Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Paminėtina, kad sprendimo 2. punkte nurodyta teismo pozicija iš esmės atitinka ir kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, šioje konkrečioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnis). Kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Nors ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau tokiu atveju nepagrįstai pailgės bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu. Ieškovė, norėdama apginti savo pažeistus interesus, turės iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai bus eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Iš atsakovo teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016-05-25 civilinėje byloje Nr. e2FB-4038-650/2016 iškėlė fizinio asmens bankroto bylą atsakovui D. K. (nutartis įsiteisėjo 2016-06-02) (el. b. medž. 2 t., 99 l.). Ieškovė bankroto administratoriui teikė 2016-07-08 kreditorinį reikalavimą, kuriame nurodė, jog atsakovas pagal Sutartį iki 2016-07-08 yra skolingas 2 974,26 Eur negrąžintos paskolos sumos, 692,10 Eur fiksuotų palūkanų ir 322,90 Eur kompensacinių palūkanų, bei pagal 2015-09-08 vartojimo kredito sutartį Nr. 935810015 yra skolingas 750,00 Eur negrąžintos paskolos sumos, 40,07 Eur fiksuotų palūkanų ir 280,69 Eur kompensacinių palūkanų (el. b. medž. 2 t., 94-96 l.). Teismas 2016-07-21 nutartimi patvirtino iš viso 5 060,02 Eur ieškovės kreditorinį reikalavimą (el. b. medž. 2 t., 97-98 l.), o 2016-09-28 nutartimi patvirtino mokumo atkūrimo planą (el. b. medž. 2 t., 99 l.). Iš pateiktų bankroto administratoriaus ataskaitų matyti, kad vykdant mokumo atkūrimo planą ieškovei buvo pervesta 277,39 Eur (el. b. medž. 2 t., 100-110 l.). Šiaulių apylinkės teismas 2019-06-07 nutartimi nutraukė fizinio asmens bankroto bylą atsakovui (el. b. medž. 2 t., 111-112 l.), nutartis įsiteisėjo 2019-06-17.

Dėl negrąžintos paskolos sumos ir fiksuotų palūkanų, paskaičiuotų iki kredito grąžinimo termino.

11. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai – atsakovui suteikė 3 000,00 Eur paskolos sumą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, sumokėjo tik vieną įmoką pagal Sutartį, kurios 25,74 Eur dalis buvo panaudota padengti likusią negrąžintą paskolos sumą, o kitų įmokų nebemokėjo, taigi Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais negrąžino 2 974,26 Eur paskolos sumos (3 000,00-25,74). Atsakovas neginčijo negrąžintos paskolos sumos dydžio, pripažino, kad pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, Sutarties 3.1. ir 4.1. punktuose nustatytas pareigas, CK 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.881 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, o paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti palūkanas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų grąžinęs 2 974,26 Eur paskolos sumą ieškovei, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2 974,26 Eur negrąžinta paskolos suma ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 178, 270 str.).

Dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų vertinimo jų sąžiningumo vartotojo atžvilgiu aspektu ir kompensuojamųjų palūkanų dydžio.

17. Pažymėtina, kad atsakovas su Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatyta sąlyga dėl kompensacinių palūkanų skaičiavimo iki visiško Sutarties įvykdymo sutiko 2015-06-15 sudarydamas Sutartį, jos neginčijo, ji nėra panaikinta. Duomenų apie tai, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, nesuprato jos sąlygų dėl palūkanų dydžio, palūkanų mokėjimo mechanizmo ir termino, byloje nėra. Tačiau nagrinėjant šią civilinę bylą atsakovas nurodė, kad jam paskaičiuotos palūkanos yra per didelės, prašė jas mažinti. Todėl esant šiam atsakovo prieštaravimui, taip pat šalių sudarytą Sutartį kvalifikavus kaip vartojimo sutartį, ex officio vertintinos Sutarties sąlygos jų sąžiningumo vartotojo atžvilgiu aspektu ir spręstina, ar ieškovės paskaičiuotos palūkanos nėra per didelės.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas). Taigi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.

20. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas). Taigi, teismo pareiga ex officio vertinti sąžiningumą yra ir vartojimo kredito teisinių santykių atveju.

21. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.

22. Pažymėtina, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį galima tik tokių sąlygų sąžiningumo kontrolė, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

23. Kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės.

24. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotą praktiką, skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., be kita ko, 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieš OTP Jelzalogbank Zrt, C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimą byloje Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieš SC Volksbank Romania SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14).

25. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 48 punktas).

