Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-692-796/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-21
Bylos Nr.: e2A-692-796/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: L. G.
Ieškovas: N. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-692-796/2023Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00257-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.1.5.4; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 2.4.2.12.2; 2.6.14.4; 3.2.6.9; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. G. ieškinį atsakovui L. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir atsakovo L. G. priešieškinį ieškovui N. G. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje buvusi notarė S. D. N..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas N. G. ieškiniu prašė: 1) iškeldinti atsakovą L. G. su jam priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) atsakovui L. G. neįvykdžius teismo sprendimo per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui N. G. iškeldinti atsakovą L. G. iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savo lėšomis ir išieškoti sprendimo įvykdymo išlaidas iš atsakovo L. G.; 3) priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, kad pagal teismo sprendimus ieškovas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių –kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovas savo nuosavybe naudotis negali, kadangi gyvenamajame name gyvena atsakovas L. G.. Nors ieškovas į atsakovą ne kartą kreipėsi, prašydamas jį išsikraustyti ir suteikti gyvenamojo namo durų raktus, tačiau jis į prašymą nereaguoja, ieškovui naudotis savo nuosavybe neleidžia, agresyviai šį puldamas, todėl ieškovas priverstas kreiptis teismą, prašydamas iškeldinti atsakovą iš gyvenamojo namo savo lėšomis.

3. Atsakovas L. G. priešieškiniu (ieškinys laikytas priešieškiniu Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi sujungus civilines bylas) prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojančia ir taikyti restituciją.

Atsiliepimas

4. Atsakovas reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad N. G. nuo vaikystės gyveno su močiute, kuri jį užaugino. Ieškovas nuo vaikystės serga (duomenys neskelbtini), jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija 2000 m. spalio 2 d. darbingumo ekspertizės aktu Nr. 1730 jam nustatė (duomenys neskelbtini), o 2007 m. rugsėjo 3 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pripažintas neįgaliu neterminuotam laikui. N. G. baigė tik (duomenys neskelbtini) klases, o jo pajamas sudarė vos 214,50 Eur/mėn. dydžio neįgalumo pensija. 2008 m. balandžio 23 d. rentos gavėja ir N. G. sudarė turto perleidimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Rentos gavėja nuosavybės teise perdavė rentos mokėtojui: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatą – gyvenamąjį namą, bendro (duomenys neskelbtini) ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šiuo teisiniu pagrindu rentos mokėtojas įsipareigojo teikti rentos gavėjai iki gyvos galvos tokias materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas natūra: maitinimą, vaistus, rūbus, jų skalbimą, organizuoti medicininę priežiūra, valyti ir tvarkyti jos gyvenamąsias patalpas.

5. Atsakovas nurodė, kad N. G., sudaręs sutartį, išreiškė valią, jog prisiima prievolę ateityje rūpintis bei materialiai išlaikyti rentos gavėją, kuriai nuo 2016 metų buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). N. G. pajamas sudarė vos 214,50 Eur/mėn. dydžio neįgalumo pensija. Jis nebuvo aktyvus darbo rinkoje, kitokių pajamų negeneravo. Atsakovas ne tik nebuvo finansiškai pajėgus išlaikyti save, bet ir neturėjo jokių realių galimybių tinkamai įgyvendinti įstatyme numatytą prievolę rentos gavėjai, užtikrinant, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė nebus mažesnė už vieną mėnesinę algą. N. G. periodiškai skolinosi pinigų iš kaimynės arba gaudavo iš kitų giminaičių, todėl akivaizdu, kad pašaliniai žmonės rūpinosi ieškovu, teikė jam finansinę ir kitokią paramą. Prie pačios rentos gavėjos išlaikymo žymiai prisidėjo kiti jos vaikai ir giminaičiai. Rentos gavėjos dukra K. L. kartą per savaitę atvykdavo į sodybą, atveždavo rentos gavėjai ir pačiam N. G. maisto produktų, rentos gavėją perrengdavo, apiprausdavo, pakeisdavo patalynę, sutvarkydavo namus. N. G. ir kitų rentos gavėjos vaikų nuslėpta faktinė aplinkybė, kad sutartimi turtas perleistas ieškovui, yra pažeidžianti sąžiningumo ir geros moralės principus prieš atsakovą L. G., nes jis atstatė sugriuvusius pastatus, tai sudarė teisėtą pagrindą pretenduoti į didesnę palikimo dalį. Aplinkybė, kad juridinis faktas sąmoningai buvo slepiamas nuo atsakovo, tik įrodo, jog nesąžiningais veiksmais buvo siekiama juo pasinaudoti. Prašė sandorį pripažinti negaliojančiu keliais pagrindais: kaip sudarytą dėl apgaulės, kaip sudarytą dėl suklydimo, kaip negaliojantį dėl prieštaravimo gerai moralei. Atsakovo vertinimu, apgaulė pasireiškė tuo, kad N. G. žinojo, jog ateityje negalės užtikrinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalyje numatytos išlaikymo vertės, jis tai suvokė, bet sutartį sudarė. Elgėsi nesąžiningai, siekė materialinės naudos ir tai darė iš savanaudiškų paskatų. Iš sutarties kilusias pareigas įgyvendino tik formaliai. Sutartis N. G. buvo naudinga dėl perduodamo turto. Atsakovo vertinimu, rentos gavėja buvo suklaidinta dėl N. G. faktinių ir finansinių galimybių. Rentos gavėja buvo silpnos sveikatos, visiškai priklausoma nuo kitų asmenų. Akivaizdu, kad ji buvo suklaidinta ne tik paties N. G., bet ir kitų savo vaikų. K. L., duodama parodymus kitoje byloje, nurodė, o teismas nustatė, kad sužinojusi apie rentos gavėjos testamente išreikštą valią pasirūpino, kad rentos sutartis būtų sudaryta tik tam, kad sodyba atitektų N. G.. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad rentos gavėjos vaikai aktyviai dalyvavo turto sandorių sudarymo procesuose. Be to, atsakovo nuomone, sandoris prieštarauja gerai moralei, o ji buvo pažeista dviem aspektais: pirma, K. L. ėmėsi aktyvių veiksmų dėl rentos sutarties sudarymo dėl to, kad būtų užtikrinti N. G., o ne rentos gavėjos interesai; antra, K. L. ir kiti vaikai žinojo, kad N. G. nėra nei finansiškai, nei fiziškai pajėgus išlaikyti rentos gavėjos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Plungės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti; iškeldinti atsakovą L. G. su jam priklausančiu turtu iš N. G. priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitos ieškinio dalies netenkinti; atsakovo L. G. atstovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo netenkinti; priteisti iš atsakovo L. G. 1 018 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai; priteisti iš atsakovo L. G. 189 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; panaikinti 2022 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę: laikiną ribojimą N. G. teisei į konkretaus nurodyto turto realizavimą. Teismo sprendimo motyvai:

6.1. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė abi negatorinio ieškinio sąlygas: jis yra turto savininkas; atsakovas pažeidžia jo nuosavybės teises, nes, naudodamasis ieškovui priklausančiu turtu be teisėto pagrindo, trukdo ieškovui šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Teismo vertinimu, atsakovas byloje neįrodė, kad jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog apie pareigą atlaisvinti ginčo turtą atsakovas raštu buvo informuotas dar 2022 m. kovo mėn., apie reikalingą vienų metų terminą atsakovo atstovė kalbėjo dar parengiamajame posėdyje, kuris vyko 2022 m. liepos 4 d., teismas vertino, jog šiuo atveju 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas teismo sprendimui įvykdyti yra pakankamas, todėl pirmąjį ieškinio reikalavimą iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pripažino pagrįstu ir tenkino.

6.2. Atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai nenumato asmenų, kuriems nesuteikti valstybės įgaliojimai vykdyti vykdomuosius dokumentus, teisės vykdyti kitų asmenų iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų pagal teismo sprendimą, teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimas leisti ieškovui įvykdyti teismo sprendimą ir išsiieškoti sprendimo įvykdymo išlaidas iš atsakovo negali būti tenkinamas.

6.3. Teismas pažymėjo, kad sprendimas byloje priimamas praėjus vieniems metams nuo ginčo inicijavimo, todėl jau vien dėl šios priežasties atsakovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo negali būti tenkinamas.

6.4. Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą, kuriuo ginčijamas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties tinkamas vykdymas, konstatavo, kad teisė reikšti reikalavimą dėl rentos sutarties nutraukimo ar jos netinkamo vykdymo yra išimtinai asmeninė rentos gavėjos – A. G. – teisė, ji pasibaigė A. G. mirus (duomenys neskelbtini). Taigi reikalavimą dėl rentos sutarties nutraukimo galėjo pareikšti tik A. G., atsakovas tokio reikalavimo reikšti negali. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neturėjo teisės reikšti reikalavimo dėl rentos sutarties nutraukimo ir netinkamo jos vykdymo, teismas dėl atsakovo ieškinio argumentų, susijusių su ieškovo N. G. netinkamu rentos sutarties vykdymu, nepasisakė.

Atsiliepimas

6.5. Teismas nustatė, kad A. G. 2008 m. balandžio 23 d. sudarė turto perleidimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos, ją patvirtino notarė. Atsiliepimu į atsakovo priešieškinį notarė paaiškino, kad A. G. buvo išaiškintos sutarties sąlygos ir pačios A. G. valia buvo sudaryti ginčijamą sandorį, kad jos nekilnojamasis turtas (sodyba) atitektų vaikaičiui (ieškovui) po jos mirties. Tai, kad A. G. duktė liudytoja K. L. atvežė notarę pas sunkiai vaikščiojančią A. G. pagal šios prašymą, t. y. suteikė techninę pagalbą pageidaujančiai sudaryti sandorį A. G., teismo vertinimu, savaime neįrodo, jog A. G. neturėjo valios sudaryti ginčijamą sandorį ir kad tikslas buvo išskirtinai užtikrinti tik ieškovo interesus, nes sudaryta sutartis buvo dvišalis, abiem sutarties pusėms naudingas sandoris. Sudarant sutartį, A. G. buvo žinomos ieškovo fizinės ir finansinės savybės, bet tai nebuvo kliūtis jai perleisti turtą su sąlyga ją prižiūrėti, kurią ji pati laisva valia patikėjo ieškovui. Sutartimi šalių nebuvo nustatyta, kokio dydžio ir vertės bei kaip teikti paslaugas, todėl ieškovo sveikata ir finansinė padėtis, buvusi sutarties sudarymo metu, teismo vertinimu, pačios savaime imperatyvių teisė normų ir (ar) geros moralės nepažeidžia, o teisės reikšti reikalavimą dėl rentos sutarties netinkamo vykdymo atsakovas neturi. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta ir atsakovas neįrodė, jog ginčijama turto perleidimo sutartimi būtų pažeistos imperatyviosios teisės normos, jog ieškovas būtų siekęs pažeisti gerą moralę, todėl teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimas ir CK 1.81 straipsnio pagrindu pripažinti turto perleidimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos negaliojančia atmestinas.

