Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. G. ieškinį atsakovams L. G., A. S., V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro notarė notarės Vilija Kralikienė, Klaipėdos 13-ojo notarų biuro notarė D. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nori atstatyti savo nuosavybę, nes atsakovas L. G., V. S. ir A. S. norėjo pasisavinti jo nuosavybę. Pas notarą vyko ne savo noru, atsakovai sakė, kad viskas bus jo (ieškovo). Nurodė, kad jį augino močiutė, mama neaugino, tik atvažiuodavo aplankyti ir pan., prižiūrėjo gyvulius, bites, atliko kaimiškus darbus. Su močiute sutarė labai gerai. Kai močiutė susirgo, ją prižiūrėjo ieškovas, padėjo teta. Teta K. L. padėjo, kad būtų ieškovui užrašyta sodyba. Dėdė L. G. pradėjo lankytis sodyboje, kai susirgo močiutė ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, mišką. L. G. rūpinosi turtu, t. y. tvarto atstatymu. Ieškovo teigimu, močiutė bijojo L. G., nes jis šaukdavo, norėjo parduoti mišką. Po močiutės mirties sodyboje liko vienas, atvažiuodavo L. G., kuris atvažiuodavo ir išvažiuodavo. L. G. liepė ieškovui dirbti ūkio darbus. L. G. pradėjo daryti spaudimą, kad pusė sodybos turėjo priklausti jam, tokia buvo močiutės valia, spaudimą darė ilgai, nuolat – per savaitę kelis kartus. Dėl šio spaudimo jis perrašė pusę sodybos atsakovui L. G.. L. G. negrasino, tačiau sakė, kad jeigu neperrašys pusę sodybos, visko neteks. Pas notarę nuvežė L. G., sakė, kad viskas liks jo, jis tik nori apsaugoti ieškovą. Ieškovas nurodė, kad nežino, ką pasirašė, neskaitė, tačiau jautėsi blogai, nėjo galvoti. Bendrauti su kitais giminaičiais atsakovas L. G. neleido. Kai L. G. nebūdavo, jis viską žinojo, kas vykdavo sodyboje, nes buvo pastatyta kamera. Kad antrą sutartį sudarytų, atsakovas L. G. vėl kartojo, kad nori ieškovą apsaugoti, kad viskas bus ieškovo. Tuo metu, kai gyveno ieškovas ir atsakovas L. G. sodyboje, juo rūpinosi ir kiti giminaičiai, t. y. L. G. nebuvo vienintelis žmogus, kuris jį prižiūrėjo. Kad nebeturi sodybos suprato, kai buvo atliekami sodybos kadastriniai matavimai. Teigia, kad pinigų už sodybą negavo, kainą nurodė atsakovas L. G.. Iš atsakovo A. S. pavedimu gavo 2000 Eur, daugiau pinigų negavo. Šiuo pinigus nuėmė ir padavė atsakovui L. G.. Kai ieškovas padarė autoįvykį, juo rūpinosi jo motina, kuri davė pinigus L. G., jis turėjo advokatą, kurį surado atsakovas L. G.. Ieškovui atsibodo tiek dirbti.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Atsakovė V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pats ieškovas įkalbinėjo savo sodybą jiems parduoti. Šis pirkinys nebuvo planuotas. Teigia, kad tarp jos tėčio ir jos tetų, dėdžių nuo seno buvo nesutarimai. Nurodė, kad močiutė testamentu savo turtą buvo užrašiusi ieškovui ir jos tėvui. Kai tokią močiutės valią sužinojo teta K. L. labai supyko. Paaiškino, kad sumokėjo už dalį sodybos 10 000 Eur grynais ir 2000 Eur sumą pervedė į sąskaitą. Paaiškino, kad pinigus nuimdavo ir duodavo atsakovui L. G.. Teigia, kad pinigus ieškovui perdavė sutuoktinis, jos tuo metu Lietuvoje nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas neįgalus, t. y. pateiktas ieškovo neįgaliojo pažymėjimas (el. b. t. 1, l. 18), ieškovo darbingumo lygio pažyma (el. b. t. 1, l. 19), ieškovo darbingumo ekspertizės aktas (el. b. t. 1, l. 20–21). Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos archyvo pažyma dėl ieškovo mokymosi mokykloje (el. b. t. 1, l. 22). Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus pažyma apie ieškovo pajamas (el. b. t. 1, l. 23). A. G. neįgaliojo pažymėjimas (el. b. t. 2, l. 21–22). A. G. 2007-06-22 surašytas testamentas (el. b. t. 1, l. 27). 2008-04-23 turto perleidimo sutartimi su išlaikymu iki gyvos galvos (el. b. t. 1, l. 24–25) A. G. perleido ieškovui žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė A. G. (el. b. t. 1, l. 26). Duomenys dėl laidojimo išlaidų (el. b. t. 2, l. 23–26, 28–31), išlaidos advokatui (el. b. t. 2, l. 27). Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriuo ieškovas ir atsakovas L. G. paveldėjo po ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovo N. G. ir atsakovo L. G. 2012-06-05 pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovas perleido atsakovui L. G. ½ žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). (el. b. t. 1, l 28–41). Ieškovo banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ išrašas už laikotarpį nuo 2012-01-02 iki 2012-12-31 (el. b. t. 1, l. 42–44). 2013-11-05 Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-05 nutartis (el. b. t. 2, l. 32). 2016-07-27 atsakovo A. S. įgaliojimas atsakovui L. G.. Ieškovo N. G. ir atsakovų A. S. V. S. 2016-11-25 pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovas perleido atsakovams A. S., V. S. ½ žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). (el. b. t. 1, l. 45–62). Ieškovo banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ išrašas už laikotarpį nuo 2016-01-02 iki 2012-12-28 (el. b. t. 1, l. 63–67). Ieškovo medicinos dokumentų išrašai (el. b. t. 1, l. 68–76). Nekilnojamojo turto registro išrašai dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). (el. b. t. 1, l. 78–83), (duomenys neskelbtini). (e. b. t. 1, l. 84–87). 2019-04-10 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. 2, l. 38–39). 2019-11-14 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. 2, l. 68–69). Ieškovo telefoninis susirašinėjimas (el. b. t. 2, l. 11–20). Atsakovų mokėjimo nurodymai (el. b. t. 2, l. 95–125).