26. ESTT yra nurodęs, kad, norint sužinoti, ar dėl sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, taikytinas tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių. Būtent atlikdamas tokią lyginamąją analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar ir prireikus – kiek dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje. ESTT pabrėžė ir tai, kad svarbu konstatuoti, jog atsižvelgiant į Direktyvos 93/13/EEB 16 konstatuojamąją dalį nacionalinis teismas šiuo tikslu turi patikrinti, ar pardavėjas arba tiekėjas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi (ESTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje Mohamed Aziz prieš Caixa d‘Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, 68–69 punktai).

27. Taigi, vertinant sutarčių sąlygas pagal bendrąjį nesąžiningumo kriterijų, visų pirma turi būti nustatyta, ar sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, palyginant sutartyje nustatytas sąlygas su įstatymo nustatytomis sutarčių sąlygomis. Jeigu sutartyje nustatytomis sąlygomis iš esmės nukrypstama nuo įstatymo nustatytų sutarčių sąlygų, atsiranda pagrindas konstatuoti esminį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą vartotojo nenaudai. Tai konstatavus, būtina patikrinti, ar verslininkas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi. Jeigu nėra pagrindo daryti išvados, kad vartotojas būtų su tokia sąlyga sutikęs, konstatuojamas sąlygos nesąžiningumas.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo sudaryta prisijungimo būdu, kaip tai įtvirtina CK 6.160 straipsnio 2 dalis. Tai reiškia, kad visas sutarties sąlygas rengia paslaugas teikiantis subjektas, o vartotojas, norintis tomis paslaugomis naudotis, šią sutartį sudaro atskirai nederindamas kiekvienos sutarties sąlygos. Tokią sutarties rūšį yra nustatęs įstatymo leidėjas, todėl prisijungimo būdu sudarytos sutarties negalima vertinti kaip savaime ribojančios ar nesąžiningos. Savo valią ir norą būti saistomam sutarties vartotojas laisva valia išreiškia tas sutarties sąlygas priimdamas, prie jų prisijungdamas.

30. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sąvoka „neproporcingai didelė vartotojo atsakomybė“ yra vadinamoji atviroji norma, vertybinis kriterijus. Teismui vertinant, koks netesybų dydis laikomas neproporcingai didele vartotojo atsakomybe, ši norma turi būti aiškinama remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šiuos principus bei netesybų dydį aiškinančia teismų praktika bei atsižvelgiant į sutarties sudarymo metu buvusias aplinkybes (CK 6.2284 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 87–88 punktai).

31. Nagrinėjamu atveju aktualu patikrinti ar Sutartyje nustatytų kompensacinių palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų netesybų dydį (0,05 proc. nuo nesumokėtos sumos skaičiuojamos už kiekvieną dieną, tačiau ne daugiau kaip 180 dienų). Kaip minėta, Sutarties specialiosiose sąlygose yra nustatyta 99,00 proc. dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, todėl bendra vartojimo kredito kainos dienos norma yra 0,27 proc. (99,00 proc. / 365), taigi Sutartyje nustatytų kompensacinių palūkanų dydis viršija daugiau nei 5 kartus VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį (0,05 proc.). Be to, ieškovė paskaičiavo kompensacines palūkanas už 551 dienas, taigi tris kartus viršijo leistiną maksimalų terminą (180 dienų) skaičiuoti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas netesybas. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti esant esminį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą vartotojo nenaudai.

32. Kita vertus, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas į ieškovę kreipėsi 24 kartus prašydamas suteikti papildomą paskolos sumą, vadovaudamasis Sutarties bendrųjų sąlygų 2.10. punktu, ir ieškovė visus šiuos atsakovo prašymus tenkino. Pažymėtina, kad 2015-09-19 kreipdamasis dėl papildomos 75,00 Eur sumos (paskutinį kartą) atsakovas nurodė, jog vidutinė jo įsipareigojimų suma pagal visas kredito sutartis yra 144,81 Eur, tačiau tai akivaizdžiai neatitiko tikrovės, nes vien ieškovei jis buvo įsipareigojęs kas mėnesį mokėti po 197,70 Eur (el. b. medž. 2 t., 31-33 l.) ir ši aplinkybė ieškovei, kaip suteikusiai atsakovui paskolos sumą, turėjo būti žinoma. Dar daugiau, pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 2.10. punktą kredito gavėjui suteikus Kreditą, kurio suma ar grąžinimo terminas neviršija nustatytų limitų, tinkamai savo prievoles vykdęs kredito gavėjas turi teisę prašyti suteikti papildomą Kredito sumą, sutrumpinti ar prailginti viso Kredito grąžinimo terminą. Tačiau iki 2015-09-19 atsakovas nesumokėjo nei vienos įmokos. Kiekvieną kartą atsakovui kreipiantis į ieškovę dėl papildomos paskolos sumos suteikimo, ir ieškovei tenkinus tokį atsakovo prašymą, automatiškai buvo nustatoma vėlesnė pirmosios įmokos sumokėjimo data, pvz. pagal 2015-06-15 sutarties sąlygas atsakovas pirmąją įmoką turėjo sumokėti 2015-07-15, tačiau pateikus 2015-07-25 prašymą ieškovei dėl papildomos paskolos sumos suteikimo, pirmosios įmokos data nustatyta 2015-08-15 (el. b. medž. 1 t., 119-121 l.). Tuo pačiu pastebėtina, kad nors atsakovas turėjo sumokėti pirmąją įmoką ieškovei 2015-07-15, tačiau to nepadarė, taigi pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, o 2015-07-25 atsakovas prašė ieškovės suteikti papildomą paskolos sumą, ir ieškovė ją suteikė atsakovui neįvertindama, kad buvo nesilaikyta Sutarties bendrųjų sąlygų 2.10. punkte nustatytų sąlygų (atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus). Taigi šiuo atveju ieškovė pati buvo nepakankamai apdairi, nesielgė kaip doras, rūpestingas ir atidus verslininkas, tuo sudarydama sąlygas atsakovui didinti savo sutartinių įsipareigojimų sumą.

