- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1569-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02417-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inkoma“
- Atsakovas
- R. V., A. V., D. Ž., P. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkoma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkoma“ ieškinį atsakovams R. V., A. V., D. Ž. bei P. Ž. dėl negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Inkoma“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. V., A. V., D. Ž. ir P. Ž. ieškovės naudai 2 476,27 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. vasario 15 d. iš varžytynių įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris iki tol priklausė atsakovams R. V. ir A. V., o atsakovai D. Ž. ir P. Ž. tame bute buvo deklaravę gyvenamąją vietą. Atsakovai nereagavo į ieškovės nurodymus išsikelti į buto, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19436-861/2018 iškeldinti atsakovus iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Atsakovai iš buto išsikraustė tik 2018 m. rugsėjo 28 d., 2018 m. spalio 1 d. antstolei perdavė raktus, atsakovai tą pačią dieną pateko į butą. Ieškovė neturėdama galimybės patekti į butą, negalėjo juo naudotis ir gauti iš jo jokių pajamų nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. spalio 1 d. Atsakovai bute gyveno savavališkai, nemokėjo nuomos mokesčio.
4. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos, kurių jis tikėjosi gauti ir kurių negauta todėl, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jų realiai gauti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovė prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio nei faktiškai asmens patirta žala dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.
5. Ieškovė, kaip juridinis asmuo ir pelno siekiantis subjektas, butą įgijo iš varžytynių, todėl teismo nuomone, turėjo numatyti, kad tuo metu bute gyvenančių atsakovų turtinė padėtis yra sunki ir jų išsikėlimas iš buto gali užtrukti, todėl realiai negalėjo numatyti greitu laiku, t. y. nuo pat buto įsigijimo, gauti buto nuomos pajamų, juolab, kaip pelno siekiantis subjektas turėjo prisiimti riziką dėl atitinkamų pajamų gavimo / negavimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog vos įsigijusi butą, būtų ieškojusi ir (ar) suradusi potencialius buto nuomininkus, ar būtų sudariusi nuomos sutartį, ar kitaip aktyviais veiksmais ruošusis išnuomoti butą, tokiu būdu pagrįstai tikintis nuo pat buto įsigijimo momento gauti iš to pajamas.
6. Teismo vertinimu, ieškovės patirtų nuostolių dydis nėra tinkamai įrodytas. Viešuose skelbimuose nurodytos kainos yra nebūtinai realios tų būstų nuomos kainos, kurios būna įrašytos į turto nuomos sutartį ir kurias nuomotojas gauna kiekvieną mėnesį. Kiekvienas butas ir jo nuomos kaina turi būti įvertintos individualiai, pagal atitinkamus nuomojamo buto įvertinimo kriterijus. Teismo vertinimu, yra labai netikslu konkrečiu atveju negautas pajamas grįsti vedant vidurkį iš skelbiamų nuomoti panašių trijų butų, esančių netoliese ginčo buto ir tokiu būdu nustatant potencialią buto nuomos kainą, kadangi jau vien lyginant ieškovės pateiktus tris butus, matyti, jog kaina gali skirtis. Ieškovė nenurodo kokias pajamas už buto nuomą gauna šiuo metu. Pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog būtų atsiradęs nuomininkas nuomotis ieškovės butą laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. spalio 1 d., ir kad būtų mokėjęs 7,04 Eur už 1 kv. m arba viso už butą 330,18 Eur per mėnesį. Teismas sprendė, jog prašomos priteisti sumos laikytinos tikėtinomis gauti, o ne realiomis, kurios atitiktų teismų praktikoje nustatytų negautų pajamų priteisimo kriterijus.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė (apeliantė) UAB „Inkoma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti visiškai – priteisti solidariai iš atsakovų R. V., A. V., D. Ž. ir P. Ž. ieškovės UAB „Inkoma“ naudai 2 476,27 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso teisės normas reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles bei sprendimo už akių priėmimo tvarką, todėl padarė klaidingas išvadas, kurios turėjo įtakos priimamo sprendimo teisingumui. Apeliantės nuomone, pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovai turi atlyginti ieškovei padarytą žalą. Apeliantė teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog atsakovai realiai valdė turtą be savininko sutikimo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. spalio 1 d., taip pat duomenis patvirtinančius, kad atsakovams žinoma, jog butas jiems nepriklauso nuosavybės teise. Apeliantė įsigydama butą turėjo siekį jį išnuomoti ir gauti pajamas, o atsakovų savalaikis neišsikėlimas iš buto sukliudė tai padaryti. Atsakovai bute gyveno savavališkai, todėl apeliantė negalėjo valdyti jai priklausančio turto savo nuožiūra, negalėjo gauti jokių pajamų už buto nuomą iš kitų asmenų, nors turėdama turtą pagrįstai galėjo to tikėtis. Atsakovai, savavališkai naudodamiesi butu taip pat nemokėjo nuomos mokesčio už naudojimąsi ne jiems priklausančiu turtu, todėl tai sudaro apeliantės patirtus nuostolius. Aplinkybė, kad byloje nėra įrodymų, jog apeliantė nebuvo susiradusi nuomininkų, nešalina atsakovų pareigos atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro buto nuomos kaina, nes patys atsakovai faktiškai ir naudojosi butu.