Byloje pareikšti reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.89 straipsnio 1 dalies, CK 1.91 straipsnio 1 dalies ir CK 1.80 straipsnyje nurodytais pagrindais. Baigiamųjų kalbų metu ieškovas nepatarė savo reikalavimų pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau vadovaujantis CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovo rašytinio pareiškimo dėl ieškinio pagrindo nebuvo pateikta, todėl šioje byloje sprendžiant dėl reikalavimų pagrįstumo turi būti pasisakoma visais ieškinyje išdėstytais pagrindais.

Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikšmės. Todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Ypač sandorio sudarymo aplinkybės aktualios, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trūkumų. Prie tokių sandorių su valios trūkumais priskiriami ir CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai, t. y. savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti, nors ir veiksnaus, fizinio asmens sudaryti sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). Spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovo prašymu teismas paskyrė ieškovo N. G. teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybės teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriui. Byloje pateiktame ekspertizės akte Nr. 85TPK-40/2021, ekspertai į teismo užduotus klausimus atsakė, jog: 1) nenustatyta, kad N. G. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu 2012-06-05 būtų sirgęs lėtiniu, laikinu psichikos sutrikimu ar išreikšta silpnaprotyste; jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. 2) N. G. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu 2012-06-05 dėl psichikos būsenos galėjo suprasti sudaromų sandorių esmę, prasmę, savo veiksmų reikšmę, galėjo savo veiksmus valdyti. 3) Nenustatyta, kad N. G. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu 2016-11-25 būtų sirgęs lėtiniu, laikinu psichikos sutrikimu ar išreikšta silpnaprotyste; jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. 3) N. G. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu 2016-11-25 dėl psichikos būsenos galėjo suprasti sudaromų sandorių esmę, prasmę, savo veiksmų reikšmę, galėjo savo veiksmus valdyti.

CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014).

Nagrinėjamu atveju ekspertų išvada nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis. Ši išvada paremta ieškovo medicininiais dokumentais. Paminėtina, kad šiuo atveju buvo paskirta ir atlikta teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizė, ieškovo psichinę būseną vertino dviejų skirtingų sričių specialistai, tai taip pat didina jos patikimumą. Duomenų aplinkybių dėl ekspertizės neišsamuno ar pan. teismas nenustatė, byloje dalyvaujantys asmenys nenurodė, todėl nėra pagrindo ja nesiremti sprendžiant dėl ieškovo psichinės sveikatos būklės ginčijamų sandorių sudarymo metu. Ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovas galėjo suprasti sudaromų sandorių esmę, prasmę, savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Atitinkamai teismo iniciatyva buvo kreipiamasi dėl viešojo intereso gynimo dėl ieškovo veiksnumo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad buvo iškelta civilinė byla Nr. e2YT-706-838/2021 dėl ieškovo asmens pripažinimo ribojai veiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau ši byla nutraukta, gavus ekspertizės aktą, kad ieškovas visiškai veiksnus. Pastebėtina, kad net nustačius, kad asmuo buvo veiksnus sandorių sudarymo metu, turi būti nustatytos aplinkybės ar jo valia dėl sandorių ir jų esmės nebuvo iškreipta, įtakota kitų faktorių. Dėl šios aplinkybės vertinant, ar kiti asmenys negalėjo pasinaudoti sandorį sudariusio asmens būsena, reikšmingi jų santykiai – abipusio pasitikėjimo, priklausomybės buvimas, paties asmens būdo ir psichologinės savybės ir pati situacija kada ir kaip ginčo sandoriai buvo sudaryti.

Nagrinėjamu atveju, nors atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad asmuo suprato savo veiksmų esmę ir prasmę ir galėjo juos valdyti, tačiau joje nurodyta, kad asmenybės tyrimo duomenys liudija apie jam būdingą įtaigumą, žemą pasirengimą konfrontacijai, pasidavimą aplinkybėms, pavaldumą, siekimu deleguoti sprendimus kitiems asmenims. Darytina išvada, kad asmens valiai ženklią įtaką turi aplinkiniai artimieji.

Teismo posėdžio metu apklausta daug liudytojų, kurie buvo šalių artimieji, kaimynai, tačiau šie asmenys nebuvo neutraliuose santykiuose su ieškovu ar atsakovu, todėl atitinkamai nurodydavo vienai iš šalių palankias aplinkybes.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. T. S. nurodė, kad jis yra seniūnas, gerai pažįsta ieškovą, jis yra patiklus. Nurodė, kad anksčiau ieškovo artimieji tetos, motina, į jį kreipėsi, kad atsakovas L. G. išnaudoja ieškovą, pasiima jo pinigus. Nurodė, kad vykdavo į vietą ir klausdavo ieškovo dėl tokio pobūdžio aplinkybių, tačiau ieškovas nieko nesakydavo, nurodydavo, kad nenori kalbėti, į klausimus neatsakė. Jis iš šalies negalėdavo įvertinti ar su ieškovu elgiamasi nesąžiningai. Paaiškina, kad ūkio darbus ieškovas gerai, kruopščiai atlikdavo. Aplinkiniai žinojo, kad turtas turi atitekti ieškovui, tokią aplinkybę nurodė ir močiutė, po močiutės mirties ieškovas neatsakydavo, kam priklauso turtas. Liudytojas nurodė, kad į jį ieškovas nesikreipė, kad jį skriaustų ar pan.