6.6. Teismas, įvertinęs 2021 m. liepos 29 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo išspręstas šalių ginčas dėl sandorių, susijusių su ginčo turto perleidimu, pripažino, kad vėliausiai atsakovas apie ginčijamą sandorį sužinojo 2012 m. birželio 5 d., todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2022 m. birželio 5 d. Atsakovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2022 m. birželio 30 d., t. y. praleidęs dešimties metų ieškinio senaties terminą, ir ieškiniu neprašo jo atnaujinti. Esant ieškovo prašymui, teismas taikė ieškinio senatį, pažymėdamas, kad tai yra ir savarankiškas pagrindas atsakovo priešieškinį atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu L. G. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą ir bylą nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

7.1. Apeliantas nesutinka, kad ieškovas įrodė pirmąją negatorinio ieškinio sąlygą, kad jis yra teisėtas turto savininkas. Neįrodžius pirmosios sąlygos, antrosios pripažinimas egzistuojančia irgi netenka prasmės.

7.2. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų procedūrų dėl įrodymų tyrimo, kad įsitikintų 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos sudarymo teisėtumu. Taip pat visiškai nevertino į bylą pateiktų įrodymų, kad ieškovas negalėjo suvokti savo veiksmų rimtumo ir pasekmių. Apelianto vertinimu, nėra įrodyta, kad notarė, tvirtindama rentos sutartį, įvertino abi šalis, jų galimybes suvokti veiksmų reikšmę ir pasekmes. Atsakovas pažymi duomenis apie ieškovo nuo vaikystės esamą ligą ir diagnozę, taip pat pažymi, kad apie ribotą ieškovo suvokimą tiek dėl atliekamų veiksmų, tiek dėl pasekmių pasisakė didžioji dalis liudytojų.

7.3. Atsakovo vertinimu, teismas ne tik neturėjo priimti sprendimo dėl atsakovo ir jo daiktų iškeldinimo, bet ir nustatyti tokio neadekvataus termino šiam procesui. Nurodo, kad, teikdamas priešieškinį, siekė įrodyti, jog N. G. nėra sąžiningas nekilnojamojo turto savininkas ir atsakovas turėjo pagrįstą teisę ir toliau naudotis turtu, kuris buvo ginčo objektas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė 10 dienų terminą išsikelti, remiantis tik ta aplinkybe, kuri buvo nurodyta beveik prieš metus ir tomis gyvenimo sąlygomis. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu jo gyvenimo sąlygos yra labai pakitusios: neturi kitos gyvenamosios vietos, yra garbaus amžiaus ir pastaruoju metu didžiąją laiko dalį tenka praleisti gydymo įstaigoje. Teismas rėmėsi atsakovo atstovės pozicija, kuri buvo pareikšta 2022 m. liepos 4 d., o iškeldinti nustatytas net keliasdešimt kartų trumpesnis terminas. Be to, nustatytas terminas neadekvatus, nes motinos sodyboje yra visas atsakovo užgyventas turtas, į sodybos sutvarkymą investuoti pinigai, dalis asmeninių daiktų yra integruota, jų atskyrimas nuo statinių ar kitų objektų yra komplikuotas. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, jo gyvenimo trukmė ginčo patalpose sudaro prielaidas konstatuoti, kad jį su ginčo patalpomis sieja pakankami ir tęstiniai ryšiai, jog šias patalpas būtų galima laikyti atsakovo būstu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio prasme ir kad būtų ginama atsakovo teisė į ginčo patalpų neliečiamybę.

7.4. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė suteikti vienų metų terminą išsikelti, išsamiai šio sprendimo nemotyvavo, dėl to pažeidė proceso teisės normas ir teismo pareigas. Teismas nevertino baigiamųjų kalbų metu išdėstytų svarbių aplinkybių. Atsakovui nesuprantama teismo pozicija, kad vien bylos nagrinėjimo trukmė yra pagrindas atmesti atsakovo prašymą. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostata.

7.5. Teismas visiškai nevertino ir nesiėmė priemonių apklausti trečiąjį asmenį S. D. N., jos parodymai, atsakovo vertinimu, būtų turėję didelę reikšmę nustatant objektyvią tiesą byloje. Teismas elgėsi formaliai ir neatliko išsamaus tyrimo. Atsakovo vertinimu, turi būti iš esmės ištiriamos visos aplinkybės, atlikta A. G. parašo autentiškumo ekspertizė.

7.6. Pirmosios instancijos teismo teisėja neatsižvelgė į atsakovo 2023 m. balandžio 5 d. prašymą dėl nusišalinimo, dėl to akivaizdu, kad jos sprendimas visa apimtimi buvo nukreiptas prieš atsakovą. Atsakovo vertinimu, yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir pakartoti teismo procesą.

7.7. Dėl sandorio prieštaravimo gerai moralei atsakovas nurodo, kad gera moralė pažeista dviem aspektais: pirma, K. L. ėmėsi aktyvių veiksmų dėl rentos sutarties sudarymo dėl to, kad būtų užtikrinti ieškovo, o ne rentos gavėjos interesai (CK 6.461 straipsnis). Antra, K. L. ir kiti vaikai žinojo, kad atsakovas nėra nei finansiškai, nei fiziškai pajėgus išlaikyti rentos gavėją. Šiuo sandoriu nebuvo apsaugoti fiziškai silpnesnio visuomenės nario, t. y. rentos gavėjos, interesai.

7.8. Atsakovo įsitikinimu, teismas netinkamai vertino, kad praleistas ieškinio senaties terminas. Pažymi, kad apie faktą apie rentos sutarties sudarymą buvo sužinota kur kas vėliau, nei ši sutartis buvo patvirtinta notaro.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu ieškovas N. G. prašo palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apelianto valstybei išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsiliepimo argumentai:

8.1. Pažymi, kad ieškovas yra savininkas žemės sklypo, gyvenamojo namo, sandėlio, malkinės, daržinės, tvarto ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini) pagal šiuos teismų sprendimus – Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-60-944/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1093-618/2021. Taigi ieškovas yra gyvenamojo namo savininkas, remiantis teismų sprendimais, kurie įsiteisėję ir turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią.

