Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-115-1007/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14631-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.11; 1.2.14.1.3; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. balandžio 23 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant G. B., D. G., dalyvaujant prokurorui G. V., kaltinamajam A. O., jo gynėjai advokatei Z. K., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenamąją vietą deklaravęs prie (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas neišnykęs): 1) 2016 m. balandžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2) 2016 m. liepos 26 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su 2016 m. balandžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė; 3) 2016 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su 2016 m. liepos 26 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 14 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 4) 2016 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3, 9 dalimis, subendrinta su 2016 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, kurio vykdymas atidėtas 1 metams, 2017 m. lapkričio 20 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro; 5) 2017 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pakeistu 2017 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su 2016 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, kurios vykdymas atidėtas 2 metams. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 6) 2018 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7) 2018 m. spalio 12 d Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsniais, subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 2019 m. spalio 28 d.; 8) 2020 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, 2021 m. birželio 11 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro; 9) 2021 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pakeistu 2021 m. birželio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su 2020 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 1 mėnesiui, kurios vykdymas atidėtas 3 metams. 2023 m. gegužės 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. O. pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu 2021 m. birželio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtą galutinę 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atliko nuo 2023 m. liepos 19 d., 2024 m. balandžio 22 d. paleistas lygtinai, neatlikęs 3 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė : 1. A. O. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, ją gabeno, laikė ir realizavo panaudodamas elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: t. y. laikotarpiu nuo 2023-04-20 21.00 val. iki 2023-04-21 6.00 val., iš neužrakinto buto, adresu (duomenys neskelbtini), be nukentėjusiojo A. Ž. žinios, slapta paėmė svetimą – nukentėjusiajam A. Ž. priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip ją neteisėtai įgijo, po to ją laikė prie savęs ir gabeno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur ją 2023-04-21 6.20 val. realizavo, ją įdėdamas į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą ir suvesdamas A. Ž. tapatybę patvirtinančius duomenis – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje. 2. Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2023-04-20 21.00 val. iki 2023-04-21 6.00 val., iš neužrakinto buto, adresu (duomenys neskelbtini), be nukentėjusiojo A. Ž. žinios, slapta paėmė svetimą – nukentėjusiajam A. Ž. priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios 2023-04-21 6.20 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, įdėjęs nukentėjusiojo A. Ž. priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvedęs PIN kodą, savo naudai įgijo 300 eurų ir taip apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės – 300 eurų svetimą – nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį turtą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje. 3. Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai panaudojo vieną svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: t. y. 2023-04-21, panaudodamas neteisėtai įgytą, svetimą – nukentėjusiajam A. Ž. priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su jos naudotojo – nukentėjusiojo A. Ž. tapatybės patvirtinimo priemone – PIN kodu, 6.20 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančios A. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 300 eurų, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje. 4. Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones: t. y. 2023-04-01, turėdamas svetimą – nukentėjusiajam A. Ž. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 6.20 val., (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, panaudodamas šią kortelę ir jos PIN kodą, melagingai pateikdamas save kaip A. Ž., neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiojo A. Ž. sąskaitos ir joje atliko finansines operacijas ir taip pažeidė AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos apsaugos priemones, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje. 5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. O. savo kaltę pripažino iš dalies. Prašė jį pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, o pagal BK 182 straipsnio 4 dalį perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirti arešto bausmę. Nurodė, jog A. Ž. jo pats prašė „nuimti“ tuos 300 Eur. Kortelės jis nevogė. Tą dieną jis pas jį nuėjo anksti ryte, jie iš vakaro kartu gėrė. Jis jam parnešė du butelius degtinės. A. Ž. jo prašė nupirkti degtinės, jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko degtinę, sumokėjo jo kortele. Parėjo pas jį iš vakaro, jie išgėrė ir jis dar jam apie 1,5 butelio degtinės paliko. Jie išsiskirstė, jis nuėjo miegoti ir A. Ž. nuėjo miegoti. Ryte, tą dieną kaip buvo įvykdytas tariamas nusikaltimas, jis atsikėlė ir nuėjo į tualetą. A. Ž. butas yra prieš tualetą. Jautėsi pagiringas, prisiminė, kad pas A. dar yra likę degtinės, užėjo, A. Ž. jau buvo atsikėlęs. Buvo gerokai apgirtęs, sėdėjo lovoje ir rūkė cigaretę. Jie įsipylė po kelias taureles, išgėrė kartu, pabendravo. Ant kedės pas A. Ž. buvo padėtas telefonas, jis ten jį laikydavo. Jis išsitraukė iš telefono kortelę, padavė jam tą kortelę ir paprašė „nuimti“ pinigus, pasakė, „ten yra likę 300 Eur, nuimk visus 300 eurų ir parnešk“. Jis anksčiau ne kartą yra prašęs „nuimti“ pinigus. Tačiau jis nusistebėjo dėl prašomos sumos, paklausė A. Ž., kam tau tokia suma reikalinga, jis jam pasakė, kad jam turi atnešti keletą blokų kontrabandinių cigarečių ir jam reikia grynųjų. Anksčiau jis yra davęs kortelę, kad „nuimti“ po 20 ir 30 Eur cigaretėms, jis juos nuimdavo ir parnešdavo pinigus A. Ž.. Taip buvo ir šį kartą, jis nesislapstydamas nuėjo į bankomatą ir neslėpdamas veido „nuėmė“ tuos 300 Eur ir parėjo pas jį su pinigais. Kai grįžo, jis buvo „palūžęs“, jis bandė jį prikelti, bet jis nesikėlė. Dar jis išgėrė degtinės ir padėjo kortelę su pinigais ant kėdės prie jo telefono. Jau norėjo eiti namo, bet pagalvojo, kad turi ateiti svetimas žmogus, kuris atneš jam cigaretes, ir negerai palikti grynus pinigus, nes gali užeiti bet kas. Jis tuos pinigus pasiėmė ir nusinešė pas save. Pamanė, kad atiduos pinigus, kai atsikels. Kai parėjo namo, jo sugyventinė J. B. jau buvo prabudusi ir pradėjo siautėti, sakė, kad nuo pačio ryto jau girtas, kad jau buvo pas A.. Ji pasiėmė telefoną ir jam pasakė, kad iškvies pareigūnus, kad uždarys tą landynę, kad jis, kai tik pas A., taip girtas. Žinodamas ją, kad tikrai paskambins policijai, supyko, todėl išėjo iš namų, išsikvietė taksi, išvažiavo pas draugus. Turėjo dar savo 50 Eur ir visus pinigus, taip pat ir A. 300 Eur „prabaliavojo“. Kitą dieną jam A. paskambino. Mano, kad paskambino, nes to skambučio gerai nebeprisimena. A. jam pasakė, kad dingo banko kortelė ir 300 eurų, grąžink, o jis kortelės neėmė. A. pasakė, kad parašė pareiškimą, kad paskambino N. T., ji paskambino į policiją, jis parašė pareiškimą. Kadangi jis labai gerai prisimena, kad kortelę paliko pas jį namuose, jam sukilo pyktis, kodėl jis meluoja, kad jis paėmė kortelę. Sakytų, paėmė pinigus, teisingai, paėmė ir pragėrė, bet ji po savaitės būtų jam atidavęs pinigus, turėjo gauti atlyginimą, būtų jo atsiprašęs, bet A. pradėjo meluoti apie kortelę, o jis gerai žino baudžiamąjį kodeksą, jis suprato, kad jam kyla realus pavojus. Supyko ir pagalvojo, kad negaus iš jo jokio ieškinio atlyginimo ir daugiau jis pas jį nėjo. Jis nešdavo A. Ž. karštą maistą, eidavo į parduotuvę, nešdavo šiukšles. A. Ž. buvo kaip jų šeimos narys. Jį supykdė, kad jis pradėjo meluoti dėl kortelės. Vėliau jis tą kortelę rado pas save namuose. Sekančią dieną po įvykio jis jam padėjo surinkti vaikštynę ir kartu ieškojo kortelės, išvertė lovą, kambarį, bet jos nerado, tačiau vėliau A. ją surado. N. T. gali patvirtinti, kad ta kortelė buvo rasta pas A. Ž. namuose. Padarė kelias išvadas, arba jis neatsimena, arba bijojo N. T. pasakyti, kad pats davė jam kortelę. N. jam buvo sakiusi, kad jis niekam neduotų kortelės, todėl A. pasakė, kad jis kortelę iš jo pavogė. Dabar jis kortelę rado ir pamiršo pasakyti policijai, kad ją rado. Norėjo, kad A. Ž. būtų apklaustas, ir tokiu būdu įrodyti, kad jis yra teisus. Jis vartodavo daug vaistų ir kartu gerdavo alkoholį, todėl nenuostabu, kad jis neprisimena. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog jis kortelę paliko ant kėdės prie telefono su visais pinigais, bet nepriėjęs durų, persigalvojo ir tada pinigus pasiėmė. A. Ž. kortelę ištraukė iš telefono dėkliuko kišenės ir ją pats padavė. Anksčiau kortelę jis irgi ištraukdavo iš dėkliuko. Kortelę paliko, nes kortelei reikalinga žinoti PIN kodas, o grynus pinigus paimti yra lengviau. Nepagalvojo, kad gali būti tokia situacija, todėl kortelę padėjo prie telefono ant kėdės, o ne į telefono dėkliuką, ten buvo jo cigaretės, kiti daiktai. Durys niekada nebuvo rakinamos, galėjo bet kas užeiti. Jis iki įvykio gyveno (duomenys neskelbtini), apie 3,5 metų. Visą laiką gyveno ir A. Ž., jie sutarė gerai. Tikslaus A. Ž. buto numerio negali pasakyti, gal (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini). Jis jį laikė draugu, kaip šeimos nariu. Jie bendravo draugiškai. Kartais kartu ir išgerdavo, bet dažniausiais A. gerdavo vienas. A. Ž. vartodavo alkoholį, kai gaudavo pinigus, t. y. 2 kartus per mėnesį, 10-20 d. pensiją ir invalidumą. Ir jis visą laiką prašydavo jo nueiti į parduotuvę nupirkti alkoholio. Jis nupirkdavo jam alkoholio parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Duodavo jam kortelę, PIN kodo dažniausiai ir nereikėdavo. Kortelės PIN kodą dažniausiai pasakydavo, būdavo įsidėmėjęs, kartais būdamas parduotuvėje, jam skambindavo pasitikslinti, pamiršdavo kodą. Jis neskaičiavo kiek kartų per 3,5 metų naudojosi jo kortele. Yra išgryninęs pinigus ir anksčiau. Eidavo į „(duomenys neskelbtini)“ „nuimti“ pinigus. Nes taške galima nusipirkti alkoholio tik grynaisiais, kontrabandines cigaretes taip pat tik grynaisiais. Jam reikėdavo ir grynųjų. A. Ž. dažniausiai prašydavo, kad jis „nuimtų“ 20 eurų, daugiausiai yra „nuėmęs“ 90 eurų. Tą dieną A. Ž. jam davė kortelę ir pasakė PIN kodą. Buvo pasakytas žodžiu ir jis jį atsiminė. PIN kodas – „(duomenys neskelbtini)“. Per visą laiką, kol bendravo, PIN kodas keitėsi, bet nepamena kada. Buvo atvejis, kad kažkoks draugas G. A. buvo apvogęs, tada jis per draugus padėjo jam susigrąžinti pavogtą turtą. A. meluoja, kad pas jį niekas neužeidavo, užeidavo kaimynai, kiti. PIN kodas keitėsi, nes jo kortelė buvo pamesta arba užblokuota. Nežino ar kortelė buvo keista. Negali pasakyti, ar A. Ž. buvo kažkur užsirašęs PIN kodą. Jis jo prašydavo prisijungti ir prie el. bankininkystės. Kodus jam pasakydavo. Kai jam davė kortelę, A. Ž. nebuvo nieko užsirašęs. Sugyventinės brolis nori grąžinti pinigus, atlyginti civilinį ieškinį. Tarėsi, kur pervesti pinigus, kaip atsiųsti pinigus. Jis bendrauja su sugyventine telefonu. Su N. T. nebendrauja. Su N. T. bendrauja jo sugyventinė, ji sakė, kad ta kortelė rasta. N. T. ir A. Ž. yra buvę sugyventiniai. N. T. paliko A. Ž., nes jis labai gėrė. Ji jam padėdavo, sumokėdavo mokesčius. Jo nuomone, N. A. Ž. valdė, nes ji prašė jo, kad jis A. Ž. neneštų alkoholio. Tačiau A. Ž. alkoholio atneša ne tik jis. Pinigus išgrynino (duomenys neskelbtini) g. „(duomenys neskelbtini)“ bankomate. Jei būtų norėjęs ir planavęs apvogti, tada būtų dengęs veidą. Namo negrįžo daugiau nei parą. Atsimena, kad girtas A. jam paskambino ir pasakė, „kad pavogei pinigus ir rašysiu pareiškimą“. Tuomet jis grįžo namo išsiaiškinti situaciją su A. Ž.. Tada padėjo jam sumontuoti vaikštynę, ieškojo kortelės. Tuomet supyko ir po kažkurio laiko jie išsikraustė. Žinojo, kad gaus realią bausmę, nes buvo Probacijos tarnybos priežiūroje. Bausmę pradėjo atlikinėti 2023 m. birželio 30 d., po akistatos su A. Ž.. Pamena akistatą, jis nepakeitė pozicijos. Jo manymu, jis bijojo N. T. pasakyti, kad davė jam kortelę. Jis nuo jos yra priklausomas. Buvo pasakyta, kad rasta kortelė. Kortelė rasta A. Ž. bute. Ikiteisminio tyrimo metu nebendravo su N. T.. Su jos parodymais yra susipažinęs, iš esmės jie yra teisingi. Tačiau N. T. nežinojo tikslios situacijos, kortelė buvo pakeista seniau. Jis (A. O.) jau buvo ta kortele naudojęsis. A. Ž. nevartodavo alkoholio, kai baigdavosi pinigai. A. Ž. žinojo ir mokėjo naudotis el. bankininkyste. Jis gauna ataskaitas iš banko po bankinių operacijų. Jis yra ne kartą teistas, pagrinde už smurtą artimoje aplinkoje dėl barnių su sugyventine. Už vagystes ir sukčiavimą nėra teistas. Kalėjimo administracija svarsto klausimą ar jį paleisti lygtinai. Jis bendrauja su sugyventine, jie susitaikė, planuoja gyventi kartu. Su civiliniu ieškiniu sutinka. J. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Jos brolis G. Č. gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Nepamena, koks jo telefono numeris buvo tuo metu. Dėl skambučio jis susipainiojo, jokio melo nėra. Per parodymus sakė, kad skambino A. Ž., bet vėliau prisiminė, kad jis pats nuėjo pas jį. Pas nukentėjusįjį nuėjo. Neatsimena, kada išėjo iš nukentėjusiojo buto. Jis jį paliko vieną visai nakčiai, jis visada būdavo vienas. Jo namuose buvo sugyventinė J. B.. Jokio melo nėra, jis susipainiojo, į laikrodį tikrai nežiūrėjo, kada pas jį nuėjo. Jeigu pas svetimą, tai negalima eiti naktį? A. Ž. yra kaip šeimos narys, jis prašydavo, kad pas jį jis užeitų dažniau. Nežiūrėjo į laikrodį, kada jis grįžo nuėmęs pinigus. Grįžęs į butą, bandė jį pakelti ir atiduoti pinigus, bet jis nesikėlė. Tuo metu į jo telefoną nežiūrėjo, negali patvirtinti ar buvo ten lapelis su PIN kodu. Kortelę grąžino, o grynus pinigus pasiėmė, nes galvojo, kad nesaugu palikti. Namo grįžo gal po paros, kai A. Ž. jam paskambino. Grįžo namo, nes norėjo susitarti. Pinigų neatidavė, nes neturėjo tuo metu. Savo veiksmus vertina neigiamai, dėl to gailisi. Neužteko drąsos ir kantrybės atsiprašyti. Mano, jog jo poelgis neteisėtas. Siūlė per akistatą grąžinti pinigus. Vakare vartojo alkoholį su A. Ž.. 2023 m. balandžio 20 d. vakare, tikslių valandų nepamena, iš parduotuvės parnešė degtinės. Jis ją nupirko. Už alkoholį sumokėjo A. Ž. kortele. PIN kodą suvedė, nes kitaip neparduoda prekių. Kai jam paduodavo kortelę, A. Ž. pasakydavo jos PIN kodą. Lapelio nematė jokio, gal buvo įkišta giliau ir nesimatė. Nepamena, kiek sumokėjo už alkoholį. Jis neatsimena tikslaus laiko. Kai pirko alkoholį, buvo apsvaigęs. Kai ėjo nuimti pinigų, truputį buvo apsvaigęs, bet viską puikiai atsimena. 6. Paskutinio žodžio metu kaltinamasis A. O. nurodė, jog su A. Ž. buvo šeimos draugai. A. Ž. nebuvo pagrindo jo apkalbėti, jis tik bijojo pripažinti, kad pats jam davė savo banko kortelę ir prašė nuimti pinigus. Jis tos kortelės nevogė. Jis grįžo ir rado jį girtą ir paliko pinigus ir kortelę jam ant taburetės. Tačiau jis persigalvojo, kad jam tuos pinigus ir kortelę kas nors gali pavogti, todėl sugrįžo ir pasiėmė tuos pinigus. Galvojo, išsimiegos ir tuos pinigus jam grąžins. Grįžęs susipyko su sugyventine ir tuos pinigus „prabaliavojo“. Jam paskambino A. Ž. ir jis jam pažadėjo tuos pinigus grąžinti. Jis pasakė, kad jau per vėlu, nes jis jau parašė pareiškimą policijai. Jis supyko ant jo ir daugiau pas jį nėjo ir jam nepadėjo. Kortelė grąžinta, A. Ž. ją rado ir sukarpė. Pinigai jam grąžinti. 