Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-336-475/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-09
Bylos Nr.: e2-336-475/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16364-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Simanavičienė
Ieškovas: J. K., K. V.
Atsakovas: J. B.

Kategorijos

2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
2.5.4.5Testamentinė išskirtinė
2.5.4.9Testamento vykdymas
2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.1.16Priešieškinis
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-336-475/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16364-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.3.2.6.1; 2.4.2.12.2; 2.5.4.5; 2.5.4.9; 2.6.9.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.16; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,sekretoriaujant teismo sekretorei Daivai Jokubauskienei,dalyvaujant ieškovėms J. K. ir K. V., jų atstovei advokatei S. Ž.,atsakovei J. B., jos atstovei advokatei R. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių J. K. ir K. V. ieškinį atsakovei J. B. dėl nuostolių atlyginimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės J. B. priešieškinį ieškovėms J. K. ir K. V. dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovių reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovės J. K. ir K. V. (toliau – ieškovės) prašo nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) ir negyvenamosios patalpos - garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – garažo), naudojimosi tvarką sekančiai:

· paskirti ieškovėms naudotis buto kambariu, pažymėtu indeksu 14-6 (10,95 kv. m) ir negyvenamąja patalpa — garažu;

· atsakovei J. B. (toliau – atsakovė) paskirti atskirai naudotis buto kambariu, pažymėtu indeksu 14-7 (16,83 kv. m);

· šalims paskirti bendrai naudotis virtuvės patalpa, pažymėta indeksu 14-2, koridoriumi 14-1, tualetu, vonia, ir sandėliuku, pažymėtais indeksais 14-3,14-4; 14-5;

arba atvirkščiai:

· įpareigoti atsakovę perduoti ieškovėms raktus nuo buto ir garažo per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei netrukdyti ieškovėms patekti į butą ir garažą ir jais naudotis;

· priteisti iš atsakovės ieškovių naudai lygiomis dalimis 7 600 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d., skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, bei po 200 Eur mėnesinių nuostolių nuo 2021 m. spalio 1 d. iki atsakovė atlaisvins buto ir garažo l/2 dalis bei netrukdys ieškovėms patekti į butą ir garažą, leis jomis naudotis.

Šalies argumentai

1.1. Ieškovės ir jų atstovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodė, kad joms asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas 2018 m. kovo 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. liepos 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), bei negyvenamosios patalpos - garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas 2018 m. birželio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. liepos 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. Atsakovė yra ieškovių tėvo V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Ieškovių tėvas, atsakovės sutuoktinis V. B., sudarydamas testamentą, jame nustatė testamentinę išskirtinę - teisę ir galimybę atsakovei iki gyvos galvos gyventi ir naudotis jam priklausančio buto bei negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) dalimis. Pagal šios testamentinės išskirtinės teises, atsakovė ir šiuo metu gyvena minėtame bute, tačiau elgiasi nesąžiningai, neįleidžia ieškovių į butą ir garažą, neatiduoda joms raktų nei nuo buto, nei nuo garažo, nereaguoja į ieškovių prašymus.

1.3. Tarp ieškovių ir atsakovės eilę metų vyko teisminiai ginčai, kuriuos nepagrįstai inicijavo atsakovė. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6375-920/2018 patvirtino ieškovių ir V. B. 2018 m. sausio 24 d. sudarytą taikos sutartį, kuria be kita ko, susitarė, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė V. B. ir jo buvusios sutuoktinės, ieškovių motinos I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė, ir kiekvienam iš jų priklauso nuosavybės teise po ½ dalį buto.

1.4. Po ieškovių tėvo mirties, atsakovė 2018 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą minėtoje byloje ir panaikinti Kauno apylinkės nutartį bei atmesti ieškovių ir V. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Dėl šio nepagrįsto prašymo, kurį atsakovė grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktais, teisminiai procesai vyko beveik 3 metus, ir pasibaigė tik 2021 m. birželio 9 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas panaikinti 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir netvirtinti taikos sutarties. Taigi, atsakovė be jokio pagrindo beveik 3 metus trukdė ieškovėms naudotis teisėtai įgytu nekilnojamuoju turtu ir tai daro dabar.

1.5. Dar 2018 m. liepos 25 d. žodžiu ir raštu ieškovės kreipėsi į atsakovę prašydamos leisti joms naudotis po mamos mirties paveldėta buto dalimi, gera valia grąžinti buto ir garažo raktų komplektą, atlaisvinti iki 2018 m. rugsėjo 1 d. vieną buto kambarį. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas prašymas.

1.6. Tačiau atsakovė nuo 2018 m. liepos mėnesio ieškovėms neleido naudotis jų teisėtai valdoma nuosavybe - ieškovės negalėjo patekti į butą ir garažą, kadangi J. B. nedavė raktų nuo šių patalpų, neįleido į patalpas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės negalėjo naudotis ir disponuoti joms priklausančiu turtu, tame tarpe ir jas išnuomoti, ieškovės patyrė didelių nuostolių. Nepaisydama teismų sprendimų, kuriais buvo atmesti atsakovės prašymai, atsakovė ir toliau neleidžia ieškovėms naudotis butu ir garažu bei neduoda raktų.

1.7. Nors atsakovei pagal testamentinę išskirtinę suteikta teisė iki gyvos galvos gyventi ir naudotis 1/2 dalimi minėto buto bei negyvenamosios patalpos - garažo (bokso), tačiau su atsakove neįmanoma susitarti, kuria dalimi minėto turto naudosis atsakovė, o kuria ieškovės.

1.8. Siekiant susitarti taikiai ir neperkelti šio ginčo į teismą atsakovei 2021 m. rugpjūčio 24 d. buvo pateiktas prašymą dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, raktų nuo buto ir garažo perdavimo bei nuostolių atlyginimo. Prašyme buvo nurodyta, jog siūloma nustatyti tokią naudojimosi patalpomis tvarką: atsakovė naudotųsi buto patalpa Nr. 14-7 (16,83 kv. m); ieškovės naudotųsi buto patalpa Nr. 14-6 (10,95 kv. m.) ir negyvenamąja patalpa — garažu (boksu); virtuvės patalpa, koridorius, tualetas ir vonia būtų naudojami bendrai.

1.9. Prašyme buvo nurodyta, jog ieškovės sutiktų ir su atvirkštiniu naudojimosi tvarkos variantu. Taip pat, jeigu nė viena iš siūlomų naudojimosi butu ir garažu tvarka atsakovei netinkama, sutiktų dalį buto išnuomoti atsakovei už 300 Eur mėnesinį mokestį.

1.10. Be to, ieškovės atsakovės prašė nedelsiant perduoti minėtus raktus nuo buto ir garažo patalpų, bei atlyginti jų patirtus nuostolius, t. y. negautas pajamas - po 200 Eur/mėn., viso – 7 200 Eur nuostolius už 3 metų laikotarpį, kurį jos negalėjo naudotis ir disponuoti joms priklausančiomis patalpomis, jų išnuomoti. Tačiau atsakovė į ieškovių prašymus nereaguoja, nepateikė jokio atsakymo, dėl ko neturėdamos kitos išeities, ieškovės priverstos kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu.

1.11. Dėl naudojimosi butu ir garažo patalpa tvarkos nustatymo. Kadangi ieškovių asmeninės nuosavybės teise turimų patalpų ½ dalimi pagal testamentinę išskirtinę gali naudotis atsakovė, šios patalpos turi būti valdomos, jomis naudojamasi ir disponuojama ieškovių ir atsakovės sutarimu pagal įstatymo analogiją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

1.12. Atsižvelgiant į tai, kad naudojimosi butu ir garažo patalpa tvarka tarp ieškovių ir atsakovės nėra nustatyta, bei ieškovėms su atsakove taikiu būdu susitarti dėl šių patalpų naudojimo tvarkos nustatymo nėra galimybių, ieškovės prašo nustatyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir garažo, esančios adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką.

1.13. Ieškovės pažymi, jog sutiktų ir su atvirkštinės naudojimosi tvarkos nustatymu. Ieškovių nurodytos naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymas atitiks tiek ieškovių, tiek atsakovių interesus, kadangi tarp šalių nebekils pykčiai ir nesutarimai naudojantis minėtomis patalpomis. Atsakovė savanaudiškai viena naudojasi visu butu ir garažu. Todėl mano, jog būtų teisinga nustatyti ieškovių siūlomą naudojimosi tvarką.

1.14. Nustačius buto ir garažo naudojimosi tvarką, atsakovė naudosis vienu iš kambarių, ieškovės – kitu, o virtuvė ir kitos bendro naudojimo patalpos bus naudojamos bendrai, kas reiškia, jog ieškovės su atsakove turės atskirus kambarius, siūloma nustatyti tvarka nesukels prielaidų konfliktinėms situacijoms, niekaip nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų, atitiks proporcingumo principus, tiek ieškovėms, tiek atsakovei bus užtikrinamos galimybės lygiomis dalimis naudotis butu.

1.15. Dėl įpareigojimo perduoti raktus nuo buto ir garažo patalpų. Atsakovė nuo 2018 m. liepos mėnesio neleidžia patekti į buto ir garažo patalpas bei neperduoda raktų nuo jų. Dar 2018 m. liepos 25 d. atsakovei buvo pateiktas prašymas, kuriame ieškovės išreiškė norą naudotis jų nuosavybe ir prašė perduoti joms raktų komplektą nuo patalpų. Kadangi ieškovės yra šių patalpų savininkės, akivaizdu, jog toks atsakovės elgesys pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Svarbu tai, kad atsakovė niekada neturėjo ir neturi jokios teisės jų neįleisti į jų pačių nuosavybę, ypač po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutarties, kurioje teismas aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog atsakovė netgi neturėjo teisės reikšti prašymo panaikinti pasirašytą taikos sutartį. Nors prašymas perduoti ieškovėms raktus buvo nurodytas tiek 2018, tiek 2021 m. prašyme, tačiau atsakovei geranoriškai nevykdant šio prašymo, yra priverstos prašyti teismo įpareigoti atsakovę perduoti joms raktus nuo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir garažo, esančios adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), netrukdant ieškovėms patekti į šias patalpas ir jomis naudotis. Ieškovės pažymi, jog atsakovė nėra buto ir garažo patalpos savininkė, jai tik suteikta testamentinė išskirtinė naudotis ir gyventi ½ dalyje buto, todėl ji neturi jokio pagrindo savavališkai ieškovių neįleisti į šias patalpas, todėl yra pagrindas teismui įpareigoti atsakovę ieškovėms perduoti raktus, netrukdyti joms patekti į buto ir garažo patalpas bei leisti jomis naudotis.