33. Galiausiai, vertinant Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatytos sąlygos sąžiningumą pastebėtina, kad atsakovui (vartotojui) pagal Sutartį suteiktos paskolos suma yra 3 000,00 Eur, paskola suteikta 36 mėnesių terminui, kai atsakovo mokėtina vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 70,82 proc., o visa bendra vartojimo kredito kaina – 4 300,44 Eur, kas viršija atsakovui suteiktos paskolos sumą. Tuo tarpu ieškovės paskaičiuotų už Sutarties nevykdymą kompensacinių palūkanų suma yra 2 327,85 Eur, t. y., prašoma iš atsakovo priteisti netesybų suma yra labai artima suteiktos paskolos dydžiui. Prisimintina taip pat tai, kad ieškovė nepagrindė rašytiniais įrodymais reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 327,85 Eur kompensacines palūkanas, o būtent nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad būtent tokius nuostolius ji patyrė atsakovui pažeidus Sutartį (CPK 178 str.).

34. Konstatavus esminį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą vartotojo nenaudai, būtina patikrinti, ar verslininkas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi. Šiame kontekste paminėtina, kad atsakovui ieškovė suteikė iš viso 3000,00 Eur paskolos sumą, kai paskaičiuotų kompensacinių ir fiksuotų palūkanų suma yra 3019,95 Eur, t. y., viršija suteiktos paskolos sumą. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog prašomos priteisti sumos jis iš karto negali sumokėti, prašoma priteisti suma jam yra per didelė finansinė našta, taigi negalima pagrįstai tikėtis, kad atsakovas būtų sutikęs su Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatyta sąlyga.

35. Atsižvelgiant į šio sprendimo 31.-34. punktuose nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, spręstina, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatyta sąlyga, pagal kurią „kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, LR vartojimo kredito įstatyme bei šioje Sutartyje nustatytas taisykles“, kuria remiantis ieškovė už 551 dienas, taikydama 99,00 proc. dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, paskaičiavo ir prašo iš atsakovo priteisti 2327,85 Eur kompensacines palūkanas, vertintina kaip nustatanti neproporcingai dideles netesybas vartotojui už sutarties pažeidimą, nes pastato vartotoją į mažiau palankią padėtį, lyginant su nacionalinės teisės normomis, dėl to Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatyta sąlyga pripažintina nesąžininga bei negaliojančia ab initio (nuo pradžių).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018. Teismų praktika. 2018, 50, p. 146-166 ir kt.).

37. CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

38. Nagrinėjamu atveju Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatyta sąlyga neapibrėžia Sutarties dalyko, tai nėra pagrindinė Sutarties sąlyga. Minėta Sutarties sąlyga nustato atsakovo sutartinę atsakomybę jam netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus arba jų nevykdant. Iš Sutarties turinio nenustatyta, kad, panaikinus Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatytą sąlygą kaip nesąžiningą, būtų negalima vykdyti likusios Sutarties dalies. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte nustatytą sąlygą kaip nesąžiningą ir negaliojančią nuo Sutarties sudarymo, todėl minėta sąlyga pripažintina nesąžininga ir negaliojančia, o ieškinys dalyje dėl kompensacinių palūkanų priteisimo atmestinas (CPK 270 str.).

Kiti procesiniai klausimai.

39. Iškėlus civilinę bylą skolininkui skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo iškelta 2020-04-14, ir ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, už priteistą sumą (3 666,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

41. Nagrinėjamu atveju ieškovė sumokėjo 135,00 Eur žyminį mokestį už pareikštus ieškinio reikalavimus (el. b. medž. 2 t., 65 l.). Kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovė nepateikė. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (61 proc.) iš ieškovės atsakovui priteistina 82,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).

42. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,72 Eur, todėl jos nepriteistinos valstybei, nes patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija minimalios (5,00 Eur) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais nustatytos sumos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

44. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais; sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Be to, sprendimo įvykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011).

45. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo ieškovei priteistina suma yra 3 666,36 Eur (2 974,26 Eur negrąžinta paskolos suma ir 692,10 Eur fiksuotos palūkanos), kurią, atsakovo teigimu, įsiteisėjus sprendimui būtų sudėtinga iš karto sumokėti ieškovei. Iš atsakovo į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad jam ir jo sugyventinei (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. K. (el. b. medž. 2 t., 83 l.), kurią jis privalo išlaikyti. Iš vykdomosios bylos Nr. 0136/16/01116 pateiktų dokumentų (patvarkymų) matyti, kad antstolis Tomas Ubartas priverstinai išieško iš atsakovo 7 126,33 Eur skolą UAB „Intrum Lietuva“ bei 6 171,87 Eur skolą Bigbank AS filialui (el. b. medž. 2 t., 84-93 l.). Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad antstoliui kas mėnesį nurašius apie 130,00 Eur nuo jo gaunamo darbo užmokesčio, lieka apie 370,00 Eur pajamų savo būtiniausioms reikmėms patenkinti bei šeimos išlaikymui. Atsakovo sudėtingą turtinę padėtį iš dalies patvirtina ir atsakovo į bylą pateikti kiti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad jam buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kuri 2019-06-07 nutartimi nutraukta, taigi kreditoriai turi teisę prisiteisti ir/ar išieškoti visas skolas iš atsakovo (el. b. medž. 2 t., 94-112 l.). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad 3 666,36 Eur įsiskolinimas atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra ženkli suma, taigi atsakovas neturėtų galimybių iš karto grąžinti ieškovei priteistą sumą.

46. Atsižvelgiant į sprendimo 45. punkte nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CK 1.5 str.), šalių lygiateisiškumo principais, teismo nuomone, yra tikslinga šiuo sprendimu, kuriuo iš atsakovės ieškovui priteistina 2 974,26 Eur negrąžinta paskolos suma, 692,10 Eur fiksuotos palūkanos ir 82,35 Eur bylinėjimosi išlaidos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-14) iki visiško sprendimo įvykdymo, iš viso 3 748,71 Eur vykdymą išdėstyti dalimis 29 (dvidešimt devyniems) mėnesiams, įpareigojant atsakovą 28 (dvidešimt aštuonis) mėnesius ieškovės naudai kas mėnesį sumokėti po 130,00 Eur, o paskutinį mėnesį – 108,71 Eur ir apskaičiuotas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3666,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-14) iki visiško sprendimo įvykdymo (CPK 284 str. 1 d.). Manytina, kad toks išdėstymas neprieštaraus ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyros principui. Įsiskolinimo išdėstymu suteikiama atsakovui galimybė sumokėti įsiskolinimą gera valia, nustatytomis dalimis, nepradedant priverstinio skolos išieškojimo ir nedidinant atsakovo mokėtinos sumos vykdymo išlaidomis. Atsakovui tuo pačiu išaiškinama, kad nesilaikant nustatytos teismo sprendimo išdėstymo tvarkos, priteista suma gali būti išieškota iš atsakovo priverstinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „4finance“, į. k. 301881644, 2 974,26 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų, 26 ct) negrąžintą paskolos sumą, 692,10 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų, 10 ct) fiksuotas palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 666,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-14) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 82,35 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų, 35 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti nesąžiningu bei negaliojančiu ab initio (nuo pradžios) 2015-06-15 vartojimo kredito sutarties Nr. 9979567008 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais bendrųjų sąlygų 7.1. punktą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu priteistos 2 974,26 Eur negrąžintos paskolos sumos, 692,10 Eur fiksuotų palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 3666,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-14) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 82,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 3 744,71 Eur įsiskolinimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 3666,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-14) iki visiško sprendimo įvykdymo, įvykdymą dalimis, įpareigojant atsakovą D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 744,71 Eur sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 666,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-14) iki visiško sprendimo įvykdymo ieškovei UAB „4finance“, į. k. 301881644, sumokėti dalimis per 29 (dvidešimt devynis) mėnesius: 28 (dvidešimt aštuonis) mėnesius ieškovės naudai kas mėnesį sumokėti po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų), o paskutinį mėnesį – 108,71 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus, 71 ct) ir apskaičiuotas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3666,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-14) iki visiško sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.