8.2. Atsakovas nenurodo, kokių konkrečiai procedūrų nesiėmė teismas. Teismas apklausė šalis, liudytojus, ištyrė į bylą patiektus įrodymus, todėl jokių įrodymų tyrimo procedūrų nepažeidė. Atsakovas klaidingai mano, kad ieškovas sandorio – išlaikymo iki gyvos galvos sutarties – sudaryti negalėjo. Ieškovas, nors ir turėjo diagnozę – (duomenys neskelbtini), tačiau buvo ir yra veiksnus. N. G. 2021 m. pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą buvo inicijuota civilinė byla dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu, tačiau byloje atlikus teismo medicinos psichiatrijos ekspertizę, prokurorė pareiškimą atsiėmė ir teismas civilinę bylą nutraukė. N. G. niekada nebuvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, todėl rentos pareigas prisiimti galėjo. Nors ieškovas ir gaudavo nedideles pajamas, ieškovo močiutė A. G. apie tai žinojo ir sutiko, esant tokioms ieškovo pajamoms, sudaryti rentos sutartį.

Šalies argumentai

8.3. Ieškovas dėl atsakovo teiginių, kad 2019 m. ieškovas staiga dingo, nurodo, jog buvo taip nutikę, jog atsakovas su dukra ir žentu neteisėtai buvo nupirkę iš ieškovo sodybą, šių sandorių neteisėtumas buvo konstatuotas teismų, t. y. Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-60-944/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1093-618/2021. Tad ieškovas, nebebūdamas sodybos savininku ir būdamas išnaudojamas dėl ūkinių darbų dirbimo bei nuolat sirgdamas, sodyboje gyventi nebenorėjo ir išvyko gyventi pas tetą.

8.4. Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-60-944/2021 teismo psichiatrų ekspertizės akte buvo konstatuota, kad ieškovas sandorių sudarymo metu tiek 2012 m., tiek 2016 m. suprato savo veiksmų esmę ir jų reikšmę. Ieškovo teigimu, tai parodo, kad sudarant rentos sutartį 2008 m. balandžio 23 d. ieškovas taip pat suprato šio sandorio esmę.

8.5. Ieškovo vertinimu, atsakovas, prašydamas teismo nustatyti vienų metų terminą išsikraustyti, tyčiojasi iš ieškovo, siekia svetimame turte pagyventi, juo pasinaudoti. Atsakovas yra padaręs daug nuostolių ieškovo turte, turto neprižiūri. Pažymi, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, jog ginčo sodyboje yra visas jo užgyventas turtas, į sodybos sutvarkymą investuoti pinigai, buvo tiriamos Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-60-944/2021, iš minimos bylos įrodymų matyti, kad atsakovas daug metų gyveno santuokoje su A. G., po santuokos nutraukimo toliau gyveno buvusios sutuoktinės turte, ginčo sodyboje iki 2019 m. nuolat negyveno, atvykdavo pabūti. Ieškovo teigimu, atsakovo turto sodyboje nėra, jo asmeniniai daiktai į statinius nėra integruoti. Atsakovas jokiais įrodymais neįrodė, kad sodyboje daug metų gyvena, atvirkščiai – daug liudytojų patvirtino, kad į ginčo sodybą jis tik atvykdavo pabūti, o pagrindinė jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovas sodyboje nuolat pradėjo gyventi 2019 m., kai ieškovas iš sodybos išvyko ir prasidėjo bylinėjimasis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovo vertinimu, šioje byloje turi būti ginama turto savininko teisė į nuosavybės neliečiamybę. Ieškovo vertinimu, teismas neturėjo, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išdėstyti ar atidėti.

8.6. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad teismas nepagrįstai nesiėmė priemonių apklausti buvusią notarę S. D. N.. Ieškovas nurodo, kad rentos sutartis sudaryta prieš 15 m., prašymą apklausti notarę atsakovas pareiškė baigiant nagrinėti bylą ir jo tenkinimas būtų užvilkinęs bylos išnagrinėjimą, be to, nėra aišku, ką būtų pakeitusi notarės apklausa, nes notarams pagal teisės aktus leidžiama tvirtinti sandorius ligotų asmenų gyvenamojoje vietoje. Esant notarės, kaip trečiojo asmens, atsiliepimui byloje, teismas neprivalėjo papildomai kviesti notarę apklausai.

8.7. Ieškovo vertinimu, teisėja neturėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

8.8. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad sudarant sandorį buvo pažeista gera moralė. Nurodo, kad K. L. buvo A. G. dukra, todėl turėjo teisę motinai padėti, kai prireikdavo pagalbos, todėl motinos prašymo išpildymo – notarės iškvietimo pas motiną į namus – nėra protinga laikyti veiksmu, prieštaraujančiu gerai moralei. Be to, A. G. iki mirties buvo protaujanti ir veiksni, ji ieškovą užaugino nuo mažens, gerai žinojo jo fizinius ir materialinius pajėgumus ir, tai žinodama, sutiko sudaryti rentos sutartį su ieškovu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl teismo šališkumo ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

11. Apeliantas nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo teisėja neatsižvelgė į atsakovo 2023 m. balandžio 5 d. prašymą dėl nusišalinimo. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad sprendimas visa apimtimi buvo nukreiptas prieš atsakovą, ir yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei pakartoti teismo procesą.

12. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sąvoka „teisėtos sudėties teismas“ reiškia, jog nagrinėjant civilinę bylą nebūtų pažeisti teismo sudėčiai keliami reikalavimai, užtikrintas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų įgyvendinimas, o civilinė byla būtų išnagrinėta teisėjo (teisėjų kolegijos), turinčio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑209‑916/2021).