1.16. Dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Kadangi atsakovė ieškovių beveik 3 metus neįleidžia į ieškovėms nuosavybės teise priklausantį butą ir garažą, dėl sąmoningų, neteisėtų ir piktybiškų atsakovės veiksmų negalėjo ir vis dar negali naudotis joms priklausančiu turtu, ieškovės kiekvieną dieną patiria nuostolius, kuriuos prašo ieškovėms iš atsakovės priteisti. Taigi ieškovės reiškia reikalavimą priteisti ieškovėms iš atsakovės nuostolius - negautas pajamas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d., skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, viso – 7 600 Eur, bei priteisti ieškovėms iš atsakovės, po 200 Eur mėnesinius nuostolius nuo 2021 m. spalio 1 d. iki atsakovė atlaisvins buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos - garažo (bokso), esančios adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis bei netrukdys ieškovėms patekti į butą ir garažą, leis jomis naudotis.

1.17. Nors atsakovė žinojo, kad nėra šio buto savininkė, o jai suteikta tik testamentinė išskirtinė naudotis ir gyventi ½ dalyje buto, tačiau sąmoningai neleido ieškovėms naudotis kita dalimi buto, reiškė nepagrįstus pareiškimus teisme. Dėl šių neteisėtų ir nepagrįstų atsakovės veiksmų ieškovės patyrė žalą, kuri pasireiškė tiek negautomis pajamomis iš patalpų nuomos, tiek nauda gautina iš buto ir garažo vertės. Netgi imant mažiausią nuomos kainą Kauno miesto centre, jeigu atsakovė nebūtų ėmusi neteisėtų veiksmų ir nebūtų savavališkai užvaldžiusi ieškovėms priklausančio buto ir garažo dalies, ieškovės nuomodamos ½ dalį buto kiekvieną mėnesį gautų mažiausiai 200 Eur/mėn. sumą. Ieškovėms priklausantis butas yra pačiame (duomenys neskelbtini) centre, (duomenys neskelbtini), strategiškai patrauklioje vietoje, todėl minimali tokio buto nuomos kaina yra 400–800 Eur per mėnesį. Pateikti duomenys apie nekilnojamojo turto nuomos kainas patvirtina, jog panašūs butai, netgi vieno kambario, centrinėje miesto dalyje nuomai siūlomi po 400–800 Eur per mėnesį, todėl akivaizdu, jog ieškovės būtų gavusios panašias sumas už šio buto nuomą. Visgi, siekiant kuo greičiau išspręsti kilusią situaciją, ieškovės prašo priteisti iš atsakovės po 200 Eur per mėnesį negautų pajamų suma, viso – 7 600 Eur. Ieškovių atstovė baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m/ balandžio 1 d., už 56 mėnesius negautos pajamos sudaro 11 200 Eur (56x200), o nuo 2023 m. balandžio 1 d. priteistina ieškovėms iš atsakovės po 200 Eur mėnesinių nuostolių iki atsakovė atlaisvins butą.

1.18. Analogiškoje byloje dėl negautų pajamų už buto nuomą priteisimo, teismas sprendė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, t y. atsakovams neišsikeliant iš ieškovei nuosavybes teise priklausančio buto, ieškovė patyrė nuostolius (negavo pajamų - nuomos mokesčio, kurias tikėjosi gauti) ir jie turėtų būti ne mažesni nei 200 Eur per mėnesį (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1569-392/2019). Teismas minėtoje byloje sprendė, jog ieškovė negavo nuomos mokesčio dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip ir šiuo atveju.

Žemesnės instancijos teismas

1.19. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovių negautų pajamų yra neabejotinas priežastinis ryšys, kadangi buto ieškovės negalėjo išnuomoti išimtinai tik dėl to, jog atsakovė ieškovių į patalpas neįleido, nedavė raktų nuo jų, o negalint patekti į butą nėra jokių realių galimybių jo išnuomoti. Dėl tos pačios priežasties, ieškovės visą šį laiką negalėjo ieškoti potencialių nuomininkų, ko negali daryti ir dabar, kadangi atsakovė neįleidžia ieškovių į butą, taigi neįleistų ir potencialių nuomininkų.

1.20. Šioje situacijoje svarbu ir tai, jog atsakovė nesiekė išvengti nuostolių. Ieškovės suteikė jai teisę gyventi ½ dalyje buto, siekė bendradarbiauti ir taikiai spręsti kylančius konfliktus, tuo tarpu atsakovė elgėsi priešingai, bylinėjosi, ir nepaisant to, jog ieškovės daug kartų prašė jos geranoriškai įleisti jas į butą, duoti buto raktus. Dėl to atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog ieškovėms bus padaryti nuostoliai, kuriuos ji turės atlyginti. Pažymėtina, jog ir šiuos nuostolius ieškovės jos prašė atlyginti bei dėl jų susitarti geranoriškai, tačiau to nepavyko padaryti dėl pačios atsakovės pasyvumo ir vengimo spręsti ginčą geranoriškai.

1.21. Kita vertus, savo reikalavimą reiškia ir kitu pagrindu, t. y. dėl negalėjimo naudotis turtu skaičiuojant įstatymo numatytas 5 procentų dydžio palūkanas nuo turto vertės. Nors ieškovėms nuosavybės teise priklausančio buto esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro išrašą apie pastato vidutinę rinkos vertę nurodoma 59 300 Eur, tačiau iš tiesų šio buto vertė yra ne mažesnė nei 100 000 Eur. Įvertinant aplinkybę, kad ieškovėms priklausančio buto (duomenys neskelbtini) vertė yra ne mažesnė nei 100 000 Eur, minimalūs nuostoliai būtų 5 procentai metinių palūkanų nuo pusės buto vertės - nuo 50 000 Eur kas sudaro 2 500 Eur per metus, 208 Eur per mėnesį. Taigi už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d,, nuostoliai sudarytų 7 916 Eur.

1.22. Atsakovė, laikydama save velionių kreditore, turėjo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus dėl savo lėšų įdėjimo į ginčo butą ir teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Tačiau tokie reikalavimai nebuvo pareikšti, todėl yra pasibaigęs terminas tokiam reikalavimui pareikšti ir praėjęs 3 metų terminas, dėl ko negalimas joks termino atnaujinimas (CK 5.63 straipsnis). Atsakovė priešieškinį reiškia ieškovėms, kaip tėvo turto paveldėtojoms, todėl ji turėjo reikšti tokius reikalavimus per 3 mėnesius nuo tėvo mirties (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra praleidusi terminus reikšti tokį ieškinį (CK 5.63 straipsnis).

1.23. Taip pat yra suėjęs ir trijų metų senaties nuostolių atlyginimui (žalai), dėl ko ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinio atmetimui. Todėl prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovė negali reikalauti išlaidų buto remontui 2005–2018 m. laikotarpiu, jau nekalbant apie buto išlaikymo išlaidas, kai butu naudojosi pati atsakovė.

1.24. Ieškovių tėvas, sudarydamas testamentą, jame nustatė testamentinę išskirtinę – teisę ir galimybę atsakovei iki gyvos galvos gyventi ir naudotis jam priklausančio buto bei negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) dalimis. Taigi šios aplinkybės neginčytinai įrodo, kad V. B. niekada nepripažino jokių atsakovės pagerinimų bute ar prisidėjimo prie to. Todėl atsakovė turėtų gerbti šią velionio valią, taip pat vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, o ne siekti prieš savo sutuoktinio valią įgyti daugiau teisių į butą, nei jai suteikė velionis.

1.25. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų - medžiagų pirkimo kvitų, darbų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, kurie patvirtintų tai, kad gyvenant santuokoje bendromis santuokinėmis ir atsakovės asmeninėmis lėšomis iš esmės pagerino butą, kad pagerinimo darbai buvo vykdomi bute 2015–2017 m.

1.26. Ieškovė buto pagerinimo išlaidas įrodinėja UAB „Skena“ aktu, kuris parengtas ir koreguotas pagal atsakovės nurodytas aplinkybes ir joje esanti sąmata sudaryta 2016 metų kainomis (nes atsakovė vertintojui nurodė, kad remontas buvo daromas 2015–2017 metais). Sąmatoje nurodyti realiai neatlikti darbai, negana to, ieškovė vertintojui nurodė ir darbus, kurie buvo atlikti bute iki 2005 m. Buto einamojo remonto darbai buvo vykdomi paties ieškovių tėčio, todėl jokio PVM, statybvietės išlaidų ir papildomo darbo uždarbio išlaidų nebuvo patirta. Paprastojo remonto darbų atlikimas, kurie įvardinti priešieškinyje bei UAB „Skena“ akte, buities technikos, kuria naudojosi pati atsakovė, įsigijimas CK 3.90 straipsnio prasme nelaikytina jokiu esminiu turto pagerinimu ir nesudaro pagrindo apskritai priteisti kompensaciją.