7. Teisiamojo posėdžio liudytoja N. T. nurodė, jog sutinka duoti parodymus. A. Ž. mirė. Jie kartu pragyveno 8 metus, buvo sugyventiniai, o vėliau buvo tik draugai. Jis turi pilnametę dukrą, su kuria po įvykusio insulto nebendrauja. Jai apie 30 metų. Jai paskambino A. ir pasakė, kad neberanda savo banko kortelės. Jis keletą dienų jos nerado. Jos sūnus prisijungė prie jo elektroninės bankininkystės ir pamatė, kad jo sąskaitoje trūksta 300 eurų. Ji iškvietė policiją, nes jo kortelėje liko tik 1 euras. Telefonu paaiškino, kas nutiko, atvykus policijai, ji nedalyvavo. A. Ž. pats negalėjo pranešti policijai, nes sunkiai kalba. Policija jį išsivežė. Su A. kalbėjo apie kortelę telefonu. Ji A. lankydavo, sumokėdavo jam mokesčius, atnešdavo maisto. Ji klausė A. ar nedavė kortelės A.. Jis sakė, kad nedavė. Šiaip jis duodavo kortelę kaltinamajam, kad nupirktų butelį. A. judėjo, nueidavo į tualetą, į virtuvę. Jis ieškojo tos kortelės dvi dienas. Jis ją laikė telefono įmautėje su PIN kodu. Pabendravus su A., jos sūnus ir patikrino bankininkystę. Tada pamatė, kad nuimti 300 eurų. A. Ž. pasigedo kortelės, o tik patikrinus sąskaitą, pasigedo pinigų. Pranešė A.. Jis įtarė A.. Jo kambario durys buvo visada nerakinamos. Jis pats nenueidavo iki parduotuvės. Kortelę retkarčiais duodavo A. buteliui nupirkti. Už parnešimą leisdavo nusipirkti ir jam pačiam. Daugiau nebuvo kam paimti. Prieš tai A. kelias dienas išgėrinėjo ir miegojo. Kaltinamasis atėjo ir pasiėmė. A. gerdavo vienas pats. Žinojo, kad kaltinamasis nupirkdavo gėrimo A. Kaltinamąjį pažinojo labai mažai. Jis gyveno tame bendrabutyje, tame pačiame aukšte su sugyventine. Ji padėkodavo, kad A. atnešdavo ir jis, ir jo draugė lėkštę sriubos. Ji atidarydavo jo bankininkystę mokėdama mokesčius ir viską matydavo. Ji matydavo, kad lapelis su PIN kodu buvo prie telefono prie kortelės. Iki tų 300 eurų nuo A. kortelės buvo nuimta 180 eurų. Tada A. pasakė, kad jį apvogė. Per tą dieną buvo du kartus nuimti pinigai. Buvo pas A., kuris pasakė, kad 60 eurų pasiskolino telefonui, už kitus buvo pirktas maistas. A. viską pasakė. Jis pripažino, kad 60 eurų paskolino kaltinamajam. A. pasakė, kad kaltinamasis grąžos jam neparnešė. Kažkokią dalį jis pasisavino. Ji griežtai pasakė, kad nebeduotų A. kortelės ir A. pasakė, kad nebeduoda. Su kaltinamuoju apie tai nekalbėjo, nes jo nebesutikdavo. Prarasta ir keista kortelė iki tų 300 eurų nebuvo. A. Ž. alkoholį vartojo, pripažįsta. Ar gaudavo A. SMS apie pinigų nuėmimą, kai buvo nauja kortelė, nežino. Jai paskambino kaltinamojo draugė ir pasakė, kad A. rado senąją banko kortelę ir kad pati apie tai jo paklaustų. Jo paklausė nuvažiavusi. Jis pasakė, kad ją rado ir sukarpė. Jis net supyko, kad ji teiraujasi, rado ar nerado jis tą kortelę. Nesiteiravo ar jis rado kortelę. Nežino, ar gavus naują kortelę, A. gaudavo SMS pranešimus apie pinigų išėmimą. Kai turėjo senąją kortelę, gaudavo SMS pranešimus apie išgrynintus pinigus. Ar jis žinojo apie išgrynintus pinigus prieš tai, kai nerado kortelės, negali pasakyti. A. net jai neduodavo kortelės. A. jai nemeluodavo. Kiek jis išleisdavo alkoholiui, ji suprasdavo iš jo elektroninės bankininkystės. Jie pakalbėdavo su nukentėjusiuoju apie šį įvykį. Jis sakydavo, kad nedovanos A.. Sakydavo, kad leisdavo pats jam nusipirkti alkoholio. Jis laukė teismo. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo, nes jie greit išsikraustė. A. sakė, kad iš tyrėjos sužinojo, kad kaltinamasis nepripažino, kad nuėmė pinigus nuo jo kortelės. Su A. jie kartu negyveno tris metus. Bendrų vaikų neturi. Jo turto paveldėtoja yra jo sesuo R. A.. Ji žino apie šią bylą. Negali pasakyti, kokia jos nuomonė apie tai. A. jai paskambino ir pranešė, kad neranda kortelės ketvirtadienį ar penktadienį. Tikslesni jos parodymai duoti tyrėjai. Gerai pamena, kad policiją kvietė sekmadienį. Jos apklausa buvo surašyta iš jos žodžių, pastabų neturėjo, perskaitė juos. 8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. rugsėjo 20 d.) duotus liudytojos N. T. parodymus. Liudytoja nurodė, jog yra buvusi A. Ž. draugė, tačiau jau 3 metai negyvena kartu. Kadangi jis yra iš po insulto, ji juo rūpinasi, dar padeda jo sesuo. A. labai sunkiai vaikšto, tik po kambarį, niekur neišeina be pagalbos. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ten jo butas bendrabutyje. Pavasarį, galimai balandį, ji datų jau nepamena, jai paskambino A., buvo sekmadienis. Jis pasakė, kad jį apvogė, nuo kortelės nuėmė pinigus, kad įtaria kaimyną A.. Ji nevyko tą dieną pas jį, tai buvo vakaras. Pasakė, kad paskambins į policiją. Kai skambino A. buvo blaivus, jis turi internetinę bankininkystę ir prisijungęs prie banko pamatė, kad yra nugryninti 300 eurų, o jis pats to nedarė. A. sakė, kad jis banko kortelės kaimynui A. nedavė, kad jis ją pavogė. Kiek žino, yra anksčiau buvę atvejis, kaip A. buvo davęs banko kortelę tam kaimynui A., kad šis nupirktų butelį ir buvo pasakęs PIN kodą. Bet ta kortelė, buvo prarasta, tada A. išsiėmė naują kortelę ir tos naujos banko kortelės PIN kodo A. nesakė. Tada A. aiškino ir ji pati žinodavo, kad jis banko (duomenys neskelbtini) kortelę, tą jau naują, laikydavo užsikišęs už telefono dėkliuko ir ten buvo lapelis su PIN kodu, o A. tai žinojo, kur jis laiko kortelę, yra matęs. Ji buvo aiškinusi A., kad jis nesakytų naujos kortelės PIN kodo ir nerodytų A. lapelio su PIN kodu, nes jau buvo panaši vagystė. A. tikino, kad jis nesakė PIN kodo ir nerodė, bet A., žinodamas kur laiko banko kortelę, kartu rado ir lapelį su kodu. Tada ji paskambino tą patį vakarą į policiją ir pranešė apie nusikaltimą. A. pats parašė pareiškimą ir visą kitą paaiškino. Buvo nuvykusi pas A. kitą dieną, jis jau buvo parašęs pareiškimą ir viską papasakojęs. Žino, kad jau tą šeštadienį A. jai skambinėjo ir sakė, kad neranda banko kortelės. Jau irgi buvo blaivus. Ji sakė jos ieškoti, niekur negali dingti. Kiek žino, A. girtuokliavo tomis dienomis, nerakindavo buto durų ir, tuo pasinaudojęs, A. įėjo ir paėmė jo banko kortelę. Taip mano A. ir ji tą patį galvoja. Visą mėnesį A. neturėjo pinigų, ji turėjo jį maitinti ir išlaikyti. Ta banko kortelė neatsirado, A. jos negrąžino. Dar netgi buvo atėjęs pas A., sakė ieškoti, rasi tą kortelę. Daugiau niekas kitas ten negalėjo ateiti ir paimti, nes niekas nežinojo kur laikoma kortelė, ir daugiau niekas neateina pas A. (1 tomas, b. l. 146–149). 9. Perskaičius parodymus liudytoja N. T. nurodė, jog, jos nuomone, ji tokius pat parodymus davė ir teisme. Ji buvo kaime, kai A. jai skambino ir pasakė, kad neranda kortelės. Tik tada jos sūnus patikrino bankininkystę. Apklausos metu apie sūnų neminėjo, nenorėjo jo įtraukti į šį įvykį. Pats A. labai sunkiai naudojosi el. bankininkyste ir tik keletą kartų jai pervedė pinigus. Tada ji pati jam pasakė, kad jo 300 eurų nebėra ir paklausė ar jis rašys policijai pareiškimą. Jis tylėjo. Nukentėjusysis pats nuo pat pradžių tvirtino, kad tai galėjo padaryti tik kaltinamasis. Jis negalėjo jai sakyti netiesą. Pas jį daugiau niekas neateidavo, tik kaltinamasis ir ji. A. bijojo, kad ji juo nebesirūpins. Jis pats negalėjo išsigryninti pinigų. Iki to įvykio prieš tris mėnesius jis pats buvo pametęs savo banko kortelę. Tada pinigai nebuvo dingę. Pasikeitus kortelę, jis ją laikė prie telefono dėklo. Dabar prisiminė, kad jis dar prieš tai buvo pametęs kortelę. Po 300 eurų vagystės jam jos sūnus užsakė naują kortelę. 2023-04-20 iš jo sąskaitos pavedimu ji galėjo persivesti sau pinigus mokesčiams sumokėti. Ji pati tų 300 eurų dingimo nepastebėjo. Kai padarė pavedimą sau į sąskaitą mokesčiams, 300 eurų trūkumo A. sąskaitoje nepastebėjo. Ji persivesdavo sau susiskaičiavusi ir grynais nešdavo sumokėti mokesčius, nes nemokėjo sumokėti elektroninėje bankininkystėje. Savo kortelę A. laikė telefono įmautėje. Jis įsikišdavo tą kortelę kelnių kišenėje. Ta kortelė jam buvo aukso vertės. Jis tą kortelę išgėręs kišdavo bet kur, slėpdavo. Dažniausiai alkoholio parnešdavo kaltinamasis ir nukentėjęs nėra sakęs, kad kaltinamasis nesąžiningas. Apie senosios kortelės atsiradimą sužinojo šių metų sausio mėnesį. Nukentėjusysis rūkė, iš kur gaudavo cigarečių, ji nesakys. Nukentėjusysis gaudavo invalidumą ir poreikius. Kiek jis gaudavo, nežino, nes jis jai nesakė. Ji tik persivesdavo sau pinigus mokesčiams ir grąžindavo jam kortelę. Važiuodavo pas jį mėnesio pabaigoje, nes jis tada jau buvo gavęs visus mokesčių lapelius. 190 eurų, jei pervesta jai, ji neprisimena ar buvo pas nukentėjusįjį tą pačią dieną, ar išvakarėse. Jos sūnus elektroninę bankininkystę patikrino per atstumą vieną kartą. Ji turi namie lapelį su A. kortelės prisijungimais, o jos sūnus su jais prisijungė. Kaip jis pirko cigaretes, nežino. Jis nepirko didesnio kiekio. Jis daug rūkė. Nesirūpino jo cigaretėmis. Kiek nuketėjęs skyrė pinigų cigaretėms, negali pasakyti, greičiausiai pirko jas ne iš parduotuvės. 10. Teisiamojo posėdžio liudytoja J. B. nurodė, jog su kaltinamuoju gyveno 8 metus, dabar negyvena metai laiko, nes jis atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Parodymus duoti sutinka. Jie kartu gyveno bendrabutyje. Nešdavo nukentėjusiam valgyti. Nukentėjęs nuolat jiems skambinėdavo, kad jie parneštų jam alkoholio. Jis pas juos buvo atėjęs skųstis, kad jį kažkas apvogė. Kad A. apkaltino A. pavogus pinigus, sužinojo tik tuomet, kai A. jai pasakė, kad eina į akistatą. A. iš vakaro gėrė pas jį, parėjo girtas ir vėl išėjo. Vėl parėjo girtas ryte, o ji pasakė, kad uždarys tą „bardaką“, iškvies policiją. Tada jis vėl išėjo dviem paroms. Ji jokio konflikto nematė. Apie įvykį sužinojo tik vėliau, kai vyko akistata, tuomet jie kraustėsi iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). A. jai pasakė, kad A. jį apkaltino pavogus pinigus. Išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių duodavo valgyti A., bet paskui pasakė, kad jei turi už ką gerti, tai ir valgyti turi turėti. Pas jį neidavo. Vėliau ji A. paklausė ar jis rado kortelę. Ji pasakė T., kad paklaustų A. apie kortelę. Jis tada jai pasakė, kad rado ir sukarpė tą kortelę. Jai jos brolis patarė nueiti pas nukentėjusįjį ir grąžinti pinigus. Ji nutarė nueiti ir sumokėti. A. rado. Jis sunkiai mąstė ir pasakė, kad nieko nežino ir davė N. numerį ir ji jai paskambino. N. sakė, kad gerai, kad grąžins pinigus. N. paskambino A. ir jis jai pasakė, kad rado kortelę ir ją sukarpė. Jie nori atlyginti 300 Eur žalą, tik jiems reikia sąskaitos numerio, kur pervesti. Turėtų pinigus iš karto. Su A. Ž. seserimi nesikalbėjo, tik su N.. A. jai pasakė, kad A. jį apvagino. A. pasakė, kad neėmė, o paskui pripažino, kad nuėmė 300 eurų. A. pasakė, kad kortelę atidavė A.. A. sulaikė po akistatos tą pačią dieną. Jis jai paskambindavo. Kada jis pripažino, kad nuėmė 300 eurų, negali pasakyti. Tai galėjo būti praeitų metų pabaigoje. Jis skambindavo jai iš taksofono. Jis pats pasakė, kad nuėmė pinigus. A. grįžęs su savimi pinigų neturėjo. Jis parėjo ryte, tarp 6-7 val. Tada pagrasino, kad iškvies policiją, tada jis išėjo dviem paroms. A. kambarį vadino „bardaku“, nes ten smirdėdavo. Iš pradžių ten užeidavo, nunešdavo valgyti A. Ž.. Jis skambindavo jiems, kad parneštų jam alkoholio. A. jam parnešdavo ir pats pareidavo girtas. Gal A. Ž. jam leisdavo nusipirkti alkoholio. 11. 2023 m. balandžio 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas pareiškėjo A. Ž. pareiškimas, kuriuo jis pranešė, kad nuo 2023-04-20 21.00 val. iki 2023-04-21 6.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto buto, pavogta jam, A. Ž., priklausanti „(duomenys neskelbtini)“ diabetinė kortelė, kurią panaudojo 2023-04-21 6.20 val. ir iš „(duomenys neskelbtini)“ bankomato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išgrynino 300 eurų, taip jam padarant nuostolių. Įtaria kaimyną A., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Prašo policijos surasti ir nubausti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka (1 tomas, b. l. 21–24). 12. 2023 m. balandžio 23 d. apklausos metu nukentėjusysis A. Ž. nurodė, kad jis sunkiai vaikščioja, todėl į parduotuvę nueiti negali. Juo pasirūpina N. T., kuriai jis telefonu, per banką, padaro pavedimą ir ji sumoka komunalinius bei kitus mokesčius, taip pat nuperka maisto. Kartais paprašydavo kaimyno A., kad jis jam ką nors nupirktų ir duodavo jam savo „(duomenys neskelbtini)“ diabetinę kortelę kartu su PIN kodu. Jis matydavo, kad kortelę ir PIN kodą, kuris būdavo užrašytas ant lapelio, išimdavo iš telefono dėkliuko. 2023 m. balandžio 20 d. visą dieną namie buvo vienas, išgėrė vienas 1 butelį degtinės ir apie 21.00 val. užmigo. Kambarys nebuvo užrakintas, nes turi neįgalumą po insulto, todėl nerakina durų, kad kas nors galėtų lengvai patekti, jei prireiktų. 2023 m. balandžio 21 d., apie 6.00 val. prabudo ir po to išgirdo kaip suskambėjo telefonas. Pažiūrėjęs pamatė, kad 6.20 val., adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra atliktas grynųjų pinigų išėmimas, kurio metu iš jo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nuimta 300 eurų. Tą pačią dieną apie tai papasakojo N., kurios pagalba jo kortelė buvo užblokuota. Pas jį niekas neateina, todėl kitų įtariamųjų neturi, tik tą minėtą kaimyną, tačiau nenori jo kaltinti, nes nematė, kad jis paėmė, bet jis vienintelis žinojo, kur yra ta kortelė su PIN kodu. Jei per vaizdo kameras bus užfiksuotas asmuo ir, jei tai būtų jo minėtas kaimynas, jį atpažintų. Jam padarytas 300 eurų turtinis nuostolis (1 tomas, b. l. 21–24). 13. Ikiteisminio tyrimo metu (2023-06-28) apklaustas įtariamuoju A. O. kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino. Nurodė, jog jis A. Ž. pažįsta, nes jis buvo jo kaimynas, kai jis gyveno su J. B.. Tiek A. Ž., tiek jis gyveno tame pačiame koridoriuje, tik skirtinguose butuose. Jis ne kartą yra lankęsis pas jį, nes A. yra neįgalus ir tiek jis, tiek jo buvusi sugyventinė jam padėdavo. Jie padarydavo jam paslaugų, nunešdavo maisto, tiesiog, padėdavo. Ne kartą yra nuo jo banko kortelės jo prašymu nuėjęs „nuimti“ pinigų, kad turėtų namuose grynųjų pinigų, ne kartą yra nupirkęs maisto, alkoholio, tiesiog, ko paprašydavo, tą ir parnešdavo. A. Ž. pats paduodavo savo „(duomenys neskelbtini)“ kortelę ir pasakydavo savo PIN kodą, kiek „nuimti“ pinigų ir jis jam parnešdavo banko kortelę ir pinigus. Nuo 2023 m. birželio mėnesio jis su buvusia sugyventine J. B. nebegyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. birželio mėnesio vidurio jis vienas gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Jis gerai atsimena, kaip 2023 m. balandžio mėnesį, tiksliai datos neatsimena, bet tinka data pagal įtarimą, kadangi A. Ž. 20 d. gauna pensiją ar invalidumą ir tuomet jis jo prašo tokių paslaugų, kaip pinigų „nuėmimo“, alkoholio nupirkimo. Laiko tiksliai neatsimena, galėjo būti ryte, kaip minima įtarime, jam paskambino pats A. Ž. ir paprašė, kad jis užeitų. O kai nuėjo, tai jo paprašė, kad jis nueitų su jo banko kortele ir nuimtų jam pinigų. Jis sutiko, kadangi ne pirmą kartą yra tai padaręs. Jis nuėjo prie centrinės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje ir iš bankomato „nuėmė“ 300 eurų. PIN kodą jis jam pasakė pats, ir visada pasako, nes jis užmiršta. Nuėmęs pinigus, jis grįžo į jo namus ir jam padavė tiek pinigus - 300 eurų, tiek jo banko kortelę jam į rankas. A. tuo metu buvo stipriai neblaivus, jis tuo metu dar turėjo ir alkoholio – degtinės butelį, alaus butelį. Jis atidavė minėtus pinigus ir banko kortelę ir išėjo. Paprastai taip visada būdavo, tik, jei kartais jam pasiūlydavo kartu kokį stikliuką išgerti, bet ne daugiau. A. Ž. geria alkoholį – degtinę vienas. Apie 4 metus jis ten gyveno ir visą laiką su juo bendravo ir jam padėdavo. Niekada neturėjo jokių problemų su juo. Todėl jis neprisipažįsta visiškai, nes sau jokios kortelės banko nepasiėmė, pinigų taip pat nepasiėmė. Dar nori pasakyti, kad tiksliai neatsimena, bet lyg tos pačios dienos vakare ar sekančios dienos ryte, A. Ž. vėl jam paskambinęs, jį pasikvietė, jau buvo blaivesnis ir pasakė, kad atiduotų jam pinigus ir jo kortelę. Bet kadangi jis jos nebuvo pasiėmęs ir jam viską atidavęs, jis jam pasakė, kad jam juk atidavė į rankas. Jis jam pasiskundė, kad jis neranda, kad rašys pareiškimą. Jis dar pabandė paieškoti, bet nerado. Jis negalvojo, kad jis rašys pareiškimą, nes jis nepaėmė jo banko kortelės ir nepasiėmė sau jo pinigų (1 tomas, b. l. 160–163). 14. Akistatos metu (ikiteisminio tyrimo metu, 2023-06-30) tarp nukentėjusiojo A. Ž. ir kaltinamojo A. O., nukentėjusysis į klausimą: ar savo banko kortelę davė A. O. ir prašė kad jis „nuimtų“ pinigų – 300 eurų?, atsakė, kad ne, jis savo banko kortelės, laikotarpiu nuo 2023-04-20 iki 2023-04-21, A. O. nedavė ir jokios paslaugos, o ypač, dėl pinigų „nuėmimo“ iš bankomato, neprašė. Jis 2023 m. balandžio 21 d. ryte gavo į savo mobilaus ryšio telefoną SMS žinutę, kad „nuimti“ jo pinigai – 300 eurų. Jis tuomet dar paskambino A. O. ir pasakė, kur jo kortelė, atiduok. O jis jam atsakė, kad neturi. Taip, A. O. ryte buvo užėjęs, dar po vieną stikliuką alkoholio išgėrė ir jis iš jo išėjo, prieš pinigų nuėmimą iš jo sąskaitos. Pasikartojo, kad jis tikrai atsimena, kad jam savo banko kortelės nedavė ir pinigų „nuimti“ neprašė, nors ir buvo neblaivus, bet gerai atsimena. Jis visą mėnesį turėjo gyventi su 1 euru, nes daugiau pajamų negauna. Tai buvo jo visa už invalidumą gaunama suma. A. O. žinojo jo banko kortelės PIN kodą ir žinojo, kad ją laiko prie savo mobilaus ryšio telefono, užkištą į telefono dėkliuką. Jis mano, kad A. O. meluoja, nori išvengti atsakomybės. Daugiau nieko papildyti neturiu ką. Kaltinamasis A. O. į klausimą, ar sutinka su nukentėjusiojo A. Ž. parodymais?, atsakė, jog nesutinka, nes jis jo pinigų nepasisavino, tiksliau jo prašymu nuėjo ir nuėmė jam pinigus 300 eurų ir grįžęs jam atidavė. Kur jis dėl girtumo pasidėjo, tai jis nežino (1 tomas, b. l. 136–143). 15. 2023 m. balandžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietų: buto, adresu: (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“ bankomato, adresu: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodoma, jog butas yra vieno kambario, jame yra lova, prie kurios yra medinė kėdė, ant kurios matomi įvairūs daiktai, taip pat ir mobilaus ryšio telefonas (1 tomas, b. l. 45–55). 16. 2023 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš UAB „Maxima LT“. Protokole nurodoma, kad peržiūrint trečiąjį vaizdo įrašą „Camera 9 2023-04-21 06-17-22_416“, kuris tęsiasi nuo 06:17:22 val. Iki 06:19:35 val., įraše nėra jokios tyrimui reikšmingos informacijos. Apie 06:19:35 val. į vaizdo kameros fiksuojamą plotą įeina vyras (fotolentelės nuotrauka Nr. 1, 2), kuris dėvi tamsios spalvos, ilgą striukę su gobtuvu, tamsios spalvos sportines kelnes bei avi tamsios spalvos, sportinius batus, kurių padai šviesūs. Minėtas vyras vidutinio kūno sudėjimo. Dėl kameros įrašo kokybės, daugiau jokių jo bruožų ar aprangos detalių neįmanoma įžiūrėti. Apie 06:19:41 val. vyras prieina prie bankomato (fotolentelės nuotrauka Nr. 3, 4, 5) ir pradeda juo naudotis. Vyras svirduliuoja. Apie 06:21:19 val. vyras kažką paima iš bankomato ir, laikydamas rankose, žiūri į tai, ką paėmė iš bankomato (fotolentelės nuotrauka Nr. 6). Apie 06:21:43 val. jis nueina nuo bankomato (fotolentelės nuotrauka Nr. 7,8) ir nulipęs laiptais bei pasukęs į dešinę pusę, apie 06:22:06 val. eina (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės (fotolentelės nuotrauka Nr. 9). Nuo to momento, kai vyras išeina iš vaizdo kameros fiksuojamo ploto, iki vaizdo įrašo pabaigos, t. y. 06:22:51 val., įraše nebėra jokios tyrimui reikšmingos informacijos. Vaizdo įrašo trukmė 2 minutės 6 sekundės (1 tomas, b. l. 72–79). 17. 2023 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas AB „(duomenys neskelbtini)“ banko pateiktas A. Ž. sąskaitos išrašas. Protokole nurodyta, jog sąskaita yra atidaryta A. Ž. vardu. Išraše pateikta lėšų judėjimo informacija nuo 2023-04-20 iki 2023-04-22. Sąskaitos likutis laikotarpio pradžioje – 60,84 eurų. Sąskaitos likutis laikotarpio pabaigoje yra 6,32 eurų. 2023-04-20 į apžiūrimą banko sąskaitą iš VSDF valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo atlikti du pavedimai, kurių bendra suma 456,65 eurai (atitinkamai 34,89 eurų ir 421,76 eurų). 2023-04-20 iš A. Ž. sąskaitos buvo atliktas 190 eurų pavedimas į N. T. banko sąskaitą. 2023-04-21 6.20 val., naudojant bankinę kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išgrynina 300 eurų suma bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sąskaitos išraše daugiau jokių tyrimui reikšmingų duomenų nėra (1 tomas, b. l. 67–69). 18. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko pateikto A. Ž. sąskaitos išrašo ir atliktų operacijų duomenų matyti, jog 2023 m. balandžio 20 d. 19.26 val. įmonėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) už pirkinį atsiskaityta A. Ž. vadu išduota mokėjimo kortele, nuo A. Ž. sąskaitos nuskaityti 20,91 Eur (1 tomas, b. l. 84–85). 19. 2023 m. gegužės 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodoma, jog sutikrinus AB „(duomenys neskelbtini)“ banko pateiktose šešiose bankomato H185 nuotraukose užfiksuotą vyro veidą su gyventojų registre esančia A. O. veido nuotrauka, nustatyta, jog tai tas pats asmuo (1 tomas, b. l. 86–90). 20. 2023 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtos nukentėjusiojo ir kaltinamojo mobilaus ryšio telefonų išklotinės. Protokole nurodoma, kad apžiūrimos pateiktos judriojo ryšio - nukentėjusiajam priklausančio abonento išklotinės. Išklotinės yra laikotarpio nuo 2023-04-19 00:00:01 val. iki 2023-04-23 23:59:59 val. Abonentas UAB „Tele2“ operatoriaus tinkle veikia nuo 2023-04-19 02:25 val. iki 2023-04-23 23:29 val. Veikimo metu abonento SIM kortelė buvo naudota telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Abonentas jungėsi prie 5 judriojo ryšio bazinių stočių 9C4AB22, 9C74501, 9C74122, 1717, 1713, adresu: (duomenys neskelbtini). Abonentas laikotarpyje nuo 2023-04-19 02:25 val. iki 2023-04-20 08:24 val. jungėsi prie interneto. Visą likusį laikotarpį buvo skambinta įvairiems abonentams, jungtasi prie interneto, tačiau su byla šie duomenys nesusiję. 2023-04-20 08:24 iki 2023-04-20 08:34 val. gautos 8 SMS žinutės iš AB „(duomenys neskelbtini)“. Iš minėto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo A. Ž.) jokio skambučio ar SMS žinutės į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo A. O.) nėra. Apžiūrimos pateiktos judriojo ryšio abonento - kaltinamojo naudojamo telefono išklotinės. Išklotinės yra laikotarpio nuo 2023-04-19 00:00:01 val. iki 2023-04-23 23:59:59 val. Abonentas UAB „(duomenys neskelbtini)“, operatoriaus tinkle veikia nuo 2023-04-21 09:04 val. iki 2023-04-23 20:42 val. Veikimo metu abonento SIM kortelė buvo naudota telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Abonentas jungėsi prie įvairių bazinių stočių, esančiuose (duomenys neskelbtini). Abonentas pradeda veikti tik nuo 2023-04-21 09:04 val. Iki to laiko telefono numeris nebuvo naudojamas. 2023-04-23 15:59 val. A. O. skambina nukentėjusiajam A. Ž., tačiau pokalbis neįvyksta (1 tomas, b. l. 131–133). 21. Iš nukentėjusiojo A. Ž. naudoto telefono numerio išklotinės taip pat matyti, jog 2023 m. balandžio 21 d. telefono numeris pradeda veikti nuo 8.04 val., jungiamasi prie interneto. 2023 m. balandžio 21 d. 19.23 val. iš nukentėjusiojo A. Ž. telefono skambinama byloje liudytojos J. B. nurodytu telefono numeriu, pokalbis įvyksta. 2023 m. balandžio 23 d. 18.21 val. ir 18.44 val. iš nukentėjusiojo A. Ž. telefono du kartus skambinama byloje liudytojos N. T. nurodytu telefono numeriu, pokalbiai įvyksta (1 tomas, b. l. 101–109, 2 tomas, b. l. 180). 22. Iš kaltinamojo A. O. naudoto telefono numerio išklotinės taip pat matyti, jog 2023 m. balandžio 21 d. 17.39 val. kaltinamasis skambina liudytojos J. B. nurodytu telefono numeriu, pokalbis neįvyksta; 2023 m. balandžio 22 d. 18.50 val. liudytoja J. B. skambina kaltinamajam, pokalbis įvyksta, taip pat skambino tos pačios dienos 21.02 val., tačiau pokalbis neįvyksta; 2023 m. balandžio 23 d. kaltinamasis bendrauja su liudytoja J. B.: 13.46 val. ir 13.50 val. J. B. skambina kaltinamajam, pokalbiai įvyksta, po ko 13.50.21 val. kaltinamasis skambina J. B., pokalbis neįvyksta, 15.32 val. ir 15.40 val. J. B. skambina kaltinamajam, pokalbiai neįvyksta. Po 2023-04-23 15.59 val. neįvykusio pokalbio su nukentėjusiuoju, 15.59.57 val., 16.00 val., 16.13 val. A. O. skambina liudytojai J. B., tačiau pokalbiai neįvyksta, 16.28 val. kaltinamasis skambina J. B., pokalbis įvyksta, vėliau 16.29 val. ir 16.30 val. kaltinamasis skambina J. B., pokalbiai neįvyksta (1 tomas, b. l. 110–130, 2 tomas, b. l. 180). 23. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020). Tai reiškia, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio šia priemone, žodiniam ar rašytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2012). Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad, esant mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz., dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansine operaciją), tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-1073/2020). 24. Baudžiamąją atsakomybę pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį užtraukia neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos ar jos dalies, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Inkriminuojant šią veiką būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, kad: 1) vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių; 2) teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu; 3) neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (internetinės bankininkystės sistemos) pažeidžiant autentifikavimo priemonėmis nustatytus prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimus (reikalavimus) paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015, 2K-4-507/2016, 2K-314-895/2019, 2K-157-895/2020). 25. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – nusikalstama veika, kuria asmuo apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką – sukčiavimą, aktualu yra nustatyti svetimumo aspektą turto atžvilgiu ir apgaulės būdo panaudojimą neteisėtai įgyjant svetimą turtą. Sukčiavimas pasireiškia bet kuria iš alternatyvių veikų; viena iš jų – turto, svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimas apgaule. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-303-693/2019, 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022). 26. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. O. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, neprisipažino. Nurodė, jog 2024 m. balandžio 21 d. 6.20 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančios A. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 300 Eur esant nukentėjusiojo A. Ž. sutikimui, nukentėjusiajam A. Ž. kaltinamojo paprašius iš jo sąskaitos išgryninti 300 Eur bei jam perdavus savo vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, jos PIN kodą. Kaltinamasis A. O. nurodė, jog išgryninęs 300 Eur, grįžo į nukentėjusiojo A. Ž. butą, tuo metu nukentėjusysis miegojo, kaltinamasis dar išgėrė degtinės ir padėjo mokėjimo kortelę su pinigais ant kėdės prie nukentėjusiojo telefono. Jau norėjo eiti namo, bet pagalvojo, kad turi ateiti svetimas žmogus, kuris atneš jam cigaretes ir negerai palikti grynus pinigus, nes gali užeiti bet kas, todėl jis tuos pinigus pasiėmė ir išsinešė su savimi, planavo juo grąžinti, bet vėliau juos išleido savo reikmėm. Kaltinamasis A. O. nurodė, jog nukentėjusiajam mokėjimo kortelę grąžino, tačiau pagrobė nukentėjusiajam A. Ž. priklausančius 300 Eur, todėl pripažino, jog tokiais veiksmais jis padarė BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. 27. Pažymėtina, jog kaltinamojo A. O. pozicija dėl kaltės, bei jo parodymai keitėsi. Ikiteisminio tyrimo metu jis kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, neprisipažino. Nurodė, jog nukentėjusiojo prašymu išgryninęs iš sąskaitos 300 Eur, mokėjimo kortelę ir pinigus jis grąžino nukentėjusiajam. Įtariamojo apklausos metu nurodė, jog gerai atsimena, kaip 2023 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, tinka Pranešime apie įtarimą nurodyta data, kadangi A. Ž. 20 dieną gauna pensiją ar invalidumą ir tuomet jis jo prašo tokių paslaugų, kaip pinigų „nuėmimo“, alkoholio nupirkimas. Laiko tiksliai neatsimena, galėjo būti ryte, kaip minima Pranešime apie įtarimą, jam paskambino pats A. Ž. ir paprašė, kad jis užeitų. Kai jis nuėjo, nukentėjusysis jo paprašė, kad jis nueitų su jo banko kortele ir „nuimtų“ jam pinigų. Jis sutiko, kadangi ne pirmą kartą tai darė. Kaltinamasis nuėjo prie centrinės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje ir iš bankomato „nuėmė“ 300 eurų. PIN kodą jam pasakė nukentėjusysis, ir visada pasakydavo, nes jis jį užmiršta. Nuėmęs pinigus, jis grįžo į jo namus ir jam padavė tiek pinigus – 300 eurų, tiek jo banko kortelę jam į rankas. A. tuo metu buvo stipriai neblaivus, jis tuo metu dar turėjo ir alkoholio – degtinės butelį, alaus butelį. Jis atidavė minėtus pinigus ir banko kortelę nukentėjusiajam ir išėjo (1 tomas, b. l. 160–163). Šiuos parodymus kaltinimasis patvirtino 2023 m. birželio 30 d. akistatos su nukentėjusiuoju A. Ž. metu (1 tomas, b. l. 136–143). 28. Tuo tarpu teisme kaltinamasis A. O. nekeisdamas pozicijos dėl kaltės pagal jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pripažino, jog nukentėjusiajam grąžinęs kortelę ir pinigus, persigalvojo ir pagrobė nukentėjusiajam A. Ž. priklausančius 300 Eur, tai yra padarė BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. 29. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. O. nurodė, jog dieną prieš pinigų išgryninimą, kaltinamasis su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį. A. Ž. jo paprašė nupirkti degtinės, jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko du butelius degtinės, sumokėjo nukentėjusiojo kortele. Grįžo pas nukentėjusįjį, kartu gėrė nupirktą alkoholį. Jis, palikęs nukentėjusiajam apie 1,5 butelio degtinės, nuėjo į savo butą miegoti. Ryte jis atsikėlė ir nuėjo į tualetą. A. Ž. butas yra prieš tualetą. Jautėsi pagiringas, prisiminė, kad pas A. dar yra likę degtinės, užėjo. A. Ž. jau buvo atsikėlęs, tačiau buvo gerokai apgirtęs, sėdėjo lovoje ir rūkė cigaretę. Jie įsipylė po kelias taureles, išgėrė kartu, pabendravo. Ant kedės pas A. Ž. buvo padėtas telefonas, jis ten jį laikydavo. Jis išsitraukė iš telefono kortelę, padavė jam tą kortelę, pasakė PIN kodą ir paprašė „nuimti“ pinigus, pasakė, „ten yra likę 300 Eur, nuimk visus 300 eurų ir parnešk“. Nukentėjusysis anksčiau yra ne kartą jo prašęs „nuimti“ pinigus, tačiau jį nustebino prašomos sumos dydis, todėl A. Ž. paklausė, kam tau tokia suma reikalinga, jis jam pasakė, kad jam turi atnešti keletą blokų kontrabandinių cigarečių ir jam reikia grynųjų. Anksčiau jis yra davęs kortelę, kad „nuimti“ po 20 ir 30 Eur cigaretėms, jis juos nuimdavo ir parnešdavo pinigus A. Ž.. Taip buvo ir šį kartą, jis nesislapstydamas nuėjo į bankomatą ir neslėpdamas veido „nuėmė“ tuos 300 Eur ir parėjo pas jį su pinigais. Kai grįžo, nukentėjusysis miegojo, jis bandė jį prikelti, bet jis nesikėlė. Tuomet jis dar išgėrė degtinės ir padėjęs kortelę su pinigais ant kėdės prie nukentėjusiojo telefono, norėjo eiti namo, bet pagalvojo, kad turi ateiti svetimas žmogus, kuris atneš jam cigaretes, ir negerai palikti grynus pinigus, nes gali užeiti bet kas, todėl jis tuos pinigus pasiėmė ir nusinešė pas save. Nukentėjusiojo buto durys nebuvo rakinamos. Pamanė, kad atiduos pinigus, kai nukentėjusysis atsikels, tačiau dėl kilusio konflikto su sugyventine J. B., jis išėjo iš namų, išvažiavo pas draugus, kur savo turėtus 50 Eur ir nukentėjusiojo 300 Eur išleido savo reikmėm ir jų nukentėjusiajam negrąžino. Kitą dieną jam A. paskambino. Mano, kad paskambino, nes to skambučio gerai nebeprisimena. A. jam pasakė, kad dingo banko kortelė ir 300 eurų, paprašė juos grąžinti. A. pasakė, kad parašė pareiškimą, kad paskambino N. T., ji paskambino į policiją, jis parašė pareiškimą. Kadangi jis labai gerai prisimena, kad kortelę nukentėjusiajam grąžino, jis supyko, kodėl nukentėjusysis meluoja, kad jis paėmė kortelę, todėl nusprendė nepripažinti kaltės ir jam žalos neatlyginti. Kaltinamasis nurodė, jog vėliau nukentėjusysis mokėjimo kortelę pats rado savo namuose, tai gali patvirtinti N. T.. 30. Šie kintantys kaltinamojo A. O. parodymai, pozicija dėl kaltės, galėtų būti vertinami kritiškai, kaip gynybinė versija, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje juos būtina ypač atidžiai įvertinti kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų kontekste, kadangi mokėjimo kortelės įgijimo, gabenimo, laikymo ir realizavimo, finansinės operacijos inicijavimo, prisijungimo prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones neteisėtumą ir nedidelės vertės – 300 eurų svetimo – nukentėjusiajam A. Ž. priklausančio turto įgijimą apgaule, šioje byloje gali būti patvirtinamas tik patikimais nukentėjusiojo A. Ž. parodymais, jog jis kaltinamajam savo mokėjimo kortelės neperdavė ir nenurodė jos PIN kodo, neprašė jo iš sąskaitos išgryninti 300 Eur. 31. 2023 m. balandžio 23 d. pareiškime ir apklausos metu nukentėjusysis A. Ž. nurodė, jog sunkiai vaikšto, todėl į parduotuvę nueiti negali. Juo pasirūpina N. T., kuriai jis telefonu, per banką, padaro pavedimą ir ji sumoka komunalinius bei kitus mokesčius, taip pat nuperka maisto. Kartais paprašydavo kaimyno A., kad jis jam ką nors nupirktų ir duodavo jam savo „(duomenys neskelbtini)“ diabetinę kortelę kartu su PIN kodu. A. matydavo, kad kortelę ir PIN kodą, kuris būdavo užrašytas ant lapelio, jis išimdavo iš telefono dėkliuko. 2023 m. balandžio 20 d. visą dieną namie buvo vienas, išgėrė vienas 1 butelį degtinės ir apie 21.00 val. užmigo. Kambarys nebuvo užrakintas, nes turi neįgalumą po insulto, todėl nerakina durų, kad kas nors galėtų lengvai patekti, jei prireiktų. 2023 m. balandžio 21 d., apie 6.00 val. prabudo ir po to išgirdo kaip suskambėjo telefonas. Pažiūrėjęs pamatė, kad 6.20 val., adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra atliktas grynųjų pinigų išėmimas, kurio metu iš jo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nuimta 300 eurų. Tą pačią dieną apie tai papasakojo N., kurios pagalba jo kortelė buvo užblokuota. Pas jį niekas neateina, todėl kitų įtariamųjų neturi, tik tą minėtą kaimyną, tačiau nenori jo kaltinti, nes nematė, kad jis paėmė, bet jis vienintelis žinojo, kur yra ta kortelė su PIN kodu. Jei per vaizdo kameras bus užfiksuotas asmuo ir, jei tai būtų jo minėtas kaimynas, jį atpažintų. Jam padarytas 300 eurų turtinis nuostolis (1 tomas, b. l. 21–24). 32. Akistatos metu (ikiteisminio tyrimo metu, 2023-06-30) tarp nukentėjusiojo A. Ž. ir kaltinamojo A. O., nukentėjusysis į klausimą: ar savo banko kortelę davė A. O. ir prašė kad jis „nuimtų“ pinigų – 300 eurų?, atsakė, kad ne, jis savo banko kortelės nedavė A. O. laikotarpyje nuo 2023-04-20 iki 2023-04-21 ir jokios paslaugos, o ypač, dėl pinigų „nuėmimo“ iš bankomato, neprašė. Jis 2023 m. balandžio 21 d. ryte gavo į savo mobilaus ryšio telefoną SMS žinutę, kad „nuimti“ jo pinigai – 300 eurų. Jis tuomet dar paskambino A. O. ir pasakė, kur jo kortelė, atiduok. O jis jam atsakė, kad neturi. Taip, jis ryte buvo užėjęs, dar po vieną stikliuką alkoholio išgėrė ir jis iš jo išėjo, prieš pinigų nuėmimą iš jo sąskaitos. Pasikartojo, kad jis tikrai atsimena, kad jam savo banko kortelės nedavė ir pinigų „nuimti“ neprašė, nors ir buvo neblaivus, bet gerai atsimena. Jis visą mėnesį turėjo gyventi su 1 euru, nes daugiau pajamų negauna. Tai buvo jo visa už invalidumą gaunama suma. A. O. žinojo jo banko kortelės PIN kodą ir žinojo, kad ją laiko prie savo mobilaus ryšio telefono, užkištą į telefono dėkliuką. Jis mano, kad A. O. meluoja, nori išvengti atsakomybės. Kaltinamasis A. O. į klausimą, ar sutinka su nukentėjusiojo A. Ž. parodymais?, atsakė, jog nesutinka, nes jis jo pinigų nepasisavino, tiksliau jo prašymu nuėjo ir nuėmė jam pinigus 300 eurų ir grįžęs jam atidavė. Kur jis dėl girtumo pasidėjo, tai jis nežino (1 tomas, b. l. 136–143). 33. Pažymėtina, jog kaltinamasis A. O. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2023 m. balandžio 20 d. vakare, tikslios valandos neprisimena, jis parduotuvėje nupirko degtinės, už ją sumokėjo nukentėjusiojo A. Ž. kortele, alkoholį kartu gėrė su nukentėjusiuoju jo bute. Jau ikiteisminio tyrimo metu iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko pateikto A. Ž. sąskaitos išrašo ir atliktų operacijų duomenų buvo matyti, jog 2023 m. balandžio 20 d. 19.26 val. įmonėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) už pirkinį atsiskaityta A. Ž. vardu išduota mokėjimo kortele, nuo A. Ž. sąskaitos nuskaityti 20,91 Eur (1 tomas, b. l. 84–85). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam A. Ž. nurodžius, jog 2023 m. balandžio 20 d. jis visą dieną namie buvo vienas, vienas išgėrė 1 butelį degtinės ir apie 21.00 val. užmigo, ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinta, kokiomis aplinkybėmis A. Ž. įsigijo 2023 m. balandžio 20 d. jo geriamą alkoholį. 34. Iš bylos duomenų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, jog nukentėjusysis sunkiai vaikščiojo, juo rūpindavosi ir maisto bei kitus produktus jam pirkdavo N. T., alkoholį ir kitus produktus paprašytas pirkdavo ir kaltinamasis. Minėta, jog iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko pateikto A. Ž. sąskaitos išrašo ir atliktų operacijų duomenų matyti, jog 2023 m. balandžio 20 d. 19.26 val. įmonėje (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) už pirkinį atsiskaityta A. Ž. vardu išduota mokėjimo kortele, nuo A. Ž. sąskaitos nuskaityti 20,91 Eur (1 tomas, b. l. 84–85). Liudytoja N. T. nepatvirtino 2023 m. balandžio 20 d. 19.26 val. pirkusi nukentėjusiajam pirkinį parduotuvėje, tačiau nurodė, jog tomis dienomis nukentėjusysis vartojo alkoholį. Taigi, darytina išvada, jog 2023 m. balandžio 20 d. 19,26 val. parduotuvėje pirkinį (degtinę) galėjo nupirkti kaltinamasis A. O.. 35. Nukentėjusiojo A. Ž. parodymai, jog 2023 m. balandžio 21 d., apie 6,00 val. prabudo ir po to išgirdo kaip suskambėjo telefonas. Pažiūrėjęs pamatė, kad 6,20 val., adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra atliktas grynųjų pinigų išėmimas, kurio metu iš jo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nuimta 300 eurų. Tą pačią dieną apie tai papasakojo N., kurios pagalba jo kortelė buvo užblokuota, vertinami kritiškai, kadangi iš A. Ž. priklausančio abonento išklotinės matyti, jog 2023 m. balandžio 21 d. A. Ž. telefono numeris pradeda veikti tik 8,04 val., jungiamasi prie interneto, o ne, kaip nurodo nukentėjusysis, 6.00 val. – 6.20 val., liudytojai N. T. nukentėjusysis skambina tik po dviejų dienų – 2023 m. balandžio 23 d. 18,21 val. ir 18,44 val., pokalbiai įvyksta (1 tomas, b. l. 101–109, 2 tomas, b. l. 180), o ne, kaip nurodo, – tą pačią dieną, be kita ko, liudytojos N. T. parodymai nepatvirtina, jog pats nukentėjusysis jai pranešė apie tai, jog iš jo sąskaitos buvo išgryninti 300 Eur. Priešingai, teisme apklausta liudytoja N. T. patikslino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir nurodė, jog ji buvo kaime, buvo sekmadienis, jai paskambino A. ir pasakė, kad neberanda savo banko kortelės. Jis keletą dienų jos nerado, ieškojo. Tuomet jos sūnus prisijungė prie jo elektroninės bankininkystės ir tik tuomet jie pamatė, kad A. Ž. sąskaitoje trūksta 300 eurų, apie tai ji pasakė A. Ž.. A. Ž. pirmiausia pasigedo kortelės, o tik patikrinus sąskaitą, pasigedo pinigų. Ar jis žinojo apie išgrynintus pinigus prieš tai, kai nerado kortelės, negalėjo pasakyti. 36. Akistatos metu nukentėjusysis A. Ž. pakeitė savo pirminius parodymus, iš dalies patvirtindamas kaltinamojo parodymus, pripažino faktą, jog ryte, tai yra 2023 m. balandžio 21 d., dar iki pinigų išgryninimo, A. O. buvo pas jį atėjęs ir jie kartu vartojo alkoholį, kad jis buvo neblaivus, tačiau nurodė gerai atsimenantis, kad kortelės A. O. nedavė. Apie šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu išsamiau nukentėjusysis nebuvo apklaustas. 37. Teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog nukentėjusiojo A. Ž. parodymai, duoti 2023 m. balandžio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu, bei 2023 m. birželio 30 d. akistatos su kaltinamuoju metu, yra neišsamūs, nenuoseklūs, neatitinkantys kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, liudytojų, taip pat ir kaltinamojo parodymų. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam mirus, neliko galimybės nukentėjusiojo apklausti betarpiškai teisme, tokiu būdu įsitikinti nukentėjusiojo parodymų patikimumu, pašalinti jų trūkumus. 38. Tuo tarpu kaltinamojo parodymus, jog A. Ž., prašydamas kaltinamojo išgryninti 300 Eur, nurodė, jog jie reikalingi perkant kontrabandines cigaretes, jog jis 2023 m. balandžio 21 d. ryte nukentėjusiajam grąžino mokėjimo kortelę, patvirtina liudytojos N. T. parodymai, jog nukentėjusysis daug rūkė, cigaretes įsigydavo ne parduotuvėje, tačiau kokiu būdu, liudytoja atsisakė nurodyti; nukentėjusysis jai sakė, jog rado senąją banko kortelę ir ją sukarpė, kitų aplinkybių ji nukentėjusiojo neklausė, nes jis supyko, kad ji apie tai jį klausinėja. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti liudytojos N. T. parodymų patikimu, liudytoja apklausta teisme, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. 39. Pažymėtina, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-628/2021). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese. 40. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas dėl to, kad tokia veika nepadaryta, t. y. pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-191-648/2017, 2K-248-697/2017, 2K-47-489/2021). 41. Remiantis byloje esančių įrodymų visuma, byloje nustatyta, jog 2023 m. balandžio 20 d. vakare kaltinamasis A. O. kartu su nukentėjusiuoju A. Ž. jo bute vartojo kaltinamojo atsiskaitant nukentėjusiojo mokėjimo kortele nupirktą alkoholį; 2023 m. balandžio 21 d. ryte kaltinamasis A. O. nuėjo į A. Ž. butą, jie kartu vartojo alkoholį, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo neblaivūs; kaltinamasis A. O. 2023 m. balandžio 21 d. 6.20 val. bankomate iš A. Ž. sąskaitos išgrynino 300 eurų. Ir nors nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamajam savo mokėjimo kortelės nedavė, jos PIN kodo nenurodė, neprašė jo iš sąskaitos išgryninti 300 Eur, teismo vertinimu, vienpusiškai remtis nepatikimais nukentėjusiojo parodymais ir šioje byloje spręsti, jog A. O. 2023 m. balandžio 21 d. 6.20 val. bankomate iš A. Ž. sąskaitos išgrynino 300 eurų be nukentėjusiojo A. Ž. sutikimo, nėra pagrindo. 42. Minėta, jog BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tyčine kaltės forma – tiesiogine tyčia. Byloje nesant objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis A. O. neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, ją gabeno, laikė ir realizavo, panaudojo neteisėtai inicijuodamas finansinę operaciją, taip pat neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, bei panaudodamas apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės – 300 eurų svetimą – nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį turtą, kaltinamasis išteisintinas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį. 43. Kaltinamasis A. O. pripažįsta pagrobęs nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2023 m. balandžio 21 d., apie 6.30 val., bute, adresu: (duomenys neskelbtini), pagrobęs nedidelės vertės – 300 eurų svetimą – nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį turtą. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma pakankama šiai A. O. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti, byloje nėra pagrindo spręsti, jog šį turtą kaltinamasis pagrobė panaudodamas apgaulę. A. O. neteisėtai ir neatlygintinai pasisavino svetimą nukentėjusiojo turtą (300 Eur), neabejotinai suvokė, kad paima svetimą daiktą, numatė, jog nukentėjusysis jo neteks ir tuo jam bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nedidelės vertės turtas yra, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo A. O. nusikalstami veiksmai jam inkriminuoti pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, kvalifikuotini kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, nustačius šias faktines aplinkybes, jog A. O. 2023 m. balandžio 21 d., apie 7.00 val., bute, adresu: (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės – 300 eurų svetimą – nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį turtą. 44. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). 45. A. O. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei (BK 178 straipsnio 5 dalis). Iš byloje esančio Nuteistųjų registro išrašo bei Liteko duomenų matyti, jog nusikalto būdamas 9 kartus teistas (teistumas neišnykęs), daugiausiai už smurtą artimoje aplinkoje. Paskutiniu 2021 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pakeistu 2021 m. birželio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su 2020 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 1 mėnesiui, kurios vykdymas atidėtas 3 metams. 2023 m. gegužės 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. O. pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu 2021 m. birželio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtą galutinę 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atliko nuo 2023 m. liepos 19 d., 2024 m. balandžio 22 d. paleistas lygtinai, neatlikęs 3 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės. A. O. šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kai jam bausmės vykdymas buvo atidėtas. Iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios nedirbo, tačiau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenamąją vietą deklaravęs prie (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šiuo atveju kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, todėl jis nėra nusikaltimų recidyvas. 46. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. 47. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog A. O. yra linkęs nusikalsti ir ignoruoti įstatymus, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kai jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, vėliau 2023 m. gegužės 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. O. pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu 2021 m. birželio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos galutinės 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės, todėl šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. O. paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, parenkant jo maksimalų dydį, skirtiną už baudžiamuosius nusižengimus (BK 49 straipsnio 3 dalis). 48. Nors kaltinamasis A. O. kaltu padarius BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, byla nebuvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam nėra pagrindo skirtinos bausmės mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). 49. Kaltinamasis A. O. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vėliau nuo 2023 m. liepos 19 d. pasiųstas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, 2024 m. balandžio 22 d. paleistas lygtinai, neatlikęs 3 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama visiško sudėjimo būdu su 2021 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2021 m. birželio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a) punktu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, prie didesnės neatliktos 3 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę. 50. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. 51. Kaip jau minėta, kaltinamasis A. O. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas teistas 9 kartus, dėl Probacijos sąlygų pažeidimų nuo 2023 m. liepos 19 d. pasiųstas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teistas realia laisvės atėmimo bausme, taip pat jo atžvilgiu ne kartą taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Ir nors kaltinamasis 2024 m. balandžio 22 d. paleistas lygtinai, neatlikęs 3 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai A. O. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo vykdymo, todėl bausmės vykdymo instituto nuostatos kaltinamojo atžvilgiu šiuo atveju netaikytinos. 52. 2023 m. birželio 28 d. prokuroro nutarimais kaltinamajam A. O. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, naikintinos pradėjus bausmės vykdymą. 53. A. Ž. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 56). (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. Ž. mirus, jo turtinių teisių perėmėja R. A. teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, jog baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys atlygintas, ji kaltinamajam jokių pretenzijų neturi (2 tomas, b. l. 181–182). Atsižvelgiant į tai, jog civilinis ieškinys atlygintas, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis). 54. 2023 m. spalio 9 d. prokuroro nutarimu kaltinamajam A. O. taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pasibaigė 2024 m. balandžio 9 d., todėl šios procesinės prievartos priemonės naikinimo klausimas nesprendžiamas. 55. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 10 d. pažyma Nr. APD-2024-03938 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą A. O. yra 515 Eur, kurios priteistinos valstybės naudai. 56. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam buvo teikiama ne jo, o teismo iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaltinamajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, bei įvertinus jo turtinę padėtį – nedirbantis, turto neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme, netenkinamas. 57. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu (vokuose, prie bylos 1 tomo galinio viršelio), paliktini saugoti kartu su byla. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 313 straipsniu, teismas nusprendžia : A. O. išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, požymių. A. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2021 m. birželio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, prie neatliktos 3 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžių paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies a) punktu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir A. O. paskirti subendrintą galutinę bausmę – 3 (trijų) mėnesių 52 (penkiasdešimt dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Kaltinamajam A. O. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą. Procesą dėl nukentėjusiojo A. Ž. 300 Eur civilinio ieškinio nutraukti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinius diskus, pridėtus prie 1 tomo galinio bylos viršelio, palikti saugoti su bylos medžiaga. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėja Daiva Domeikienė