13. Viena tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas (CPK 68 straipsnis). Taip pat CPK 65, 66 straipsniuose ir 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo L. G. 2023 m. balandžio 5 d. pateiktas pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo, kuriuo prašyta nušalinti pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjančią teisėją nuo civilinės bylos nagrinėjimo, buvo išspręstas CPK 69 straipsnyje numatyta pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka. Remiantis CPK 69 straipsniu priimta Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi atsakovo L. G. atstovės advokatės pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-79-1068/2023 nagrinėjimo netenkintas. Minėtoje teismo nutartyje nurodyta, kad pagal byloje esančius duomenimis nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-16661-22, kurioje teisėja atliko ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, būtų susijusi su nagrinėjama civiline byla ir šioje byloje pareikštais šalių reikalavimais; taip pat nenustatyta, kad teisėja, atlikdama ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-16661-22 ar nagrinėdama šią civilinę bylą, būtų pareiškusi teisinį vertinimą aplinkybių dėl nagrinėjamos civilinės bylos ar išreiškusi išankstinę nuomonę apie atsakovo asmenį, būtų kokiu nors būdu, veiksmais šališka. Pažymėta, kad jokių konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti teisėjos šališkumu, nenurodoma ir pareiškime dėl nušalinimo, abejonės dėl teisėjos šališkumo grindžiamos subjektyvia nuomone paremtomis prielaidomis.

15. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą išnagrinėjusi teisėja, būdama ikiteisminio tyrimo teisėja baudžiamojoje byloje, kurioje nusikalstamos veikos padarymu yra įtariamas atsakovas, yra teisėja ir šioje civilinėje byloje, dėl to gali turėti išankstinę nuomonę apie atsakovo asmenį. Apeliantas savo poziciją dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo grindžia iš esmės tapačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo 2023 m. balandžio 5 d. pareiškime dėl teisėjos nušalinimo. Nurodyti atsakovo argumentai buvo išnagrinėti CPK 69 straipsnyje numatyta pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka. Atsakovas apeliaciniame skunde išsako savo abejones dėl galimo pirmosios instancijos teismo (teisėjos) šališkumo, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar konkrečių argumentų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti tokias abejones pagrįstomis.

16. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Taip pat nenustatyta kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl ginčo esmės

17. Byloje ieškovas N. G. pareiškė ieškinį dėl atsakovo L. G. iškeldinimo su jam priklausančiu turtu iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimą, prašydamas pripažinti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės patvirtintą 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp atsakovo motinos A. G. ir ieškovo N. G., negaliojančia ir taikyti restituciją.

18. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Reikšdamas tokį reikalavimą ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas, 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

19. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad, teikdamas priešieškinį, siekė įrodyti, jog N. G. nėra sąžiningas nekilnojamojo turto savininkas, ir atsakovas turėjo pagrįstą teisę ir toliau naudotis turtu, kuris buvo ginčo objektas. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas įrodė pirmąją negatorinio ieškinio sąlygą, t. y. kad ieškovas yra teisėtas turto savininkas. Apeliantas nurodo, kad, neįrodžius pirmosios sąlygos, antrosios pripažinimas egzistuojančia netenka prasmės.

20. Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 23 d. A. G. (rentos gavėja) ir ieškovas N. G. (rentos mokėtojas) sudarė turto perleidimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. D. N., notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį rentos gavėja A. G. nuosavybės teise perdavė rentos mokėtojui N. G. jai nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, bendro (duomenys neskelbtini) ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o rentos mokėtojas įsipareigojo teikti rentos gavėjai iki gyvos galvos tokias materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: maitinimą, vaistus, rūbus, jų skalbimą, organizuoti medicininę priežiūrą, valyti ir tvarkyti jos gyvenamąsias patalpas.

21. Atsakovas priešieškiniu prašė minėtą 2008 m. balandžio 23 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90–1.91 straipsniuose (nuginčijamieji sandoriai) nustatytais pagrindais: kaip sudarytą dėl apgaulės (sudarant rentos gavėjai aiškiai nenaudingą sandorį), taip pat kaip sudarytą dėl rentos gavėjos suklydimo (dėl rentos mokėtojo faktinių ir finansinių galimybių). Atsakovas taip pat sandorį prašė pripažinti negaliojančiu dėl prieštaravimo gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino ginčyti turto perleidimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos

22. Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. CK 1.90 straipsnio 1 dalis numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

23. Nagrinėjamu atveju L. G. (atsakovas) į teismą su ieškiniu (sujungus bylas laikytas priešieškiniu) dėl 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos, sudarytos tarp A. G. ir ieškovo N. G., pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo kreipėsi 2022 m. birželio 30 d. Ieškovas N. G. byloje pareiškė prašymą taikyti bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą ir atmesti atsakovo L. G. priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra praleidęs dešimties metų ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti, dėl to, esant ieškovo prašymui, taikė ieškinio senatį.

24. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

25. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019).

26. Apeliantas L. G. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, jog praleistas ieškinio senaties terminas. Šią poziciją apeliantas grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog faktą apie 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos sudarymą buvo sužinota kur kas vėliau nei ši sutartis buvo patvirtinta notaro.

27. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino atsakovo nurodytus argumentus, jog atsakovas apie ginčijamą ieškovo N. G. ir A. G. 2008 m. balandžio 23 d. sudarytą sandorį sužinojo po sandorio šalies – A. G. – mirties. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neįvardijo tikslios datos, kada jis sužinojo apie ginčijamą sandorį, įvertino kitus byloje esančius duomenis ir pagal juos nustatė, kad vėliausiu ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu laikytina 2012 m. birželio 5 d. data.