1.27. Einamojo remonto darbai, kaip perdažytos sienos, ar vonios plytelių sudėjimas, esmingai nepadidino buto vertės, o kūrė tik komfortišką aplinką atsakovei, kuri neatlygintinai gyvena bute. Tuo labiau, kad pačiai atsakovei suteikta teisė iki gyvos galvos naudotis tėvui priklausiusia buto dalimi. Einamojo remonto atlikimas yra buto naudotojo/ nuomininko ar panaudos gavėjo pareiga. Tuo labiau, jog ieškovės nuo turto įgijimo 2018 m. liepos mėnesio apskritai negalėjo ir negali naudotis, patekti į butą, kadangi atsakovė nedavė raktų, neįleido į butą, dėl ko nebūtų galėję naudotis ir jokiais tariamais pagerinimais, net jeigu jie ir būtų buvę atlikti. Aplinkybė, kad atsakovių tėtis bute buvo pasidaręs einamąjį remontą, kuris jau yra nusidėvėjęs ir kuriuo jau eilę metų naudojosi ieškovė, jokiu būdu nesuteikia teisės ieškovei prašyti kompensacijos. 2022 m. rugsėjo 2 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad butui reikalingas naujas einamasis remontas. Atsakovės pateikta 2021m. vertėmis atlikta sąmata, pagal kurią priskaičiuota darbų už 16 015 Eur, negali būti vertinama, nes jokie darbai tuo metu nebuvo atlikti. 2019 m. vasario mėn. teismo ekspertas parengė rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą, kuriame užfiksuota, kad buto būklė bei remonto kokybė 2019 m. yra vidutiniška, yra matomų remonto nusidėvėjimo bei nugyvenimo ženklų.

1.28. UAB „Turtas ir vertė“ parengtos konsultacinėje 2022 m. rugsėjo 6 d. išvadoje nurodoma, kad išanalizavus buto charakteristikas, lokaciją ir kitus aspektus, turinčius įtakojančius rinkos kainai, yra prieinama išvados, kad šiuo atveju buto fizinė būklė reikšmingos įtakos buto rinkos kainai neturi. Šiuo atveju didžiausias veiksnys nulemiantis rinkos kainą yra buto vieta.

1.29. Priešingai atsakovės teiginiams, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikti jokie modernizavimo ar renovacijos darbai, o buvo atliktas tik fasado remontas, ką patvirtina 2019 m. lapkričio 11 d. UAB „Mano Būstas Kaunas“ raštas, kurį atsakovė pati buvo pateikusi proceso atnaujinimo byloje. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie namo fasado darbų apmokėjimą ir tokių išlaidų patyrimą.

1.30. Atsakovė priešieškinį grindžia nepagrįsto praturtėjimo institutu (CK 6.242 straipsniu), Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos sąlygos, dėl kurios būtų galima tenkinti atsakovės reikalavimus minėtu pagrindu. Ieškovės nepraturtėjo dėl atsakovės veiksmų.

1.31. Atsakovė reiškia reikalavimą iš ieškovių priteisti sumokėtus šildymo mokesčius už butą nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2018 m. birželio 30 d., kai šiuo laikotarpiu butu naudojosi ieškovių tėvas su ieškove, galimai jį nuomojo. Pažymėtina, kad atsakovėms dalis buto nuosavybės teise atiteko tik 2018 m. kovo 30 d. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, o kita dalis atiteko 2021 m. liepos 22 d. pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Nuo 2005 m. spalio nei ieškovės, nei jų mama bute nebegyveno, buto valdymas buvo perduotas V. B.. Be to, tam tikru laikotarpiu atsakovė gyveno bute (duomenys neskelbtini), todėl lygiai taip šio buto išlaikymui ieškovių tėvas iš savo lėšų mokėjo ir šio buto išlaikymą, todėl yra itin neteisinga reikalauti tokių išlaidų. Šiam reikalavimui yra taikytina ieškinio senatis, todėl priešieškinis yra nepagrįstas, neįrodytas, jame nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, todėl turėtų būti atmestas.

1.32. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad buto (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbai buvo atlikti už lėšas, kurias ji gavo pardavus ieškovei priklausiusią nuosavybę 2003 m. spalio 28 d. Pati atsakovė nurodo, jog buto remontas buvo atliktas 2015–2017 m., todėl šių pinigų ieškovė tikėtina jau neturėjo, nes įgijo kitą turtą.

II. Atsakovės reikalavimai ir argumentai

1. Atsakovė prašė ieškovių ieškinį atmesti, o atsakovės patikslintą priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš kiekvienos ieškovės po 3 397,42 Eur nepagrįsto praturtėjimo, po 1 698,71 Eur piniginę kompensaciją, po 1 253,64 Eur turto išlaikymo mokesčių, iš kiekvienos 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė ir jos atstovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad:

2.1. Atsakovė (duomenys neskelbtini) susituokė su ieškovių tėvu V. B.. Atsakovė gyvendama su sutuoktiniu V. B. santuokoje, bendromis santuokinėmis bei ieškovės asmeninėmis lėšomis iš esmės pagerino butą, kuris buvo registruotas sutuoktinio V. B. vardu. Gyvenant santuokoje, 2015–2017 metais buvo atlikti šie remonto darbai: pakeisti langai su palangėmis iš nesandarių į plastikinius, įrengtos pakabinamos lubos koridoriuje, kambariuose, virtuvėje, vonioje bei tualete, sumontuota visame bute nauja elektros instaliacija, pakeistas vandentiekio bei nuotekų vamzdynas, pakeista grindų danga koridoriuje, virtuvėje kambariuose užklota OSB plokštė ir sumontuota parketlenčių danga su plastikinėmis grindjuostėmis, vonioje ir tualete padaryta keramikinių plytelių danga, tualete sumontuotas pakabinamas tualetas, kanalinis ventiliatorius, sienos aptaisytos keramikinėmis plytelėmis, vonioje sumontuota akrilinė vonia su maišytuvu, sumontuota rankšluosčių džiovintuvas, sumontuotas praustuvas ant spintelės, sienos aptaisytos keramikinėmis plytelėmis, koridoriuje, virtuvėje kambaryje 14–7 sienos išlygintos gipso tinko skiediniu ir nudažytos emulsiniais dažais, kambaryje 14–6 sienos išlygintos gipso tinko skiediniu ir apklijuotos tapetais, bute pakeistos durys, pakeisti radiatoriai, sumontuotos filinginės ir plastikinės balkono durys, balkone sumontuota laminuota palangė, sienos aptaisytos plastikinių dailylenčių danga sumontuotas spintelės stalviršis, perdažytos balkono grindys. Atliktų buto pagerinimų darbų vertė 12 141,58 Eur, tai patvirtina atliktų pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo sąmata bei prie jos esančios nuotraukos.

2.2. Be to, ieškovė gyvendama santuokoje su sutuoktiniu iš bendrų santuokinių lėšų ir asmeninių lėšų sumokėjo už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra butas Nr. (duomenys neskelbtini) namo fasado remonto darbus 1 448,10 Eur (5 000 Lt).

2.3. 2016 metais ieškovė su sutuoktiniu pradėjo gyventi, kaip ji manė sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė, gyvendama santuokoje su sutuoktiniu V. B., buvo įsitikinusi, kad bendromis santuokoje įgytomis lėšomis bei asmeninėmis lėšomis pagerina iš esmės sutuoktinio V. B. asmeninę nuosavybę, nes ieškovei buvo žinoma, kad ieškovės sutuoktinis V. B. su buvusia sutuoktine I. B., su kuria santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytą turtą pasidalino gera valia ir kad butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra V. B. asmeninė nuosavybė.

2.4. (duomenys neskelbtini) ieškovės sutuoktinis V. B. mirė. Po sutuoktinio mirties paaiškėjo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtino tarp suinteresuotų asmenų J. K. ir K. V. ir atsakovės sutuoktinio V. B., 2018 m. sausio 24 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią pareiškėjai J. K., K. V. ir V. B. šia sutartimi pasidalino nekilnojamąjį turtą - butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą V. B. vardu. Šalys konstatavo, jog butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė V. B. ir I. B., kuri mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybė ir kiekvienam priklauso po ½ dalį. Šia sutartimi I. B. atiteko asmeninės nuosavybės teise ½ dalis buto.

2.5. Atsakovė, sužinojusi apie sutuoktinio sudarytą taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartimi, inicijavo proceso atnaujinimą, kad minėta taikos sutartimi buvo pasisakyta dėl jos teisių, nes atsakovei nežinant buvo pasidalintas turtas, kuris buvo pagerintas iš atsakovės asmeninių lėšų, o taip pat santuokinių lėšų, kas vadovaujantis CK 3.90 straipsniu šį turtą yra pagrindas pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe.

2.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. m. birželio 9 d. nutartimi nutarė Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir suinteresuoto asmens J. B. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, panaikinimo ir taikos sutarties netvirtinimo atmesti. Teisėjų kolegija nusprendė, jog, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, nagrinėjamoje byloje patvirtinta taikos sutartis neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui J. B. savo galimai pažeistas teises dėl ginčo bute atliktų pagerinimų ginti kitais įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, kiek tai susiję su jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausiusia buto dalimi, reikšti reikalavimus sutuoktinio testamentinėms įpėdinėms - teisių ir pareigų paveldėjimo būdu perėmėjoms (pareiškėjoms), ginčo teisena įrodinėti CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sąlygas (buto esminį pagerinimą gyvenant santuokoje sutuoktinių bendromis lėšomis) bei reikalauti atitinkamos kompensacijos priteisimo (CK 3.98 straipsnis); suinteresuotas asmuo, siekdamas patirtų buto pagerinimo išlaidų, kiek jos susijusios su pareiškėjoms taikos sutartimi perduota buto dalimi, kompensavimo, gali kreiptis į teismą dėl patirtų išlaidų atlyginimo iš pareiškėjų, įgijusių dalį nuosavybės teisės į butą paveldėjimo būdu po motinos I. B. mirties ir taikos sutarties pagrindu (CK 6.242 straipsnis). Remdamasi šiuo kasacinio teismo išaiškinimu ieškovė reiškia priešieškinį atsakovėms dėl kompensacijos priteisimo.