Teismo posėdžio metu liudytoja O. K. nurodė, kad pažįsta ieškovą, jis lengvus darbus atlikdavo. Paaiškina, kad visur kartu būdavo su ieškovu atsakovas L. G.. Bendravimas su ieškovu nutrūko, nes ieškovas nurodė jam neskambinti dėl sudėtų vaizdo kamerų. Po močiutės mirties ieškovas visą laiką bijojo, pasidarė uždaras, juo rūpinosi ir visus klausimus sprendė tik dėdė atsakovas L. G.. Nurodė, kad ieškovas nurodė, kad pinigų negavo.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. N. nurodė, kad anksčiau gyveno kaimynystėje, užeidavo, kai atvykdavo. Paaiškino, kad visą močiutės turtą prižiūrėjo ieškovas ir atsakovas L. G.. Liudytojo nuomone, po močiutės mirties ieškovas nebuvo pasikeitęs. Ieškovo ir atsakovo L. G. santykiai buvo normalūs, negirdėjo pykčių ar nesutarimų, niekada nesakė, kad jį skriaustų artimieji.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. nurodė, kad ieškovas yra pusbrolis. Paaiškino, kad visą vaikystę gyveno kaime, labai geri santykiai su ieškovu. Paaiškino, kad visada atsakovas L. G. būdavo šalia, net tais atvejais, kai norėdavo pasišnekėti su močiute. Nurodė, kad teiravosi ieškovo, ar jį kas skriaudžia, tačiau ieškovas nieko nesakė. Paaiškino, kad, kai skambindavo ieškovui, jis negalėdavo kalbėti, todėl santykiai atitolo. Jis ieškovui sakė, kad jis neteks turto. Visi giminaičiai norėjo, kad močiutės turtas atitektų ieškovui. Nurodė, kad močiutė sakiusi, kad viską palieka ieškovui. Ieškovas tinkamai atlikdavo ūkio darbus, tačiau techninių darbų nebūtų galėjęs atlikti. Teigia, kad močiutė bijojo abiejų savo sūnų, nes būdavo psichologinis smurtas, spaudimas.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. G. nurodė, kad ji ieškovo motina, santykiai su sūnumi geri, po močiutės mirties bendravimas buvo tik telefonu, susitikimai reti, dalyvaujant atsakovui L. G.. Nurodė, kad jis gimė silpnos sveikatos, baigė keturias klases, neturėjo gabumų, dėl psichinių ligų nebuvo gydomas, tačiau savo nuomonės išreikšti negali, jos neturi. Kai gyveno su močiute, jis buvo patenkintas gyvenimu, džiaugėsi. Po močiutės mirties ieškovo globą perėmė atsakovas L. G.. Nurodė, kad kai buvo padaryta pirkimas–pardavimas ½ artimieji su juo susitaikė, pretenzijų nekėlė, tačiau sužinojus, kad neteko viso turto ji ir jos sesuo padėjo ieškovui kreiptis į teismą, nes ieškovas prižiūrėjo močiutę, keldavosi naktimis ir pan. Paaiškina, kad prižiūrėti močiutę padėdavo ir dukra K. L., liudytoja parvažiuodavo retai. Paaiškino, kad ieškovas daug darbuodavosi ūkyje.

Teismo posėdžio metu liudytoja T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovo teta ir atsakovo L. G. sesuo. Šiuo metu su atsakovo L. G. nebendrauja, tarpusavio santykiai priešiški, su ieškovu bendrauja. Nurodė, kad labai dažnai atvažiuodavo į kaimą, kol gyva buvo jos motina (ieškovo močiutė). Paaiškino, kad po mėnesio pasakė, kad pusę sodybos perleido atsakovui L. G.. Šią žinią pasakė kitiems artimiesiems, tačiau nieko nedarė. Dėl likusios dalies perrašymo nežinojo. Paaiškino, kad turi ieškovas sveikatos problemų, yra paklusnus, negali priimti savarankiškai sprendimų. Po močiutės mirties ieškovu negalėjo rūpintis, nes ieškovo globą perėmė atsakovas L. G., kitų artimųjų neprileido. Su ieškovu negalėdavo bendrauti, nes atsakovas L. G. neleisdavo, neleisdavo kalbėti telefonu, neatsiliepdavo. Nurodė, kad močiutė visą turtą paliko ieškovui. Ieškovas su atsakovu L. G. nesipykdavo, jo neskriausdavo, visada būdavo kartu, ieškovas visų klausydavo, ieškovas nesakė, kad jį būtų skriaudę, nesiguodė. Po močiutės mirties ieškovas pasikeitė, nebebendraudavo.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. G. nurodė, kad yra ieškovo dėdė, atsakovo L. G. brolis, šiuo santykiai nėra geri. Paaiškino, kad su ieškovu gyveno nuo jo gimimo. Nurodė, kad su motina (ieškovo močiute) negalėdavo kalbėtis dėl atsakovo L. G.. Ieškovas būdavo močiutės patikėtinis, visą darydavo, ką močiutė liepdavo. Sodybos pastatų atstatymu rūpinosi atsakovas L. G..

Teismo posėdžio metu liudytoja K. L. nurodė, kad santykiai su broliu atsakovu L. G. nėra geri, su ieškovu santykiai geri. Paišino, kad testamentas A. G. surašytas dėl atsakovo ir kito brolio spaudimo, nes nurodė, kad nestatys tvarto. Nurodė, kad tvarkant namus surado surašytą testamentą, kuris liudytojos teigimu surašytas grasinant motinai, tačiau dėl testamento nuginčijimo ar pan. nesikreipė. Vėliau sudarė rentos sutartį, kad sodyba būtų ieškovo vardu. Teigia, kad atsakovas persirašė pusę sodybos, kas jam priklausė pagal testamentą. Vėliau nebeleido lankytis sodyboje, atvykus liudytojai į sodybą, atsakovas L. G. liepė ieškovui iškviesti policiją, tą ieškovas ir padarė. Liudytoja nurodė, kad ieškovas priklauso nuo to žmogaus, su kuriuo gyvena. Nurodė, kad ieškovo iš sodybos niekas neišvarė, kadangi jis sirgo po ligoninės jį parsivežė pas save.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. A. nurodė, kad ieškovas yra Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugijos narys, ieškovą žino apie metus, į draugiją atėjo pats ieškovas. Šiai draugijai priklauso asmenys, kurie daugiau turi fizinę negalią, taip pat yra žmonių turi psichines ir proto negalias, jie vertina jų asmenų negalios pobūdį. Ieškovas yra uždaresnis, geras žmogus, nekonfliktiškas. Apie bylą pasakė teta, šia tema ieškovas nenorėjo bendrauti.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. nurodė, kad yra buvusi atsakovo L. G. sutuoktinė, tačiau kartu gyvena kaip šeima, V. S. yra jos dukra, o A. S. yra jos žentas, ieškovą pažįsta daugelį metų. Nurodė, kad testamentu sodyba buvo palikta ieškovui ir atsakovui L. G., tačiau po močiutės mirties sužinojo, kad sodyba užrašyta ieškovui. Teigė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas L. G. buvo liūdni, susikrimtę. Po kelių dienų paskelbimo ieškovas ir nurodė, kad perrašys taip, kaip sakė močiutė. Liudytoja nurodė, kad bandė atkalbinėti ieškovą nuo tokio veiksmo, tačiau ieškovas buvo apsisprendęs dėl sandorio sudarymo. Paaiškino, kad močiutės laidotuvėms buvo išleista ženkli suma pinigų, todėl ši suma buvo reikšminga kainos dalis, sudarant ginčo sandorį. Paaiškino, kad jos dukrai ir žentui jokio poreikio įsigyti likusią sodybos dalį nebuvo. Nurodė, kad jos dukra kalbėjo, kad ieškovas siūlė pirkti sodybos dalį. Teigė, kad jos teta ir motina norėjo likusios dalies sodybos, todėl ieškovas siekė perrašyti sodybą ir nurodė, kad atsakovė V. S. jo neapgaus ir jis galės gyventi, kaip iki šiol gyvenęs. Nurodė, kad ieškovas turėjo pinigų, santaupų. Nurodė, kad garso įrašus padarė, kad turėtų duomenų, kaip skriausdavo ieškovą teta K. L. ir motina J. G..

Teismo posėdžio metu liudytoja L. D. nurodė, kad pažįsta ieškovą ir atsakovą L. G., nes gyvena viename kaime, V. S. ir A. S. pažįsta iš matymo. Paaiškino, kad ji padėjo ūkyje atsakovui L. G., kai nebeliko sodyboje ieškovui. Nurodė, kad ieškovas aktyviai dalyvavo kaimo bendruomenėje, ūkininkavo.

Apibendrinus šiuos liudytojų parodymus, akivaizdu, kad visiems šiems asmenims buvo žinomos ieškovo charakterio savybės, sveikatos problemos dėl neįgalumo, sudėtinga mokymosi situacija (lankė mokyklą, kur mokiniai turi mokymosi sunkumų ir pan.). Aptartų aplinkybių kontekste teismas konstatuoja, kad iš esmės dėl ieškovo būdo ir charakterio savybių ieškovu manipuliavo tie artimieji, pas kuriuos tuo metu jis buvo. Išklausius šalių ir liudytojų akivaizdu, kad visi nurodė, kad ieškovui reikia priežiūros, tačiau būdami artimi giminaičiai dėl jo interesų apsaugos nė vienas nesiėmė jokių teisinių veiksmų, nors teismo posėdžio metu visi teigė, kad nori apsaugoti ieškovą. Dalis liudytojų, kurie palaikė ieškovą ir neigiamai atsiliepė apie atsakovą nurodė, kad ieškovas buvo išnaudojamas, iš jo buvo atimami pinigai, jis buvo skriaudžiamas, atitinkamai nurodoma, kad ir močiutė buvo skriaudžiama, per prievartą sudarytas testamentas ir pan., tačiau be šių liudytojų parodymų kitų byloje duomenų patvirtinančių šias aplinkybes nėra, tad šios aplinkybės laikytinos neįrodytomis (CPK 178 straipsnis).