7.2. Apeliantė paskaičiavo pajamas, kurias galėjo gauti, tuo atveju, jei butas būtų išnuomotas ir pateikė kartu su ieškiniu panašių nekilnojamojo turto objektų nuomos kainų analizę, kuria vadovaudamasi prašo priteisti iš atsakovų negautas pajamas. Pateikti duomenys apie nekilnojamojo turto nuomos kainas patvirtina, jog tikėtina, kad analogiškas nekilnojamasis turtas, esantis tame pačiame miesto rajone, panašaus ploto būtų išnuomotas būtent už ieškinyje pateiktą skaičiavimą.
7.3. Buto pardavimas iš varžytynių negali būti pripažinta netikėta aplinkybe dėl kurios atsakovai turėtų pasiteisinimą gyventi ne jiems nuosavybės teise priklausančiame bute. Pagal pateiktus bylos dokumentus matyti, kad atsakovų niekas nedelsiant priverstinai po varžytynių iš buto nekraustė, priešingai apeliantė siekė bendradarbiauti. Tačiau to nepavyko padaryti dėl pačių atsakovų pasyvumo ir vengimo spręsti ginčą geranoriškai. Atsakovai, būdami protingi bei rūpestingi asmenys turėjo suvokti, kad dėl turimų įsiskolinimų jie neteks nuosavybės teisės į butą, o siekdami išvengti papildomų nuostolių atsiradimo, turėjo visas galimybes savalaikiai išsikelti iš buto tiek iki varžytynių, tiek iš karto po jų ir taip savo veiksmais nesukelti nuostolių apeliantei. Tai, kad atsakovai savalaikiai neišsikėlė iš buto, nors ne kartą ir iš anksto buvo prašyti tai padaryti – neatleidžia jų nuo pareigos atlyginti nuostolius.
7.4. Apeliantė nurodo, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl iš atsakovų pagrįstai buvo reikalaujama priteisti negautas pajamas, t. y. 2 476,27 Eur sumą, apeliantės pateiktas nuostolių skaičiavimas yra pakankamas ir teisingas.
7.5. Teismas priimdamas sprendimą už akių turėjo pateiktus įrodymus formaliai vertinti ir ta apimtimi, kiek kiekviena iš šalių jų pateikė. Tuo atveju, jeigu teismo nuomone apeliantės, pateiktų įrodymų nepakako – jis turėjo surengti žodinį nagrinėjimą ir išklausyti šalių poziciją bei apeliantės argumentus dėl pateiktų įrodymų pagrįstumo, o to – nepadarius, nebuvo pagrindo atmesti ieškinį. Teismas pažeidė šalių įrodinėjimo pareigą. Teismas, priimdamas sprendimą už akių ir atlikdamas formalų įrodymų tyrimą turėjo vertinti ieškovės pateiktus įrodymus, tuo aspektu, kad jei yra pateikti ir objektyviai egzistuoja, o ne spėti, kokią galimai poziciją dėl pareikšto ieškinio turi atsakovai. Teismas, neturėdamas jokių įrodymų, kurie paneigtų apeliantės pateiktus skaičiavimus dėl žalos atlyginimo, turėjo jais ir vadovautis bei patenkinti ieškinio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
9. Nustatyta, kad ieškovė 2018 m. vasario 15 d. iš varžytynių įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris iki tol priklausė atsakovams R. V. ir A. V., o atsakovai D. Ž. ir P. Ž. tame bute buvo deklaravę gyvenamąją vietą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-19436-861/2018 iškeldinti atsakovus iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Antstolė V. M. 2018 m. spalio 2 d. surašė aktą, kuriame nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 28 d. atvyko atsakovas A. V. ir nurodė, kad išsikėlė iš buto su visu atsakovams priklausančiu turtu bei perdavė antstolei buto raktus. Ieškovei buto raktai buvo perduoti 2018 m. spalio 1 d. Prieš tai atsakovams buvo siunčiami pranešimai, kuriose nurodyta, jog atsakovai per vieną mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo turi išsikelti iš buto, tačiau atsakovai iš buto neišsikėlė.
10. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. V., A. V., D. Ž. ir P. Ž. ieškovės naudai 2 476,27 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo, pelno siekiantis subjektas, turėjo numatyti, jog atsakovų išsikėlimas iš buto gali užtrukti, todėl realiai negalėjo numatyti, jog tik įsigijus butą gaus buto nuomos pajamas. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog įsigijusi butą ieškojo ar surado buto nuomininkus, ar sudarė buto nuomos sutartį, taip pat tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Teismas sprendė, jog prašomos priteisti sumos laikytinos tikėtinomis gauti, o ne realiomis, kurios atitiktų teismų praktikoje nustatytų negautų pajamų priteisimo kriterijus. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šalis gali reikalauti atlyginti negautas pajamas, kurių iš tikrųjų negavo ir kurių pagrįstai galėjo tikėtis, jei kita šalis nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai) ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio buvimo realumą.
12. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir, ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui.
13. Ieškovė tvirtina, kad atsakovai be jokio teisinio pagrindo naudojosi ieškovei priklausančiu butu nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė šį savo teiginį grindžia į bylą pateiktais įrodymais. Iš 2018 m. vasario 15 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-18-8-2777 matyti, kad iki turto ieškovei pardavimo butas nuosavybės teise priklausė atsakovams R. V. ir A. V.. Pažymoje Nr. (2018-42400-PS)-52 nurodyta, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravo atsakovai R. V., A. V., D. Ž. ir P. Ž. su vaikais. Aplinkybes, kad ieškovei įsigijus butą iš varžytynių, atsakovai neleido jai patekti į butą, neperdavė raktų ir gyveno bute be jokio teisinio pagrindo, patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas už akių, kuriuo teismas nutarė iškeldinti atsakovus iš ieškovei priklausančio buto. Tai, jog atsakovai naudojosi ir valdė turtą, o priėmus sprendimą ir toliau neišsikėlė, kol ieškovė nesikreipė į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo patvirtina antstolės V. M. 2018 m. spalio 2 d. surašytas aktas.
14. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovai laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. be jokio teisinio pagrindo, neatlygintinai naudojosi ieškovei priklausančiu butu. Ieškovė nurodė, kad įsigijusi butą, tikėjosi gauti pajamų iš buto nuomos, tačiau jų negavo dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, t. y. atsakovai neišsikėlė iš buto. Nors ieškovė butą įsigijo 2018 m. vasario 15 d., tačiau negalėjo patekti į butą, atsakovai naudojosi butu iki 2018 m. rugsėjo 28 d., raktai ieškovei buvo perduoti 2018 m. spalio 1 d. Vadinasi, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų. Šiuo konkrečiu atveju turtinę žalą (nuostolius) sudaro ieškovės negautos pajamos, kurias ji tikėjosi gauti ir būtų gavusi, jei atsakovai būtų išsikėlė iš ieškovės buto, kai buvo pareikalauta, tačiau jie to nepadarė. Atsakovai neteisėtai, neatlygintinai ieškovei priklausančiu butu naudojosi 7,5 mėnesio. Tai, kad minėtu laikotarpiu bute gyvenančių atsakovų turtinė padėtis buvo sunki, savaime nereiškia, jog atsakovai turi teisę neatlygintinai naudotis svetimu butu. Akivaizdu, kad atsakovai bute gyveno savavališkai, be jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovė negalėjo butu naudotis, jo nuomoti ir gauti pajamų. Todėl spręstina, kad byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog atsakovai savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei žalą.
15. Ieškovės teigimu, ji galėjo išnuomoti butą ir gauti nuomos mokestį – po 330,18 Eur per mėnesį. Ieškovė nuomos mokesčio dydį (negautas pajamas) grindžia panašių butų nuomos vidutinėmis kainomis (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl realios žalos dydžio sprendžia, kad ieškovės pateiktos tik trijų panašių butų viešuosiuose skelbimuose nuomos kainos, nebūtinai yra realios, prašomas ir realiai gaunamas nuomos mokestis gali ženkliai skirtis, tačiau sutiktina, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovams neišsikeliant iš ieškovei nuosavybes teise priklausančio buto, ieškovė patyrė nuostolius (negavo pajamų – nuomos mokesčio, kurias tikėjosi gauti) ir jie turėtų būti ne mažesni nei 200 eurų per mėnesį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovei padarytos žalos dydis sudaro 1 500 Eur (200 * 7,5).
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis išdėstytais argumentais yra pagrindas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
17. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei apeliacinės instancijos teisme 600 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo sudėtingumą ir tai, kad ieškinys patenkintas apie 60 proc., ieškovui iš atsakovų priteistini 200 Eur advokato pagalbai apmokėti bei 68 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
uždarosios akcinės bendrovė „Inkoma“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimą už akių panaikinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur ieškovei UAB „Inkoma“, j. a. k. 304286534.
Priteisti iš atsakovų R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) po 67 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Inkoma“, j. a. k. 304286534.