2.7. Kaip jau minėta, atsakovė, gyvendama santuokoje su velioniu V. B. atliko buto, pagerinimus, darbų vertė 12 141,58 Eur. Visi buto pagerinimo darbai buvo atlikti iš ieškovės asmeninių lėšų, gautų pardavus ieškovei priklausiusią nuosavybę, o taip pat ir santuokinių lėšų. Butas buvo pagerintas visas. Ieškovės nuosavybę įgijo 2018 m. sausio 24 d. sudarytos taikos sutarties pagrindu ir paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Ieškovės įgijo nuosavybės teisę į butą, didesnės vertės, negu jis nuosavybės teise priklausė jų motinai I. B. Ieškovės paveldėdamos butą didesnės vertės negu priklausė jų motinai nepagrįstai praturtėjo. Atsižvelgiant į tai, kad buto pagerinimų vertė sudarė 12 141,58 Eur, ieškovės nepagrįstai praturtėjo 6 070,79 Eur suma už buto pagerinimą ir 2 500 Lt už namo modernizavimą ir renovaciją, kas sudaro 724,05 Eur. Tai yra ieškovės nepagrįstai praturtėjo 6 794,84 Eur. Todėl iš kiekvienos ieškovės atsakovei priteistina 3 397,42 Eur

2.8. Ieškovės be teisinio pagrindo įgijo butą su pagerinimais, kadangi I. B., kurios teisių perėmėjos yra ieškovės, prie tų pagerinimų neprisidėjo.

2.9. Atsakovės nuomone, yra visos sąlygos tenkinti priešieškinį. Yra kasacinio teismo nurodyta pirma sąlyga, kad ieškovės įgydamos butą, kuriame atlikti nurodyti pagerinimai, nepagrįstai praturtėjo, kadangi įgijo didesnės vertės turtą, pagerintą turtą atsakovės bei atsakovės ir jos sutuoktinio lėšomis, nes atlikti pagerinimai nebuvo atlikti jų motinos I. B. lėšomis ir prie buto pagerinimo atlikimo velionė I. B. neprisidėjo nei lėšomis nei darbu. Taip pat yra ir antra sąlyga, kadangi atsakovė patyrė nuostolius, nes atsakovės asmeninės lėšos bei lėšos atsakovei priklausiusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo panaudotos ieškovių turto pagerinimui. Neabejotinai yra priežastinis ryšys tarp atsakovės turto (piniginių lėšų) sumažėjimo bei ieškovių praturtėjimo. Ieškovės praturtėjo be teisinio pagrindo. Ieškovių praturtėjimas egzistuoja priešieškinio padavimo metu. Atsakovė savo teisių negali apginti kitu būdu ir tai konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartyje.

2.10. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenant santuokoje, iš atsakovės asmeninių bei atsakovės ir jos sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių lėšų buvo iš esmės pagerinta ir atsakovės sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausiusi ½ dalis buto, atsakovei iš ieškovių priteistina kompensacija. Kaip jau minėta atsakovės sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiai buto daliai teko pagerinimai už 6 794,84 Eur. Šiuos pagerinimus sudaro paties buto pagerinimai už 6 070,79 Eur ir mokestis už namo fasado remontą 2 500 Lt, kas sudaro 724,05 Eur. Atsižvelgiant, kad sutuoktinio turto dalis buvo pagerinta iš atsakovės asmeninių lėšų pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

2.11. Atsakovei iš ieškovių priteistina vadovaujantis CK 3.88 straipsniu ir 3.117 straipsniu ½ dalis lėšų panaudotų turto pagerinimui tai yra 3 397,42 Eur, o iš kiekvienos ieškovės po 1 698,71 Eur. Atsakovei piniginė kompensacija priteistina nepriklausomai net nuo to ar pagerinimai yra esminiai ar ne. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas sprendžia kompensacijos priteisimo klausimą.

2.12. Dėl kompensacijos priteisimo už sumokėtus mokesčius. Nors Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartimi butas pripažintas bendroji jungtinė V. B. ir I. B., nuosavybė ir kiekvienam priklauso po ½ dalį, tačiau tiek I. B., tiek ieškovės jos teisių perėmėjos už priklausančią nuosavybės dalį mokesčių nemokėjo, turto neišlaikė, tokiu būdu taip pat praturtėjo. Atsakovė su savo sutuoktiniu per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2014 m. gruodžio 31 d. už buto šildymą sumokėjo 10 624,19 Lt, kas pagal oficialų lito ir euro kursą sudaro 3 076,98 Eur, nors tuo laikotarpiu bute nei atsakovė J. B., nei jos sutuoktinis negyveno. I. B., kuriai kaip nurodo ieškovės, priklausė nuosavybės teise ½ dalis buto, būdama buto savininkė už buto šildymą mokesčių nemokėjo ir savo savininkės pareigos nevykdė, nors tokią pareigą turėjo. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2018 m. birželio 30 d. už buto šildymą buvo sumokėta 1 937,57 Eur. Bendra suma sumokėta per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. sudaro 5 014,55 Eur. Todėl atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas bendraturtis privalo proporcingai savo daliai mokėti mokesčius, I. B. privalėjo mokėti ½ dalį turto išlaikymo (šildymo mokesčių), o po jos mirties ši pareiga kaip I. B. teisių perėmėjoms perėjo ieškovėms. Todėl atsakovei priteistina ½ dalis sumokėtų mokesčių AB Kauno energija už buto šildymą, tai yra 2 507,28 Eur, iš kiekvienos ieškovės po 1 253,64 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad šis mokestis už buto šildymą buvo mokamas nepriklausomai nuo to, kad atsakovė su sutuoktiniu bute (duomenys neskelbtini), net negyveno, nes gyveno bute (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė su sutuoktiniu buvo įgijusi pardavus, jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą.

2.13. Atsakovė pasisakydama dėl ieškinio reikalavimų nurodė, kad ieškovės pripažįsta, kad tarp atsakovės ir ieškovių atsirado prievoliniai teisiniai santykiai ir klaidingai aiškina testamente nurodytos prievolės pagal testamentinę išskirtinę apimtį, tai yra ne taip kaip ji nurodyta testamente, o taip kaip norėtų, kad būtų. Kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad testamentinė išskirtinė neprivalo būti siejama tik su paveldimu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-39-916/2018). Todėl ieškovių atstovės argumentai, kad testamentinė išskirtinė gali būti tik ½ daliai ir kad atsakovė gali naudotis tik ½ dalimi buto, kad velionis V. B. negalėjo nustatyti testamentinės išskirtinės naudotis visu butu, prieštarauja CK 5.23 straipsniui bei nurodytai kasacinio teismo praktikai. Ieškinio reikalavimas nustatyti butu ir garažu naudojimo tvarką keičia testatoriaus V. B. testamente esantį į pareigojimą leisti gyventi iki gyvos galvos ir naudotis butu ir garažu. Todėl ieškinio reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką butu ir garažu atmestinas, kaip prieštaraujantis testamentu nustatytai ieškovių prievolei.

2.14. Atsakovė, pasisakydama dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę perduoti ieškovėms raktus nuo buto, nurodo, kad remiantis CK 4.98 straipsniu savininko teises galima ginti tik tada, kai jos pažeidžiamos. Ieškovės nepagrįstai nurodo, kad jų teisės yra pažeidžiamos, kadangi negalima pažeisti to, kas yra numatyta įstatymu bei testamentine išskirtine.

2.15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019). Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi velionis V. B. suteikė jai teisę naudotis butu ir garažu, atsakovė gyvendama bute ir mokėdama už jį mokesčius vykdė velionio sutuoktinio valią. Taip pat nėra ir atsakovės kaltės. Ieškovės nepatyrė nuostolių, kadangi ieškovės priimdamos palikimą pagal testamentą žinojo, kad testatorius suteikė teisę atsakovei naudotis butu ir garažu, o ne kaip nurodo ieškovės ½ dalimi buto ir garažo. Ieškovės žinodamos, kad yra įpareigotos leisti gyventi bute ir naudotis butu bei garažu negalėjo tikėtis gauti iš buto pajamų ir tai jos žinojo jau priimdamos palikimą. Taigi nėra visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl ieškinys dėl nuostolių priteisimo kaip nepagrįstas atmestinas. Be to, ieškovės nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad jos turėjo galimybę išnuomoti 1 kambarį dviejų kambarių bute. Todėl neįrodė, kad pagrįstai galėjo gauti pajamas.

2.16. Ieškovės nepateikė vieno kambario bendrame bute nuomos kainos. Vieno kambario nuoma neatitinka buto nuomos kainos, todėl nepagrįstai nurodoma, kad mažiausia nuomos kaina 200 Eur. Ieškovių „Lituka ir ko“ 2022 m. gegužės 19 d. konsultacija nepatvirtina tariamos nuostolių sumos, kadangi joje taip pat nurodyta ne kambario nuomos kaina, o buto nuomos kaina. Be to, Turto ir verslo pagrindų įstatymas nenumato konsultacijos, todėl ieškovių pateiktas įrodymas neatitinka turto ir verslo pagrindų įstatymo.

2.17. Atsakovė pasisakė dėl ieškovių nurodomo kito nuostolių skaičiavimo būdo dėl negalėjimo naudotis turtu skaičiuojant įstatymo numatytas 5 procentų dydžio palūkanas nuo turto vertės. Nepagrįsta nurodoma buto rinkos vertė – 100 000 Eur, kadangi ieškovės pateikė įrodymus, kad rinkos vertė yra 59 300 Eur. CK 6.261 straipsnis reglamentuoja teisines pasekmes, kai praleidžiamos piniginės prievolės vykdymo terminas. Atsakovė neturi jokių piniginių prievolių ieškovėms, tokiu būdu nėra ir praleidusi termino.

Žemesnės instancijos teismas

2.18. Be to, daliai reikalavimų taikytas ieškinio senaties terminas. Ieškovės apie savo pažeidimą sužinojo nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., ieškinį ieškovės pateikė 2021 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismui Kauno rūmams, todėl ieškovės yra praleidusios CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą terminą reikalavimo daliai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

III. Teismo nustatytos aplinkybės

2. Byloje nustatyta, kad V. B. ir I. B. susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) V. B. ir I. B. santuoką nutraukė. I. B. (duomenys neskelbtini) mirė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021 5 punktas). Atsakovė J. B. su V. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 8, 3 t., e. b. l. 43). 2017 m. gruodžio 5 d. V. B. sudarė testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko dukroms K. V. ir J. K.. Testatorius sutuoktinei J. B. paliko visus kitus savo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigus, vertybinius popierius ir kitą turtą, bei turtines ir neturtines teises, kurios jam priklausys, kur jie bus, iš ko susidės, kada neatsiras. Testatorius V. B. pagal testamentinę išskirtinę įpareigojo įpėdines pagal testamentą K. V. ir J. K. leisti J. B. iki gyvos galvos gyventi ir naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąja patalpa - garažu (boksu), esančiu (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 77–78, 4 t., e. b. l. 55–56). V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 31). Po testatoriaus mirties, įstatymo nustatyta tvarka dėl likusio palikimo kreipėsi J. B. (2018 m. rugpjūčio 8 d.), (2018 m. liepos 13 d.) K. V., J. K. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021 7 punktas). Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6375-920/2018 patvirtino pareiškėjų J. K., K. V. ir V. B. 2018 m. sausio 24 d. sudarytą taikos sutartį, kuria sutarties šalys, be kita ko, susitarė, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė V. B. bei I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė, ir kiekvienam iš jų priklauso nuosavybės teise po 1/2 dalį buto (1 t. e. b. l. 32–33, 80–81, 90–91, 2 t., e. b. l. 157–158). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-14831-775/2018 patvirtino K. V., J. K., V. B. taikos sutartį, kuria be kita ko, susitarė, jog garažas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė V. B. bei I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė, ir kiekvienam iš jų priklauso nuosavybės teise po ½ dalį (1 t. e. b. l. 82–83).

3. V. B. sutuoktinė J. B. 2018 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-6375-920/2018, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir pareiškėjų J. K., K. V. bei V. B. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo atsisakyti tvirtinti. J. B. grindė tuo, kad buvo pažeistos jos subjektinės teisės dviem aspektais: pirma, jos, kaip testamentinės išskirtinės turėtojos, teisių pažeidimu, antra, jos, kaip V. B. sutuoktinės, teisių pažeidimu.

4. Teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2SP-6375-920/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pagal atsakovės prašymą, nurodęs, jog atsakovė nebuvo ginčo buto savininkė, priimant nutartį nebuvo pažeistos jos teisės ir (ar) įstatymo saugomi interesai, taip pat nebuvo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų. Teismas nurodė, kad atnaujinti procesą, kuriame supaprastinto proceso tvarka buvo patvirtinta taikos sutartis, nėra teisinio pagrindo, tačiau J. B. turi teisę kitoje byloje reikšti reikalavimą dėl buto pagerinimo išlaidų kompensavimo.

5. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs J. B. atskirąjį skundą, 2019 m. spalio 10 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – J. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkino, atnaujino procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-6375-920/2018 ir bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

6. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, kurioje procesas buvo atnaujintas, pakartotinai, 2020 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjų J. K., K. V. ir V. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų J. K. ir K. V. atskirąjį skundą, 2020 m. spalio 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K., K. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. K. ir K. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, suinteresuotas asmuo J. B., 2021 m. birželio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį panaikino ir suinteresuoto asmens J. B. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, panaikinimo ir taikos sutarties netvirtinimo atmetė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021).

Žemesnės instancijos teismas

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartyje nurodė, kad J. K., K. V. ir V. B. patvirtinta taikos sutartis neužkerta kelio J. B. savo galimai pažeistas teises dėl ginčo bute atliktų pagerinimų ginti kitais įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, kiek tai susiję su jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausiusia buto dalimi, reikšti reikalavimus sutuoktinio testamentinėms įpėdinėms – teisių ir pareigų paveldėjimo būdu perėmėjoms (pareiškėjoms), ginčo teisena įrodinėti CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sąlygas (buto esminį pagerinimą gyvenant santuokoje sutuoktinių bendromis lėšomis) bei reikalauti atitinkamos kompensacijos priteisimo (CK 3.98 straipsnis); J. B., siekdama patirtų buto pagerinimo išlaidų, kiek jos susijusios su ieškovėms taikos sutartimi perduota buto dalimi, kompensavimo, gali kreiptis į teismą dėl patirtų išlaidų atlyginimo iš pareiškėjų, įgijusių dalį nuosavybės teisės į butą paveldėjimo būdu po motinos I. B. mirties ir taikos sutarties pagrindu (CK 6.242 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021 67 punktas).

8. J. B. pareiškė patikslintą ieškinį J. K. bei K. V. dėl nepagrįsto praturtėjimo, piniginės kompensacijos, turto išlaikymo mokesčio priteisimo. J. K. bei K. V. taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos nustatyti buto ir garažo naudojimosi tvarką, įpareigoti J. B. perduoti J. K. ir K. V. raktus nuo buto ir garažo per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei netrukdyti joms patekti į butą, garažą ir jais naudotis. Taip pat priteisti ieškovėms iš atsakovės lygiomis dalimis 7 600 Eur nuostolių atlyginimą nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d., skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį bei po 200 Eur mėnesinių nuostolių nuo 2021 m. spalio 1 d. iki atsakovė atlaisvins ½ dalį buto ir ½ dalį garažo, netrukdys patekti į minėtas patalpas, leis jomis naudotis. Kauno apylinkės teismo pirmininko 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-24606-877/2021 ir Nr. e2-228-429/2022 sujungtos į vieną.

Dėl naudojimosi tvarkos butu ir garažu nustatymo ir įpareigojimo perduoti raktus nuo buto ir garažo

9. Ieškovės nurodo, kad naudojimosi butu ir garažo patalpa tvarka tarp ieškovių ir J. B. nėra nustatyta, bei taikiu būdu susitarti dėl šių patalpų naudojimo tvarkos nustatymo nėra galimybės, ieškovės prašo nustatyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vieną iš jų siūlomų naudojimosi tvarkų. Nustačius buto ir garažo naudojimosi tvarką, atsakovė naudosis vienu iš kambarių, o ieškovės kitu, o virtuvė ir kitos bendro naudojimo patalpos bus naudojamos bendrai, kas reiškia, jog abi šalys turės atskirus kambarius, siūloma nustatyti tvarka nesukels prielaidų konfliktinėms situacijoms, niekaip nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų, atitiks proporcingumo principus, šalims bus užtikrinamos galimybės lygiomis dalimis naudotis butu.

10. Atsakovė iš esmės nesutinka su jokia ieškovių siūloma naudojimosi butu ir garažu tvarka, nes jos vertinimu V. B. jai testamentine išskirtine nustatyta teisė naudotis visu butu.

11. Byloje nustatyta, kad J. B. yra įpėdinė ir testamentinės išskirtinės gavėja pagal 2017 m. gruodžio 5 d. sudarytą V. B. testamentą. Iš testamento turinio matyti, jog testatorius sutuoktinei J. B. paliko visus kitus savo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigus, vertybinius popierius ir kitą turtą bei turtines ir neturtines teises, kurios jam priklausys, kur jie bus, iš ko susidės, kada atsiras. Testatorius V. B. pagal testamentinę išskirtinę įpareigojo įpėdines pagal testamentą K. V. ir J. K. leisti J. B. iki gyvos galvos gyventi ir naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąja patalpa – garažu (boksu), esančiu (duomenys neskelbtini). Tačiau po Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties priėmimo ir šią nutartį įregistravus Nekilnojamojo turto registre V. B. turtinė padėtis pasikeitė, jam liko ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), o kita minėto turto ½ dalis buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) metais mirusios buvusios sutuoktinės I. B. vardu. Tokiu būdu Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) m. vasario 7 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. nutarčių pagrindu sumažėjo 1/2 dalimi J. B. testamentinė išskirtinė – turima galimybė iki gyvos galvos gyventi ir naudotis visu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąja patalpa – garažu (boksu), esančiu (duomenys neskelbtini), kadangi palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) V. B. priklausė jau tik ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas – galimybė iki gyvos galvos naudotis ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalimi negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 157–158).

12. Atsakovė teigia, kad testamentinė išskirtinė nebūtinai turi būti susieta su paveldimu turtu ir tai yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3k-3-39-916/2018 35 punkte. Teismas nesutinka su šiuo argumentu, nes atsakovės nurodomas išaiškinimas, kad testamentinė išskirtinė nesusieta su jokiu nekilnojamuoju turtu, jo apimtimi, sudėtimi ar verte, yra padarytas tos bylos kontekste, ieškovui ginčijant 300 000 Lt testamentinės išskirtinės išmokėjimo tvarką. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad testamento sudarymo metu ieškovui paliekamo nekilnojamojo turto rinkos vertė du kartus viršijo testamentinės išskirtinės sumą. Taigi testamentinė išskirtinė nebuvo susieta su jokiu nekilnojamuoju turtu paveldėto turto apimtyje. Šiuo atveju ieškovės 2021 m. liepos 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu paveldėjo tik ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės naudai nustatyta testamentinė išskirtinė vykdytina būtent paveldėto turto apimtyje.

13. Šalims nepavyksta taikiai susitarti dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi, tvarkos. Butas nuosavybės teise priklauso ieškovėms. Tačiau ieškovės testamentine išskirtine įpareigotos leisti ½ dalyje buto iki gyvos galvos gyventi atsakovei. Atsakovė šiuo metu gyvena ginčo bute, ieškovių į jį neįleidžia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė, atsirandanti testamentinės išskirtinės pagrindu, kyla iš vienašalių sandorių – testamento, palikimo ir testamentinės išskirtinės priėmimo, reguliuojamų paveldėjimo teisės, todėl ir atsakomybė už testamentinės išskirtinės netinkamą vykdymą taikoma bendrais teisės, o ne sutarčių teisės reguliuojamais pagrindais. Tačiau šiuo atveju ieškinį reiškia ieškovės dėl naudojimosi tvarkos nustatymo butu, nes atsakovė nepagrįstai išplečia testamentine išskirtine numatytų teisių ribas. Todėl ginčas kilęs iš mišrių daiktinės teisės ir prievolinės teisės santykių. Nors atsakovė nėra turto bendraturtė, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovė turi teisę naudotis ½ dalimi buto ir garažo pagal testamentinę išskirtinę, darytina išvada, jog ginčo atveju taikytina įstatymo analogija ir ginčas spręstinas nustatant buto ir garažo naudojimosi tvarką (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

14. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

15. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

16. Esant faktinei situacijai, kai atsakovė nesutinka, kad būtų nustatyta naudojimosi tvarka, o ieškovės ieškiniu siūlo alternatyvius naudojimosi tvarkos variantus, nustatytina ieškovių ieškinyje nurodyta naudojimosi tvarka: atsakovei paskirti atskirai naudotis buto kambariu, pažymėtu indeksu 14-7 (16,83 kv. m); ieškovėms paskirti bendrai naudotis buto kambariu, pažymėtu indeksu 14-6 (10,95 kv. m) ir negyvenamąja patalpa – garažu (boksu); šalims paskirti bendrai naudotis virtuvės patalpa, pažymėta indeksu 14-2, koridoriumi 14-1, tualetu, vonia ir sandėliuku, pažymėtais indeksais 14-3,14-4;14-5. Pažymėtina, kad nors šalys konfliktuoja ir nesutaria, butas yra dviejų kambarių daugiabučiame name, nustatyti visiškai izoliuotos naudojimosi tvarkos nėra galimybių, o kiti naudojimosi butu tvarkos būdai bylos nagrinėjimo metu pasiūlyti nebuvo.

17. Ieškovės reiškia CK 4.98 straipsnio pagrindu reikalavimą įpareigoti atsakovę perduoti joms raktus nuo buto ir garažo. Atsakovė laikosi pozicijos, kad jai testamentine išskirtine numatyta naudotis visu butu ir garažu, todėl ji neprivalo joms perduoti raktų.

18. Nustačius, kad atsakovė testamentinės išskirtinės pagrindu turi teise naudotis tik ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalimi negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), o naudojasi visu butu ir garažu, ieškovėms raktų nuo minėtų patalpų neduoda, konstatuotina, kad ieškovių, kaip buto ir garažo savininkių, teisės yra varžomos, nes dėl atsakovės veiksmų jos negali savo nuožiūra naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu.

19. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Teismo vertinimu yra įrodytos abi negatorinio reikalavimo sąlygos, todėl ieškovių reikalavimas dėl raktų nuo buto ir garažo perdavimo tenkintinas.

Dėl nuostolių negautų pajamų atlyginimo

20. Ieškovės reiškia reikalavimą dėl 11 200 Eur sumos priteisimo už 56 mėnesių laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d., o nuo 2023 m. balandžio 1 d. priteisti ieškovėms iš atsakovės po 200 Eur mėnesinių nuostolių iki atsakovė atlaisvins buto, esančio(duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančios adresu (duomenys neskelbtini),1/2 dalis bei netrukdys joms patekti į butą ir garažą, leis jomis naudotis.

21. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

22. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018).

23. Įstatyme įtvirtinta, kad žala yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio realumą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-459/2010).

24. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-493/2010; kt.). Kita vertus, ši įstatymo nuostata neatleidžia žalos atlyginimo prašančio asmens nuo įrodinėjimo pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2014), ji turi teikti visus prieinamus įrodymus. Bet kuriuo atveju žalos dydžio skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga (Kauno apygardos 2020m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-60-555/2020).

25. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai (atsakovė neleidžia ieškovėms naudotis ½ dalimi buto), ieškovių patirta žala (ieškovės negali nuomoti testamentine išskirtine neapsunkintos ½ dalies buto ir gauti pajamų) ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovių negautas pajamas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

26. Ieškovės nurodo, kad netgi imant mažiausią nuomos kainą (duomenys neskelbtini) miesto centre, jeigu atsakovė nebūtų ėmusi neteisėtų veiksmų ir nebūtų savavališkai užvaldžiusi joms priklausančio buto ir garažo dalies, jos nuomodamos ½ dalį buto kiekvieną mėnesį gautų mažiausiai 200 Eur/mėn. sumą. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovės pateikė 2022 m. gegužės 19 d. „Lituka ir ko“ konsultaciją dėl buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), nuomos, kurioje išanalizavus eilę registruotų viešajame registre nuomos sandorių, nustatyta, jog 2018 m. vidutinė buto nuomos kaina būtų 216 Eur, 2019 m. – 365 Eur, 2020 m. – 451 Eur, 2021 m. - 438 Eur, 2022 m. 442 Eur (3 t., e. b. l. 61–65). Ieškovių vertinimų tai yra pati minimaliausia nuomos kaina, kuri faktiškai yra ženkliai didesnė. Be to, ieškovės pateikė skelbimus dėl butų nuomos kainų (1 t., e. b. l. 121–127).

27. Atsakovė daliai ieškovių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo prašo taikyti ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 9 dalis nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu ieškovės apie savo pažeidimą sužinojo nuo 2018 m. liepos 25 d. (1 t., e. b. l. 87), kuomet parengė prašymą atsakovei dėl kambario atlaisvinimo ir raktų perdavimo, ieškinį ieškovės pateikė 2021 spalio 11 d., todėl ieškovės yra praleidusios CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą terminą reikalavimo dėl negautų pajamų daliai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

28. Atsakovė teigia, kad ieškovės neįrodė, kad už 1 kambario nuomą galėjo gauti 200 Eur/mėn. sumą. Be to, daliai reikalavimų taikytas ieškinio senaties terminas. Ieškovės apie savo pažeidimą sužinojo nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., ieškinį ieškovės pateikė 2021 spalio 11 d., todėl ieškovės yra praleidusios CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą terminą reikalavimo daliai nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

29. Atsakovė kritikavo pateiktą konsultaciją dėl to, kad pateikta konsultacija dėl dviejų kambarių nuomos, o ne vieno kambario dviejų kambarių bute, tačiau rungtyniškumo principu nesinaudojo bei savo įrodymų, pagrindžiančių mažesnę nuomos kainą ir ieškovių patirtų nuostolių dydį, teismui nepateikė. Teismo vertinimu, konsultacija yra parengta turto vertinimo profesionalo, išanalizavus ir įvertinus vietovės patrauklumą, pritaikius vertės koeficientus. Teismas ieškovių pateiktą konsultaciją laiko tinkamu įrodymu nuostolių dydžiui pagrįsti (CPK 178 straipsnis) ir neturi pagrindo ja nesivadovauti.

30. Nors ieškovės nurodo, kad vadovaujasi minimaliomis vertėmis, tačiau jų pačių konsultacijoje nurodytos vidutinės viso buto nuomos kainos, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškovės išnuomojusios ½ dalį buto, neapsunkinto testamentine išskirtine, būtų galėjusios gauti vidutiniškai per mėnesį: 2018 m. vidutinė buto nuomos kaina būtų 108 Eur, 2019 m. – 182,50 Eur (3 t., e. b. l. 61–65). Dėl 2020–2022 m. nurodytų vidutinių butų nuomos kainų teismas nepasisako, nes jos didesnės, nei ieškovių prašoma priteisti vidutinė nuomos kaina po 200 Eur/mėn. Pažymėtina, kad atsakovė savo paaiškinimų dėl vieno kambario nuomos dydžio dviejų kambarių bute neteikė, vis dėl to įvertinus tai, kad butas yra apsunkintas testamentine išskirtine ir realiai gali būti išnuomotas tik vienas kambarys bute bendrai naudojant kitas patalpas, todėl spręstina, kad vieno kambario nuoma ginčo bute nuo 2019– iki teismo sprendimo priėmimo, galėjo sudaryti 180 Eur/mėn. Taigi už 2018 metus, nuo 2018 spalio 11 d. ieškovių negautos pajamos sudaro 286 Eur sumą (108*2 mėn. +108*20*31), už 2019 metus – 2 160 Eur sumą (180*12), už 2020–2022 metus – 6 480 Eur (180*36), už 2023 m. sausio iki 2023 m. gegužės 9 d. (teismo sprendimo paskelbimo data) – 766 Eur (180*4+180*8d./31d.) sumą, viso 9 692 Eur (286+2160+6 480 +766).

31. Vertinant kitą ieškovių siūlomą būdą nuostolių dydžiui nustatyti – CK 6.261 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, skolininkui praleidus piniginių prievolių įvykdymo terminą, pritartina atsakovės pozicijai, kad šiuo atveju toks būdas netaikytinas, kadangi šalių jokia piniginė prievolė nesiejo, todėl nuo ieškovių patalpų vertės minimalūs nuostoliai 5 procentų dydžio metinės palūkanos negali būti skaičiuojamos.

32. Ieškovių atstovė prašė skaičiuoti nuostolių dydį siedama su įpareigojimu atsakovei atlaisvinti patalpas ir netrukdymu ieškovėms jomis naudotis (raktų perdavimu). Teismas sprendžia, kad ieškovių argumentai, kad negautos pajamos turi būti skaičiuojamas siejant jį su patalpų atlaisvinimo faktu yra visiškai pagrįsti, kadangi tik dėl to, kad atsakovė viena užėmusi patalpas jomis lig šiol naudojasi viena, užkirto ieškovėms patalpas naudoti savo nuožiūra. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas priteisia ieškovėms iš atsakovių po 200 Eur mėnesinių nuostolių nuo sprendimo priėmimo iki atsakovė atlaisvins buto ir garažo l/2 dalis bei netrukdys ieškovėms patekti į butą ir garažą, leis jomis naudotis. Šio dydžio teismas nemažina, įvertinęs butų nuomos kainų rinkoje kilimo tendenciją.

Dėl priešieškinio reikalavimų

33. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti jai iš kiekvienos ieškovės po 3 397,42 Eur nepagrįsto praturtėjimo, po 1 698,71 Eur piniginę kompensaciją, po 1 253,64 Eur turto išlaikymo mokesčių, Atsakovė savo reikalavimus grindžia CK 3.98 straipsnio 1 dalies ir nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatomis (CK 6.242 straipsnis).

34. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.). Taigi įstatymas numato galimybę gauti kompensaciją iš kito sutuoktinio, kai yra pagerinamas kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas. Šiuo atveju atsakovė reiškia reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už buto remonto metu atliktus pagerinimus mirusio sutuoktinio testamentinėms įpėdinėms – teisių ir pareigų paveldėjimo būdu perėmėjoms.