28. Iš byloje esančio Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑60‑944/2021 turinio ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1093-618/2021 turinio matyti, kad nurodytoje civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovo N. G. pareikštu ieškiniu, be kitų reikalavimų, buvo prašoma pripažinti negaliojančia notaro patvirtintą 2012 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo N. G. ir atsakovo L. G.. Nurodyta 2012 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas perleido atsakovui L. G. 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Minėta pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po A. G. mirties. Atsižvelgdama į nurodytus duomenis, teisėjų kolegija sutinka ir pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, jog vėliausiai apie ginčijamą 2008 m. balandžio 23 d. sandorį ir turto priklausymą ieškovui atsakovas sužinojo 2012 m. birželio 5 d. Nors apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertini, jog terminas ieškiniui pateikti nėra praleistas, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių ir motyvuotų argumentų dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu.

29. Byloje nustatyta, kad bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2022 m. birželio 5 d., o atsakovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2022 m. birželio 30 d. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas ieškinį pareiškė praleidęs dešimties metų ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovas ieškiniu termino atnaujinti neprašė. Apeliantas apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą taip pat nenurodė. Aplinkybių, kurios būtų pagrindas praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti, byloje nenustatyta (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai buvo nustatytas savarankiškas pagrindas (praleidus ieškinio senaties terminą) atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimus (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

30. Atsižvelgiant į tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas atskirai pasisakė dėl atsakovo priešieškinio argumentų ir reikalavimų dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnyje nustatytu pagrindu, teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais atsakovas nesutinka su šia skundžiamo teismo sprendimo dalimi.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnyje nustatytu pagrindu

31. Atsakovas 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos taip pat prašė pripažinti negaliojančia pagal CK 1.81 straipsnį dėl tokio sandorio prieštaravimo gerai moralei. Atsakovas savo poziciją grindė argumentais, kad tokiu sandoriu siekta užtikrinti ieškovo interesus ir nebuvo apsaugoti fiziškai silpnesnio visuomenės nario, t. y. rentos gavėjos, interesai.

32. Vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis niekinio sandorio požymis – negaliojimas nepriklausomai nuo valinių teisės subjektų veiksmų.

33. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sąvoka „gera moralė“ yra vertinamoji. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal visuomenėje vyraujančią moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Svarbią reikšmę turi sutarties šalių ketinimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑689‑695/2015).

34. Apelianto teigimu, prieštaravimas gerai moralei šio sandorio atveju pasireiškė dviem aspektais: pirma, K. L. ėmėsi aktyvių veiksmų dėl ginčijamos turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sutarties sudarymo dėl to, kad būtų užtikrinti ieškovo, o ne rentos gavėjos interesai (CK 6.461 straipsnis); antra, K. L. ir kiti vaikai žinojo, kad atsakovas nėra nei finansiškai, nei fiziškai pajėgus išlaikyti rentos gavėją. Apelianto teigimu, šiuo sandoriu nebuvo apsaugoti fiziškai silpnesnio visuomenės nario, t. y. rentos gavėjos, interesai.

35. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų procedūrų dėl įrodymų tyrimo, kad įsitikintų 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos sudarymo teisėtumu. Apelianto teigimu, yra pagrindas abejoti, ar tikrai A. G. pasirašė ginčijamą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir ar jos parašas yra autentiškas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, jog pasitelkus ekspertizę būtų nustatyta objektyvi tiesa, parašo autentiškumas. Vertinant nurodytus skundo argumentus atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2023 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu pati atsakovui atstovavusi advokatė nurodė, jog šiuo atveju domėjosi galimybe dėl parašo ekspertizės ir pažymėjo, kad, kai žmogus yra miręs ir nėra daug jo sudarytų rašytinių dokumentų, yra per mažai rašytinių dokumentų, kad būtų įmanoma atlikti parašo ekspertizę. Atsakovas prašymo atlikti parašo ekspertizę pirmosios instancijos teisme nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, paminėti apeliacinio skundo argumentai atmestini.

36. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių apklausti sandorį tvirtinusią notarę trečiąjį asmenį S. D. N.. Vertinant nurodytus argumentus nustatyta, kad prašymą pripažinti notarės dalyvavimą posėdyje būtinu atsakovo atstovė pareiškė tik 2023 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje, nors trečiojo asmens S. D. N. atsiliepimas byloje gautas 2023 m. sausio 5 d. Nustatyta, kad teismas 2023 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje nutarė atsakovo atstovės prašymą atmesti, motyvuodamas tuo, kad byloje yra pateiktas trečiojo asmens S. D. N. atsiliepimas, prašymas nebuvo reikštas pakankamai ilgą laiko tarpą, ginčijama rentos sutartis sudaryta seniai, dėl to teismas vertino, kad trečiojo asmens apklausa nebūtų tikslinga, atsižvelgiant į notarės pateiktą atsiliepimą ir jame nurodytas aplinkybes, taip pat nurodė, kad atsakovo atstovės reiškiamas nelaiku.

37. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Teismas turi imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas įpareigojimas byloje dalyvaujantiems asmenims sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 245 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu teismui pateikti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, teismas juos gali atmesti, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą.