Pagal bylos duomenis, nustatyta, kad atsakovas L. G. iki A. G. mirties dažnai lankydavosi sodyboje, padėjo atstatyti statinius (šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas kieno lėšomis atsakovas L. G. vykdė statybos darbus), po močiutės mirties su ieškovu kartu ūkininkavo, t. y. laikė gyvulius, priduodavo pieną ir pan. Ta aplinkybė, kad po ieškovo sukelto eismo įvykio, padėjo rūpintis ir spręsti susidariusią situaciją, parodo, kad ieškovą ir atsakovą L. G. siejo artimi pasitikėjimo santykiai, t. y. ieškovas po autoįvykio paskambino ne kam kitam, o atsakovui L. G., jis ieškojo teisininko advokato ir pan. Byloje pateiktas A. G. testamentas taip pat patvirtina, kad mirusioji iš visų savo vaikų (dvylikos iš kurių šiuo metu gyvi aštuoni), išskyrė tik sūnų atsakovą L. G. ir anūką N. G., kuriems paliko savo turto po ½. Kiti A. G. vaikai, kurie buvo apklausti liudytojais nurodė, kad A. G. buvo priversta pasirašyti tokį testamentą, tačiau jo neginčijo, šis testamentas buvo sudarytas pas notarę, A. G. mirė praėjus beveik penkeriems metams po testamento sudarymo, iki mirties testamentas nebuvo pakeistas. Liudytoja K. L. nurodė, kad sužinojus apie tokią motinos valią, vežė savo motiną dėl rentos sutarties sudarymo, kad sodyba atitektų ieškovui. Tokio pobūdžio aplinkybės tik patvirtina, kad asmenys – broliai, seserys, aktyviai dalyvavo turto sandorių procesuose.

Vertinant 2012-06-05 pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo aplinkybes, reikšminga yra tokių aplinkybių chronologija: 2007 m. sudaromas A. G. testamentas, kuriuo po ½ dalį sodybos paliekama ieškovui ir atsakovui L. G.. 2008 m. sudaroma išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kuria ginčo sodyba atitenka ieškovui. Duomenų, kad atsakovas L. G. žinojo apie pastarąją sutartį nėra, šioje vietoje byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų parodymai sutampa, kad atsakovas aplinkybę, kad sodyba priklauso ieškovui sužinojo tik po A. G. mirties, kai buvo pas notarą dėl palikimo priėmimo. Byloje iš esmės visi apklausti liudytojai nurodė, kad ieškovas po močiutės mirties buvo prižiūrimas atsakovo, kuris faktiškai perėmė ieškovo globą, sprendė visus klausimus. Nepraėjus dviem mėnesiams, po A. G. mirties, 2012-06-05 sudaroma ginčo pirkimo–pardavimo sutartis dėl ½ ginčo sodybos. Po šios sutarties sudarymo ieškovas toliau gyvena sodyboje, kartu su atsakovu L. G. ūkininkauja, kad jį skriaudžia, išnaudoja niekam nesako, nors kaimo bendruomenės gyvenime dalyvauja, su kitais artimaisiais turi galimybę bendrauti. Apklausti liudytojai ir ieškovas teigia, kad močiutė visą laiką norėjo savo turtą palikti tik ieškovui, tačiau negalima nevertinti jos sudaryto testamento, kad turtas, tarp jo ir sodyba, paliekama po ½ ieškovui ir atsakovui L. G.. Pastebtina, kad tuo metu buvo geri ieškovo ir atsakovo L. G. santykiai, atsakovas L. G. padėjo ieškovui dėl eismo įvykio, juo rūpinosi, ir pan. Atsakovas L. G. sužinojęs, kad sodybos pagal testamentą nepaveldi neabejotinai galėjo nusivilti, turint omeny ir tą aplinkybę, kad jis darbu prisidėjo prie sodybos statinių remonto/statybos/atnaujinimo, rūpinosi A. G. laidotuvėmis ir pan. Teismo vertinimu aptartos aplinkybės, kad ieškovas su atsakovu kartu sodyboje gyveno, ieškovas prižiūrėjo ieškovą, kartu ūkininkavo, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovo valia buvo perleisti dalį nuosavybės būtent dėl tokių tarpusavio santykių, dėl A. G. testamente išreikštos valios. Pastebėtina, kad ieškovo tetos ir dėdės apie sudarytą sandorį sužinojo ganėtinai greitai po jo sudarymo, bet, kaip teismo posėdžio metu nurodė, kad „susitaikė“ su šiuo sandoriu, kas labiau patvirtina tą aplinkybę, kad ginčo 2012-06-05 sandoris nebuvo ir jiems siurprizinis, netikėtas ir pan.

Sprendžiant dėl antrojo sandorio – 2016-11-25, sudarymo aplinkybių, atsakovai V. S. ir A. S. nurodė, kad ieškovas jų prašė sudaryti ginčo sandorį. Pastebėtina, kad patys atsakovai nurodė, kad jokio tikslo dėl šio sandorio sudarymo neturėjo, tai patvirtino ir liudytoja A. G.. Ta aplinkybė, kad ieškovas siekė sudaryti šį ginčo sandorį, kad šios turto neprarastų, iš jo neatimtų ar pan., mažai tikėtinas, nes būtent sudaręs ginčo sandorį jis ir neteko nuosavybės teisių į likusios sodybos dalį bei žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini). Nors byloje pateikti ieškovo ir atsakovės V. S. susirašinėjimai patvirtina, kad jie bendravo, tačiau paties bendravimo fakto nepakanka, kad būtų galima pripažinti, kad ieškovas būtent jiems siekė parduoti sodybos dalį, neatspindi nei ieškovo ketinimų, nei atsakovų tikslų. Antruoju ginčo sandorius ieškovas neteko savo vienintelio turto bei būsto, kuriame gyveno, ūkininkavo. Apkreiptinas dėmesys, kad ieškovas visą savo gyvenimą dirbo ūkyje. Tokio pobūdžio aplinkybės buvo žinomos atsakovams, atitinkamai buvo žinoma tiek ieškovo sveikatos būklė, jo asmeninės savybės dėl įtaigumo, paklusnumo, ir ypatingai gerų ieškovo ir atsakovės V. S. tėvo – L. G., tarpusavio santykių. Teismas nurodo, kad nors ekspertizės akte nurodoma, kad asmuo supranta pirkimo–pardavimo sandorių esmę, tačiau dėl įtaigumo, pavaldumo, pasidavimo aplinkybėms siekiu deleguoti sprendimus kitiems ir tai, kad pirmojo sandorio jo faktiškai gyvenimas sodyboje nebuvo pasikeitęs, antrasis sandoris sudarytas per įgaliotą asmenį – atsakovą L. G., kas neabejotinai suklaidino ieškovą dėl vienintelio savo turto netekimo.

Teismas nurodo, kad abu ginčo sandoriai yra pirkimo–pardavimo. Pirmuoju sandoriu ieškovas perleido ½ dalį sodybos už 2 606,58 Eur (9000 Lt), antruoju sandoriu, sudarytu po ketverių metų, likusią ½ sodybos dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleido už 12 000 Eur. Abu sandoriai yra atlygintiniai, t. y. ieškovas už juos turėjo gauti sutartą pinigų sumą.

Pirmiausia, dėl pirmojo sandorio naudingumo pastebėtina, kad atsakovas nurodė, kad ši suma buvo panaudota laidotuvėms, išlaidoms dėl ieškovo sukelto eismo įvykio ir pan. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo pagal ginčo sutartis, sutarties kainos ar galimybės atlikti užskaitymą. Antrasis sandoris taip pat buvo atlygintinis, tačiau šiuo sandoriu asmuo prarado savo vienintelį būstą, be jokio realaus tikslo sudaryti šį sandorį. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad antrasis sandoris ieškovui nebuvo naudingas, nes jis neteko būsto.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad tik 2016-11-25 sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas nesuprato savo veiksmų reikšmės, nes prarado vienintelį savo turtą, gyvenamąjį būstą be jokio tikslo sudaryti šį sandorį, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir naikintinas 2016-11-25 pirkimo–pardavimo sandoris CK 1.89 straipsnio pagrindu (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu byloje esančių duomenų nepakanka pripažinti, kad pirmuoju sandoriu– 2012-06-05, buvo iškreipta ieškovo valia ir jis dėl tarpusavio santykių su atsakovu L. G., nesuprato sudaromo sandorio esmės ir nesiekė juo kilusių pasekmių, todėl nepakanka duomenų šio sandorio pripažinimui negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas.

Dėl restitucijos taikymo.

Pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą. Sandorį pripažinus negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ir pagal šio straipsnio 2 dalį taikant CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus padarinius, viena negaliojančio sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Pažymėtina, kad tinkamam restitucijos taikymui svarbu, be kita ko, nustatyti, kokį turtą pagal negaliojantį sandorį gavo jo šalys. Teismas tai nustato byloje esančių įrodymų, įvertintų laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, pagrindu. Materialiosios teisės normos taikomos atsižvelgiant į konkrečias jų taikymui reikšmingas faktines bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog tais atvejais, kai notarine tvarka patvirtintas sandoris yra procesiniu dokumentu (ieškiniu, pareiškimu ir kt.) byloje ginčijamas aktas, sandoris kaip išorinę išraiškos formą turintis dokumentas vertintinas tiesiog kaip rašytinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui atsakovai turėjo procesinę pagrįsti pinigų perdavimą, atsiskaitymą pagal sudarytą sutartį. Kadangi teismas pripažino negaliojančiu vieną iš ginčijamų sandorį – 2016-11-25 pirkimo–pardavimo sutartį, todėl turi būti išspręstas tik šio sandorio restitucijos taikymo klausimas.

Šioje byloje faktinių duomenų apie aplinkybę dėl pinigų pagal 2016-11-25 ginčijamą sandorį sumokėjimo yra pirkimo–pardavimo sutartyje, šalių ir trečiojo asmens – notarės nurodytose procesiniuose dokumentuose, liudytojų parodymuose. Ginčijamos pirkimo–pardavimo sutartie, kuri patvirtinta notarine tvarka ir vertintina kaip rašytinis įrodymas, 4.1 punkte nurodyta, kad šalys pasirašydamos sutartį patvirtinta, kad yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta už daiktą, jokių pretenzijų viena kitai dėl kainos ir atsiskaitymo neturi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į ieškovo banko sąskaitą per kelis kartus atsakovas A. S. pervedė 2000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydamas „pavedimas“. Šios aplinkybės byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, šį faktą siejo su sudarytos ginčo sutarties vykdymu. Teismas nurodo, kad vien ši aplinkybė, kad po sutarties sudarymo buvo atlikti pavedimai, tik patvirtina, kad 2016-11-25 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta atsikaitymo tvarka nėra tiksli. Dėl likusios kainos dalies (ne)sumokėjimo proceso dalyviai įrodinėjo paaiškinimais, liudytojų parodymais. Atsakovas A. S. nurodė, kad 10 000 Eur perdavė ieškovui šią sumą grynais, nes turėjo santaupų, kurias laikė pas atsakovą L. G.. Teismo posėdžio duodami paaiškinimus nurodė, kad visos sumos neturėjo, todėl dalį sumos pervedė pavedimu. Pasak atsakovų ieškovas juos įkalbinėjo dėl 2016-11-25 sandorio sudarymo apie mėnesį, pusantro, kol jie sutiko. Teismas nurodo, kad šis terminas ganėtinai trumpas surinkti ženklią pinigų sumą, juolab, kad pirkinys nebuvo planuotas, realiai pirktas šalių teigimu be tikslo, įsigijus ginčo sodybos dalį ir žemės sklypo dalį atsakovai V. S. ir A. S. jokių veiksmų dėl sodybos, jos panaudojimo neatliko. Byloje taip pat jokių duomenų nėra, kam ieškovas šią sumą galėjo panaudoti, tik viena liudytoja L. D. nurodė, kad ieškovas minėjęs, kad turi pinigų ir galėtų nusipirkti „gerą“ mašiną, tačiau apie jokių konkrečių sumų nenurodė. Teismas nurodo, kad nors atsakovai nurodė, kad tuo metu buvo ypatingai geri jų ir ieškovo tarpusavio santykiai, tačiau duodami paaiškinimus taip pat negalėjo nurodyti, kur ieškovas galėjo dėti, panaudoti gautas lėšas, kam buvo skirtos šios lėšos, nors iš byloje esančios informacijos pripažintina, kad iš esmės atsakovas L. G. ir ieškovas N. G. vedė bendrą ūkį. Tokio pobūdžio aplinkybės teismo vertinimu suponuoja išvadą, kad ieškovas realiai negavo 10 000 Eur sumos pagal sudarytą 2016-11-25 pirkimo–pardavimo sutartį. Ta aplinkybė, kad atsakovai V. S. ir A. S. dirbo užsienyje ir galėjo turėti tokią pinigų sumą ir ją laikyti pas atsakovą L. G. neįrodo, kad šios lėšos buvo perduotos ieškovui.

Ieškovas nurodė, kad pavedimu gavo 2000 Eur iš A. S., tačiau juos nuėmęs nuo sąskaitos perdavo atsakovui L. G.. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas galėjo disponuoti jam pervesta suma, todėl pripažinus sandorį negaliojančiu iš ieškovo priteistina ši suma atsakovui A. S.. Jeigu galimai nuimtos piniginės lėšos buvo perduotos atsakovui L. G., tai ieškovas turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir reikalauti jas priteisti iš atsakovo L. G., o restitucijos taikymo apimtyje šį aplinkybė nesudaro pagrindo minėtos sumos nepriteisti.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu.

CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoris, sudarytas dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusio asmens ieškinį.

Nagrinėjamu atveju ieškiniu nurodomi visos minėtame straipsnyje nurodytos aplinkybės, t. y. apgaulė, ekonominis spaudimas ir realus grasinimas, susidėjusios sunkios aplinkybės. Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių pasireiškimas iš esmės nurodomas vienodas, t. y. atsakovo L. G. ieškovo įkalbinėjimas dėl abiejų ginčo sandorių pasireiškęs tuo, kad po sandorių, ieškovas galės gyventi, kaip gyvenęs, kad iš jo nori tetos atimti sodybą, kad jis nori apsaugoti ieškovą nuo tetų ir pan.

Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

Šiuo atveju sudarius ginčo sandorius ieškovas toliau liko gyventi su ieškovu sodyboje, iš ligoninės pas save parsivežė teta K. L.. Byloje esantys duomenys, ekspertizės išvada patvirtina, kad jis suprato ir suvokė sudaromų sandorių esmę, suprato, kad turtas perleidžiamas kitiems asmenims. Darytina išvada, kad nėra leistinais įrodymais pagrįstų duomenų, kuo pasireiškė atsakovų apgaulė, kuri turėjo iškreipti ieškovo valią. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, šiuo pagrindu nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamų sandorių.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad sandorį pripažinti negaliojančiu dėl jo sudarymo ekonominio spaudimo sąlygomis kiekvienu atveju turi būti nustatomos tokios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).

Siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu dėl realaus grasinimo šio grasinimo realumas turi būti realizuotas tam tikra veikimų sistema, tai yra grasinimai turi būti sistemingi nukentėjusios šalies atžvilgiu ir turi egzistuoti tai patvirtinantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). Vertinant, ar buvo realus grasinimas, taip kaip jis apibrėžtas CK 1.91 straipsnio 4 dalyje, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji sudarė sandorį, dėl to, kad jai buvo grasinta (nagrinėjamu atveju psichologiškai smurtauta), elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kadangi sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Pažymėtina, kad kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-19-178/2018).

Byloje duomenų, kurie pagrįstų ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo aplinkybes nėra. Teismas vertina byloje apklaustus liudytojus, t. y. kaimo seniūną, kuris teiravosi ar ieškovą skriaudžia, ieškovo pusbrolį, kuris taip pat teiravosi ar ieškovas skriaudžiamas, tačiau ieškovas tokio pobūdžio aplinkybių nepatvirtino. Tą aplinkybė, kad ieškovas buvo verčiamas sudaryti ginčo sandorius, kilo tik po to kai ieškovo ir atsakovo L. G. tarpusavio santykiai pašlijo. Aplinkybių kodėl ieškovas turėjo bijoti atsakovo L. G. taip pat nėra pateikta, t. y. jis smurtavo, skriaudė ir pan. nurodė tik liudytojai, kurie yra nusistatė prieš atsakovą L. G. ir jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški.

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taip pat gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis tik esant šioms sąlygoms: 1) susidėjus nepriklausomoms nuo kitos sandorio šalies aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sąlygomis; 2) kitai sandorio šaliai žinant apie šias aplinkybes bei jomis pasinaudojant, primetant kitai sandorio šaliai savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2009-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009).

Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie buvusias susidėjusias sunkias aplinkybes. Duomenų apie išskirtines aplinkybes, kad ieškovui buvo būtinos ženklios sumos, susidarę įsipareigojimai ir kt. nėra. Duomenų, kad ieškovui reikėjo greitai ir ženklios pinigų sumos, ar pan., kad tokia situacija pasinaudojo atsakovai, nėra pateikta. Darytina išvada, kad nebuvo nurodytos ir įrodytos susidėjusių aplinkybių būtinos sąlygos, todėl CK 1,91 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimybės pripažinti ginčo sandorių negaliojančiais.

Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Pagal CK 1.80 straipsnio1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai. Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal komentuojamą straipsnį, būtina nurodyti ir konkrečią imperatyvią normą, kuriai sandoris prieštarauja. Ieškovas nurodo, kad sudaryti sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos nurodytoms CK 6.396 straipsnio 1 dalyje, 6.225 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis.

Teismas nurodo, kad 6.396 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte; jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nurodo, kad ginčo sutartimis buvo perleistas neegzistuojantys objektai, nes Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta informacija neatitinka realiai egzistuojančios situacijos.

Pirmiausia teismas nurodo, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią; aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais; draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Nagrinėjamu atveju be liudytojų parodymų, kad dalis statinių atstatyti, kitų statinių nebėra ir pan., buvo įrodinėjama tik liudytojų parodymais. Jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nebuvo pateikta. Teismo vertinimu reikšminga laikytina ta aplinkybė, kad byloje dalyvaujantys asmenys ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojais ieškovo tetos ir dėdės nurodė, kad atsakovas L. G. atstatinėjo pastatus dar 2007 m., tačiau naujų šių statinių kadastrinių duomenų nėra atlikta.

Ieškovo ir močiutės 2008-04-23 sudarytoje turto perleidimo sutartyje su išlaikymu iki gyvos galvos nurodomi tie patys statiniai, kaip ir ginčo pirkimo–pardavimo sutartyse. Darytina išvada, kad nors ieškovas ir apklausti liudytojai nurodė, kad dar 2007 m. faktinių statinių būklė neatitiko Nekilnojamojo turto registro duomenų, tačiau pretenzijos keliamos tik dėl pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, nors akivaizdu, kad tokiu atveju ir ieškovui negalėjo būti perleista sodyba su statiniais, kurie buvo sunykę ar pan. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvaus pobūdžio duomenų dėl sodybos statinių 2012 m. ir 2016 m., todėl ieškovo argumentai laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis).

Atitinkamai šiuo atveju negali būti taikos ir CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes ginčo sandoriai sudaryti tarp privačių asmenų, ir ginčo sandoriai nėra susiję su viešuoju interesu. Be to, teismas nurodo, kad sutarties kainos nesumokėjimas, negavimas, per maža sutarties kaina yra pagrindas kreiptis dėl skolos priteisimo, reikšti reikalavimą dėl sandorio kainos modifikavimo, o ne sudaryti pagrindą laikyti sandorį niekiniu ir prieštaraujančiu pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovas neįrodė, kad ginčo sandoriai negaliojantys ir kitais CK nurodytais pagrindais.

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti teismo 2019-10-28 nutartimi taikytas laikinąsias apaugos priemones: viešą įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio turto: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei atsakovams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos patenkinamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo kreipiantis į teismą. Ieškinį patenkinus iš dalies ir pripažinus negaliojančiu 2016-11-25 pirkimo–pradavimo sandorį, už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 80 straipsnio 8 dalį 270 Eur, kuris priteistinas valstybei iš atsakovų V. S. ir A. S. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 135 Eur.

Ieškovui šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba už 959,07 Eur, taip pat buvo apmokėta ekspertizė iš valstybės lėšų už 237,49 Eur. Kadangi vienas reikalavimas buvo patenkintas, o kitas atmestas, todėl pusė šių išlaidų priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei, t y. po 299,14 Eur (CPK 96 straipsnis).

Atsakovai prašo priteisti 1000 Eur V. S. ir A. S. ir 1000 Eur atsakovui L. G.. Šias sumas patvirtina byloje pateiktos sąskaitos faktūros: 2020-09-11 serija EM Nr.20-081, 2020-09-11, serija EM Nr. 20-083, serija EM Nr. 20-082, 2021-07-08, serija EM-21-064. Teismas nurodo, kad minėtose dokumentuose nurodomos tokios išlaidos, kaip procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas teisme. Kadangi byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl dviejų sandorių nuginčijimo, kurie iš esmės grindžiami tokiomis pat aplinkybėmis, t. y. atskiri dokumentai atsakovams nebuvo ruošiami, todėl teismo vertinimu yra pagrindas šias išlaidas mažinti per pusę, t. y. iki 1000 Eur. Atmestus reikalavimą dėl 2012-06-05 sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovui L. G. iš ieškovo N. G. priteistina 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovų V. S. ir A. S. turėtos išlaidos neatlygintinos, nes 2016-11-25 sandoris pripažintas negaliojančiu.

Valstybė šioje byloje iš viso patyrė 67,66 Eur pašo išlaidų, kurių pusė priteistina iš atsakovų V. S. ir A. S. lygiomis dalimis, t. y. po 16,91 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti negaliojančiu 2016-11-25 pirkimo–pardavimo sandorį, patvirtintą Klaipėdos miesto 13–ojo notaro biuro notarės D. R., registro Nr. DR-5770, sudarytą tarp ieškovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

taikyti restituciją ir ieškovui N. G. grąžinti ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato–malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato–daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato–tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

priteisti iš ieškovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019-10-28 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešą įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio turto: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei atsakovams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

Priteisti iš ieškovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio bei 16,91 Eur (šešiolika Eur, 91 ct) pašto išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 299,14 (du šimtai devyniasdešimt devyni Eur 14 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio bei 16,91 Eur (šešiolika Eur, 91 ct) pašto išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 299,14 (du šimtai devyniasdešimt devyni Eur 14 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.