Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Gražvydo Poškaus ir Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. nusikalstami veiksmai iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 5 dalį, ir jam skirta bausmė – areštas 45 paroms.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės 3 mėnesiams 7 dienoms pridedant šiuo nuosprendžių paskirtą bausmę, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a) punktu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir A. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 mėnesiams 52 dienoms.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Procesas dėl nukentėjusiojo A. Ž. 300 Eur civilinio ieškinio nutrauktas.

A. O. išteisintas nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

7. Nuteistasis A. O. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta galutine bausme ir prašo į paskirtą bausmę įskaityti jau atliktą bausmės dalį ir lygtiniame paleidime išbūtą laiką arba paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl įskaitymo

8. Nustatyta, kad A. O. ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė 10 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. O. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 1 mėnesiui, šios bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas A. O. panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę 1 metams 1 mėnesiui. Terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atliko nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2024 m. balandžio 22 d., kuomet Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. balandžio 15 d. viršininko sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 3 dalimi, A. O. lygtinai paleistas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo, taikant jam intensyvią priežiūrą, neatlikus likusios laisvės atėmimo bausmės 3 mėnesiams 7 dienoms (2 t., b. l. 1-25; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys).

9. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu A. O. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2023 m. balandžio 21 d., t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (probacijos) metu pagal minėtą ankstesnį nuosprendį (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžiu).

10. Bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, reglamentuoja BK 64 straipsnis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą <...>, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šiuo atveju atliktos bausmės laikas į naują bausmę neįskaitomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-699/2017). Taigi, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles, nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį.

11. Nagrinėjamu atveju tokia situacija ir susiklostė. Bausmes pirmosios instancijos teismas bendrino būtent BK 64 straipsnio pagrindu ir prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (laisvės atėmimo 3 mėnesiams 7 dienoms) pridėjo visą nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę (45 paras arešto). Taigi, A. O. apeliacinio skundo prašymas įskaityti jo pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, atliktos bausmės dalį, yra teisiškai nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas, neįskaitydamas nuteistojo atliktos bausmės dalies, klaidos nepadarė.

13. Aptartas teisinis reguliavimas nenumato galimybės į terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo metu taikytos valstybės probacijos laiko. Tokia galimybė nėra numatyta ir Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo į nuteistajam paskirtos galutinės terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikotarpį, kai jam buvo taikoma probacija. Tokio pagrindo neturi ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi lygtinis paleidimas (BVK 82 straipsnis) laikytinas ne bausme (BK 42 straipsnis), o sąlyginiu atleidimu nuo bausmės, t. y. sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau neatlieka, jis paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamojo asmens priežiūra pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-199/2014). Taigi, probacijos laikotarpio įskaitymas į laisvės atėmimo bausmės terminą paneigtų probacijos esmę. Tuo tarpu nei laikinas sulaikymas, nei kardomoji priemonė – suėmimas, kuris galėtų būti įskaitytas į paskirtą galutinę bausmę, nuteistajam šioje baudžiamojoje byloje taikytas nebuvo.

Dėl paskirtos bausmės

14. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

15. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

16. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. O. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam A. O. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

17. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. O. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskirtą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), šią veiką padarė būdamas teistas 9 kartus (dar 7 teistumai yra išnykę), paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuris po šios nusikalstamos veikos padarymo jam buvo panaikintas, kadangi nuteistasis nesilaikė probacijos sąlygų (2 t., b. l. 1-25). Šie duomenys patvirtina, kad A. O. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, įskaitant analogiškas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Be to, A. O. baustas administracine tvarka, turi eilę galiojančių administracinių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 191-199). Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nedirbantis, nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. įsidarbino 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui atliekų surinkėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 188-189; 3 t., b. l. 52). Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, nuteistajam A. O. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą ir jos dydį nustatė maksimalų, skiriamą už baudžiamąjį nusižengimą – 45 paras (BK 49 straipsnio 3 dalis), kadangi nuteistojo elgesys teigiama linkme iš esmės nesikeičia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų, leidžiančių sumažinti skiriamą bausmę vienu trečdaliu, kadangi byla nebuvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Bendrindamas šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas klaidų taip pat nepadarė, taikė visišką bausmių sudėjimo būdą ir prie didesnės – ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalies – laisvės atėmimo 3 mėnesiams 7 dienoms pridėjo visą nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę bei skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 mėnesiams 52 dienoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis taip pat nėra aiškiai per didelis.

20. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nuteistasis intensyviai ieško darbo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje bei prižiūri neįgalią sugyventinę (nustatytas darbingumo lygis – 45 proc. (3 t., b. l. 27, 55-56)), o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis pateikė duomenis, kad jis nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. įsidarbino bandomajam laikotarpiui, visgi tai, kad nuteistasis A. O. ne pirmą kartą pablogina savo bei savo artimųjų padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam eilę kartų buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei skirtos švelnesnės bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, tarp jų ir analogiškas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik pirmosios instancijos teismo nustatytos trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

21. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. O. paskirta galutinė bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo.

22. Pirmosios instancijos teismas taip pat išdėstė išsamius motyvus, kad pagrindo taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. O. atžvilgiu nėra ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su jais sutinka.

23. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. O. pripažintas kaltu padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą, nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (3 mėnesiai 52 dienos). Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad A. O. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš nuteistojo A. O. teistumų matyti, kad jam jau du kartus iš eilės buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamo poveikio jis nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo įstatymus bei nesilaikė probacijos sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. O. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. rugsėjo 17 d. pažymą Nr. APD-2024-09092, kurioje prašoma priteisti iš nuteistojo A. O. valstybei 164,58 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjos advokatės Zojos Kastėnienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 49).

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

28. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendį apskundė nuteistasis A. O.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. O. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi nuteistajam A. O. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja Zoja Kastėnienė.

29. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo A. O. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, dirbantis, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. O. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo A. O. 164,58 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. O. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. O. valstybės naudai išieškoti 164,58 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus, 58 centus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.