38. Nustatyta, kad notarė S. D. N. buvo įtraukta į bylos procesą kaip trečiasis asmuo. Byloje 2023 m. sausio 5 d. gautas trečiojo asmens (buvusios notarės) S. D. N. atsiliepimas į ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia. Šiame atsiliepime trečiasis asmuo išdėstė savo poziciją ir pateikė paaiškinimus dėl atsakovo pareikštų materialinių reikalavimų. Trečiasis asmuo S. D. N. atsiliepime nurodė aplinkybes, kad prieš sandorio sudarymą rentos gavėja pasakojo, jog anūką N. G. ji užaugino ir šis asmuo kartu su ja gyvena ir ją prižiūri, todėl ji norinti, kad šis asmuo ją toliau prižiūrėtų ir už tai gautų jos turtą; rentos gavėja matė, kad anūkas ja pasirūpinti gali, nes jis jau vykdė jos priežiūrą, ji žinojo ir apie jo sveikatos būklę, bet tai nebuvo kliūtis rūpintis močiute ir ją prižiūrėti. Trečiasis asmuo S. D. N. atsiliepime taip pat nurodė, kad rentos gavėjos A. G. valia sudarant sutartį buvo išreikšta labai aiškiai ir motyvuotai, jokių abejonių notarei dėl jos valios nekilo ir negalėjo kilti.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai vadovavosi trečiojo asmens S. D. N. byloje pateiktu atsiliepimu. Apeliaciniame skunde išdėstytas atsakovo subjektyvus vertinimas, kad minėto trečiojo asmens atsiliepime išdėstytos aplinkybės nėra pakankamos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą.

40. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog ieškovas N. G. negalėjo suvokti savo veiksmų rimtumo ir pasekmių, ir pažymi, kad Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija 2000 m. spalio 2 d. darbingumo ekspertizės aktu Nr. 1730 jam nustatė (duomenys neskelbtini), o 2007 m. rugsėjo 3 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pripažintas neįgaliu neterminuotai, jo pajamas sudarė vos 214,50 Eur/mėn. dydžio neįgalumo pensija. Dėl šių apelianto argumentų atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats atsakovas, priešieškiniu reikšdamas ir motyvuodamas savo materialinius reikalavimus, rėmėsi aplinkybėmis, jog ieškovas tiek valstybinių sveikatos institucijų, tiek teismo medicinos ekspertų nebuvo pripažintas neveiksniu (ar neveiksniu tam tikrose srityse). Be to, atsakovas, teigdamas, kad ginčijamas sandoris prieštarauja gerai moralei, rėmėsi argumentais, kad tokiu sandoriu nebuvo apsaugoti rentos gavėjos, o ne ieškovo, interesai.

41. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas nėra nei finansiškai, nei fiziškai pajėgus išlaikyti rentos gavėją, tačiau atsakovas pats nurodė, kad ieškovas gaudavo neįgalumo pensiją. Pažymėtina, kad ginčijamoje sutartyje nėra numatyta, kokią lėšų sumą ieškovas turi skirti rentos gavėjai išlaikyti. Be to, bylos duomenimis, ieškovas sodyboje gyveno ūkiškai, patys apsirūpindavo ūkio produkcija. Rentos gavėją (A. G.) ir rentos mokėtoją (ieškovą) siejo giminystės ryšiai, taigi jie nebuvo nepažįstami asmenys. Vien aplinkybės dėl ieškovo fizinių savybių ir finansinių aplinkybių savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sutartis prieštarauja gerai moralei (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Iš trečiojo asmens (buvusios notarės) S. D. N. atsiliepimo turinio matyti, kad rentos gavėjai A. G. buvo žinoma apie N. G. sveikatos būklę, rentos gavėjai tai nebuvo kliūtis, nes ieškovas su ja gyveno, jos priežiūrą jis jau vykdė ir rentos gavėja matė, kad ieškovas ja pasirūpinti gali. Taigi vien aplinkybė, kad liudytoja K. L., A. G. duktė, atveždama notarę suteikė techninę pagalbą, savaime neįrodo jos įtakos savarankiškai A. G. valiai sudaryti ginčijamą sandorį su kartu gyvenusiu anūku. Ginčo sandorį tvirtinusi notarė nurodė, kad abejonių dėl rentos gavėjos A. G. valios nekilo, jos valia sudarant sutartį buvo išreikšta labai aiškiai ir motyvuotai.

42. Bylos duomenimis, A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovo prievolė išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos baigėsi po rentos gavėjos mirties (CK 6.464 straipsnio 1 dalis). Rentos gavėja dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo dėl rentos mokėtojo esminio sutarties pažeidimo nesikreipė (CK 6.464 straipsnio 2 dalis).

43. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta pagrindo pripažinti turto perleidimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu, dėl to pagrįstai šį atsakovo priešieškinio reikalavimą atmetė ir kaip neįrodytą.

44. Apeliantas nurodo, kad, teikdamas priešieškinį, siekė įrodyti, jog ieškovas N. G. nėra sąžiningas nekilnojamojo turto savininkas. Pažymėtina, kad niekinio sandorio atveju ieškinio senaties termino taikymas yra aktualus reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius, t. y. taikyti restituciją. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad niekinis sandoris gali sukelti teisinius ir faktinius padarinius, jis gali būti vykdomas ir jo pagrindu gali atsirasti civilinės apyvartos pokyčių, pažeidžiančių kitų asmenų teises. Dėl to reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius gali būti taikoma ieškinio senatis, tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-381-695/2018 54 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

45. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta pagrindo atsakovo ginčijamą sandorį pripažinti niekiniu CK 1.81 straipsnio pagrindu. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškinio senaties terminas atsakovui reikšti priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos ir taikyti restituciją yra pasibaigęs ir tai taip pat yra savarankiškas pagrindas atmesti priešieškinio reikalavimus (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl iškeldinimo

46. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Negatoriniu ieškiniu yra ginamos savininko daiktinės teisės. Kaip minėta anksčiau, ieškovas, remdamasis CK 4.98 straipsniu ir pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: pirma, kad jis yra turto savininkas; antra, kad jo teisės yra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė abi negatorinio ieškinio sąlygas: ieškovas yra turto savininkas; atsakovas pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, nes, naudodamasis ieškovui priklausančiu turtu be teisėto pagrindo, trukdo ieškovui šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.

47. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas N. G. yra žemės sklypo, gyvenamojo namo, sandėlio, malkinės, daržinės, tvarto, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovo nuosavybės teisės įregistravimo pagrindai: 2008 m. balandžio 23 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 29 d. Plungės apylinkės teismo sprendimas Nr. e2‑60‑944/2021 ir 2021 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. eA2-1093-618/2021. Kaip ieškovo nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas nurodyta 2008 m. balandžio 23 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojanti ir nenuginčyta. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas neįrodė pirmosios negatorinio ieškinio sąlygos, t. y. kad ieškovas yra teisėtas turto savininkas, atmestini.

48. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo, nenurodė savarankiškų nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl antrosios negatorinio ieškinio sąlygos egzistavimo. Byloje nustačius, kad atsakovas ieškovui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu naudojasi be teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo, kaip ginčo turto savininko, nuosavybės teisės pažeidimą.

49. Apeliantas, grįsdamas apeliacinį skundą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovo gyvenimo trukmė ginčo patalpose sudaro prielaidas konstatuoti, kad jį su ginčo patalpomis sieja pakankami ir tęstiniai ryšiai, jog šias patalpas būtų galima laikyti atsakovo būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir, remiantis EŽTT praktika, būtų ginama atsakovo teisė į ginčo patalpų neliečiamybę.

50. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtinta žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Tarptautinės teisės lygmeniu pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, pagal ją kiekvienas turi teisę į būsto neliečiamybę. Tačiau bendriausia prasme šis straipsnis neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų būstą (nesuteikia teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106, ir kt.).

51. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (žr., pvz., EŽTT 2009 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Čosič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 19) arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (žr., pvz., EŽTT 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Popov ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11); 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje S. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje B. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2014 m. liepos 10 d. sprendimo byloje L. ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 3925/10 par. 44). Sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme (2008 m. gegužės 13 d. sprendimas byloje M. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Č. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 22 ir kt.).

52. Apeliantas nurodo argumentus, kad šiuo metu jam 72 metai, jo sveikata prasta, jis šiame būste gyvena nuo 2012 m. ir kitos gyvenamosios vietos neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir įvertinus atsakovo nurodytus argumentus dėl tęstinių ryšių su ginčo gyvenamuoju namu, šiuo konkrečiu atveju ginčas kilo tarp fizinių asmenų, apeliantas be teisinio pagrindo naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, taigi apeliantas negali suabsoliutinti savo teisių, pažeisdamas ieškovo nuosavybės teises. Atkreiptinas dėmesys ir į CK 1.137 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatytas draudimas įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kad nesant teisinio pagrindo būtų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieštaraujama subjektinės teisės paskirčiai. Atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, jis nedirba, turi neįgalumą, sodyboje, iškeldinus atsakovą, planuoja gyventi. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ilgalaikio faktinio gyvenamojo namo naudojimo, turto priežiūros nesukuria ieškovui, kaip gyvenamojo namo savininkui, pareigos užtikrinti atsakovui teisę į būstą ir nepateisina teisės ieškovui netrukdomai naudotis jam priklausančia nuosavybe apribojimo. Darytina išvada, jog net vertinant atsakovo argumentus dėl teisės į būstą ribojimo, nagrinėjamu atveju yra pagrindas tokį ribojimą pripažinti proporcingu, ginant teisėto nekilnojamojo turto savininko (ieškovo) teises.

53. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovas byloje neįrodė, jog jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas įrodė ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo, dėl to pagrįstai konstatavo, kad pažeista ieškovo teisė privalo būti ginama ir yra pagrindas iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo (CK 4.37, 4.98 straipsniai).

Dėl iškeldinimo termino

54. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė 10 dienų terminą išsikelti ir nepagrįstai atsisakė išsikėlimui suteikti atsakovo atstovės nurodytą vienų metų terminą. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu jo gyvenimo sąlygos yra labai pakitusios: neturi kitos gyvenamosios vietos, yra garbaus amžiaus ir pastaruoju metu didžiąją laiko dalį tenka praleisti gydymo įstaigoje.

55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl pakitusių jo gyvenimo sąlygų nėra niekaip siejamos ir nepagrindžia poreikio nustatyti būtent apelianto nurodomą vienų metų terminą atsakovui išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašymo suteikti vienų metų terminą išsikelti iš ginčo gyvenamojo namo tenkinimas nepagrįstai suvaržytų daikto savininko (ieškovo) daiktines teises ir turtinius interesus.

56. Priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą (CPK 271 straipsnio 1 dalis). Įvertinama tai, kad šiuo atveju civilinė byla buvo nagrinėjama ne tik pagal ieškovo ieškinį atsakovui, bet ir pagal atsakovo ieškovui pareikštą priešieškinį, kuriuo atsakovas siekė išlaikyti teisę gyventi jo motinai iki perleidimo priklausiusiuose namuose. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad gyvenamasis namas yra sodyboje, kurioje, bylos duomenimis, buvo ūkininkaujama. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, siekiant sudaryti sąlygas tinkamai ir iki galo įgyventini pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus, šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinti ir nustatyti 2 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš N. G. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 271 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks terminas atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat nepažeis ieškovo nuosavybės teisių.

Dėl bylos procesinės baigties

57. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, todėl jis paliekamas iš esmės nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. Anksčiau nurodytų motyvų pagrindu patikslinamas pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas atsakovo išsikeldinimo terminas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

60. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

61. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą šioje civilinėje byloje parengimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą 2023 m. rugpjūčio 21 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą N. G. apeliacinės instancijos teisme, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 180 Eur. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo L. G. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant atsakovo iškeldinimo terminą ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje vietoje „per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“ nurodant „per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. G. 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė