Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Francui Rutkovskiui, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, kaltinamojo V. Š. gynėjui advokatui Algiui Kojalai, kaltinamajam V. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir (duomenys neskelbtini) programuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2019 m. liepos 14 d., apie 16.22 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.08 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be kaltinamojo V. Š. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio „VW Tiguan“ 2.0 TDI DPF 4Motion Track&Field M6, kategorija M1G, pasirinkti metai 2009, vidutinė kaina be PVM Lietuvoje 6934 eurai (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. Š. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. Š. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo T. M. parodymai, V. J. paaiškinime nurodytos aplinkybės, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo žmonos J. Š. laidavimą. V. Š. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto. Kaltinamais praeityje neteistas (b. l. 54), nors administracine tvarka baustas, tačiau nėra turėjęs tokio pobūdžio administracinių nusižengimų (b. l. 53), savo elgesį vertina kritiškai. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis iki veikos padarymo dirbo, darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 88), turi pareigą išlaikyti mažametį vaiką. Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti V. Š. pasitikėjimą.

Be to, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad J. Š. yra tinkama būti laiduotoja. Bylos duomenys patvirtina, kad ji praeityje neteista (b. l. 85), tik vieną kartą, t. y. 2014 m. bausta už nežymų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 87), yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirba vadovaujančiose pareigose, t. y. medicininės reabilitacijos skyriaus vedėja (b. l. 84). Teisiamojo posėdžio metu tiek V. Š., tiek J. Š. parodė, kad kartu gyvena 19 metų, augina mažametį vaiką, vienas kitą vertina kaip vyras ir žmona, kalbėjosi ir aptarė V. Š. veiksmus, vyras įsiklauso į žmonos nuomonę. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad J. Š. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad V. Š. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl J. Š. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas V. Š. elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja J. Š. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti V. Š. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie J. Š. asmenybę, tiek jos bei V. Š. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad J. Š. turi galimybę daryti teigiamą įtaką V. Š., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą pagal laiduotojos J. Š. laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018, Nr. 2K-372-693/2018). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam V. Š. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasi šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,08 promilių girtumas, kad tokie V. Š. veiksmai, t. y. vairavimas gyvenvietėje, dienos mietu kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis apgadino kitą transporto priemonę, dėl tokių veiksmų jis buvo patrauktas ir administracinėn atsakomybėn. Nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą teismas pažymi, kad V. Š. anksčiau nėra baustas už veikas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, neteistas, pats savo sąžiningais ir pilietiškais veiksmais prisidėjo prie greito ir objektyvaus nusikalstamos veikos atskleidimo. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam du metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Nors nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) direktorius yra pats kaltinamasis, tačiau įmonės akcininkė yra trečiasis asmuo, t. y. kaltinamojo žmona J. Š., kuri kaip nustatyta bylą nagrinėjant teisme, apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo ir negalėjo numatyti, kad automobilis „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bus panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė. Nagrinėjamu atveju iškilo klausimas dėl išieškotinos konfiskuotino turto – automobilio vertės. Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akte nurodyta, kad automobilio „VW Tiguan“ kaina be PVM yra 6934 eurai (b. l. 18). Turto vertintojo kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje automobilio VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2770 eurai (b. l. 94), tačiau pažymėtina, kad tokia automobilio vertė nustatyta 2019 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 94), t. y. jau po nusikalstamos veikos padarymo, kai kaltinamajam atsitrenkus į kitą automobilį buvo apgadintas automobilis VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ir pats turto vertintojas užfiksavo minėto automobilio apgadinimus, buvo sudarytos remonto sąmatos ir automobilio vertė apskaičiuota jau po remonto išlaidų, t. y. po išlaidų dėl kurių atsiradimo kaltas pats kaltinamasis dėl savo neteisėtų veiksmų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad automobilio vertė tarp nustatytos VšĮ „Emprekis“ ir nustatytos turto vertintojo ženkliai skiriasi, teismas mano, kad šiuo atveju būtų protinga laikyti, kad automobilis „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra 5000 eurų. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką vien didelė automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, eliminuojančia galimybę taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, nes transporto priemonės vertė neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos pavojingumui. Siekiant užkirsti kelią analogiškoms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms visuomenės interesai yra iškeliami aukščiau už kaltininko interesus. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5000 eurų.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 47–48), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2019 m. liepos 15 d. prokurorės nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, automobiliui „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. 00971276, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, V. Š. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos J. Š. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laiduotojos J. Š. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo taikymo pradžios, t. y. nuo 2019 m. liepos 16 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5000 (penkis tūkstančius) eurų.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2019 m. liepos 15 d. prokurorės nutarimu taikytą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. 00971276, saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. Š. ir laiduotojai J. Š. kad:

· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.