35. Atsakovė taip pat siekia patirtų išlaidų atlyginimo iš pareiškėjų, įgijusių dalį nuosavybės teisės į butą paveldėjimo būdu po jų motinos I. B. mirties ir taikos sutarties pagrindu, vadovaudamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu (CK 6.242 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

36. Ieškovės teigia, kad yra suėjęs ir trijų metų senaties nuostolių atlyginimui (žalai), dėl ko ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinio atmetimui (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškovių reikalavimas taikyti trijų metų senatį priešieškinio reikalavimams atmestinas, nes atsakovė nereiškė reikalavimų nuostolių atlyginimo (žalos) instituto pagrindu.

37. Ieškovės teigia, kad atsakovė laikydama save velionių kreditore, t. y. savo lėšų įdėjimu į ginčo butą, turėjo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus ir teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Tačiau tokie reikalavimai nebuvo pareikšti, todėl yra pasibaigęs terminas tokiam reikalavimui pareikšti ir praėjęs 3 metų terminas, dėl ko negalimas joks termino atnaujinimas.

38. Atsakovė nurodo, kad ji, kaip V. B. kreditorė, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą 2019 m. rugsėjo 19 d. civilinėje byloje Nr. 2A-327-454/2018, nes turtas buvo pagerintas, kas patvirtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nepraleistas.

39. Vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

40. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovės įgijo dalį nuosavybės teisių į butą, paveldėjimo būdu po motinos I. B. mirties ir taikos sutarties pagrindu, kuri patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi. V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po testatoriaus mirties, įstatymo nustatyta tvarka dėl likusio palikimo kreipėsi ieškovės ir atsakovė. Ieškovės 2021 m. liepos 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu paveldėjo likusią ½ dalį buto ir ½ dalį garažo. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis ir vyko teisminiai ginčai iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021 priėmimo. Po to, atsakovė 2021 m. spalio 11 d. pareiškė ieškinį I. B. ir V. B. įpėdinėms dėl turto pagerinimo, nepagrįsto praturtėjimo, kompensacijos ir turto išlaikymo mokesčių priteisimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovė yra praleidusi 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti I. B. ir V. B. įpėdinėms, nes su ieškiniu į teismą I. B. ir V. B. įpėdinėms kreipėsi 2018 m. spalio 11 d., po Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2021 m. birželio 9 d. nutarties, praėjus keturiems mėnesiams. Trijų mėnesių termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleidimas yra savarankiškas pagrindas priešieškinio reikalavimams atmesti.

41. Atsakovė nurodo, kad gyvendama su sutuoktiniu V. B. santuokoje, bendromis santuokinėmis bei ieškovės asmeninėmis lėšomis iš esmės pagerino ginčo butą, kuris buvo registruotas sutuoktinio V. B. vardu. Gyvenant santuokoje, 2015–2017 metais buvo atlikti šie remonto darbai: pakeisti langai su palangėmis iš nesandarių į plastikinius, įrengtos pakabinamos lubos koridoriuje, kambariuose, virtuvėje, vonioje bei tualete, sumontuota visame bute nauja elektros instaliacija, pakeistas vandentiekio bei nuotekų vamzdynas, pakeista grindų danga koridoriuje, virtuvėje kambariuose užklota OSB plokštė ir sumontuota parketlenčių danga su plastikinėmis grindjuostėmis, vonioje ir tualete padaryta keramikinių plytelių danga, tualete sumontuotas pakabinamas tualetas, kanalinis ventiliatorius, sienos aptaisytos keramikinėmis plytelėmis, vonioje sumontuota akrilinė vonia su maišytuvu, sumontuota rankšluosčių džiovintuvas, sumontuotas praustuvas ant spintelės, sienos aptaisytos keramikinėmis plytelėmis, koridoriuje, virtuvėje kambaryje 14-7 sienos išlygintos gipso tinko skiediniu ir nudažytos emulsiniais dažais, kambaryje 14-6 sienos išlygintos gipso tinko skiediniu ir apklijuotos tapetais, bute pakeistos durys, pakeisti radiatoriai, sumontuotos filinginės ir plastikinės balkono durys, balkone sumontuota laminuota palangė, sienos aptaisytos plastikinių dailylenčių danga sumontuotas spintelės stalviršis, perdažytos balkono grindys. Atliktų buto pagerinimų darbų vertė 12 141,58 Eur. Be to, ieškovė gyvendama santuokoje su sutuoktiniu iš bendrų santuokinių lėšų ir asmeninių lėšų sumokėjo už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra butas(duomenys neskelbtini) namo fasado remonto darbus 5 000 Lt (1 448,10 Eur), taigi viso 13 589,68 Eur (12 141,58+1 448,10).

42. Atsakovės teigimu, ieškovės nepagrįstai praturtėjo 6 794,84 Eur (13 589,68/2). Todėl iš kiekvienos ieškovės atsakovei priteistina 3 397,42 Eur nepagrįsto praturtėjimo, o vadovaujantis CK 3.88 ir 3.117 straipsniais ½ dalis lėšų panaudotų turto pagerinimui tai yra 3 397,42 Eur (6 794,84 Eur/2), o iš kiekvienos ieškovės po 1 698,71 Eur piniginės kompensacijos už sutuoktinio asmeninės nuosavybės pagerinimą.

43. Atsakovė įrodinėdama fasado remonto darbų atlikimo ir jų apmokėjimo faktą, pateikė UAB Mano būstas“ pažymą (3 t. e. b .l. 44), kurioje nurodyta, kad 2009 metais UAB „Staterma“ atliko namo fasado darbus, ir V. B. sąskaitos išrašą (4 t., e. b. l. 3–12), kuriame be kita ko, matyti V. B. mokėjimai UAB „Žaidas“.

44. Ieškovės teigia, kad atsakovės pateiktame V. B. banko sąskaitos išraše, iš kurio matyti, jog 2009–2011 m. laikotarpiu UAB „Žaidas“ buvo pervesta 4 688,66 Lt, tačiau už ką yra sumokėta jokių duomenų nėra. Be to, į šią sumą įeina einamosios kasmėnesinės sąskaitos, kurios sudarydavo apie 23 Lt/mėn., taip pat galėjo būti ir papildomų išlaidų už namo priežiūrą.

45. Iš pateiktų įrodymų teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, jog 2009 metais buvo atlikti namo, kuriame yra ginčo butas, fasado remonto darbai. Tačiau atsakovė, siekdama išlaidų už atliktus namo fasado remonto darbus atlyginimo, neįrodė jų dydžio. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kiek konkrečiai buvo nustatyta mokėti ginčo buto savininkui įvertinus proporcingumą turimos nuosavybės name atžvilgiu ir kokiais terminais. V. B. banko sąskaitos išrašas patvirtina aplinkybes, kad V. B. mokėjo UAB „Žaidas“ tam tikro dydžio sumas, tačiau jame nėra duomenų už ką būtent buvo mokama.

46. Iš šalių paaiškinimų, į bylą pateiktų fotonuotraukų (5 t., e. b. l. 3–12), atsakovės ir jos dukros el. susirašinėjimo (3 t., e. b. l. 45-50, 4 t., e. b. l. 105–116) spręstina, kad butas buvo remontuotas. Tačiau atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų - medžiagų pirkimo kvitų, sąskaitų, darbų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė prisidėjo prie buto pagerinimo. Sutiktina su ieškovių argumentu, kad UAB „Skena“ aktas yra parengtas tik pačios atsakovės paaiškinimų pagrindu, o ne objektyviais įrodymais apie atliktų darbų apimtį ir laikotarpį, jų kainą. Pažymėtina ir tai, kad butą nuo 2005 metų valdė V. B. kartu su atsakove, V. B. mirus, atsakovė ir toliau liko jame gyventi ir testamentinės išskirtinės pagrindu turi teisę jame gyventi iki gyvos galvos. Ieškovės butu nuo 2005 metų nesinaudojo. Atsakovė teigia, kad buto pagerinimai atlikti apie 2016 metus, taigi šiai dienai yra praėję 7 metai, natūralu, kad buto būklė bei remonto kokybė 2019 m. yra vidutiniška yra matomų remonto nusidėvėjimo bei nugyvenimo ženklų (2019 m. vasario mėn. ekspertizės aktas, Nr. RE19-006, 2 t. e. b. l. 36, 2022 m. rugsėjo 2 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 4 t., e. b. l. 78–90), taigi esminės reikšmės atliktas remontas buto vertei neturi, ką patvirtina UAB „Turtas ir vertė“ konsultacinė išvada dėl galimos įtakos ginčo buto rinkos kainai (4 t., e. b. l. 92–100). Kad atliktų darbų vertė nesumažėjo, atsakovės vertinimu patvirtina 2021 m. balandžio kainomis sudaryta lokalinė sąmata (2 t., e. b. l. 143–154), kurioje atliktų darbų vertė įvertinta 16 015,44 Eur. Tačiau ši sąmata patvirtina tik darbų atlikimo vertę 2021 metų kainomis, tačiau ne pačio buto vertės padidėjimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė atliktų pagerinimų vertės, dėl ko nėra pagrindo spręsti dėl ieškovių nepagrįsto praturtėjimo atsakovės sąskaita ir kompensacijos už sutuoktinio asmeninės nuosavybės pagerinimą priteisimo, todėl priešieškinio reikalavimai ir šioje dalyje atmestini.

47. Atsakovė taip pat prašo priteisti ½ dalį sumokėtų mokesčių (5 014,55 Eur) AB Kauno energija už ginčo buto šildymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2018 m. birželio 30 d., tai yra 2 507,28 Eur sumą, iš kiekvienos ieškovės po 1 253,64 Eur. Atsakovė nurodo, kad CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas bendraturtis privalo proporcingai savo daliai mokėti mokesčius. Todėl I. B. privalėjo mokėti ½ dalį turto išlaikymo (šildymo) mokesčių, o po jos mirties ši pareiga kaip I. B. teisių perėmėjai perėjo ieškovėms nuo palikimo priėmimo po I. B. mirties. Atsakovė pažymi, kad šis mokestis už buto šildymą buvo mokamas nepriklausomai nuo to, kad ieškovė su sutuoktiniu bute (duomenys neskelbtini), net negyveno, nes gyveno bute (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 55) (duomenys neskelbtini).

48. Ieškovės nurodo, kad nuo 2005 m. spalio nei ieškovės, nei jų mama I. B. bute nebegyveno, buto valdymas buvo perduotas V. B., todėl nėra jokio teisėto pagrindo reikalauti šios sumos priteisimo iš ieškovių. Pažymėtina, kad pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad V. B. siekė apsigyventi bute (duomenys neskelbtini), kuriame po santuokos nutraukimo gyveno I. B. su dukra. Atsakovė nurodė, kad tuo tikslu pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą, (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį persikraustė I. B. su dukra ir atlaisvino ginčo butą. Taigi faktiškai butas nuo 2005 metų buvo valdomas V. B., todėl jis ir privalėjo mokėti mokesčius už butui teikiamą šilumos energiją. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. sausio 24 d. sudarydamas taikos sutartį, kuria sutarties šalys, be kita ko, susitarė, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė V. B. bei I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė, ir kiekvienai iš ieškovių priklauso nuosavybės teise po ½ dalį buto, jokių pretenzijų dėl sumokėtų mokesčių nereiškė. Todėl atsakovės reikalavimas dėl 2 507,28 Eur mokesčių, sumokėjimo už šilumos energiją, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų

49. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti prievolę praleidusi šalis taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Įvertinus nurodytas aplinkybes tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

50. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp priešingų bylos šalių, atsižvelgiant į tai, kurios naudai (kokia dalimi) priimamas teismo sprendimas.

51. Ieškovės iš esmės reiškė vieną turtinį ir du neturtinius reikalavimus, todėl laikytina, kad patenkintina 96 proc. (87 proc. reikalavimo dėl 11 200 Eur priteisimo + 100 proc. dėl naudojimosi tvarkos + 100 proc. dėl įpareigojimo perduoti raktus) ieškinio reikalavimų, atmesta 100 proc. priešieškinio reikalavimų, taigi viso byloje patenkinta 98 proc. ((96+100)/2) ieškovių reikalavimų.

52. Ieškovės nurodo, kad jų bylinėjimosi išlaidas sudaro 5 389 Eur sumą. Byloje nustatyta, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: 378 Eur žyminis mokestis; 2 000 Eur advokato padėjėjos G. S. paslaugoms apmokėti, 1 000 Eur už susipažinimą su bylos dokumentais, ieškinio parengimas; 1 000 Eur susipažinimas su bylos dokumentais, atsiliepimo į ieškinį (priešieškinį) parengimas (2021 m. lapkričio 8 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 15/2021 1 000 Eur sumai ir pinigų priėmimo kvitas nurodytai 1 000 Eur sumai, 2 t., e. b. l. 64, 65, 2021 m. spalio 15 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 8/2021 1 000 Eur sumai ir 2021 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymas, 3 t., e. b. l. 102, 103); 2 178 Eur advokatės S. Ž. paslaugoms apmokėti už atstovavimą teisme (2022 m. gegužės 25 d. PVM sąskaita faktūra 605 Eur sumai ir pinigų priėmimo kvitas, 3 t., e. b. l. 96, 97, 2022 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra 847 Eur sumai ir mokėjimo nurodymas, 4 t., e. b. l. 143, 144, 2023 m. kovo 28 d. PVM sąskaita faktūra 726 Eur sumai ir 2023 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymas, 4 t., e. b. l. 193, 194 ), 200 Eur išlaidų už UAB „Lituką ir KO“ parengtą konsultaciją (2022 m. gegužės 19 d. PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas, 3 t., e. b. l. 104, 105) , 270 Eur apmokėjimas antstolei R. P. už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (2022 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas nurodytai sumai, 4 t., e. b. l. 126, 127) ; 363 Eur apmokėjimas UAB „Turtas ir vertė“ už konsultacijos parengimą (2022 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaita faktūra mokėjimo nurodymas nurodytai sumai, 4 t., e. b. l. 128, 129).

53. Atsakovė su ieškovės prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis nesutinka ir nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktą prašymą nepriteistinos, nes 2023 kovo 30 d. pateiktame patikslintame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų, nėra nurodyta už kokius konkrečius veiksmus prašoma priteisti išlaidas advokato pagalbai.

54. Teismų praktikoje nurodoma, kad vertinant, ar prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali būti laikomas motyvuotu ir pagrįstu, turi būti atsižvelgiama į konkrečių prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų pobūdį. Atsakovės atstovė nurodo, kad nenurodyta už kokias konkrečiai paslaugas prašoma priteisti 2 000 Eur advokato padėjėjos G. S. paslaugoms apmokėti, pateiktose sąskaitose nėra detalizuojama laikas sugaištas paslaugų teikimui. Į bylą pateiktoje 2021 m. spalio 15 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 8/2021 nurodyta, kad 1 000 Eur sąskaita išrašyta advokato padėjėjos G. S. už susipažinimą ir procesinių dokumentų parengimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje dėl kompensacijos priteisimo ir pateiktas 2021 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymas nurodytai 1 000 Eur sumai (3 t., e. b. l. 102, 103). 2021 m. lapkričio 8 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 15/2021 nurodyta, kad 1 000 Eur sąskaita išrašyta advokato padėjėjos G. S. už išanalizavimą ir procesinių dokumentų parengimą civilinėje byloje Nr. e2-24606-877/2021 dėl kompensacijos priteisimo ir pateiktas 2021 m. lapkričio 8 d. pinigų priėmimo kvitas nurodytai 1 000 Eur sumai (2 t., e. b. l. 64, 65). Atstovavimo sutartyje nurodoma, kad advokato padėjėjai pavedama rengti procesinius dokumentus abiejuose bylose (1 t., e. b. l. 79, 2 t., e. b. l. 8). Byloje nustatyta, kad ieškovių ieškinys į bylą pateiktas 2021 m. spalio 19 d., o atsiliepimas byloje pateiktas 2021 m. lapkričio 10 d. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad prieš sujungiant bylas advokato padėjėja parengė ieškovėms ieškinį ir atsiliepimą. Šių dokumentų parengimas nėra siejamas su valandiniu įkainiu. Nurodytos bendros 2 000 Eur išlaidos už ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, įvertinus ir tai, kad nurodytus procesinius dokumentus parengė advokato padėjėja.

55. Byloje vyko 8 teismo posėdžiai (2022 m. sausio 18 d. 30 min. 58 sek.; 2022 m. kovo 24 d. 1 val. 12 min., 2022 m. gegužės 31 d. 2 val. 8 min., 2022 m. rugpjūčio 18 d. 54 min., 2022 m. spalio 4 d. 1 val. 54 min., 2022 m. lapkričio 8 d. 7 min., 2023 m. kovo 16 d. 1 val. 35 min.) 2023 m. balandžio 4 d. 1 val. 59 min., kuriuose ieškoves atstovavo advokatė S. Ž., ir kurių trukmę sudėjus ir suapvalinus, gaunama 10 val. atstovavimo trukmė (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.19 punktas, 9 punktas). Todėl šiuo atveju maksimali suma, kuri gali būti atlyginama už ieškovių atstovavimą teismo posėdžiuose, imant Lietuvos statistikos departamento skelbiamų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių dydžių šalies ūkyje (be individualių įmonių) vidurkį 2022 metais, būtų 1,802,42 Eur bruto, tai 1 val. vertė 180 Eur, o 10 val., būtų 1 800 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad pagrįstas ieškovių bylinėjimosi išlaidų dydis yra 5 011 Eur (5 389-2178+1800), įvertinus aukščiau nurodytas proporcijas ieškovėms iš atsakovės priteistina 4 910,78 Eur (5 011*98/100) Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

56. Atsakovės priešieškinis atmestas. Įvertinus atmestus ieškinio reikalavimus, laikytina, kad byloje buvo patenkinta 1 proc. ((0+2)/2) atsakovės reikalavimų. Atsakovė byloje sumokėjo 346 Eur žyminį mokestį, todėl jai iš ieškovės priteistina 3,46 Eur.

57. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, atsakovei iš ieškovių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o ieškovėms iš atsakovės priteistina 4 907,32 Eur (4910,78-3,46) suma bylinėjimosi išlaidų atlyginimo lygiomis dalimis.

58. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei šioje byloje sudaro 6,34 Eur. Šios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos taip pat paskirstytinos pagal aukščiau nurodytas proporcijas, todėl iš atsakovės priteistina 6,23 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma. Iš ieškovių procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškovių ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovės priešieškinį atmesti.

Nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos-garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką sekančiai:

paskirti ieškovėms K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis buto kambariu, pažymėtu indeksu 14-6 (10,95 kv. m) ir negyvenamąja patalpa - garažu (boksu);

atsakovei, J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti atskirai naudotis buto kambariu, pažymėtu indeksu 14-7 (16,83 kv. m);

atsakovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti bendrai naudotis virtuvės patalpa, pažymėta indeksu 14-2, koridoriumi 14-1, tualetu, vonia, ir sandėliuku, pažymėtais indeksais 14-3,14-4; 14-5.

Įpareigoti atsakovę J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perduoti K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) raktus nuo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos - garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei netrukdyti K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patekti į butą, (duomenys neskelbtini) ir garažą (bokso), adresu (duomenys neskelbtini), ir jais naudotis.

Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovėms K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 9 692 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) nuostolių atlyginimą nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gegužės 9 d., ir po 200 Eur (du šimtus eurų) mėnesinių nuostolių nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki atsakovė atlaisvins ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - garažą (bokso), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei netrukdys ieškovėms patekti ir leis naudotis butu ir garažu.

Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos (4 846 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 2 453,66 (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos (4 846 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 2 453,66 (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,23 Eur (šešių eurų 23 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė