ir įvertindamas sūnaus J. N. formalaus ir neformalaus ugdymo užimtumą ir dienos režimą. M. O. nedelsiant informuoja tėvą apie priežastis, dėl kurių tėvas negali bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis. M. O. užtikrina technines priemones tokiam bendravimui, tėvo ir sūnaus nevaržomą bei konfidencialų bendravimą, nesikišant į sūnaus ir tėvo pokalbius. Sūnus turi nevaržomą teisę ir galimybę susisiekti su tėvu.

6. Tais atvejais, kai vaikas dėl ligos negali bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis ir negali susitikti pagal šios bendravimo tvarkos pirmame punkte nustatytas sąlygas, tėvas A. N. turi teisę lankyti sergantį sūnų jo gyvenamojoje vietoje, savo atvykimo laiką suderinęs su vaiko mama. Sergančio sūnaus lankymas ir slaugymas trunka ne ilgiau nei 1 valandą.

7. M. O. informuoja SMS žinute arba elektroninio ryšio priemonėmis vaiko tėvą A. N. apie sūnaus J. N. gyvenamosios vietos pasikeitimą, vaiko sveikatos priežiūros, gydymo, ikimokyklinio ugdymo ir mokymosi įstaigas bei jų pasikeitimus, vaiko ligas, negalavimus ir kitus svarbius įvykius.

8. A. N. įsipareigoja vaiko rimtesnio susirgimo ar gautų traumų atveju informuoti apie tai mamą ir kartu spręsti, kas vaikui būtų geriausia – vykti į gydymo įstaigą, vykti pas mamą ar pasilikti pas tėvą.

9. Vaiko tėvas ir mama bendru sutarimu gali keisti šią bendravimo tvarką, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, sūnaus norą ir poreikius, taip pat savo galimybes.

10. Vaiko tėvas arba mama išvykdami su nepilnamečiu vaiku už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų turi pranešti kitam iš tėvų, nurodant informaciją apie išvykimo vietą ir laiką.

11. Vaiko tėvai informuoja vienas kitą apie kontaktinių duomenų pasikeitimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės M. O. ieškovo A. N. naudai 26,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės M. O. 286,65 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, priteisė iš ieškovo A. N. atsakovei M. O. 135 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad tiek liudytoja I. J., tiek išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nėra gavusi jokių duomenų, kurie pateisintų tėvo teisės bendrauti su vaiku ribojimą. Teismo psichologo išvadoje nurodyta, kad J. kalbėdamas apie tėvą buvo džiugus, jam patinka su juo susitikinėti, likti nakvoti pas tėtį nenorėtų. Laikė, kad atsakovės abejonės dėl ieškovo gebėjimo pasirūpinti sūnumi yra grįstos prielaidomis, kurios iš esmės neturi rimto pagrindo. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovo gyvenamojoje vietoje yra tvenkinys, negali būti pagrindu riboti galimybę vaikui pasilikti nakvoti pas tėvą. Ieškovas turi pareigą užtikrinti vaiko saugumą ir nėra jokių duomenų, kurie verstų abejoti, kad ši pareiga nebus tinkamai įvykdyta. Teismo vertinimu, 2019 metais ir 2020 metų pradžioje užfiksuoti ieškovo alkoholio vartojimo faktai negali būti pagrindas šiuo metu riboti galimybę vaikui bendrauti su tėvu, nes per paskutinius metus nebuvo fiksuota jokių alkoholio vartojimo faktų ar naujų administracinių nusižengimų, ieškovas teigiamai charakterizuojamas tiek darbovietėje, tiek seniūnijoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė M. O. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; civilinės bylos nagrinėjimo melu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismas su prašymu ištirti, ar Civilinio proceso kodekso 3 str. 1 d., ta apimtimi, kuria numatyta, kad „Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais“ , kas suteikė teismui teisę apriboti asmens teisę į nuosavybę ir būsto neliečiamybę atvejais, tiesiogiai nenumatytais įstatymų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 1 d. kur numatyta, kad nuosavybė neliečiama, 23 str. 2 d., kur numatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. 1 d., kur numatyta, kad žmogaus būstas neliečiamas, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1. Teismas peržiūrėjo ir pakeitė esmines taikos sutarties sąlygas nesant tam teisinio pagrindo. Teismas skundžiamą sprendimą motyvavo tuo, kad po taikos sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė aplinkybės, t. y. atsakovei išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), o ieškovui likus gyventi (duomenys neskelbtini), t. y. faktiškai bendras ieškovo kelionės laikas iki vaiko gyvenamosios vietos padidėjo 4 valandomis. Tai, kad ieškovas turėtų išvykti susitikti su vaiku 2 valandomis anksčiau negu iki gyvenamosios vietos pasikeitimo teismas laikė esmine aplinkybe. Tokios teismo išvados yra nelogiškos, kadangi tokiu atveju vienos iš taikos sutarties šalių gyvenamosios vietos pakeitimas Lietuvos ribose leistų peržiūrėti bet kurią teismo patvirtintą taikos sutartį. Šalims sudarant taikos sutartį ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė išvyksta gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovei likti gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje buvo nesaugu dėl ieškovo smurto. Pats ieškovas pripažino, kad smurtavo atsakovės sutuoktinio D. O. atžvilgiu. Šito ieškovas negalėjo nežinoti.

7.2. Aplinkybė, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, buvo nurodyta 2020-04-03 (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro posėdyje, dalyvaujant ieškovui (Šiaulių apskrities YTAS 2021-04-16 rašto priedas). 2020-04-03 (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro pagalbos plane ieškovui buvo nurodyta kreiptis į priklausomybių konsultantą. Taip pat ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu aplinkybes patvirtino bendraudamas su psichologe M. B.. Civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas bandė gauti pagalbą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu arba įrodymų, kad ši problema yra išspręsta. J. N. perdavimas ieškovui ilgesniam kaip vienos dienos laikotarpiui kelia grėsmę vaiko gyvybei ir sveikatai, todėl neatitinka vaiko interesų. Tuo pažeistas prioritetinės vaikų teisių ir interesu apsaugos ir gynimo principas.

7.3. Bendravimo tvarkos sąlyga, susijusi su patekimu į asmens būstą, yra neteisėta. Konstitucijos 24 str. 1, 2 d. numatyta, kad žmogaus būstas neliečiamas; be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikata ar turtą. Nei viena iš Konstitucijos 24 str. 1, 2 d. nustatytų sąlygų nesuteikta teismui teisės priimti sprendimą pažeisti atsakovės būsto neliečiamybę, patenkant į atsakovės būstą privaliems asmenims ir konkrečiai neapibrėžiant tokių asmenų teisių ir pareigų. Be to, patekimas į asmens būstą susijęs ir su nuosavybės teisės apribojimu, ko pasėkoje asmuo netenka galimybės visa apimtimi naudotis jam priklausančiais nuosavybės teisės objektais, kadangi nuosavybe tam tikrą laikotarpį naudojasi asmuo, kuriam teismas suteikė tokią teisę. Dėl paminėto yra pažeidžiamas ir Konstitucijos 23 str. I. 2 d., kur numatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai. Su atsakove viename būste dar gyvena ir šį būstą išlaiko atsakovės sutuoktinis D. O., gyvena atsakovės nepilnametis sūnus M. B.. Tokiu būdu skundžiamu sprendimu teismas, leisdamas patekti į D. O. ir M. B. būstą, pažeidė jų konstitucines teises, tačiau jie nebuvo įtraukti dalyvauti byloje. Pagal CPK 329 str. 2 d. 1 p. tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimas

8. Ieškovas A. N. pateiktu atsiliepimu prašo atsakovės M. O. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1. Ieškovas apie planuojamą atsakovės išsikraustymą prieš teismui tvirtinant taikos sutartį nežinojo. Atsakovė priešingų aplinkybių neįrodė.

8.2. Ieškovui ir jo sūnui gyvenant dideliu atstumu vienam nuo kito pasidarė per sunku tiek fiziškai, tiek finansiškai vykdyti patvirtintą bendravimo tvarką. Taip pat buvo išryškėjo kiti bendravimo tvarkos trūkumai, pvz., neaptarta kaip tėvas bendrauja su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, kaip elgtis situacijoje, kai susitikimas negalimas dėl vaiko ligos ar kitų svarbių priežasčių, kokiu būdu tėvas gali dalyvauti vaiko sveikatos priežiūroje, ugdyme ir pan. Atsakovė posėdžio metu lyg ir sutiko su kai kuriomis prašomomis sąlygomis, tačiau ieškinį bet kuriuo atveju prašė atmesti. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra pakankamai detali, aiški ir padedanti šalims išvengti konfliktų, kurių kildavo anksčiau.

8.3. Ieškovas sūnaus J. atžvilgiu nėra naudojęs fizinio ar psichologinio smurto. Dėl jo elgesio su vaiku nėra nusiskundimų, byloje pateikti duomenys, kad vaikui pas tėvą sudarytos tinkamos sąlygos. Byloje buvo teisingai nustatyta, kad egzistuoja sąlygos pakeisti teismo nutartimi nustatytą minimalizuotą A. N. ir sūnaus bendravimo tvarką taip, kad ta tvarka atitiktų geriausius vaiko interesus.

8.4. Reikalavimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl faktinių aplinkybių

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys A. N. ir M. O. turi nepilnametį sūnų J. N., gimusį (duomenys neskelbtini). Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), kurioje šalys sutarė dėl mažamečio sūnaus J. N. gyvenamosios vietos nustatymo su motina M. B. (dabar – O.), išsprendė sūnaus išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo klausimus bei suderino sūnaus ir tėvo bendravimo tvarką: „2.1. Tėvas iki kol vaikui sueis 7 metai bendrauja su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžina vaiką tos pačios dienos 18 val., sekmadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 vai. ir grąžina vaiką tos pačios dienos 18 val.; 2.2. Tėvas nuo tada, kai vaikui sueis 7 metai, bendrauja su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžina vaiką sekmadienį 18 val.; 2.3. Tėvas nuo tada, kai vaikui sueis 7 metai, bendrauja su vaiku poriniais metais - Šv. Kalėdų ir mirusiųjų dieną - Lapkričio 1 d. bei sūnaus gimtadienį, o neporiniais metais - Naujųjų metų išvakarėse ir pirmą Naujųjų metų dieną bei Šv. Velykų šventę: 2.4. Tėvas su vaiku praleidžia jo gimtadienį – (duomenys neskelbtini) bei Tėvo dieną - pirmą birželio sekmadienį; 2.5. Tėvas 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų per metus jo vasaros atostogų metu praleidžia kartu su sūnumi. Bendrų su sūnumi atostogų laiką, pranešant apie vaiko buvimo vietos adresą atostogų metu. Tėvas turi iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki savo numatomų atostogų, SMS žinute, suderinti su motina“.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo

11. Apeliantė teigia, kad teismas peržiūrėjo ir pakeitė esmines taikos sutarties sąlygas nesant tam teisinio pagrindo. Mano, kad jos gyvenamosios vietos pasikeitimas atsakovei išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), o ieškovui likus gyventi (duomenys neskelbtini) (faktiškai bendras ieškovo kelionės laikas iki vaiko gyvenamosios vietos padidėjo 4 valandomis) reiškia, kad ieškovas turėtų išvykti susitikti su vaiku 2 valandomis anksčiau negu iki gyvenamosios vietos pasikeitimo ir tai nesudarė pagrindo keisti teismo patvirtintos taikos sutarties. Pažymi, kad šalims sudarant taikos sutartį ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė išvyksta gyventi į (duomenys neskelbtini).

12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

13. Taigi, aplinkybė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių Taikos sutartis, kurioje šalys suderino sūnaus ir tėvo bendravimo tvarką, nereiškia, kad tokia tvarka pasikeitus aplinkybėms nebegali būti peržiūrėta.

14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė leistinais įrodymais neįrodė, kad ieškovas apie planuojamą jos išsikraustymą būtų žinojęs prieš teismui patvirtinus Taikos sutartį. Aplinkybė, kad buvo konfliktas tarp ieškovo ir atsakovės sutuoktinio, kad ieškovas pripažino, jog smurtavo atsakovės sutuoktinio D. O. atžvilgiu, neįrodo, kad ieškovas žinojo apie ieškovės planus išsikraustyti į kitą miestą. Tvirtinant taikos sutartį abi šalys gyveno nedideliu atstumu viena nuo kitos ir tai, neabejotina, turėjo lemiamos įtakos šalių priimtam susitarimui dėl tėvo ir vaiko bendravimo. Po Taikos sutarties patvirtinimo atsakovė M. O. su nepilnamečiu vaiku išsikraustė gyventi į kitą rajoną, t. y. (duomenys neskelbtini) miestą. Pati atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog ji atsakovui pranešė, kai jau išsikėlė; per derybas dėl taikos sutarties apie išsikėlimą nekalbėjo. Liudytoja I. J., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaikų teisės skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone vyriausioji specialistė, byloje nurodė, kai dalyvavo teisme apie išsikėlimą nebuvo žinoma. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sudarant Taikos sutartį apie atsakovės planuojamą išsikėlimą nežinojo.

16. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Kaip jau minėta, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (šiuo atveju teismo patvirtinta Taikos sutartis) neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

17. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, žinodama, kad ketina greitu metu išsikraustyti, vadovaudamasi geriausiais vaiko interesais, prieš tvirtinant Taikos sutartį turėjo tokią informaciją ieškovui atkleisti. Aplinkybė, kad atsakovė su vaiku išsikraustė į (duomenys neskelbtini), neabejotinai apsunkina ieškovo galimybes bendrauti su vaiku, ypač pagal Taikos sutarties patvirtintas bendravimo sąlygas. Sutiktina su ieškovu, kad jo nuolatinis vykimas į kitą Lietuvos miestą, sąlygoja jam papildomus finansinius sunkumus, tas neabejotinai reikalauja ir daugiau laiko kelionėms. Atsakovės teisė keisti savo ir vaiko gyvenamąją vietą neturi apriboti ieškovo konstitucinės teisės bei pareigos auklėti ir bendrauti su savo vaiku. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistavo objektyvus pagrindas pakeisti Taikos sutartimi nustatytą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką.

19. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tiek liudytoja I. J., tiek išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nėra gavusi jokių duomenų, kurie pateisintų tėvo teisės bendrauti su vaiku ribojimą; teismo psichologo išvadoje nurodyta, kad J. kalbėdamas apie tėvą buvo džiugus, jam patinka su juo susitikinėti, likti nakvoti pas tėtį nenorėtų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2019 metais ir 2020 metų pradžioje užfiksuoti ieškovo alkoholio vartojimo faktai negali būti pagrindas šiuo metu riboti galimybę vaikui bendrauti su tėvu, nes per paskutinius metus nebuvo fiksuota jokių alkoholio vartojimo faktų ar naujų administracinių nusižengimų, ieškovas teigiamai charakterizuojamas tiek darbovietėje, tiek seniūnijoje. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas šiuo metu negalėtų tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad vien tai, jog ieškovo gyvenamojoje vietoje yra tvenkinys, negali būti pagrindu riboti galimybę vaikui pasilikti nakvoti pas tėvą. Byloje nesant Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi sūnumi ar neužtikrintų vaiko saugumo, teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl nepertraukiamo bendravimo su vaiku savaitgaliais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas sūnaus J. atžvilgiu būtų naudojęs fizinį ar psichologinį smurto. Dėl jo elgesio su vaiku nėra nusiskundimų, byloje pateikti duomenys, kad vaikui pas tėvą sudarytos tinkamos sąlygos.

20. Atsižvelgiant į tai, kad Taikos sutarties 2.5 punktas tarp šalių kėlė neaiškumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pakeitė, nustatant, kad tėvas 30 kalendorinių dienų bendrauja su vaiku vasarą tėvo kasmetinių atostogų metu, kol vaikas mokosi ikimokyklinėje įstaigoje. Vaikui pradėjus lankyti mokymosi įstaigą, tėvas su vaiku bendrauja pusę vaiko atostogų laiko. Apie planuojamas atostogas, tėvas informuoja mamą prieš 1 mėnesį iki savo numatomų atostogų ir nurodo, kur bus praleidžiamos atostogos. Mama informuoja tėvą apie numatomas vaiko atostogas.

21. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo į bendravimo tvarką įtraukti naujų punktų, nebuvusių Taikos sutartyje. Šis apeliantės argumentas nepagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Byloje nustačius, kad šalys konfliktuoja, natūralu, kad kilo poreikis sukonkretinti nustatytą tvarką, siekiant išvengti konfliktų tarp šalių bei užtikrinti vaiko interesą bendrauti su abiem tėvais. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nenoriai bendrauja su ieškovu, bendrauja daugiausiai tik SMS žinutėmis ir kartu neužtikrina galimybės vaikui bendrauti telefonu ar vaizdo ryšio priemonėmis su ieškovu, nors tokias sąlygas iš esmės namuose turi. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendravimo tvarką papildė nuostata, kad tėvas bendrauja su sūnumi elektroninių ryšių pokalbių ir vaizdo priemonėmis („Skype“, „Messenger“, „Viber“ ar kitomis) kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., atsižvelgdamas ir įvertindamas vaiko formalaus ir neformalaus ugdymo užimtumą ir dienos režimą.

22. Apeliantė teigia, kad bendravimo tvarkos sąlyga, susijusi su patekimu į asmens būstą, yra neteisėta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė: „Tais atvejais, kai vaikas dėl ligos negali bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis ir negali susitikti pagal šios bendravimo tvarkos pirmame punkte nustatytas sąlygas, tėvas A. N. turi teisę lankyti sergantį sūnų jo gyvenamojoje vietoje, savo atvykimo laiką suderinęs su vaiko mama. Sergančio sūnaus lankymas ir slaugymas trunka ne ilgiau nei 1 valandą“.

23. Pažymėtina, kad byloje nustačius konfliktiškus bylos šalių santykius, įvertinus teismo psichologo išvadoje nurodytą informaciją apie tai, kad atsakovės sūnus M. B. galimai patyrė ieškovo smurtą ir jam atvykus į jo gyvenamąją vietą vaikas jaus emocinę įtampą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui teisę sergantį vaiką lankyti atsakovės namuose. Pažymėtina, kad tokia teismo nustatyta tvarka pažeidžia kito vaiko – M. B. – teises ir teisėtus interesus. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir nurodytas punktas pašalintinas iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies.

24. Teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismas su prašymu ištirti, ar Civilinio proceso kodekso 3 str. 1 d., ta apimtimi, kuria numatyta, kad „Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais“, kas suteikė teismui teisę apriboti asmens teisę į nuosavybę ir būsto neliečiamybę atvejais, tiesiogiai nenumatytais įstatymų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 1 d. kur numatyta, kad nuosavybė neliečiama, 23 str. 2 d., kur numatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. 1 d., kur numatyta, kad žmogaus būstas neliečiamas, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymėtina, kad būstas, kuriame gyvena atsakovė ir kiti jos šeimos nariai, taip pat yra ir ieškovo bei atsakovės vaiko būstas. Teismų praktikoje yra taikoma tokia bendravimo su sergančiu vaiku tvarka, kai tėvui leidžiama sergantį vaiką aplankyti jo gyvenamojoje vietoje. Tokia tvarka yra orientuota į geriausius vaiko interesus. Ir jei nebūtų nustatytas faktas, kad ieškovas smurtavo prieš kitą atsakovės vaiką, tokia teismo nustatyta tvarka būtų pagrįsta ir neprieštarautų atsakovės nuosavybės teisei. Byloje nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su kitais atsakovės šeimos nariais, todėl ji nepagrįstai nurodo, kad jie turėjo būti įtraukti į bylos nagrinėjimą.

25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nuostatos dėl bendravimo, susijusios su ieškovo ir atsakovės bendravimu ir informacijos apie vaiką, jo sveikatą apsikeitimu, gali padėti bylos šalims išvengti papildomų ginčų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl jos pagrįstai įtrauktos į bendravimo tvarką. Taip pat siekiant užtikrinti tėvo maksimalų bendravimą su vaiku ir išvengti ilgų pertrauktų tarp vaiko ir tėvo bendravimo, pagrįstai įtrauka ieškovo prašoma nuostata, numatanti, jeigu tėvo bendravimas su sūnumi J. negalimas dėl vaiko ligos arba kitos svarbios priežasties, bendravimo laikas perkeliamas į kitą pirmą savaitgalį.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

27. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

28. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 26,25 Eur žyminio mokesčio ieškovo naudai bei 286,65 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Iš ieškovo priteisė atsakovės patirtų išlaidų advokato paslaugoms dalį, t. y. 135 Eur.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies buvo tenkinęs ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su sergančiu vaiku, kuris teisėjų kolegijos yra atmetamas ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo detaliai aptartą bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo būdą, sprendžia, kad dalis, kuria keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nesudaro pagrindo perskirstyti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur, teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančių duomenų nepateikė. Ieškovui šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Byloje nėra duomenų, kiek teisinės pagalbos išlaidų patyrė ieškovas ir valstybė, teikdama jam antrinę teisinę pagalbą. Įvertinus patenkinto atsakovės apeliacinio skundo argumentus, atsakovės naudai iš atsakovo priteisiama 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Panaikinti sprendimo rezoliucinę dalį „6. Tais atvejais, kai vaikas dėl ligos negali bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis ir negali susitikti pagal šios bendravimo tvarkos pirmame punkte nustatytas sąlygas, tėvas A. N. turi teisę lankyti sergantį sūnų jo gyvenamojoje vietoje, savo atvykimo laiką suderinęs su vaiko mama. Sergančio sūnaus lankymas ir slaugymas trunka ne ilgiau nei 1 valandą“.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėDanutė BurbulienėIrena Stasiūnienė